Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Alvydas Barkauskas, sekretoriaujant Violetai Tamošiūnaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui K. A. ir jos atstovui Deividui Soloveičikui, institucijos, kurios sprendimas skundžiamas – Viešųjų pirkimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovei Sonatai Vaitukaitytei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. A. skundą dėl 2008 m. rugpjūčio 28 d. Viešųjų pirkimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 12-12 panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2008 m. rugpjūčio 25 d. Viešųjų pirkimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės vyr. specialistė surašė K. B. (dabartinė pavardė – A.) administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 12 dėl ATPK 171³ str. 1 d. pažeidimo.

Viešųjų pirkimų tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau Tarnyba), 2008-06-20 atlikusi viešojo pirkimo dokumentų ir pirkimo procedūrų vertinimą (vertinimo išvada Nr. 4S-1991), 2008 m. rugpjūčio 28 d. priėmė skundžiamą Nutarimą Nr. 12-12, kuriame konstatavo, kad K. B., būdama įgaliotosios perkančiosios organizacijos Viešojo pirkimo komisijos (toliau – Komisija) pirmininke, vykdant viešojo pirkimo „Auditoriaus 2007-2009 metams parinkimas Utenos rajono savivaldybės kontroliuojamoms Įmonėms“ (toliau – Pirkimas) taikant įprastos komercinės praktikos procedūras, pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – Įstatymas) reikalavimus, nes: 1. 2007-12-12 posėdyje (protokolas Nr. 2) patvirtintų Pirkimo sąlygų (2007-12-12 kvietimai pateikti pasiūlymus: Nr. VS-2067 - VS-2069, Nr. VS-2070 - VS-2078, Nr. VS-2092) 8.4 punkte nurodytas kvalifikacinis reikalavimas tiekėjui būti atlikus „Ne mažiau kaip 10 auditų“, atsižvelgiant į tai, kad pirkimo objektas išskaidytas į 6 dalis, kurioms pasirašomos atskiros pirkimo sutartys, minėtas kvalifikacinis reikalavimas yra nepagristas, neproporcingas Pirkimo objektui, dirbtinai riboja konkurenciją ir tuo pažeidžia Utenos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2006-09-29 įsakymu Nr. AĮ-819 patvirtintų „Utenos rajono savivaldybės administracijos viešųjų pirkimu taisyklių“ 53 punkto nuostatas, jog „nei keliami reikalavimai, nei prašoma informacija negali dirbtinai diskriminuoti tiekėjų“, bei Įstatymo 119 straipsnio 1 dalies nuostatas; 2. 2007-12-11 posėdyje (protokolas Nr. 1) neatsižvelgė į tai, kad VšĮ „Utenos pirminės sveikatos priežiūros centras“ 2007-09-12 įgaliojime Nr. 1.31-SD-616 nurodyta, jog paslaugų pirkimo vertė – iki 3000 Lt, o UAB „Utenos šilumos tinklai“ 2007-09-24 įgaliojime Nr. 16.7-907 – „Numatoma audito paslaugų pirkimo vertė vieneriems metams: iki 26000,00 Lt su PVM“. Tai reiškia, jog sudarant 3 metų sutartį, pirkimo vertė siekia 78000 Lt su PVM. Tuo tarpu buvo nutarta (protokolas Nr. 1), kad Pirkimo objekto dalies Nr. 6 „Auditoriaus 2007-2009 metams parinkimas VšĮ „Utenos pirminės sveikatos priežiūros centras“ vertė iki 31500,00 Lt su PVM ir Pirkimo objekto dalies Nr. 1 „Auditoriaus 2007-2009 metams parinkimas UAB „Utenos šilumos tinklai“ vertė iki 62000,00 Lt su PVM. Tuo buvo pažeistos Įstatymo 14 straipsnio 2 dalies nuostatos, nes Pirkimo objekto dalių Nr. 1 ir Nr. 6 procedūros buvo vykdytos ne pagal perkančiųjų organizacijų įgaliojimuose nustatytas užduotis; 3. Pirkimo objekto dalių Nr. 2, Nr., 4, Nr. 5 procedūras vykdė neatsižvelgusi į tai, kad UAB „Utenos vandenys“ 2007-03-05 įgaliojime, UAB „Utenos butų ūkis“ 2007-09-04 įgaliojime, Nr. 535 bei UAB „Utenos autobusu parkas“ 2007-09-05 įgaliojime aiškiai nurodyta, jog įmonės įgaliojo Utenos rajono savivaldybės administraciją parinkti auditorių 2008-2010 metams, t. y., minėtos perkančiosios organizacijos įgaliojo atlikti kitą viešąjį pirkimą „Auditoriaus 2008-2010 metams parinkimas Utenos rajono savivaldybės įmonėms“, kuris pagal viešojo pirkimo komisijos 2007-11-30 posėdžio protokolą jau buvo baigtas. Tokiu būdu, Įgaliotosios organizacijos Komisija, kurios pirmininke buvo K. B., pažeidė įstatymo 14 straipsnio 2 dalies nuostatas, nes Pirkimo objekto dalių Nr. 2, Nr. 4, Nr. 5 procedūras vykdė neturėdama tam įgaliojimų; 4. Komisija vykdė Pirkimo objekto dalių Nr. 1, Nr. 3 bei Nr. 6 procedūras (2008-01-03 posėdžio protokolas Nr. 5; 2008-01-09 posėdžio protokolas Nr. 6; 2008-02-05 posėdžio protokolas Nr. 7), nors UAB „Utenos šilumos tinklai“ 2007-09-24 įgaliojimas Nr. 16.7-907 atlikti Pirkimo objekto dalies Nr. 1 „Auditoriaus 2007-2009 metams parinkimas UAB ,, Utenos šilumos tinklai“ procedūras galiojo iki 2008-01-01. UAB „Utenos komunalininkas“ 2007-09-03 įgaliojimas atlikti Pirkimo objekto dalies Nr. 3 „Auditoriaus 2007-2009 metams parinkimas UAB „Utenos komunalininkas“ procedūras galiojo iki 2007-12-31, o VšĮ „Utenos pirminės sveikatos priežiūros centras“ 2007-09-12 įgaliojimas Nr. 1.31-SD-616 atlikti Pirkimo objekto dalies Nr. 6 „Auditoriaus 2007-2009 metams parinkimas VšĮ „Utenos pirminės sveikatos priežiūros centras“ procedūras galiojo iki 2007-12-31. Tokiu būdu buvo pažeistos Įstatymo 14 straipsnio 2 dalies nuostatos, nes dalį Pirkimo objekto dalių Nr. 1, Nr. 3 ir Nr. 6 procedūrų vykdė neturėdama tam įgaliojimų, kadangi minėtuose Įgaliojimuose nustatytas terminas jau buvo pasibaigęs.

