Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Aleksandras Prygunkovas, sekretoriaujant J. J., dalyvaujant prokurorei Jūratei Tamašauskienei, kaltinamajam A. M., jo gynėjai advokatei K. P., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. M., gim. (duomenys neskelbtini)Vilniuje, a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį išsilavinimą, nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ serviso direktoriaus pavaduotoju, gyv. (duomenys neskelbtini), Šiaulių rajone, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 1 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M. buvo kaltinamas tuo, jog, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, į.k. (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, direktoriumi ir būdamas materialiai atsakingu už bendrovės jam patikėtą turtą, 2011-07-27, 2011 m. rugpjūčio mėnesio pabaigoje - rugsėjo mėnesio pradžioje, tiksliai nenustatytomis dienomis, 2011-09-20 ir 2011m. spalio mėnesio pirmoje pusėje, tiksliai nenustatytu laiku, adresu (duomenys neskelbtini), iš V. J. per keturis kartus kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius gavo 3000 Lt, 5000 Lt, 3000 Lt ir 300 Lt sumas už UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų atliktą granito trinkelių grindinio įrengimą (duomenys neskelbtini) g. 37B, Šiauliuose, tačiau V. J. neišdavė jokių dokumentų patvirtinančių pinigų sumokėjimą ir iš V. J. gautų pinigų neįnešė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą, tokiu būdu pasisavino jo žinioje buvusį svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą - pinigines lėšas iš viso 11300 Lt sumai;

A. M., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, į.k. (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini) g. 5, Šiauliuose, direktoriumi ir pagal Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 21 straipsnį būdamas atsakingu už buhalterinės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 (2008-06-28 Nr. X-1633 redakcija) 27 str. būdamas atsakingu už įmonės finansinės atskaitomybės sudarymą ir pateikimą laiku, laikotarpyje nuo 2011-07-27 iki 2011 m. spalio mėnesio pirmos pusės apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, o būtent:

UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiriamuoju laikotarpiu tvarkydama buhalterinę apskaitą pažeisdama Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 6 str. 2 d. nuostatas numatančias, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 str. 1 d. nuostatos numatančios, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, 12 str. 4 d. nuostatos numatančios, kad „apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti“ reikalavimus, nuo 2011-07-27 d. iki 2011 m. spalio mėnesio pirmos pusės UAB „(duomenys neskelbtini)“ įrengdama granito trinkelių dangą adresu (duomenys neskelbtini) g. 37B, Šiauliai, už 11300 Lt sumą, atliktų darbų ir direktoriaus A. M. gautų pinigų už atliktus darbus neįformino apskaitos dokumentais, neįrašė į bendrovės buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2011 metus.

Kaltinamasis A. M. kaltu dėl pinigų pasisavinimo neprisipažino, dėl aplaidžios buhalterinės apskaitos tvarkymo prisipažino visiškai bei parodė, kad anksčiau dirbo įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi. 2011 m. vasarą buvo atlikti trinkelių klojimo darbai prie V. J. namo Šiauliuose, (duomenys neskelbtini) g. 34b. Sutartį dėl darbų atlikimo pasirašė jis. Už atlikta darbą turėjo būti sumokėta nuo 11 000 Lt iki 12 000 Lt. Prie to objekto dirbo 3-4 žmonės. Pagal susitarimą už atliktą darbą pinigai turėjo būti sumokėti banko pervedimu į įmonės banko sąskaitą. Už atliekama darbą iš V. J. jis gaudavo pinigus grynais. Kasos pajamų orderių nukentėjusiajam neišrašė. Pamena, kad pirmą kartą iš V. J. gavo – 3 000 Lt. Kokias pinigų sumas ir kiek kartų V. J., jis nepamena. Tuos pinigus įnešė į įmonės banko sąskaitą. Be minėtų pinigų į įmonės sąskaitą įdėdavo ir savo lėšų. Įmonės buhalterinėje apskaitoje nefiksavo, kad minėtu adresu buvo atlikti trinkelių klojimo darbai. Pripažįsta, kad iš V. J. buvo paėmęs 11 300 Lt už atliktus trinkelių klojimo darbus, tačiau jų nepasisavino, o įnešė į įmonės banko sąskaitą. Įnešė pinigus į įmonės sąskaitą savo vardu. Vėliau, pasiliuosuojant iš darbo, jis negavo nei išeitinių, nei darbo užmokesčio, nes įmonė neturėjo lėšų. Jis tik gavo pinigines lėšas už parduotas akcijas. Per visą įmonės gyvavimo laikotarpį jis skolino įmonei pinigines lėšas. Viso paskolino apie 14 000 Lt. Po įmonės akcijų pardavimo jis išsiuntė laišką įmonei, kuriame nurodė, kad nereiškia pretenzijų dėl 14 000 Lt.

