Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Dambrauskienės, Viktoro Preikšo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Algirdo Remeikos, ra­šytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. A. (M. A.) skun­dą dėl Kauno apy­linkės teis­mo Kai­šia­dorių rūmų 2018 m. liepos 4 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lyg­tinio pa­lei­dimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ojo sektoriaus (toliau – Ko­mi­sija) 2018 m. gegužės 21 d. priimtą nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nu­teis­tajam lyg­tinį pa­lei­dimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

M. A., nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2010 d. vasario 12 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 291 straipsnio 1 dalį, 22 straips­nio 1 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 3 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 da­limis, paskirta galutinė 11 metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžia – 2009 m. rugpjūčio 11 d., pabaiga – 2020 m. rugpjūčio 11 d.Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 2 metai 2 mėnesiai 24 dienos (skaičiuojant nuo ko­mi­sijos po­sė­džio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, die­nos).Komisija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 164 straipsnio 2 dalimi, nutarė taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Kauno apylinkės teismas 2018 m. liepos 4 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą ir taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Teismas sprendė, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals,Skunde nuteistasis M. A. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo nutartį, pa­tvirtinti Komisijos nutarimą ir taikyti jam lygtinį pa­leidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nurodo, jog jis anksčiau neteistas, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, jau yra atlikęs 2/3 paskirtos bausmės, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika – žema, yra pa­žanga ją mažinant. Per laikotarpį nuo vieno Komisijos posėdžio iki kito – vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų nepažeidė, nebaustas drausminėmis nuobaudomis, skatintas, nuteistojo elgesys vertinamas kaip nepriekaištingas. M. A. dalyvauja so­cia­linės reabilitacijos programose, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane nu­ma­tytas priemones, įvykdė Komisijos rekomendacijas, dirba, teigia, kad darbo vietą turės ir būdamas laisvėje, palaiko socialinius ryšius su šeima. Nuteistojo teigimu, teismas nurodo, kad įvertinus nuteistojo elgesį, dar negalima spręsti, kad jis gali būti laikomas neizoliuotas nuo visuomenės, tačiau teismas nenurodo, kokių prie­mo­nių nuteistasis turi imtis, kad ši situacija pasikeistų. Teismas nepasisako apie nuteistojo at­liktą bausmės dalį, nevertina nuteistojo galimybių adaptuotis laisvėje ir gautų paskatinimų. Iš skundžiamos nutarties nėra aišku, ar Komisijos nutarimas atitinka faktines aplinkybes. Nuteistasis doru elgesiu ir sąžiningu darbu nori įrodyti, kad pasikeitė, suprato savo kaltę, klaidas ir trūkumus, labai gailisi, mano, kad jį galima laikyti neizoliuotą nuo visuomenės. Nuteistojo M. A. skundas atmetamas. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad M. A. laisvės atė­mi­mo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas prie­mo­nes, yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, tačiau, kaip jau mi­nė­ta, lygtiniam paleidimui taikyti taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nu­teistasis laikysis įsta­tymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pa­žanga ją mažinant. Bylos duomenys patvirtina, kad atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio ri­zikos įvertinimą, nau­dojant OASys metodiką, nustatyta, kad M. A. priklauso žemos rizikos grupei – 15 balų. Tačiau formaliųjų kriterijų atitikimas tėra lygtinio paleidimo klau­simo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas. Šiuo aspektu pažymėtina, jog ly­gtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes, galima pa­grįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą.Kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados nuteistasis bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, požiūris į darbą teigimas –pataisos įstaigoje dirba, kas mėnesį perveda nedideles pinigų