Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Aušrelė Mažrimienė, sekretoriaujant Jurgitai Žvilauskienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui S. T., jo atstovui advokatui Leonidui Zubanovui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. T. skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato 2009-10-01 nutarimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato pareigūno (toliau – ir Institucija) 2009-10-01 nutarimu S. T. patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad jis 2009-07-07 17:30 val. savo namuose (duomenys neskelbtini) laikė 0,5 l talpos stiklinį butelį, kuriame buvo 250 gramų 57,2 % tūrinės etilo alkoholio koncentracijos. Tokiais savo veiksmais padarė veiką, numatytą Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 177 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 900 litų bauda.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo S. T. ir jo atstovas advokatas Leonidas Zubanovas prašo skundą tenkinti jame išdėstytų motyvų pagrindu.

Byla nagrinėjama Institucijos atstovui nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 123 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies (Administracinių bylų teisenos įstatymo 124 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Pagal ATPK 9 straipsnį administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Administracinė atsakomybė už šiame kodekse numatytus teisės pažeidimus atsiranda, jeigu savo pobūdžiu šie pažeidimai pagal galiojančius įstatymus neužtraukia baudžiamosios atsakomybės.

S. T. administracinėn atsakomybėn patrauktas pagal ATPK 177 straipsnio 1 dalį, kuri numato administracinę atsakomybę už naminės degtinės, brogos arba kitų namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų gaminimą, įgijimą, laikymą, gabenimą ar kitokį realizavimą, jeigu tai neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Baudžiamojo kodekso 212 straipsnio 3 dalis apibrėžia namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų sąvoką - tai namų gamybos stiprūs alkoholiniai gėrimai, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija viršija 18 procentų. Namų gamybos stipriu alkoholiniu gėrimu laikoma vadinama naminė degtinė - tai alkoholinis gėrimas, gaminamas namudiniu būdu per specialius aparatus distiliuojant grūdų, bulvių, runkelių, vaisių, cukraus ir kitų produktų ir jų mišinių raugą. Stipriu pripažįstamas tik toks namų gamybos gėrimas, kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija viršija 18 procentų (šaltinis “Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai ekonomikai ir verslui” O. Fedosiukas). Alkoholio kontrolės įstatymo 10 straipsnis apibrėžia, kad Lietuvos Respublikoje draudžiama gaminti namų gamybos alkoholinius gėrimus, išskyrus fizinių asmenų asmeniniam naudojimui t.y. ne parduoti, o tik savo ar šeimos poreikiams tenkinti) gaminamus natūralios fermentacijos alkoholinius gėrimus, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija ne didesnė kaip 18 procentų (alaus - ne didesnė kaip 9,5 procento). Taigi iš aptarto teisinio reguliavimo akivaizdu, kad pagal ATPK 177 straipsnį pažeidimo dalyku gali būti pripažįstamas toks namų gamybos alkoholinis gėrimas, jei jis pagamintas namudiniu būdu ir jo tūrinė etilo alkoholio koncentracija viršija 18 procentų. Šiuo atveju 2009-07-16 specialisto išvadoje Nr. 3699 (b.l.19) konstatuota, kad butelyje, paimtame iš S. T. namų, turinys yra naminė degtinė, kurios tūrinė etilo alkoholio koncentracija 57,2%.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. T. kaltė grindžiama pareigūnų tarnybiniais pranešimais (b.l. 14;15), administracinio teisės pažeidimo protokolais (b.l. 11-12; 39-40), liudytojo paaiškinimu (b.l. 16), paėmimo protokolu (b.l. 17); specialisto išvada (b.l. 19).