Liudytojas V. J. parodė, kad pasirinko įmonę „(duomenys neskelbtini)“ pakloti jo namo, esančio (duomenys neskelbtini) g. 37 b., Šiauliuose, kieme trinkelius. Sutarė su minėta bendrove sutarti, kad darbai bus atlikti už 12707 Lt. Sudarant sutartį buvo sumokėtas 3000 Lt. avansas. Avansą sumokėjo grynais A. M.. Likusi pinigų suma turėjo būti sumokėta po darbų atlikimo. Nuo įmonės „(duomenys neskelbtini)“ sutartį pasirašė atstovas A. M.. Darbai turėjo būti atlikti per 2 mėnesius. sutartyje nebuvo pažymėta, kad jis sumokėjo įmonei avansą. Darbų atlikimo metu A. M. paprašė sumokėti dalį sumos ankščiau nei bus atlikti darbai. Jis sumokėjo per kelis kartus dalį pinigų dar iki darbų atlikimo pabaigos. A. M. jam buvo sakęs, kad sumokėjus už darbus grynais, darbų atlikimo kaina bus mažesnė. Sumokėjo per kelis kartus 5000 Lt, 3000Lt, 300 Lt. Pinigus mokėjo savo namo kieme. A. M. kasos pajamų orderio jam nedavė. Viso sumokėjo – 11 300 Lt. Vėliau, po darbų atlikimo pastebėjo broką. Paskambino A. M.. Pastarasis žadėjo pataisyti broką, tačiau taip ir neatvyko. Po mėnesio paskambino į įmonę, tačiau atsiliepė kitas vadovas. Pastarasis atvyko prie jo namo, pažadėjo pataisyti broką, tačiau vėliau daugiau taip ir nepasirodė. Vėliau per susirašinėjimus su minėta bendrove jis gavo atsakymą, kad minėta bendrovė jo namo kieme jokių darbų neatliko. Atsakymą jam pateikė tuometinis įmonės vadovas E. G..

Liudytojas A. M. parodė, kad prieš tris metus dirbo „(duomenys neskelbtini)“ darbų vadovu. Įmonės vadovu buvo A. M.. Jokių buhalterijos dokumentų nematė. Pamena, kad objekte reikėjo atlikti trinkelių klojimo darbus. Nieko nežino apie sutarties sąlygas bei apmokėjimą. Kaip buvo atsiskaitomą už atliktus darbus, jis nieko nežino.

Liudytojas Gailius parodė, kad dirbo „(duomenys neskelbtini)“ pagalbiniu darbininku. Įmonės vadovu buvo A. M.. Pamena, kad klojo betono trinkeles Šiauliuose, (duomenys neskelbtini) gatvėje. Darbus kontroliavo darbų vadovas A. M.. Minėtame objekte dirbo apie vieną mėnesį. Nežino kokios buvo sutarties sąlygos, ar buvo pildomas laiko ir darbo žiniaraščiai. NBežino kaip ir kam buvo atsiskaitoma už atliktus darbus.

Liudytojas T. parodė, kad dirbo „(duomenys neskelbtini)“ darbininku. Šiauliuose, (duomenys neskelbtini) gatvėje dirbo tik vieną dieną, kai reikėjo pašluoti šluota. Apie atsiskaitymus už atliktą darbą jis nieko nežino.