K. B. (A.) buvo skirta 1000 (vienio tūkstančio litų) dydžio bauda.

Pagal Lietuvos Respublikos audito Įstatymą tik auditoriai ar jų juridiniai asmenys gali teikti paslaugas, dėl kurių buvo vykdomas pirkimas, o pasiūlymus pateikusių tiekėjų patirtis gerokai viršijo numatytą minimalų kvalifikacinį reikalavimą dėl patirties. Tarnyba, konstatuodama pažeidimą, privalo aiškiai nurodyti ir tai patvirtinti įrodymais, kad atitinkami Komisijos ar jos pirmininkės veiksmai dirbtinai apribojo tiekėjų konkurenciją. Šiuo atveju administracinių teisės pažeidimų byloje nėra jokių įrodymų, kad būtų buvusi apribota konkurencija. Tarnyba protokole ir nutarime galėjo formuluoti tik tai, kad Pirkinio sąlygų 8.4 p. galėjo apriboti konkurenciją.

Dėl pirkimo verčių skaičiavimo. Protokole ir Nutarime visiškai nepagrįstai nurodyta, kad Pareiškėja atliko neteisėtus veiksmus, t. y. neatsižvelgė į perkančiųjų organizacijų įgaliojimuose nurodytas pirkimo vertes bei patvirtino kitas pirkimo vertes nei nurodyta perkančiųjų organizacijų įgaliojimuose.

Dėl pirkimo objekto. Protokole ir Nutarime visiškai nepagrįstai nurodyta, kad Pareiškėja atliko neteisėtus veiksmus, t. y. neatsižvelgė į perkančiųjų organizacijų į įgaliojimuose nurodytą užduotį ir vykdė audito paslaugų pirkimą ne tam laikotarpiui. Nutarimo 3 p. numatyta, kad pirkimo 2, 4, 5 dalių įgaliojimuose buvo nurodyta, kad užduotis pirkimui yra – auditoriaus parinkimas 2008 – 2010 m., o Komisija organizavo pirkimą neturėdama tam įgaliojimų. Negalima sutikti su tokiais VPT argumentais, kadangi Komisijos organizuoto pirkimo objektas buvo audito ir su tuo susijusių paslaugų teikimas ryšium su 2007 – 2009 m. ūkine finansine veikla, o paslaugų teikimo laikotarpis 2008 – 2010 m. (kvietimo dalyvauti pirkime 4 p., Priedas Nr. 4). Tai, jog Utenos savivaldybės administracijai perkančiųjų organizacijų pavesta užduotis buvo įvykdyta tinkamai ir buvo nupirktos būtent tos paslaugos, kurių buvo siekta įsigyti, patvirtina ir tas faktas, jog perkančiosios organizacijos sudarė sutartis su atrinktais tiekėjais (Priedas Nr. 17). Taigi nėra jokio pagrindo konstatuoti VPĮ 14 str. 2 d. pažeidimo.

