Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei L. J. ir jos atstovei adv. V.Pargaliauskienei, išvadą teikiančios institucijos Skuodo rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Z.Lenkienei,

nedalyvaujant trečiųjų asmenų UAB „Skuodo šiluma“ atstovui ir Skuodo rajono savivaldybės administracijos atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. J. ieškinį atsakovui R. J., išvadą teikiančiai institucijai ir tretiesiems asmenims dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, bendro turto padalijimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo išlaikymo vaikui ir sutuoktinei priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdyje dalyvavusi išvadą teikiančios institucijos atstovė paaiškino, kad ieškovės šeima buvo atsidūrusi Vaikų teisių apsaugos skyriaus akiratyje, nes buvo gauta iš mokyklos skundų, kad vaikas nelanko mokyklos, kad neprižiūrimas. Patikrinus nustatyta, kad ieškovė vargingai gyvena, mokyklos nelankymas buvo pateisinamas, nes vaikas dažnai serga. Vaikui buvo išrūpintas nemokamas maitinimas. Todėl šeima nebuvo įtraukta į socialinės rizikos šeimų sąrašą. Institucijai žinoma, kad atsakovas išvykęs į užsienį, kad neteikia stabilaus išlaikymo vaikui. Ieškovė negauna pašalpų galimai todėl, kad jos sūnus Anglijoje gauna didelę pašalpą. Be to ieškovė dabar turi nekilnojamojo turto ½ buto. Išsituokus ieškovė turėtų kreiptis iš naujo dėl pašalpos skyrimo. Institucija siūlo vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su motina ir tenkinti ieškinį dėl išlaikymo vaikui priteisimo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš teismui pateikto prašymo bei rašytinio įrodymo – santuokos liudijimo (b. l. 8), teismas nustatė, kad R. J., gimusio ir L. J., (ikisantuokinė pavardė – „P.”) santuoka buvo sudaryta 2003-06-20 Skuodo rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 29. Šalims dar iki santuokos sudarymo gimė dukra K. J., gim. (duomenys neskelbtini) (b.l. 9). Anot ieškovės ir vaikų teisių apsaugos institucijos atstovės, atsakovas nuo 2008 m. rugpjūčio mėnesio išvyko uždarbiauti į užsienį ir nuo to laiko nebuvo grįžęs, nesirūpina šeima, nesidomi vaiko sveikata gyvenimo sąlygomis, išlaikymą teikia epizodiškai ir nepakankamą. Ieškovė yra neįgali/nedarbinga, 2008-04-24 jai nustatytas 40 proc. darbingumas iki 2033-04-17 (b.l. 13-15). Ieškovės pajamos 516,42 Lt iš kurių antstolis išskaito 206,56 už skolas kreditoriams (b.l. 16-20). Skolos yra priteistos įsiteisėjusiais teismo įsakymais iš ieškovės. Skolos susidariusios už šeimos būsto išlaikymą, t.y. už šilumos energiją, socialinio būsto nuomą (b.l. 61-64). Vaikas yra silpnos sveikatos, dažnai serga lankosi pas gydytojus (b.l. 74).

Santuokos tikslas yra šeimos santykių, pagrįstų abipuse meile, pagarba, lojalumu ir pasitikėjimu, sukūrimas. Šie santykiai yra santuokos pagrindas ir šeimos esmė. Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalį sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Pagal šią teisės normą sutuoktinio kaltė apibrėžiama kaip esminis sutuoktinių pareigų pažeidimas. CK 3.26–3.30, 3.35, 3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose santuokinės pareigos konkretizuojamos kaip lojalumo, tarpusavio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos pareigos. Tokių pareigų pažeidimas reiškia sutuoktinio kaltą elgesį, pažeidžiantį pagrindinį santuokos tikslą – šeimos santykių, pagrįstų abipuse meile, pagalba, lojalumu ir pasitikėjimu, sukūrimą. Jei sutuoktinis žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina, jo kaltė dėl santuokos iširimo preziumuojama (LR CK 3.60 straipsnio 3 dalis).

