- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-08-22
- Bylos Nr.
- 2-12018-285/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-08154-2014-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Janina Narkevičiūtė
- Pareiškėjas
- E. B.
- Suinteresuotas asmuo
- J. M., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos
Kauno apylinkės teismo teisėja Janina Narkevičiūtė, sekretoriaujant Aurelijai Paškevičienei dalyvaujant pareiškėjai E. B., nedalyvaujant suinteresuotiems asmenims J. M., Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos atstovui
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos E. B. patikslintą pareiškimą suinteresuotiems asmenims J. M., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja E. B. teismui pateiktu patikslintu pareiškimu (47-48 b.l.) prašė nustatyti, kad E. B. priėmė palikimą, atsiradusį po O. A. N. gim. 1927-03-06, mirusios 2013 m. balandžio 7d., mirties, faktiškai pradėdama jį valdyti.
Pareiškėja pareiškime nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad 2013-04-07 mirė jos motina O. A. N. .Palikėja O. A. N. be pareiškėjos turėjo dar vieną sūnų R. N., kuris 2001-10-29 mirė, jo įstatyminė įpėdinė yra dukra J. M. – suinteresuotas asmuo šioje byloje. Palikėjos sutuoktinis M. N. yra miręs. Palikėja O. A. N. testamento sudariusi nebuvo. Palikėja O. A. N. savo mirties momentu nekilnojamųjų ar kitų viešai registruojamų daiktų neturėjo. Tačiau 2003-07-14 O. A. N. ir pareiškėja E. B. buvo sudarę su AB DNB NORD banku indelių kaupimo sutartį kaip indelio ir sutarties bendrasavininkės, jų bendros sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini). Banke esančios lėšos pareiškėjai ir palikėjai priklauso lygiomis dalimis. Dėl palikėjos priklausančio indelio dalies 900 JAV dolerių išmokėjimo pareiškėja kreipėsi į banką, tačiau AB DNB bankas (buv. AB DNB NORD bankas) 2014-03-31 raštu Nr. 22.11-26/68 informavo, jog vienam iš bendrasavininkių mirus, antrasis gali disponuoti tik puse lėšų esančių sąskaitoje, kita lėšų dalis gali būti išmokėta tik teisėtiems mirusiojo bendrasavininkio paveldėtojams pagal paveldėjimo teisės liudijimą. Palikėjai O. A. N. priklausančią indelio dalį pareiškėja galėtų gauti tik pateikusi paveldėjimo teisės liudijimą. Po O. A. N. mirties niekas į notarą dėl paveldėjimo bylos užvedimo nesikreipė. Po O. A. N. mirties liko namų apyvokos daiktai, papuošalai, paveikslai priklausę palikėjai. Šiuos daiktus paveldėjo paraiškėja pradėdama juos faktiškai valdyti, nes palikėjos mirties momentu pareiškėja gyveno kartu su ja. Pareiškėja taip pat atkreipė teismo dėmesį, kad atsiradusį palikimą ji priėmė faktiškai pradėdama jį valdyti ir tai padarė tik ji viena. Suinteresuotas asmuo J. M. palikimo nepriėmė ir nesiekė palikimo priimti, o daugiau įpėdinių nėra .
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos atsiliepimo į patikslintą pareiškimą nepateikė.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo J. M. atsiliepime į patikslintą pareiškimą nurodo, kad neprieštarauja, jog būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, prašė pareiškimą tenkinti.
Į teismo posėdį suinteresuoti asmenys J. M. ir Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos atstovas neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai (55, 56b.l.), neatvykimo priežastys nesvarbios, byla nagrinėjama suinteresuotiems asmenims nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Byloje nustatyta, kad pareiškėja E. B. yra palikėjos O. A. N., mirusios 2013 m. balandžio 7d., dukra (14 b.l.) Palikėjos O. A. N. sutuoktinis M. N. mirė 1961-10-14 (63b.l.). Palikėjos O. A. N. deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini) (8 b.l.). Palikėjos sūnus R. N. mirė 2001 10-29 (43 b.l.). Kauno miesto 15-ajame notarų biure paveldėjimo byla po O. A. N. mirties užvesta nebuvo (42 b.l.).
Pareiškėja yra palikėjos O. A. N. duktė – pirmos eilės įpėdinė pagal įstatymą (CK 5.11 str.). Suinteresuotas asmuo J. M., kuri galėtų paveldėti atstovavimo teisę, su pareiškimu sutiko, jokių pretenzijų byloje nereiškia. Byloje duomenų apie kitus asmenis, kurie pretenduotų į palikimą nėra.
Palikėja O. A. N. mirties momentu nekilnojamų ar privalomų registruoti kilnojamų, ar kitų vertingų daiktų neturėjo. Po O. A. N. mirties likusius papuošalus, senovinius stalo įrankius, paveikslus, knygas ir kitus daiktus pradėjo valdyti pareiškėja, nes gyveno kartu su savo motina – palikėja O. A. N.. Šias aplinkybes teismo posėdyje patvirtino apklausti liudytojai K. B. ir L. J.. Netikėti minėtų liudytojų parodymais nėra pagrindo.
Paveldėjimo santykių atsiradimo pagrindas yra palikėjo mirtis. Po šio juridiškai reikšmingo fakto įvyksta universalus palikėjo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams.
Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kreipėsi dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Taigi, įstatymas numato tris savarankiškus paveldėjimo priėmimo būdus, vienas iš kurių - palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti. CK 5.51 straipsnio 1 dalis nurodo, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarime „Dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, taikymo teismų praktikoje“ (2005 m. gruodžio 29 d. Nr. 56) yra nurodyta, kad teismas, nustatydamas palikimo priėmimo faktą, neturi aiškinti ir konstatuoti (įvardinti) palikimo turto kiekį ar jo dalis. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad po O. A. N. mirties likusį palikimą priėmė pareiškėja faktiškai jį pradėdama valdyti. Byloje nesant kitokių įrodymų, teismui nėra pagrindo abejoti dėl prašomo nustatyti juridinio fakto pagrįstumo.
Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir vadovaudamasis nurodytomis teisės normomis, pareiškėjos pareiškimą tenkina ir nustato juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja E. B. priėmė palikimą, atsiradusį po jos motinos O. A. N., mirusios 2013-04-07, mirties faktiškai pradėdama jį valdyti (CK 5.51 str..).
Kadangi pareiškėja kita tvarka gauti jai reikiamų dokumentų, kurie patvirtintų jos prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, negali, prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas sukels teisines pasekmes, todėl pareiškėjos prašymas laikytinas pagrįstu ir tenkintinas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu ( CK 5.66 str.).
Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos civilinėje byloje yra 11,51 Lt, šios išlaidos priteistinos iš pareiškėjos valstybei (CPK 92 str.,96str.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, atsiradusį po O. A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios 2013 m. balandžio 7 d., mirties, faktiškai pradėdama turtą valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.
Priteisti iš pareiškėjos E. B. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 11,51 Lt (vienuolika litų 51ct..) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybės naudai. Išieškotojas: Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, sąskaitos Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, “Swedbank” AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.