Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs J. J. skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus vyriausiojo specialisto S. R. 2014-09-04 nutarimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atvykęs į teismo posėdį J. J. paaiškino, kad nuotrauka, kuria remiantis jis pripažintas kaltu ir nubaustas dėl pažeidimo, daryta piliečio, todėl negali būt pripažinta kaip įrodymas, o gali būt vertinama tik kaip pranešimas. Pilietis, daręs nuotrauką, nėra viešojo administravimo subjektas, todėl jo pateikti įrodymai negali būti laikomi objektyviais ir turinčiais prima facie galią. Iš byloje esančios nuotraukos neįmanoma nustatyti tikslaus laiko, kada buvo padaryta nuotrauka, kada įvyko pažeidimas, joks pareigūnas nebuvo atvykęs į pažeidimo vietą, neužfiksavo pažeidimo. Nuotraukomis galima manipuliuoti pakeičiant datą fotoaparate, todėl piliečio nuotraukos negalima vertinti kaip tinkamo ir nenuginčijamo įrodymo, nes neaišku, kaip ir kada ta nuotrauka padaryta.

Apklaustas teisme liudytojas Institucijos atstovas S. R., paaiškino, kad jis surašė nutarimą J. J. dėl to, kad jis paliko stovėti jam priklausantį automobilį Mercedes Benz nelestinoje vietoje ir paliktas automobilis trukdė kitiems eismo dalyviams. Informaciją pateikė privatus asmuo Ž. V.. Institucijos atstovas nurodė, kad pareigūnai, gavę informaciją apie pažeidimą, kai pranešimas neanoniminis, o yra nurodyti pažeidimą užfiksavusio asmens duomenys, į tokį pranešimą reaguoja. Šiuo atveju asmuo pranešė apie pažeidimą, pateikė nuotraukas ir nurodė savo duomenis, elektroniniam laiške siuntė ir paaiškinimą. To pakako surašyti protokolą ir nutarimą. Nors atsiųstose nuotraukose nebuvo užfiksuotas jų padarymo laikas, tačiau jas atsiuntęs asmuo žmogus (elektroniniame pranešime) nurodė jų atlikimo laiką. Šių duomenų pilnai pakako J. J. atžvilgiu priimti nutarimą.

Apklaustas teisme liudytojas Ž. V., nurodė, kad jis parašė elektroninį laišką Vilniaus savivaldybei dėl automobilio pastatymo, kuris trukdė kitiems eismo dalyviams bei nusiuntė šį faktą patvirtinančias fotonuotraukas. Jis gyvena Aguonų g. 7, Vilniuje, tame pačiame kieme, kur buvo netinkamai parkuojamas automobilis Mercedes Benz, kuris trukdė kitiems eismo dalyviams. Nuotraukos darytos 2014-07-11, 12.00 val. Savo fotoaparate datos jis nestato.

Teismo posėdžio metu apklaustas V. Š. paaiškino, kad gyvena Aguonų g., yra matęs minėtą automobilį, jis buvo statomas prie pat įvažiavimo į kiemą. Automobilis Mercedes Benz trukdė ir įvažiuoti, ir išvažiuoti kitiems automobiliams bei pėstiesiems. Liudytojas nurodė, kad jo kaimynas Ž. V. jam yra sakęs, kad prieš kažkurį laiką buvo nufotografavęs netinkamai pastatytą automobilį Mercedes Benz ir nuotraukas nusiuntė į Vilniaus savivaldybės skyrių, kuris užsiima tais reikalais.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas tenkintinas.

Nagrinėdamas pareiškėjo skundą ir įvertinęs teismui pateiktą medžiagą, išklausęs pareiškėją, Institucijos atstovą ir kitus liudytojus, teismas mano, kad byloje esančiais įrodymais nėra paneigti J. J. teiginiai, kad fotonuotraukos, padaryta fizinio asmens, ne viešojo administravimo funkcijas vykdančio pareigūno, negali būti laikoma tinkamu įrodymu. Iš byloje esančios nuotraukos negalima nustatyti tikslaus laiko ar datos, kada fotonuotraukos buvo padarytos ir kada tiksliai buvos užfiksuotas galimai J. J. įvykdytas pažeidimas. Liudytojas, Institucijos atstovas S. R. betarpiškai įvykio vietoje nebuvo ir tinkamomis priemonėmis galimai padaryto pažeidimo neužfiksavo, o vadovavosi tik liudytojo Ž. V. pateikta informacija, nuotraukomis ir jo elektroniniame laiške išdėstytais faktiniais duomenimis. Nagrinėjant Ž. V. gautą pranešimą, nebuvo patikrintas pateiktos informacijos tikrumas, patikimumas ir atitikimas jo nurodytoms aplinkybėms.