Pažymėtina tai, kad byloje pateikti du administracinio teisės pažeidimo protokolai, kuriais S. T. patrauktas administracinėn atsakomybėn už tą patį pažeidimą, tačiau 2009-09-28 protokolas yra panaikintas dėl jame nurodytų rašymo apsirikimų ir surašytas naujas 2009-10-01 administracinio teisės pažeidimo protokolas. Šias aplinkybes patvirtino ir liudytojas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato pareigūnas S. J. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirminiame administracinio teisės pažeidimo protokole administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo S. T. pripažino savo kaltę, nurodydamas, kad jo namuose policijos pareigūnai rado jam priklausančios naminės degtinės, apie 200 gramų. Naminę degtinę įsigijo savo reikmėms be tikslo parduoti (b.l. 39-40). Tačiau minėto protokolo paaiškinime klaidingai nurodoma data, t.y. kad naminė degtinė rasta 2009-07-17, nors pažeidimo data tiek pačiame protokole, tiek antriniame protokole fiksuota 2009-07-07. Šį apsirikimą teismas laiko technine klaida, ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimą vertina kaip savo kaltės pripažinimą dėl pažeidimo padarymo.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neigia savo kaltę motyvuodamas tuo, kad naminė degtinė buvo pačių policijos pareigūnų, o tuo metu, kai atvyko policijos pareigūnai, jis miegojo ir buvo vienas. Tačiau šie parodymai prieštarauja jo paties paaiškinimui nurodytam pirminiame protokole, bei liudytojų – S. J., G. Z.. ir K. J. parodymams. Kaip matyti byloje, yra pateiktas K. J. paaiškinimas (b.l. 16), kuriame nurodyta, jog jis kartu su S. T. vaišinosi S. T. namuose, kai atvyko policijos pareigūnai, kurie rado jų gertą naminę degtinę. Šias aplinkybes patvirtino K. J. savo parašu 2009-09-14 paaiškinime. Teisminio nagrinėjimo metu K. J. teikia priešingus parodymus, tačiau patvirtino, kad ant ką tik minėto paaiškinimo yra jo parašas. Be to, pagal teikiamus parodymus teisminio nagrinėjimo metu matyti, kad K. J. neatsimena 2009-07-07 aplinkybių. Darytina išvada, kad K. J., teikdamas dviprasmiškus parodymus, siekia suklaidinti teismą, todėl teismas vertina pirminius jo parodymus, kurie užfiksuoti jo 2009-09-14 paaiškinime. Įrodymų, patvirtinančių, jog naminę degtinę policijos pareigūnai ištraukė iš savo automobilio, teismui nepateikta ir teismas tokių aplinkybių nenustatė.

Teismas konstatuoja, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nenurodė jokių aplinkybių ir nepateikė jokių įrodymų, kurie keltų abejones pareigūnų užfiksuotu pažeidimu. Teismas neturi pagrindo netikėti pareigūnų parodymais, kita bylos medžiaga, kuria fiksuotas pažeidimas.

Teismas, nagrinėdamas skundą, turi patikrinti: ar nuobauda paskirta pagal įstatymus ir ar ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, taip pat – ar buvo laikomasi nustatytos administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos ( ATPK 297 str.).

ATPK 177 straipsnio 1 dalies sankcija numato administracinę nuobaudą - baudą nuo trijų šimtų iki vieno tūkstančio penkių šimtų litų. Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, nenustačius nei atsakomybę lengvinančių, nei atsakomybę sunkinančių aplinkybių, paskirtas sankcijoje numatytas nuobaudos vidurkis – 900 litų. Skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Proporcingumo principas yra sietinas su Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsnyje įtvirtintais teisingumo ir protingumo kriterijais. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Šiuo atveju, atsižvelgus į pažeidimo mastą, darytina išvada, kad nuobaudos tikslai bus pasiekti paskiriant jam sankcijoje numatytą minimalią baudą – 300 litų.

Esant šioms teisinėms ir faktinėms aplinkybėms, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundas tenkintinas iš dalies.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 123 straipsniu, 124 straipsnio 1 dalies 5 punktu,

nutaria:

skundą tenkinti iš dalies.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato pareigūno 2009-10-01 nutarimą, kuriuo S. T. pagal ATPK 177 straipsnio 1 dalį paskirta 900 litų bauda, pakeisti – sumažinti S. T. paskirtą baudą iki 300 litų.

Nutartis per 10 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai – Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.