Alytaus apylinkės teismo nutartis

2011-09-15 · Civilinė byla Nr. 2-4325-835/2011

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-09-15
Bylos Nr.
2-4325-835/2011
Teisminio proceso Nr.
2-13-3-03908-2011-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Audra Dudzinskienė
Pareiškėjas
D. Ū., J. Ū.
Kategorijos
  • 106.8pavadinimo nepavyko patikrinti

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. 2-4325-835/2011(Proceso Nr. 2-13-3-03908-2011-3)Procesinio sprendimo kategorija 106.8.(S)
ALYTAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2011 m. rugsėjo 15 d.Alytus

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Audra Dudzinskienė, rašytinio proceso tvarka spręsdama pareiškėjų D. Ū. ir J. Ū. prašymo priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjai pateikė teismui prašymą dėl pirkimo-pardavimo sutarties ir nuosavybės teisės fakto perėjimo įregistravimo nekilnojamojo turto registre, kuriuo prašo - Nekilnojamojo turto registre įregistruoti 2010-11-14 žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. 3196) ir nuosavybės teisės perėjimo suinteresuotiems asmenims R. J. ir R. J. faktą.

Pareiškėjų reikalavimas (dalykas) neatitinka teismui pateiktame prašyme nustatytų bendrųjų reikalavimų byloms, teismo nagrinėjamoms ypatingosios teisenos tvarka.

Teismas ypatingąja teisena nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, ir tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų ir nagrinėja bylas dėl daiktinių teisių, išskyrus bylas, nagrinėjamas pagal ginčo teisenos reikalavimus. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau-CPK) 447 straipsnis numato, kad pareiškime turi būti nurodoma: 1) kuriam tikslui reikia nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą; 2) priežastys, dėl kurių negalima gauti ar atkurti dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą; 3) įrodymai, patvirtinantys juridinę reikšmę turintį faktą, taip pat patvirtinantys, kad pareiškėjas negali gauti reikiamų dokumentų arba kad negalima prarastų dokumentų atkurti. Pareiškėjai nepateikė jokių duomenų apie tai, jog jie negali kitokia tvarka įregistruoti prašomą nuosavybės teisės perėjimo faktą, arba kad jie kreipėsi į registrų centrą dėl savo, kaip parduotų žemės sklypų savininkų išregistravimo. Be to, pareiškėjai prašo Nekilnojamojo turto registre įregistruoti 2010-11-14 žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartį, nors iš Nekilnojamojo turto registre centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad prašoma įregistruoti sutartis jau yra įregistruota 2010-11-05.

Atkreiptinas pareiškėjų dėmesys, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas ir taikydamas tiek 1964 m. CK, tiek CK nuostatas dėl nuosavybės teisės atsiradimo momento ir jos teisinės registracijos, yra pažymėjęs, kad nuosavybės teisės atsiradimo ar pasibaigimo pagrindas yra ne registracijos faktas, kaip toks, o įstatyme nustatyta aplinkybė (sandoris, įvykis, aktas ar kt.), su kuria siejamas civilinių teisių ir pareigų atsiradimas ar pasibaigimas (CK 4 str.). Teisinė registracija yra atsiradusios subjektinės teisės įregistravimo ar pasibaigusios tokios teisės išregistravimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Orestas“ v. UAB „Pramoninis servisas", UAB „Fortus“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-977/2000, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. PĮ „(duomenys neskelbtini)“ v. ŽKNTKR VĮ Vilniaus filialas, bylos Nr. 3K-3-174/2002, Lietuvos Auk.ščiausiojo Teismo C'ivilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V.D., D. D. v. P. V. Š. E. Š., bylos Nr. 3K-3-1158/2003, ir kt.).

Išnagrinėjus prašyme išdėstytas aplinkybes, nustatyta, kad pareiškėjai kreipėsi į teismą nagrinėti bylą ypatingąja teisena pagal CPK 442 straipsnį, tačiau pareiškėjų suformuluoti reikalavimai nepatenka į bylų sąrašą, kurios yra nagrinėjamos ypatingąją teisena. Iš prašymo turinio matyti, kad pareiškėjų klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau-CPK) XIV skyriuje numatyta tvarka ir pagrindais - nagrinėti pagal ginčo teisenos taisykles, paduodant ieškinį.

Esant nurodytoms aplinkybėms, prašymą atsisakytina priimti, kaip nenagrinėtiną teisme pagal ypatingąją teiseną (CPK 137 str.).

Teismo atsisakymas priimti prašymą nekliudo vėl kreiptis į teismą su tuo pačiu reikalavimu. (CPK 137 str. 4 d.).

Teismas, vadovaudamasis CPK 137 str., 290-291 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti priimti pareiškėjų D. Ū. ir J. Ū. prašymą, kaip nenagrinėtiną teisme pagal ypatingąją teiseną, ir jį su priedais grąžinti pareiškėjams.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus rajono apylinkės teismą.

Teisėja Audra Dudzinskienė