Iš byloje esančių Ž. V. pateiktų fotonuotraukų neįmanoma nustatyti tikslios įvykio vietos ir laiko, todėl nėra pagrindo minėtų nuotraukų laikyti neginčijamu J. J. kaltės įrodymu. Iš nuotraukų galima daryti prielaidą, kad pareiškėjo automobilis trukdo kitiems eismo dalyviams, kad jis galimai stovi pažeidžiant kelių eismo taisykles, tačiau daryti kategoriškos išvados, kad pažeidimas padarytas būtent 2014-07-11, 12:00 val., Aguonų g. 5, Vilniuje, nėra pagrindo. Pažymėtina, kad ant pačios nuotraukos nėra nurodyta jos darymo data, tačiau net ir esant tokiems požymiams ant nuotraukos, tai nebūtų pakankamu pagrindu padaryti išvadą, kad nuotrauka padaryta būtent joje užfiksuotu laiku, kadangi datos ir laiko parametrus fotoaparate nustato fotoaparatu besinaudojantis asmuo, juos nesudėtinga koreguoti. Nors pranešęs apie pažeidimą ir atsiuntęs minėtas fotonuotraukas asmuo, pranešdamas Institucijai elektroniniu paštu bei duodamas paaiškinimus teisme, nurodė, kad nuotrauka daryta 2014-07-11, 12:00 val., tačiau galimybės patikrinti nuotraukos padarymo laiko ir vietos, jos autentiškumo nėra. Dėl to gali kilti klausimas, ar nuotraukos nėra sumontuotos, padarytas vaizdo montažas ar kitaip suklastotos. Byloje nebuvo pateikti jokie kompetentingų institucijų dokumentai (metrologinės patikros, sertifikatai bei kiti naudojimo teisėtumą patvirtinantys duomenys ar kiti dokumentai), patvirtinantys, kad prietaisas, kuriuo buvo nufotografuotas galimas pažeidimas, nėra sugedęs, yra sertifikuotas, jį galima naudoti Lietuvoje, yra aprobuotas kaip tyrimo įranga kompetentingų institucijų ir juo galima remtis renkant įrodymus bei tie įrodymai surinkti leistinais būdais.

Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 256 str. 3 d. įrodymus renka, prireikus ekspertą ar specialistą skiria pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas). Nagrinėjamoje byloje nutarimas buvo priimtas remiantis elektroniniu paštu gauta fizinio asmens – liudytojo Ž. V., informacija (nuotraukomis), kuris įrodymus rinko ir pateikė Institucijai, tačiau tam įgaliojimų jis neturėjo. Teismo vertinimu, Institucijos atstovai (pareigūnai), privalėję rinkti įrodymus, šios savo pareigos neįvykdė - tiesiogiai nepatikrino gautame pranešime nurodytų aplinkybių, nesiėmė priemonių užfiksuoti pažeidimą ir surinkti reikalingus, pranešimą patvirtinančius įrodymus tinkamomis priemonėmis. Pabrėžtina, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog teismo išvados turi būti pagrįstos tik tokiais įrodymais, kurie nekelia pagrįstų abejonių savo įrodomąja galia ir leistinumu. Nagrinėjamoje byloje galimo administracinio teisės pažeidimo įrodymas – fotonuotraukos, kuriose užfiksuotas automobilis, nebuvo padarytos pareigūno, turinčio teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą ir tokios nuotraukos vertintinos tik kaip pranešimas apie galimai padarytą administracinį teisės pažeidimą. Kad tokie duomenys taptų įrodymais administracinio teisės pažeidimo byloje, jie turėtų būti užfiksuoti ir patikrinti ATPK nustatyta tvarka. Taigi, fotonuotraukos, kurių pagrindu buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, neatitinka įrodymams keliamų reikalavimų. Dėl šių priežasčių darytina išvada, kad byloje esantys duomenys buvo surinkti neįgalioto asmens, todėl Institucijos pareigūnai neturėjo pagrindo jais vadovautis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-902/2011).

Teismas pažymi, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo asmuo gali būti pripažintas, kai yra neginčijamų jo kaltės įrodymų, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus nelieka abejonių, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė teisės pažeidimą, už kurį gali būti skiriama administracinė nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N-261-2988-10).

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, daro išvadą, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus vyriausiojo specialistas S. R., nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, netinkamai įvertino pažeidimo aplinkybes, byloje surinktus duomenis ir nepagrįstai paskyrė pareiškėjui ATPK 124¹ str. 4 d. sankcijoje numatytą baudos vidurkio dydžio baudą. Byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, neginčijamai patvirtinančių, kad J. J. veiksmuose yra ATPK 124¹ str. 4 d. sudėtis, todėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus vyriausiasis specialisto S. R. 2014-09-04 nutarimas J. J. atžvilgiu naikintinas ir byla nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir remdamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302 str. 1 d., teismas:

nutarė:

Pareiškėjo J. J. skundą tenkinti.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus vyriausiojo specialisto S. R. 2014-09-04 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A11-12962/14 panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą J. J. atžvilgiu nutraukti, nesant pažeidimo įvykio ir sudėties.

Nutartis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.