Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2019-03-15 · Civilinė byla Nr. e2-4244-862/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-03-15
Bylos Nr.
e2-4244-862/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-39941-2018-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rasita Kurakienė
Atsakovas
V. M.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-4244-862/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-39941-2018-6Procesinio sprendimo kategorijos 2.6.10.5.2.1.; 2.6.39.2.5.1.1.; 3.2.6.6.2.; 3.2.6.6.3. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. kovo 15 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasita Kurakienė, rašytinio proceso tvarka, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės (toliau – ADB) „Gjensidige“ ieškinį dėl skolos priteisimo, pareikštą atsakovei V. M..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 548,10 EUR dydžio skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovei ieškinio su priedais kopijos ir teismo pranešimas įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Atsakovė atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, todėl vadovaujantis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, esant ieškovės prašymui, teismas priima sprendimą už akių.

Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad tarp ieškovės ir J. B. (J. B.) buvo sudaryta gyventojų turto draudimo sutartis Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI) ir kuria buvo apdraustas butas, esantis (duomenys neskelbtini).

Kaip matyti iš pateiktų įrodymų, butas, esantis (duomenys neskelbtini), 2017-12-26 buvo aplietas vandeniu iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso atsakovei (2017-12-26 atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktas Nr. MB:T17-196054). Padarytos žalos dydį bei žalos atlyginimo faktą patvirtina į bylą pateikti 2017-12-28 turto apžiūros protokolas, 2017-12-28 defektinio akto priedas Nr. CLT1624065, 2017-12-28 draudimo išmokos mokėjimo pažyma.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalis nustato, jog turtui padarytą žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.266 straipsnis numato, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, sugriovimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės. Preziumuojama, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas). Pagal CK 6.1015 straipsnį draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Įstatymas įtvirtina visišką nuostolių atlyginimo principą (CK 6.251 straipsnio 1 dalis). Kaip matyti iš bylos duomenų, butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise įvykio metu priklausė atsakovei (valstybės įmonės „Registrų centras“ 2019-01-09 išrašas).

Ieškovės 2018-01-25 siuntė atsakovei pretenziją, kuria ragino atsakovę atlyginti ieškovei 548,10 EUR dydžio žalą. Byloje nėra duomenų, kurie leistų teigti, jog atsakovė atlygino žalą ieškovei (CPK 178. straipsnis), todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 548,10 EUR žalos atlyginimą laikytinas pagrįstu bei tenkintinas (CK 6.263, CK 6.266, CK 6.1015 straipsniai).

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. CK 6.37 straipsnyje numatyta, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą. Išdėstytų aplinkybių pagrindu ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (548,10 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme (2019-01-14) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, priteisiamos bylinėjimosi išlaidos iš kitos šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinį tenkinus visiškai, ieškovei iš atsakovės priteistinas 15 EUR sumokėtas žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (1,86 EUR) neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovės nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškovės ADB „Gjensidige“ ieškinį dėl skolos priteisimo, pareikštą atsakovei V. M. tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 548,10 EUR (penkių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų 10 centų) dydžio skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (548,10 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-01-14) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovės ADB „Gjensidige“, juridinio asmens kodas 110057869, naudai.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.

Išaiškinti atsakovei, kad ji per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę teismui paduoti pareiškimą dėl sprendimo peržiūrėjimo, kuriame turi būti nurodoma: teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas; šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas; aplinkybės, liudijančios atsiliepimo nepateikimo priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, bei įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; pareiškimą paduodančios šalies prašymas; prie pareiškimo pridedamos šalies medžiagos sąrašas; pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data. Už pareiškimus dėl sprendimo už akių peržiūrėjimą mokamas žyminis mokestis pagal CPK 80 straipsnio 3 ir 7 dalis.

Ieškovė per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Rasita Kurakienė