Liudytojas T. R. parodė, kad dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2011m. liepos mėnesio iki gruodžio mėnesio, nuo 2012 balandžio mėnesio pagalbiniu darbininku. Įmonės vadovu buvo A. M.. Šiauliuose, (duomenys neskelbtini) gatvėje atliko šlavimo darbus. Trinkelių klojimo darbų neatliko.

Liudytojas K. J. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo apie 3 savaites. Įmonės vadovavimą perėmė iš A. M.. Įmonės veikla - trinkelių klojimas. Praėjus mėnesiui po perėjimo, jam paskambino žmogus, kuris pranešė apie įmonės atliktą darbų broką. Nuvyko nurodytu adresu. Matė trinkelių klojimo broką, tačiau tam žmogui neprižadėjo atlikti darbų taisymą, nes neturėjo pakankamai žmonių. Matė darbų atlikimo sutartį.

Liudytojas E. G. parodė, kad iš A. M. nusipirko įmonę. Pirkimo sutartyje buvo nurodyta, kad įmonė niekam neskolinga. Po to paaiškėjo, kad įmonė nebuvo sumokėjusi PVM mokesčio. Žino, kad į įmonę skambino žmogus, kuris turėjo pretenzija dėl trinkelių klojimo darbų.

Iš rangos sutarties Nr. 270711 matyti, kad 2011-07-27 tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir A. M. buvo sudaryta sutartis dėl trinkelių klojimo adresu (duomenys neskelbtini) g.37b, Šiauliuose. Už atliktus darbus buvo sutarta sumokėti 12705.53 Lt (b.l. 10).

Iš atliktų darbų akto matyti, kad 2011m. rugsėjo mėnesį minėtu adresu buvo atlikti darbai už 11 797.77 Lt (b.l.13-14).