Dėl įgaliojimų galiojimo. Protokole ir Nutarime visiškai nepagrįstai nurodyta, kad Pareiškėja atliko neteisėtus veiksmus, nes Komisija Pirkimo objekto dalių Nr. 1, 3, 6 procedūras vykdė pasibaigus įgaliojimų galiojimo laikui bei tuo pažeidė VPĮ 14 str. 2 d. Pareiškėja nurodo, kad VPĮ norma nenustato jokių nuostatų ar imperatyvių normų, susijusių su įgaliojimų galiojimu ar jų pasibaigimo teisinėmis pasekmėmis. VPĮ 14 str. 2 d. numatyta – „už perkančiosios organizacijos įgaliotajai organizacijai nustatytas užduotis atsako perkančioji organizacija, o už šių užduočių įvykdymą – įgaliotoji organizacija. Už pirkimo sutarties sudarymą, jos sąlygų vykdymą yra atsakinga perkančioji organizacija“, t. y. ši nuostata tik apibrėžia funkcijų pasiskirstymą tarp perkančiosios organizacijos ir įgaliotosios perkančiosios organizacijos. Todėl tiek Protokole ir Nutarime nėra nurodyta jokių VPĮ nuostatų, kurias galėjo pažeisti Utenos rajono savivaldybės administracijos Komisijos veiksmai. Atsižvelgiant į tai, kad nėra nurodytas pažeidimo pagrindas, darytina išvada, kad Protokolu ir Nutarimu nėra nustatyta, kad Pareiškėja būtų pažeidusi kokias nors VPĮ nuostatas ir dėl to nėra teisinio pagrindo taikyti ATPK 171³ str. 1 d. numatytą atsakomybę už VPĮ pažeidimus Pareiškėjos atžvilgiu.