Įvertinus ieškovės paaiškinimus bei byloje esančius rašytinius įrodymus darytina pagrįsta išvada, kad būtent atsakovo netinkamas elgesys, nesirūpinimas šeima sąlygojo santuokos iširimą. Tokiais savo veiksmais atsakovas pažeidė savo kaip sutuoktinio ir tėvo pareigas, dėl to bendras santuokinis gyvenimas tapo neįmanomas, todėl santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės (CK 3.60 straipsnio 3 dalis). Po santuokos nutraukimo šalims paliktinos santuokinės pavardės.

Sutuoktinių nepilnametis vaikas iki šiol gyvena kartu su motina, su tėvu vaikas nepalaiko socialinių ryšių, atsižvelgus į vaikų teisių apsaugos institucijos išvadą geriausiai vaiko interesus atitinka gyvenimas su motina, todėl K. J., gyvenamoji vieta nustatytina su jos motina L. J..

LR CK 3.192 straipsnyje nustatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinantis būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įstatyme įtvirtintas vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Š. v. L. Š., bylos Nr. 3K-3-176/2005). Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: 1) konkretaus vaiko poreikius; 2) abiejų tėvų turtinę padėtį.

Vertinant vaiko poreikius, iš medicininių dokumentų, matyti, kad vaikas yra silpnos sveikatos, dažnai lankosi pas gydytojus, praleidžia pamokas dėl ligų. Vaiko išlaikymo sąmatoje ieškovė nurodo, kad vaistams, maisto papildams ir vitaminams reikalinga 200 Lt per mėnesį ir apie 50 Lt pusmečiui už gydytojų konsultacijas. Tačiau teismo posėdžio metu, ieškovė patvirtino, kad būtini vaistai vaikui yra kompensuojami. Ieškovė nurodo, kad vaiko maistui reikalinga 360 Lt per mėnesį. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad vaikas gauna nemokamą maitinimą. Vertinant išlaidas mokymuisi, ieškovė nurodo, kad vaikui reikalinga 100 Lt per mėnesį iš jų 70 Lt meno mokyklai. Tačiau mokyklos pateiktoje atmintinėje nurodyta, kad mėnesinis mokestis už mokslą yra 40 Lt/mėn. ir 30 Lt pusmečiui centralizuotai perkamoms mokymosi priemonėms. Ieškovės teigimu šiuo metu ji skiria vaiko išlakimui tik apie 200 Lt per mėnesį, tačiau sąmatoje nurodo jog faktiškai reikalingos išlaidos vaiko išlaikymui yra 1160 Lt. Teismo vertinimu ieškovės nurodytos išlaidos vaiko išlaikymui yra gerokai padidintos. Be to teismas spręsdamas išlaikymo klausimą turi vertinti tik būtinas išlaidas reikalingas minimaliems vaiko poreikiams patenkinti, todėl teismo paskaičiavimu, atsižvelgus į vaiko specialius poreikius, išlaidos minimalių poreikių patenkinimui yra apie 700 Lt. Atsižvelgiant į turimus duomenis apie šalių pajamas, atsakovas gaudamas didesnes pajamas privalo atitinkamai didesne dalimi prisidėti prie vaiko išlaikymo, todėl teismas sprendžia, kad iš atsakovo priteistinas išlaikymas K. J. po 600 Lt kas mėnesį. Kadangi bylos duomenimis atsakovas šį mėnesį ieškovei pervedė 200 svarų, praeitą mėnesį apie 100 svarų, todėl išlaikymas priteistinas nuo teismo sprendimo priėmimo iki vaiko pilnametystės.

Motina, su kuria lieka gyventi vaikas, skirtina vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja (LR CK 3.157 str., 3.190 str.), nes nutraukus santuoką išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise tvarko tas iš tėvų, su kuriuo lieka gyventi vaikas. Vaikui skirtas išlaikymas turi būti naudojamas tik jo interesams (LR CK 3.203 str.). Išlaikymas negali būti naudojamas tėvo (motinos), kitų asmenų asmeniniams poreikiams tenkinti. Išlaikymą teikiantis tėvas turi teisę kontroliuoti išlaikymo panaudojimą. Išlaikymo suma indeksuotina kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Šalių dalintinas turtas įgytas santuokoje yra automobilis Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė nurodo, kad transporto priemonės vertė yra 1500 Lt. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad transporto priemonė atitinka rinkos vertę. Kadangi atsakovas išvykdamas į užsienį yra perdavęs transporto priemonę naudotis draugams, ieškovė nežino kur yra automobilis ir kas faktiškai juo naudojasi, be to ji neturi vairuotojo pažymėjimo, todėl automobilis priteistinas atsakovui, o ieškovei kompensacija atitinkanti pusę transporto priemonės vertės, t.y. 750 Lt.