2013-08-26 specialisto išvadoje Nr. 5-4/83 su išvados prieduose, dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo už laikotarpį nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. pažymėta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiriamuoju laikotarpiu tvarkydama buhalterinę apskaitą pažeisdama Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 6 str. 2 d. nuostatas numatančias, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 str. 1 d. nuostatos numatančios, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, 12 str. 4 d. nuostatos numatančios, kad „apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti“ reikalavimus, nuo 2011-07-27 d. iki 2011 m. spalio mėnesio pirmos pusės UAB „(duomenys neskelbtini)“ įrengdama granito trinkelių dangą adresu (duomenys neskelbtini) g. 37B, Šiauliai, už 11300 Lt sumą, atliktų darbų ir direktoriaus A. M. gautų pinigų už atliktus darbus neįformino apskaitos dokumentais, neįrašė į bendrovės buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2011 metus (73-80, 81-87 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Teismas įvertino teisiamojo posėdžio metu išnagrinėtus įrodymus.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Pagrindinis teisės aktas, reglamentuojantis buhalterinę apskaitą yra Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymas, kuris įpareigoja bet kurį subjektą tinkamai tvarkyti buhalterinę apskaitą, laiku ir teisingai surašyti apskaitos dokumentus. LR BK 222 str. 1 d. numatytą nusikaltimą sudaro nevykdomi minėti reikalavimai, kai pažeidžiama buhalterinės apskaitos vedimo tvarka. Buhalterinė apskaita LR BK 222 str. 1 d. prasme - tai ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta gauti informaciją ekonominiams sprendimams priimti ir (arba) finansinei atskaitomybei sudaryti. Pažeidus buhalterinės apskaitos vedimo tvarką, žala yra daroma ir valstybės finansų sistemai, nes nuo valstybės slepiami mokesčiai, valstybės biudžetas netenka dalies įplaukų. Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus. Šios nusikalstamos veikos dalyku yra apskaitos dokumentai ir apskaitos registras. Pagal teismų praktiką apskaitos dokumentu pripažįstamas popierinis ar elektroninis liudijimas, patvirtinantis ūkinę operaciją arba ūkinį įvykį ir turintis rekvizitus, pagal kuriuos galima nustatyti ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumą. Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. LR BK 222 str. 1 d. įtvirtintos teisės normos dispozicija yra blanketinė, kurios turinys turi būti aiškinamas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatyme įtvirtintas nuostatas. Minėto įstatymo 10, 11 ir 21 str. nustato asmenis, atsakingus už buhalterinės apskaitos tvarkymą. Šio įstatymo 10 str. apibrėžia asmenis, tvarkančius ūkio subjekto apskaitą: 1) ūkio subjekto struktūrinis padalinys arba vyriausiasis buhalteris (buhalteris); 2) pagal sutartį apskaitos paslaugas teikianti įmonė. Pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 21 straipsnį už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas. Tokiu būdu Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymas, kaip specialioji teisės norma, konkrečiai apibrėžiantis buhalterinės apskaitos tvarkymo ir organizavimo subjektus, aiškiai nustato, kokie dvejopo pobūdžio veiksmai yra galimi, už kuriuos gali būti nubausti kalti asmenys, tai – apskaitos tvarkymas ir organizavimas. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi laikotarpiu nuo 2011-07-27 iki 2011 m. spalio mėnesio pirmos pusės buvo A. M., todėl akivaizdu, kad kaltinamasis A. M. yra LR BK 222 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos subjektas - įmonės vadovas, atsakingas už buhalterinės apskaitos šioje įmonėje organizavimą. Kaltinamasis neneigia apgaulingai tvarkęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą. Jo kaltė įrodyta liudytojų parodymais, specialisto išvada, kuriuose pagrindžiami faktai, kad įmonė buvo sudariusi darbų atlikimo sutartį su V. J.. Pastarasis sumokėjo už atliktus darbus grynais pinigais 11 300 Lt įmonės vadovui - A. M.. Kaltinamasis A. M. gautų pinigų už atliktus darbus neįformino apskaitos dokumentais, dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2011 metus. Veika pagal LR BK 222 straipsnį kvalifikuojama tada, kai ji padaroma tyčia. A. M. dėl jam inkriminuotos veikos kaltu prisipažino, jo subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai yra glaudžiai susiję su objektyviaisiais, ir kaltės turinys atskleidžiamas, remiantis ne vien tik kaltininko prisipažinimu ar neprisipažinimu, padarius nusikalstamą veiką, bet taip pat ir byloje surinkta ir teisiamajame posėdyje ištirta bylos medžiaga, tai yra objektyviais bylos duomenimis. Nors UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkė buhalterė, tačiau už buhalterinės apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas. Taigi, A. M. kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, buvo atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, už apskaitos dokumentų surašymą teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą. Būdamas įmonės direktoriumi, priimdamas atitinkamus sprendimus bei duodamas žodinius nurodymus, A. M. vadovavo įmonės ūkinei veiklai, ją koordinavo ir kontroliavo. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog kaltinamasis nėra atsakingas už kitos, nei realiai įvykusios, ūkinės operacijos ar realiai neįvykusios ūkinės operacijos įrašymą į buhalterinę apskaitą, t. y. veikė aktyviai, kryptingai ir sąmoningai kas atitinka tyčios apibrėžimą. Kaltinamasis A. M., būdamas atsakingu už buhalterinės apskaitos organizavimą, vykdė apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą įmonėje ir tie veiksmai tiesioginiu priežastiniu ryšiu yra susiję su atsiradusiais padariniais. Taigi A. M., būdamas atsakingu už UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos organizavimą, turėdamas aukštąjį išsilavinimą, turintis pakankamai gyvenimiškos patirties, sąmoningai netinkamai vykdė žinomus buhalterinės apskaitos tvarkymą reglamentuojančių įstatymų reikalavimus, tai darydamas numatė, kad dėl to iš dalies nebus galima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros ir šių padarinių norėjo, t. y. kaltinamasis A. M. realizavo LR BK 222 str. 1 d. numatytą nusikaltimo sudėtį. Teismas, įvertinęs kaltinamojo A. M. objektyviai atliktus veiksmus ir tyčios rūšį, pripažįsta, jog A. M. veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 222 straipsnio 1 dalį, kaip apgaulingas apskaitos tvarkymas.