Viešųjų pirkimų tarnyba nesutinka su tokia Pareiškėjos pozicija. Tiek minėtoje 2008-06-20 vertinimo išvadoje Nr. 4S-1991, tiek Protokole ir Nutarime Atsakovas konstatavo, kad įgaliotosios perkančiosios organizacijos 2007-12-12 viešojo pirkimo komisijos (toliau – Komisija), kurios pirmininke buvo Pareiškėja, posėdyje (protokolas Nr. 2) patvirtintų Pirkimo sąlygų (taip pat 2007-12-12 kvietimai pateikti pasiūlymus: Nr. VS-2067-VS-2069, Nr. VS2070-VS-2078, Nr. VS2092) 8.4 punkte nurodytas kvalifikacinis reikalavimas tiekėjui būti atlikus „ne mažiau kaip 10 auditų“, yra nepagrįstas, neproporcingas pirkimo objektui, dirbtinai riboja konkurenciją ir tuo pažeidžia Utenos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2006-09-29 įsakymu Nr. AĮ-819 patvirtintų „Utenos rajono savivaldybės administracijos viešųjų pirkimų taisyklių“ 53 punkto nuostatas bei įstatymo 119 straipsnio 1 dalies nuostatas. Atsakovas savo teiginį motyvavo tuo, jog pirkimo objektas buvo suskaidytas į atskiras 6 dalis, kurioms pasirašomos atskiros pirkimo sutartys. Atkreipė dėmesį, kad Atsakovas, siekdamas išsiaiškinti šio Pirkimo sąlygų reikalavimo pagrįstumą ir atitikimą Įstatymo reikalavimams, prieš vertinimo išvados Nr. 4S-1991 surašymą, 2008-05-08 raštu Nr. 4S-1488 kreipėsi į Utenos rajono savivaldybės administraciją prašydamas paaiškinti „Pirkimo sąlygų (Kvietimo pateikti pasiūlymą) 8.4 punkte nurodyto kvalifikacinio reikalavimo <...> pagrįstumą, proporcingumą pirkimo objektui bei atitikimą Utenos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2006-09-29 įsakymu Nr. AĮ-819 patvirtintų <...> taisyklių 53 punkto nuostatoms <...>“. Utenos rajono savivaldybės administracija nepateikė paaiškinimų, įrodančių minėto kvalifikacinio reikalavimo proporcingumą ir pagrįstumą. Neteisinga Pareiškėjos pozicija, kad minėtu kvalifikaciniu reikalavimu tik siekiama įgyvendinti Įstatymo 32 straipsnio 1 dalies reikalavimą – išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sutarties sąlygas. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad Įstatymas reikalauja nustatyti tik minimalius tiekėjų kvalifikacijos reikalavimus, kurie būtų pagrįsti, proporcingi pirkimo objektui ir dirbtinai neribotų konkurencijos. Šiuo atveju pirkimo objektas buvo suskaidytas į atskiras 6 dalis. Tai reiškia, kad tiekėjas galėjo teikti pasiūlymą tik dėl vienos pirkimo objekto dalies arba dėl kelių ar visų pirkimo objekto dalių. Tuo tarpu 2007-12-12 Komisijos, kurios pirmininke buvo Pareiškėja, posėdyje (protokolas Nr. 2) patvirtintų Pirkimo sąlygų 8.4 punkte nurodytas kvalifikacinis reikalavimas „būti atlikus ne mažiau kaip 10 auditų“ privalomas tiek tiekėjui, kuris teikia pasiūlymą dėl vienos pirkimo objekto dalies (pvz., pirkimo objekto dalies Nr. 5, kurios vertė – 15 000 Lt), tiek tiekėjui, kuris teikia pasiūlymą dėl visų 6 pirkimo objekto dalių, kurių vertė sudarytų apie 185 500 Lt. Tai reiškia, kad vienas ir tas pats minėtas kvalifikacinis reikalavimas taikomas tiekėjui, kuris turės būti kompetentingas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sutartį, kurios vertė 15 000 Lt, tiek ir tiekėjui, kuris turės būti pajėgus įvykdyti pirkimo sutartį, kurios vertė – apie 185 500 Lt. Akivaizdu, kad vienas ir tas pats kvalifikacinis reikalavimas, atsižvelgiant į tai, kad tiekėjas galėjo teikti pasiūlymą tik vienai pirkimo objekto daliai, yra neproporcingas pirkimo objektui. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad ne auditų skaičius apsprendžia, ar tiekėjas yra kompetentingas ir pajėgus įvykdyti būsimą viešojo pirkimo sutartį. Komisija, kurios pirmininke buvo Pareiškėja, Pirkimo sąlygose nustatydama reikalavimą „būti atlikus ne mažiau kaip 10 auditų“, neįvertino aplinkybės, kad tiekėjas gali būti atlikęs, pvz., penkis stambius auditus, kurių vertė viršys dešimties nedidelės vertės auditų vertę, tačiau jis negalės dalyvauti viešajame pirkime, nes neatitiks nustatyto kvalifikacinio reikalavimo. Tokiu atveju neaišku, kuo pirmasis tiekėjas yra mažiau kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti būsimą viešojo pirkimo sutartį.

Pareiškėjos argumentas, kad dėl minėto kvalifikacinio reikalavimo nebuvo gauta nė vienos pretenzijos, negali būti vertinamas kaip įrodymas, jog minėtas kvalifikacinis reikalavimas buvo pagrįstas ir proporcingas pirkimo objektui, taip pat tai nėra pagrindas, naikinantis atsakingų asmenų atsakomybę už įstatymu nustatytos viešųjų pirkimų vykdymo tvarkos pažeidimus.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nepagrįstas Pareiškėjos argumentas, kad minėtas kvalifikacinis reikalavimas yra teisėtas ir proporcingas pirkimo apimčiai. Protokolo ir Nutarimo punktai dėl šios dalies yra teisėti, pagrįsti, todėl nėra pagrindo juos naikinti.

Dėl pirkimo verčių skaičiavimo. Pareiškėja teigia, kad Protokolo ir Nutarimo punktai Nr. 2, kuriuose nurodyta, kad Pareiškėja, būdama įgaliotosios perkančiosios organizacijos viešojo pirkimo komisijos pirmininke, neatsižvelgė į perkančiųjų organizacijų įgaliojimuose nurodytas pirkimo vertes, yra visiškai nepagrįsti. Atsakovas nesutinka su tokia Pareiškėjos pozicija. Tarnyba tiek 2008-06-20 vertinimo išvadoje Nr. 4S-1991, tiek Protokole bei Nutarime aiškiai konstatavo, kad įgaliotosios perkančiosios organizacijos Komisija, kurios pirmininke buvo Pareiškėja, pažeidė įstatymo 14 straipsnio 2 dalies nuostatas, nes pirkimo objekto dalims Nr. 1 ir Nr. 6 pirkimo procedūras vykdė ne pagal perkančiųjų organizacijų įgaliojimuose nustatytas užduotis.