Ieškovė prašė pripažinti įsiskolinimą tretiesiems asmenims solidaria prievole. Bylos duomenimis įsiskolinimas kreditoriams yra priteistas iš ieškovės 2010-09-02, 2011-12-06, 2012-05-23, 2012-10-16 teismo įsakymai, kurie šiuo metu įsiteisėję ir antstolis vykdo išieškojimą. Pažymėtina, kad šiose bylose bendraskoliu nebuvo įtrauktas R. J.. L. J. bylose neginčijo prievolės. Įsiteisėjęs teismo sprendimas (teismo įsakymas) įgyja res judicata galią, tai reiškia, jog šalių ginčas yra galutinai išspręstas, o teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią. Todėl santuokos nutraukimo byloje teismas neturi teisės keisti, modifikuoti anksčiau priimtų teismo sprendimų. Tai gali padaryti tik pati ieškovė arba kreditoriai prašydami atnaujinti procesą minėtose bylose. Kadangi yra duomenų, kad įsiskolinimas susidarė dėl šeimos būsto išlaikymo, todėl išaiškintina ieškovei, kad ji įvykdžiusi reikalavimus kreditoriams gali pareikšti atsakovui regresinį reikalavimą, dėl jam tenkančios prievolės dalies. Šiuo atveju ieškovės reikalavimas dėl kreditorinių reikalavimų netenkintinas (LR CPK 293 str. 1 d. 3 p.).

Sprendžiant dėl sutuoktinio išlaikymo, teismas vadovaujasi LR CK 3.73 str., kuris numato, kad „teismas, priimdamas sprendimą dėl santuokos nutraukimo, priteisia išlaikymą to reikalingam buvusiam sutuoktiniui, jeigu išlaikymo klausimai nenustatyti sutuoktinių sudarytoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sutuoktinis neturi teisės į išlaikymą, jeigu jo turimas turtas ar gaunamos pajamos yra pakankami visiškai save išlaikyti. Preziumuojama, kad sutuoktiniui reikalingas išlaikymas, jeigu jis augina bendrą savo ir buvusio sutuoktinio nepilnametį vaiką, yra nedarbingas dėl savo amžiaus ar sveikatos būklės.“ Įstatymas numato du savarankiškus pagrindus reikalauti išlaikymo priteisimo, t.y. jei augina bendrą savo ir buvusio sutuoktinio nepilnametį vaiką arba jei yra nedarbingas dėl savo amžiaus ar sveikatos būklės. Šių pagrindų buvimą privalo įrodyti prašantis priteisti išlaikymą sutuoktinis. Šiuo atveju ieškovė pateikė įrodymus, kad yra netekusi 60 procentų darbingumo ir tuo pagrindu prašo priteisti išlaikymą po 500 Lt/mėn. iki nedarbingumo pažymoje nustatytos datos, t.y. iki 2033-04-17. Vertinant ieškovės nedarbingumą kaip savarankišką pagrindą teismas pažymi, jog ieškovė pripažino, kad santuokos sudarymo metu ji jau buvo serganti, dėl stuburo problemų sveikatos būklė buvo dar sunkesnė nei dabar, tačiau tada dar nebuvo nustatytas jai nedarbingumas. Atsakovo elgesys nepablogino ieškovės sveikatos būklės, jis nesukliudė atsakovei baigti mokslus įgyti išsilavinimą. Įstatymas nenumato, kad sutuoktinio nedarbingumo atvejus visais atvejais privalomas išlaikymas. Ši aplinkybė turi būti vertinama atsižvelgiant į kita reikšminas aplinkybes. Santuokos sudarymas su nedarbingu ar neįgaliu žmogumi neturėtų būti vertinamas kaip privaloma sąlyga jo išlaikymui skyrybų atveju, kitaip būtų vengiama sudaryti santuokas su nedarbingais asmenimis. Tačiau teismas atsižvelgia, kad ieškovė augina jų bendrą mažametį vaiką, vaikas turi sveikatos problemų, dėl kurių ieškovė patiria papildomų išlaidų laiko sąnaudų jo priežiūrai. Be to įsiskolinimai už šeimos būsto išlaikymą mažina jos ir taip minimalias pajamas, todėl teismo vertinimu atsakovas turi prisidėti prie ieškovės išlaikymo iki vaiko pilnametystės. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad pas atsakovą gyvena ieškovės nepilnametis, (16 m.) sūnus, iš jos pirmos santuokos. Nors ieškovė ir teigia, kad dėl jo išlaikymo atsakovas nepatiria išlaidų, nes vaikas gauna pakankamą stipendiją, tačiau atsakovas taip pat prisideda prie jo išlaikymo. Taip pat įvertintina atsakovo galimybė teikti išlaikymą ieškovei. Įvertinus vaikui priteistą išlaikymo dydį, atsakovo asmeniškai gaunamas pajamas teismas sprendžia, kad iš atsakovo priteistina po 200 Lt ieškovės išlaikymui iki K. J. sueis pilnametystė.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (LR CPK 93 str. 1 d.). Ieškovei buvo suteikta antrinė teisinė pagalba apmokant 100 proc. teisinės pagalbos išlaidų, dėl ko ji buvo atleista ir nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Patenkinus ieškinį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (LR CPK 96 str. 1 d.). Valstybės patirtos bylinėjimosi išlaidos sudaro: žyminis mokestis 143 Lt dėl santuokos nutraukimo, 288 Lt (800 Lt x 12 mėn. 3 %) žyminis mokestis už išlaikymo priteisimą, taip pat išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 39,30 Lt, kurios buvo sumokėtos valstybės sąskaita (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str. 2 d., 96 str.). %). Iš viso iš atsakovo priteistina valstybei 470,30 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Be to iš atsakovo priteistinos valstybės patirtos išlaidos už ieškovei suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą, kurios pagal tarnybos pateiktą pažymą sudaro – 480 Lt.