sumas finansiniams įsipareigojimams vykdyti, lanko lietuvių kalbos kursus, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, dalyvavo socialinės reabilitacijos programose. Pažymėtina ir tai, jog socialinio ty­ri­mo išvadoje ir Komisijos nutarime konstatuota, jog nuteistasis per visą laisvės atėmimo bausmės atlikimo laiką devynis kartus buvo paskatintas už gerą elgesį ir dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje, tačiau jis per bausmės atlikimo laiką buvo ir dešimt kartų pažeidęs nustatytus vidaus tvar­kos taisyklių ir režimo reikalavimus (paskutinį kartą 2017 m. balandžio 28 d. nuobauda neskir­ta, apsiribota svarstymu drausminėje komisijoje), devynis kartus buvo baustas draus­mi­nė­mis nuobaudomis ir nors šiuo metu nuobaudos yra nebegaliojančios, tačiau šios aplinkybės, kaip pagrįstai nurodyta ir skundžiamoje nutartyje, patvirtina, kad nuteistasis M. A. pataisos įstaigoje nesielgė nepriekaištingai, tai atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi. Pabrėžtina ir tai, kad pataisos na­muose nustatytų režimo reikalavimų ir taisyklių nesilaikymas, kai nuteistajam neabejotinai ži­no­mi reikalavimai asmenims, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę, patvirtina, kad nuteistasis nevyk­dė vienos iš pagrindinių nuteistojo pareigų – bausmės atlikimo metu elgtis tinkamai. Sutik­tina, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, M. A. atžvil­giu pažanga nuo ankstesnio vertinimo pakito – nuo 16 balų sumažėjo iki 15 balų (pagal OASys). Apylinkės teismas pagrįstai pripažino, kad pastebimi nuteistojo tam tikri teigiami po­ky­čiai, tačiau vertinant jo elgesį bausmės atlikimo metu toks nuteistojo elgesys ir turėtų būti.Nuteistasis teigia, kad teismas nepasisako apie nuteistojo atliktą bausmės dalį. Atsakant į šį skun­do argumentą, kolegija pažymi, jog vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Taigi, bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai už­tikrinimai tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes pri­valu atsižvelgti. Tiek padarytos nusikalstamos veikos, tiek atliktos ir neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra esminiai faktoriai, turintys tiesioginės įta­kos teismo sprendimui, tačiau jų vertinimas kitų aukščiau aptartų aplinkybių visumoje, įsta­ty­mo nedraudžiamas ir negali būti laikoma neteisėtu. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubau­dimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas. Atliktos bausmės dalis neleidžia daryti išvados, kad nuteistajam padarė pakankama įtaką, kad atei­tyje nedarys nusikaltimų.Kolegijos vertinimu, Komisija nuteistojo atžvilgiu nepakankamai atidžiai įsigilino į materialų lyg­tinio paleidimo pagrindą. Pažymėtina, kad lygtinio paleidimo institutas nėra taikomas visuo­met, kuomet nuteistasis atitinka tik formalaus pagrindo sąlygas, be to ši teisė, o ne pareiga suteikta teismui. Skundžiamas teismo sprendimas yra tinkamai motyvuotas. Pažeidimų, vertinant Komi­si­jos nutarimą, apylinkės teismas nagrinėjamoje byloje nepadarė. Kaip jau minėta, vienas iš baus­mės tikslų yra kaltininko nubaudimas. Tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos pri­valo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas. Taigi, Komisijos išvada suformuota nepakankamai įver­ti­nus materialų lygtinio paleidimo taikymo pagrindą. Savo išvadą dėl minėto instituto netaikymo apylinkės teismas motyvavo, BVK nuostatų nepažeidė, su skundžiamojoje nutartyje nurodytais mo­tyvais sutinka ir aukštesnysis teismas, faktinės aplinkybės ir BVK nuostatos patikrintos ir tai­kytos tinkamai.Įvertinus visas aptartas aplinkybes konstatuotina, kad teigiami nuteistojo taisymosi procesai dar turi būti tęsiami pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteis­ta­jam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį. Aukštesnės instancijos teismas nenus­tatė objektyvių ir reikšmingų aplinkybių, dėl kurių apylinkės teismo sprendimas atsisakyti tvirtinti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos negalėtų būti vertinamas kaip teisėtas ir pa­grįs­tas, todėl nuteistojo skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis pa­liekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo M. A. (M. A.) skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kai­šia­dorių rūmų 2018 m. liepos 4 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.