Visiškai nepagrįstas Pareiškėjos argumentas, kad įgaliojimuose nurodytos sumos negali būti vertinamos kaip pirkimo vertės. Atkreiptinas dėmesys, kad viešųjų pirkimų vertės skaičiuojamos perkančiosiose organizacijose, o įgaliotosios perkančiosios organizacijos vykdo įgaliojimuose joms nustatytas užduotis. Pareiškėja teigia, kad įgaliojimuose nurodytos sumos pakito ir neatitiko rinkos sąlygų. Atsakovas pažymi, kad įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje aiškiai nurodyta, kad už įgaliotajai organizacijai suformuluotų užduočių vykdymą atsakinga įgaliotoji organizacija. Įgaliotosios perkančiosios organizacijos, kurios Komisijos pirmininke buvo Pareiškėja, galėjo prašyti perkančiųjų organizacijų paskaičiuoti ir nurodyti pirkimų vertes iš naujo.

Atmestinas Pareiškėjos argumentas, kad ji tik vykdė raštiškus administracijos pavedimus ir negalėjo priimti sprendimų. Įvertinus tai, kad Pareiškėja yra teisininkė, darytina išvada, kad ji neabejotinai žinojo, kad gali būti vykdomi tik teisėti, šiuo atveju, Įstatymui neprieštaraujantys, nurodymai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Pareiškėjos argumentai dėl Protokolo ir Nutarimo 2 punkto yra nepagrįsti.

Dėl pirkimo objekto ir įgaliojimų galiojimo. Pareiškėja skunde nurodo, kad Protokolo ir Nutarimo 3 punkte visiškai nepagrįstai nurodyta, kad Pareiškėja „neatsižvelgė į perkančiųjų organizacijų įgaliojimuose nurodytą užduotį ir vykdė audito paslaugų pirkimą ne tam laikotarpiui“, Protokolo ir Nutarimo 4 punkte nepagrįstai nurodyta, kad „Komisija pirkimo objekto dalių Nr. 1, 3, 6 procedūras vykdė pasibaigus įgaliojimų galiojimo laikui bei tuo pažeidė VPĮ 14 str. 2 d.“.

Tarnyba aukščiau minėjo, kad įstatymo 14 straipsnis nustato, jog perkančioji organizacija nustato užduotis ir suteikia visus įgaliojimus toms užduotims (t. y. tik įgaliojime nurodytoms) vykdyti, o už šių užduočių įvykdymą atsakinga įgaliotoji organizacija. Komisija, kurios pirmininke buvo Pareiškėja, vykdė pirkimo objekto dalių Nr. 2, Nr. 4 ir Nr. 5 procedūras neatsižvelgusi į tai, kad įgaliojimuose buvo aiškiai nurodyta užduotis – atlikti auditorių paslaugų pirkimą 2008 – 2010 metams, t. y. perkančioji organizacija įgaliojo atlikti visai kitą viešąjį pirkimą „Auditoriaus 2008-2010 metams parinkimas Utenos rajono savivaldybės įmonėms“, kuris Komisijos 2007-11-30 posėdžio protokolu buvo baigtas.

Komisija, kurios pirmininke buvo Pareiškėja, vykdė pirkimo objekto dalių Nr. 1, Nr. 3 ir Nr. 6 pirkimo procedūras (Komisijos 2008-01-03 posėdžio protokolas Nr. 5, 2008-01-09 posėdžio protokolas Nr. 6, 2008-02-05 posėdžio protokolas Nr. 7) jau pasibaigus įgaliojimuose nurodytam terminui – iki 2007-12-31. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.142 straipsnio 1 dalies ir 2.147 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis, įgaliojimų atlikti pirkimo objekto dalių Nr. 1, Nr. 3 ir Nr. 6 pirkimo procedūras terminai yra apibrėžti, o pasibaigus įgaliojimų galiojimo terminui, įgaliojimai pasibaigia (netenka galios). Tokiais savo veiksmais Pareiškėja, būdama įgaliotosios perkančiosios organizacijos Komisijos primininke, pažeidė Įstatymo 14 straipsnio 2 dalies nuostatas.

Atsižvelgiant į įstatymo 16 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad skiriant Komisijos pirmininką ir narius, turi būti atsižvelgiama į jų ekonomines, technines, teisines žinias ir įstatymo bei kitų viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų išmanymą, atmestinas Pareiškėjos argumentas, kad ji tik privalėjo vadovautis teikiamais viršesnių pareigūnų nurodymais ir suformuluota užduotimi. Jau minėta, kad Pareiškėja, būdama teisininkė, puikiai žinojo, kad vykdomi tik teisėti, šiuo atveju Įstatymui ir kitiems viešuosius pirkimus reglamentuojantiems teisės aktams neprieštaraujantys, nurodymai.