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo (vaikui ir ieškovei) priteisimo vykdytinas skubiai, apskundimas vykdymo nesustabdo (LR CPK 282 str. 1 d., 2 d. 1 p.).

Santuoka laikytina nutraukta nuo teismo sprendimo ją nutraukti įsiteisėjimo dienos (LR CPK 385 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 385 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti santuoką, sudarytą 2003 m. birželio 20 d. Skuodo rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 29, tarp ieškovės L. J., a. k. (duomenys neskelbtini), ir atsakovo R. J., a.k. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei L. J. palikti jos santuokinę pavardę – „J.“, o atsakovui R. J. – jo pavardę „J.“.

Nustatyti nepilnamečio vaiko K. J., a.k. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su motina L. J., a. k. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo R. J., a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiui vaikui K. J., a.k. (duomenys neskelbtini) periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis po 600,00 Lt (šešis šimtus litų) nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės. Priteista suma kasmet indeksuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

L. J., a. k. (duomenys neskelbtini), su kuria lieka gyventi nepilnametė K. J., a.k. (duomenys neskelbtini), skirtina vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja, kuri priteistas lėšas tvarko uzufrukto teise.

Priteisti iš atsakovo R. J., a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), išlaikymą L. J., a. k. (duomenys neskelbtini) periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis po 200,00 Lt (du šimtus litų) nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki jų vaiko K. J., pilnametystės. Priteista suma kasmet indeksuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo R. J., a.k. (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas – 470,30 Lt (keturis šimtus septyniasdešimt litų 30 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei, sumokant į VMI prie LR FM surenkamąją sąskaitą nurodant įmokos kodą 5660.

Priteisti iš atsakovo R. J., a.k. (duomenys neskelbtini), 480 Lt (keturis šimtus aštuoniasdešimt litų) antrinės teisinės pagalbos išlaidų sumokant į VMI prie LR FM sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant įmokos kodą Nr. 5630.

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdomas skubiai. Apskundimas vykdymo nesustabdo.

Santuoka laikoma nutraukta nuo teismo sprendimo ją nutraukti įsiteisėjimo dienos.

Per 3 darbo dienas po sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo nuorašą teismo buvimo vietos civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši įregistruotų santuokos nutraukimo faktą.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Skuodo rajono apylinkės teismą.