Baudžiamasis įstatymas turto pasisavinimu laiko kaltininkui patikėto ar esančio jo žinioje svetimo turto neteisėtą pavertimą savo turtu. Teismo vertinimu, vien ta aplinkybė, kad A. M. buvo materialiai atsakingas už UAB „(duomenys neskelbtini)“ jam patikėtą turtą ir tai, kad iš buhalterinės apskaitos dokumentuose nesimato, kad nesimato, kad iš V. J. gautus pinigus įtraukė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą, savaime neįrodo kaltinamojo kaltės šį turtą pasisavinus. Iš įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų, specialisto išvados (b.l. 73-80), priedo prie išvados (b.l. 81) apie bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ 2011m. veiklos kasos apskaitoje užfiksuotų įplaukų bei išlaidų matyti, kad A. M. Šiauliuose, (duomenys neskelbtini) g. 37b, po to, kai V. J. sumokėjo kaltinamajam 11 300 Lt, kaltinamasis A. M. buvo pervedęs pinigus į įmonės sąskaitą: 2011-10-28 13 990 Lt, 2011-11-05 352.17 Lt., 2011-12-01 642 Lt, tačiau sąskaitą papildė savo vardu. Nustatyti šiuo metu ar pervesti pinigai buvo gauti būtent iš V. J. nėra galimybės. Kadangi teismui kyla abejonė, kad kaltinamasis iš nukentėjusiojo gautus pinigus pasisavino, o kiekviena abejonė yra sprendžiama kaltininko naudai, baudžiamoji byla kaltinamojo A. M. atžvilgiu dėl svetimo patikėto turto pasisavinimo nutrauktina, nesant jo veikoje nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 str. 1 d., sudėties požymių.

Teisiamojo posėdžio metu buvo gautas kaltinamojo A. M. ir galimo laiduotojo R. M. prašymas nutraukti baudžiamąją bylą A. M. atžvilgiu pagal laidavimą, tuo atleidžiant A. M. nuo baudžiamosios atsakomybės. Pretendentas į laiduotojus R. M. neteistas, baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimą, yra kaltinamojo tėvas. Galimas laiduotojas nurodė, kad su sūnumi juos sieja artimas dvasinis ir emocinis ryšys. Kaltinamasis gerbia jo nuomonę. Mano, kad pateisins laiduotojams keliamus uždavinius – paveiks kaltinamąjį teigiama linkme taip, kad šis ateityje nenusikalstų, pasitaisytų netaikant baudžiamajame įstatyme numatytų prievartos priemonių.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 str. numatyta: asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

A. M. padarė apysunkį nusikaltimą, yra asmens – kaltinamojo tėvo R. M., kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas leisti jam laiduoti už kaltinamąjį, kaltinamasis A. M. pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, yra pagrindo manyti, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl jo atžvilgiu baudžiamoji byla gali būti nutraukta.

Siekiant pataisyti kaltinamąjį, kad jis daugiau nenusižengtų įstatymams, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Daiktai (dokumentai), turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: UAB „(duomenys neskelbtini)“ tyrimui pateikti buhalteriniai dokumentai (sudėti į atskirą paketą Nr. l prie bylos), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintinos UAB „(duomenys neskelbtini)“. (BK 94 str. 1 d. 3 p.).

Teismas, vadovaudamasis BPK 303 straipsnio 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu,-

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) dėl jam pareikšto kaltinimo pagal BK 183 straipsnio 1 dalį išteisinti, nepadarius nusikalstamos veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Baudžiamąją bylą nutraukti vadovaujantis BK 40 straipsnio pagrindu pagal laidavimą, tuo atleidžiant A. M. nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, padarymą pagal laidavimą.

A. M. perduoti R. M., gim. 1956-03-25, atsakomybėn pagal laidavimą be užstato 1 (vienerių) metų laikotarpiui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 d. 6 punktu A. M. skirti 20 MGL (dviejų tūkstančių šešių šimtų litų) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Įmoką įpareigoti sumokėti per 6 (šešis) mėnesius.

Nuosprendžiui įsiteisėjus: UAB „(duomenys neskelbtini)“ tyrimui pateiktus buhalterinius dokumentus (sudėti į atskirą paketą Nr. l prie bylos) grąžinti UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.