Pareiškėjos nurodytos faktinės aplinkybės prieštaringos. Prieš nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, Pareiškėja pateikė paaiškinimą (pridedamas), kuriame nurodė, jog „būdama Pirkimo komisijos pirmininke vykdžiau man Administracijos direktoriaus įsakymu nustatytą užduotį, su Perkančiųjų organizacijų įgaliojimuose nustatytų užduočių turiniu nebuvau supažindinta, nes neprivalau būti su tuo supažindinama“. Tuo tarpu Komisijos 2007-12-11 protokole Nr. 1 nurodyta, kad „Komisijos pirmininkė K. B. informavo, kad atsižvelgiant į Turto valdymo tarnybos vedėjo N. S. pateiktą 207-12-06 paraišką bei 6 savivaldybės Įmonių pateiktus Įgaliojimus. Tai reiškia, kad Pareiškėja buvo susipažinusi su perkančiųjų organizacijų įgaliojimais, juose suformuluotomis užduotimis ir įgaliojimuose nurodytais užduočių atlikimo terminais.

Tarnyba nesutinka su Pareiškėjos skunde nurodytu teiginiu, jog ginčijamu Nutarimu paskirta administracinė nuobauda – 1000 Lt, yra neproporcinga nustatytiems pažeidimams ir administracinės atsakomybės tikslams.

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja Tarnybos darbuotoja A. J. patvirtino duomenis, kuriuos ji nustatė ir surašė 2008 m. rugpjūčio 25 d. protokole (b. l. 11-14).

Skundas netenkintinas.

K. A. neigia savo kaltę ir nepripažįsta teisės pažeidimo. Tačiau jos kaltę patvirtina šie įrodymai: teisės pažeidimo protokole užfiksuoti duomenys (b. l. 124) ir kita Viešųjų pirkimų Tarnybos medžiaga (b. l. 113-186).

Byloje nustatyta, kad 2008-06-20 vertinimo išvadoje Nr. 4S-1991, Protokole ir Nutarime Tarnyba konstatavo, kad įgaliotosios perkančiosios organizacijos 2007-12-12 viešojo pirkimo komisijos (toliau - Komisija), kurios pirmininke buvo Pareiškėja, posėdyje (protokolas Nr. 2) patvirtintų Pirkimo sąlygų (taip pat 2007-12-12 kvietimai pateikti pasiūlymus: Nr. VS-2067-VS-2069, Nr. VS2070-VS-2078, Nr. VS2092) 8.4 punkte nurodytas kvalifikacinis reikalavimas tiekėjui būti atlikus „ne mažiau kaip 10 auditų“, yra nepagrįstas, neproporcingas pirkimo objektui, dirbtinai riboja konkurenciją ir tuo pažeidžia Utenos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2006-09-29 įsakymu Nr. AĮ-819 patvirtintų „Utenos rajono savivaldybės administracijos viešųjų pirkimų taisyklių“ 53 punkto nuostatas bei Įstatymo 119 straipsnio 1 dalies nuostatas. Tarnyba savo teiginį motyvavo tuo, jog pirkimo objektas buvo suskaidytas į 6 atskiras dalis, kurioms pasirašomos atskiros pirkimo sutartys. Atkreiptinas dėmesys, kad Atsakovas, siekdamas išsiaiškinti šio Pirkimo sąlygų reikalavimo pagrįstumą ir atitikimą Įstatymo reikalavimams, prieš vertinimo išvados Nr. 4S-1991 surašymą, 2008-05-08 raštu Nr. 4S-1488 kreipėsi į Utenos rajono savivaldybės administraciją prašydamas paaiškinti „Pirkimo sąlygų (Kvietimo pateikti pasiūlymą) 8.4 punkte nurodyto kvalifikacinio reikalavimo pagrįstumą, proporcingumą pirkimo objektui bei atitikimą Utenos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2006-09-29 įsakymu Nr. AĮ-819 patvirtintų taisyklių 53 punkto nuostatoms“ (b l. 136-137). Utenos rajono savivaldybės administracija nepateikė paaiškinimų, įrodančių minėto kvalifikacinio reikalavimo proporcingumą ir pagrįstumą.

