Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Rasos Valentinienės, teisėjų Valentino Janonio ir Lino Pauliukėno,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios D. B. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2007-07-25 nuosprendžio, kuriuo D. B. nuteista pagal BK 201 str. 1 d. 12 MGL (1560 litų) bauda, nustatant baudą sumokėti per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. B. nuteista už tai, kad ji 2007 m. vasario 28 d. apie 15.30 val. (duomenys neskelbtini), savo gyvenamojo namo patalpose, turėdama tikslą realizuoti, plastikinėse talpose neteisėtai laikė 4,7 litro namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija 51,8 - 52,6 %.

Teismo posėdyje nuteistoji ir jos gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė nuteistajai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes bei teisingai kvalifikavo jos veiką pagal BK 201 str. 1 d. kaip naminės degtinės laikymą, turint tikslą ją realizuoti. Nuteistosios versija, neva ji naminę degtinę įsigijo ir laikė savo reikmėms, visiškai paneigta nuosekliais ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotais liudytojų E. K. , K. A. ir M. A. parodymais, kuriais netikėti nėra pagrindo.

Teisiamajame posėdyje liudytojas E. K. parodė, kad 2007 m. vasario mėnesį pas jį į namus atvykę policijos pareigūnai K. A. ir M. A. rado 150 gramų naminės degtinės, jis šiems policijos darbuotojams paaiškino, kad naminę degtinę pirko pas D. B. , pastarieji surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, o kai atvyko į policijos komisariatą su baudos sumokėjimo kvitu, K. A. ir M. A. jo paprašė, kad jis, dar kartą nuvykęs pas D. B. , nupirktų naminės degtinės (b. l. 71). Taigi, priešingai nei teigia nuteistoji, E. K. sutiko su policijos pareigūnų pasiūlymu ne siekdamas išvengti administracinės atsakomybės, o po to, kai jau sumokėjo baudą, skirtą už naminės degtinės laikymą. E. K. taip pat parodė, jog jis žinojo, jog D. B. pardavinėja naminę degtinę, ir netgi nurodė, kad D. B. degtine visuomet prekiauja pro langą, pirkėjų į namo vidų neįleisdama. Kaip matyti iš liudytojo K. A. parodymų (b. l. 62), apie tokią D. B. tvarką pardavinėjant degtinę E. K. pasakė ir policijos pareigūnams, jiems kartu bevažiuojant pas D. B. . Iš tarpusavyje sutampančių liudytojų E. K. ir M. A. parodymų matyti, jog būtent E. K. nurodytu būdu D. B. bandė parduoti E. K. 0.5 litro talpos butelį su namine degtine - E. K. ir M. A. priėjo prie D. B. namo, pabeldė į langą, kai D. B. iškišo pro langą galvą, E. K. pasakė jai, jog nori nusipirkti degtinės, pastaroji paėmė iš E. K. tuščią butelį ir po kiek laiko atnešė jį jau su namine degtine. Taigi kolegija neturi pagrindo netikėti liudytojo E. K. parodymais, byloje nėra jokių duomenų, kad E. K. turėtų kokį nors motyvą nuteistąją apkalbėti.

Taipogi nėra pakankamo pagrindo policijos pareigūnų K. A. ir M. A. veiksmus laikyti provokuojančiais D. B. padaryti nusikaltimą, kurio ji nežadėjo daryti. Pagal Operatyvinės veiklos įstatymo 6 straipsnio 5 dalį provokacija – tai spaudimas, aktyvus skatinimas ar kurstymas padaryti nusikalstamą veiką apribojant asmens veiksmų pasirinkimo laisvę, jei dėl to asmuo padaro ar kėsinasi padaryti nusikalstamą veiką, kurios prieš tai neketino daryti. Provokacijos sąvoka taip pat apibrėžta ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus septynių teisėjų kolegijos 2001 m. vasario 27 d. nutartyje Nr. 2K-52/2001, kurioje nurodyta, kad provokacija – tai asmens lenkimas (kurstymas) padaryti nusikaltimą, turint tikslą vėliau su juo susidoroti teisėsaugos institucijų pagalba patraukiant baudžiamojon atsakomybėn dėl nusikalstamos veikos, kuri buvo padaryta sukursčius. Provokacija kaip veika gali pasireikšti kito asmens lenkimu padaryti konkrečią nusikalstamą veiką jį įtikinėjant, grasinant, šantažuojant, prašant ar naudojant kitus veiksmus, palaužiančius asmens valią ir įtakojančius jo apsisprendimą elgtis nusikalstamai.

