Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2023-08-17 · Civilinė byla Nr. e2YT-10551-1119/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-08-17
Bylos Nr.
e2YT-10551-1119/2023
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-03475-2023-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jurga Žulpė
Pareiškėjas
N. Ž.
Suinteresuotas asmuo
valstybės įmonei Turto bankas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-10551-1119/2023Teisminio proceso Nr. 2-70-3-03475-2023-8Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.2.; 3.2.6.1.; 3.4.5.2. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. rugpjūčio 17 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Jurga Žulpė,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos N. Ž. pareiškimą suinteresuotam asmeniui valstybės įmonei Turto bankas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos tėvas J. B., kuris iki mirties gyveno su sutuoktine N. J. B. Po N. Ž. mirties palikimą paveldėjo pareiškėja, N. J. B. jai priklausančios palikimo dalies atsisakė. (duomenys neskelbtini) N. J. B. mirė, kuri jokio registruotino turto neturėjo, todėl paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Ji paveldėjo N. J. B. baldus, kilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas, faktiškai pradėdama turtą valdyti. Po mamos mirties įformino nuosavybės teises pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), kuriame gyveno B. šeima. Pastatai buvo įregistruoti N. Ž. vardu. Dėl šios priežasties būtina nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė N. J. B. palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti.

Atsiliepimas

2. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas atsiliepime nurodė, kad neprieštarauja pareiškėjos pareiškimui. Paaiškino, kad suinteresuotas asmuo nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjos palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį paveldimo turto priėmimą valdyti. Neprieštarauja, kad būtų patenkintas pareiškėjos prašymas, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad pareiškėja priėmė palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

3. Iš pareiškimo ir byloje esančių duomenų nustatyta, kad N. Ž. tėvai yra J. B. ir N. J. B. Mirties liudijimai patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) mirė J. B., (duomenys neskelbtini) mirė N. J. B. 2013-11-11 notaro liudijime nurodyta, kad N. Ž. palikimą priėmė dukra N. Ž. 2013-11-11 sandoris dėl palikimo atsisakymo patvirtina, kad N. J. B. atsisakė N. Ž. palikimo. 2023-07-21 notaro liudijime nurodyta, kad po N. J. B. mirties paveldėjimo byla nėra pradėta. Išrašai iš Nekilnojamojo turto registro patvirtina, kad N. Ž. vardu registruoti žemės sklypas (dalis), esantys (duomenys neskelbtini). Iš pareiškimo, prie jo pridėtų mokėjimo kvitų, matyti, kad pareiškėja iš karto po N. J. B. mirties mokėjo mokesčius ir tokiu būdu pareiškėja prižiūrėjo turtą, juo naudojosi.

4. Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi šį priimti. Palikimo priėmimas yra aktyvūs valiniai įpėdinio veiksmai, kuriais įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą. Taigi palikimo priėmimu pripažįstamas įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais sutikimą ir siekį įgyti visas teises į palikimą ir prisiėmimą visų pareigų, kylančių ar galinčių kilti iš palikimo. Įstatymo nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 str. 2 d.). Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, nes tai yra asmens (įpėdinio) veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti civilines teises ir pareigas, t. y. įgyti nuosavybės teises į palikėjui priklausiusį turtą (CK 1.63 str. 1 d.). Įstatyme tiesiogiai nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, jeigu jis juo rūpinasi kaip savo (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius ir pan.) (CK 5.51 str.1 d.). Kiekvienas palikimo priėmimo faktiškai pradėjus turtą valdyti atvejis yra individualus, todėl, sprendžiant, ar įpėdinis, priėmęs tam tikrą ar kelis palikėjo daiktus, daiktines teises, priėmė palikimą ar ne, teismui reikia įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes, konkretaus įpėdinio elgesį, jam šį daiktą ar daiktines teises priėmus, kitų įpėdinių požiūrį ir vertinimą dėl atitinkamų daiktų, daiktinių teisių paėmimo, to paėmimo aplinkybes ir pan.

5. Kaip matyti iš pareiškimo ir prie jo pridėtų rašytinių įrodymų, po palikėjos N. J. B. mirties atsirado palikimas. Pareiškėja, mirus jos mamai N. J. B., pradėjo faktiškai valdyti palikėjos turtą, nes toliau prižiūrėjo, tvarkė nekilnojamąjį turtą, mokėjo mokesčius, tvarkė mirusiosios asmeninius daiktus, t. y., valdė ir naudojo palikėjos turtą. Teise valdyti šį turtą pareiškėja naudojasi atvirai iki šiol.

6. Tai reiškia, kad pareiškėja mamos N. J. B. palikimą priėmė pradėjusi faktiškai jį valdyti, ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą - 3 mėnesius nuo palikėjos mirties, tačiau pareiškėja laiku į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimo į mirusiosios turtą ir turtines teises negavo.

7. CPK 445 straipsnis numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Būtent kitokia tvarka kaip juridinio fakto nustatymas, pareiškėjui nėra galimybės gauti paveldėjimo priėmimą patvirtinančius dokumentus.

8. Kadangi faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėja mirusiosios N. J. B. palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, pradėjusi faktiškai jos turtą valdyti, todėl nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (CPK 444 str. 2 d. 8 p.). Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsniu, 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 straipsniu, 270 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad (duomenys neskelbtini) mirus N. J. B., a. k. (duomenys neskelbtini), jos dukra N. Ž. , a. k. (duomenys neskelbtini), mamos N. J. B. palikimą priėmė faktiškai pradėdama jį valdyti iš karto po mamos mirties.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Teisėja Jurga Žulpė