VPĮ reikalauja nustatyti tik minimalius tiekėjų kvalifikacijos reikalavimus, kurie būtų pagrįsti, proporcingi pirkimo objektui ir dirbtinai neribotų konkurencijos. Šiuo atveju pirkimo objektas buvo suskaidytas į 6 atskiras pirkimo dalis. Tai reiškia, kad tiekėjas galėjo teikti pasiūlymą tik dėl vienos pirkimo objekto dalies arba dėl kelių ar visų pirkimo objekto dalių. Tuo tarpu 2007-12-12 Komisijos, kurios pirmininke buvo Pareiškėja, posėdyje (protokolas Nr. 2) patvirtintų Pirkimo sąlygų 8.4 punkte nurodytas kvalifikacinis reikalavimas „būti atlikus ne mažiau kaip 10 auditų“ privalomas tiek tiekėjui, kuris teikia pasiūlymą dėl vienos pirkimo objekto dalies (pvz., pirkimo objekto dalies Nr. 5 , kurios vertė – 15 000 Lt), tiek tiekėjui, kuris teikia pasiūlymą dėl visų 6 pirkimo objekto dalių, kurių vertė sudarytų apie 185 500 Lt. Tai reiškia, kad vienas ir tas pats minėtas kvalifikacinis reikalavimas taikomas tiekėjui, kuris turės būti kompetentingas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sutartį, kurios vertė 15 000 Lt, tiek ir tiekėjui, kuris turės būti pajėgus įvykdyti pirkimo sutartį, kurios vertė – apie 185 500 Lt. Akivaizdu, kad vienas ir tas pats kvalifikacinis reikalavimas, atsižvelgiant į tai, kad tiekėjas galėjo teikti pasiūlymą tik vienai pirkimo objekto daliai, yra neproporcingas pirkimo objektui. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad ne auditų skaičius apsprendžia, ar tiekėjas yra kompetentingas ir pajėgus įvykdyti būsimą viešojo pirkimo sutartį.

Pareiškėja nurodė, kad UAB „Audata“ yra atlikusi 168 auditus, A. M. audito ir mokesčių konsultacijų biuras – 180 auditų, A. K. ir V. J. audito TŪB – 14 auditų per 2006 metus. Atkreiptinas dėmesys, kad Pareiškėja pateikė duomenis tik tiekėjų, kurie dalyvavo minėtame viešajame pirkime. Atkreiptinas dėmesys, kad kvietimai dalyvauti viešajame pirkime buvo išsiųsti 13 potencialių tiekėjų, apie kurių atitikimą Pirkimo sąlygų 8.4 punkto reikalavimui duomenų nepateikta.

Pareiškėjos argumentas, kad dėl minėto kvalifikacinio reikalavimo nebuvo gauta nė vienos pretenzijos, negali būti vertinamas kaip įrodymas, jog minėtas kvalifikacinis reikalavimas buvo pagrįstas ir proporcingas pirkimo objektui, taip pat tai nėra pagrindas naikinantis atsakingų asmenų atsakomybę už Įstatymu nustatytos viešųjų pirkimų vykdymo tvarkos pažeidimus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nepagrįstas Pareiškėjos argumentas, kad minėtas kvalifikacinis reikalavimas yra teisėtas ir proporcingas pirkimo apimčiai. Protokolo ir Nutarimo punktai dėl šios dalies yra teisėti, pagrįsti, todėl nėra pagrindo juos naikinti.

Dėl pirkimo verčių skaičiavimo

Tarnyba 2008-06-20 vertinimo išvadoje Nr. 4S-1991, Protokole bei Nutarime aiškiai konstatavo, kad įgaliotosios perkančiosios organizacijos Komisija, kurios pirmininke buvo Pareiškėja, pažeidė Įstatymo 14 straipsnio 2 dalies nuostatas, nes pirkimo objekto dalių Nr. 1 ir Nr. 6 procedūras vykdė ne pagal perkančiųjų organizacijų įgaliojimuose nustatytas užduotis (b. l. 128-130, 124-126, 114-116). Tarnyba padarė pagrįstą išvadą, kad nepagrįstas Pareiškėjos argumentas, kad įgaliojimuose nurodytos sumos negali būti vertinamos kaip pirkimo vertės, nes viešųjų pirkimų vertės skaičiuojamos perkančiosiose organizacijose, o įgaliotosios perkančiosios organizacijos vykdo įgaliojimuose joms nustatytas užduotis. Pareiškėja teigia, kad įgaliojimuose nurodytos sumos pakito ir neatitiko rinkos sąlygų. Pažymėtina, kad įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje aiškiai nurodyta, kad už įgaliotajai organizacijai suformuluotų užduočių vykdymą atsakinga įgaliotoji organizacija. Įgaliotosios perkančiosios organizacijos, kurios Komisijos pirmininke buvo Pareiškėja, galėjo prašyti perkančiųjų organizacijų paskaičiuoti ir nurodyti pirkimo vertes iš naujo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Pareiškėjos argumentai dėl Protokolo ir Nutarimo 2 punkto yra nepagrįsti.

Dėl pirkimo objekto ir įgaliojimų galiojimo

Pareiškėja skunde nurodo, kad Protokolo ir Nutarimo 3 punkte visiškai nepagrįstai nurodyta, kad Pareiškėja „neatsižvelgė į perkančiųjų organizacijų įgaliojimuose nurodytą užduotį ir vykdė audito paslaugų pirkimą ne tam laikotarpiui“, Protokolo ir Nutarimo 4 punkte nepagrįstai nurodyta, kad „Komisija pirkimo objekto dalių Nr. 1, 3, 6 procedūras vykdė pasibaigus įgaliojimų galiojimo laikui bei tuo pažeidė VPĮ 14 str. 2 d.“ (b. l. 7-8).

Viešųjų pirkimų įstatymo 14 straipsnis nustato, jog perkančioji organizacija nustato užduotis ir suteikia visus įgaliojimus toms užduotims (t. y. tik įgaliojime nurodytoms) vykdyti, o už šių užduočių įvykdymą atsakinga įgaliotoji organizacija. Komisija, kurios pirmininke buvo Pareiškėja, vykdė pirkimo objekto dalių Nr. 2, Nr. 4 ir Nr. 5 procedūras neatsižvelgusi į tai, kad įgaliojimuose buvo aiškiai nurodyta užduotis – atlikti auditorių paslaugų pirkimą 2008-2010 metams, t. y. perkančioji organizacija įgaliojo atlikti visai kitą viešąjį pirkimą „Auditoriaus 2008-2010 metams parinkimas Utenos rajono savivaldybės įmonėms“, kuris Komisijos 2007-11-30 posėdžio protokolu buvo baigtas.

Komisija, kurios pirmininke buvo Pareiškėja, vykdė pirkimo objekto dalių Nr. 1, Nr. 3 ir Nr. 6 procedūras (Komisijos 2008-01-03 posėdžio protokolas Nr. 5, 2008-01-09 posėdžio protokolas Nr. 6, 2008-02-05 posėdžio protokolas Nr. 7) jau pasibaigus įgaliojimuose nurodytam terminui – iki 2007-12-31 (b. l. 171-178). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.142 straipsnio 1 dalies ir 2.147 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis, įgaliojimų atlikti pirkimo objekto dalių Nr. 1, Nr. 3 ir Nr. 6 procedūras terminai yra apibrėžti, o pasibaigus įgaliojimų galiojimo terminui, įgaliojimai pasibaigia (netenka galios). Tokiais savo veiksmais Pareiškėja, būdama įgaliotosios perkančiosios organizacijos Komisijos primininke, pažeidė įstatymo 14 straipsnio 2 dalies nuostatas.

Atsižvelgiant į Įstatymo 16 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad skiriant Komisijos pirmininką ir narius, turi būti atsižvelgiama į jų ekonomines, technines, teisines žinias ir įstatymo bei kitų viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų išmanymą, atmestinas Pareiškėjos argumentas, kad ji tik privalėjo vadovautis teikiamais viršesnių pareigūnų nurodymais ir suformuluota užduotimi. Pareiškėja, būdama teisininkė, turėjo žinojo, kaip turi būti vykdomi teisėti, Įstatymui ir kitiems viešuosius pirkimus reglamentuojantys teisės aktai.

ATPK 171³ str. 1 d. nustatyta, kad Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymu nustatytos viešųjų pirkimų vykdymo tvarkos ar viešojo pirkimo būdo parinkimo tvarkos pažeidimas, taip pat Nepriklausomos ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimų nevykdymas - užtraukia baudą perkančiųjų organizacijų vadovams arba jų įgaliotiems vadovauti viešojo pirkimo komisijai asmenims, viešojo pirkimo komisijos nariams, balsavusiems už neteisėto sprendimo priėmimą, nuo penkių šimtų iki dviejų tūkstančių penkių šimtų litų.

Esant išdėstytoms aplinkybėms konstatuotina, kad nutarimas teisėtas ir pagrįstas, nuobauda paskirta pagal įstatymus, bylą išnagrinėjo pareigūnas, turintis teisę spręsti šios kategorijos bylas, nuobauda paskirta laikantis administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių. Teismas daro išvadą, kad skiriant nuobaudą buvo atsižvelgta į visas aplinkybes, turinčias reikšmės teisingam nuobaudos parinkimui.

K. A. teismui nepateikė jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima abejoti užfiksuoto teisės pažeidimo patikimumu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str. 1 d. 1 p., 128, 129 str.,

nutarė:

K. A. skundą atmesti.

Viešųjų pirkimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. rugpjūčio 28 d. Nutarimą Nr. 12-12 palikti nepakeistą.

Nutartis per 10 dienų nuo jos paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.