Liudytojai K. A. ir M. A. parodė, kad jie 2007 m. vasario mėnesį nuvyko į Matiškių kaimą, pas E. K. , kadangi buvo gautas pranešimas, kad E. K. turi naminės degtinės. E. K. namuose rado 150-200 gramų naminės degtinės plastikiniame butelyje, E. K. paaiškino, kad naminę degtinę pirko Pagramančio kaime pas D. B. . Pasak K. A. , kaip tos teritorijos apylinkės inspektorius, jis ir ankščiau turėjo informacijos, kad D. B. laiko naminę degtinę. Tokiu būdu E. K. buvo tik dar vienas informacijos šaltinis, suteikęs duomenis apie galimai D. B. daromą nusikalstamą veiką, todėl policijos pareigūnai visiškai teisėtai nusprendė nuvykti kartu su E. K. pas D. B. ir patikrinti gautą informaciją. Be to, kaip jau buvo aptarta, E. K. ir M. A. nuėjus pas D. B. , ši be jokių komentarų, jai įprastu būdu, paėmė iš E. K. tuščią butelį ir pripylė į jį naminės degtinės. D. B. turėjo visas galimybes savarankiškai atsisakyti parduoti E. K. naminę degtinę ar kreiptis į kompetentingas valstybės institucijas ir pranešti apie, jos nuomone, kurstymą (provokaciją) padaryti nusikalstamus veiksmus, tačiau pati laisva valia nusprendė elgtis nusikalstamai. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas, nustatydamas įvykio aplinkybes, visiškai pagrįstai rėmėsi liudytojų E. K. , K. A. ir M. A. parodymais.

Nuteistosios versija, neva naminę degtinę ji laikė savo reikmėms, yra prieštaringa ir logiškai nenuosekli. Nuteistoji D. B. teisiamajame posėdyje parodė, jog naminės degtinės namuose ne visada turi, tik kartais nusiperka (b. l. 60), ir ją perka išskirtinai savo reikmėms, atsiskaityti su vyrais už žolės nupjovimą ir mėšlo išnešimą, nes pati vyro neturi, yra našlė (b. l. 59). Iš šių parodymų sektų, jog D. B. naminę degtinę perka tikslingai, tik tuomet, kai ji reikalinga atsiskaityti už ūkio darbus, kurių ji pati negali padaryti, tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, naminę degtinę, kurią padavė E. K. , D. B. nurodo nusipirkusi vasario 27 dieną, t. y. tokiu metų laiku, kai iš esmės jokie žemės ūkio darbai nėra dirbami. Tuo labiau logiškai nepaaiškinama ir ta aplinkybė, jog, kaip pati deklaruoja, iš savo sunkiai uždirbamų skurdžių pajamų nusipirkusi nedidelį kiekį (5 litrus) naminės degtinės apmokėjimui už ūkio darbus, D. B. dalį jos veltui atidavė, pasak jos pačios, mažai pažįstamiems, pagiringiems asmenims, kuriems skubiai reikėjo degtinės pagirioms.

Kaip matyti iš E. K. 2007-02-08 paaiškinimo dėl pas jį rastos naminės degtinės (b. l. 15), E. K. net nežinojo D. B. vardo, žinojo tik kur ji gyvena ir kad pardavinėja naminę degtinę, teisiamajame posėdyje E. K. taip pat patvirtino, jog ir anksčiau iš D. B. yra pirkęs naminę degtinę. Akivaizdu, jog D. B. perdavė naminę degtinę E. K. ne kaip pažįstamam, kuriam reikėjo išgerti (taip apeliaciniame skunde teigia nuteistoji), o kaip, jos įsitikinimu, patikimam, t. y. apie jos nusikalstamą veiką teisėsaugos institucijoms nepranešančiam asmeniui, kuris ne pirmą kartą pas ją perka naminę degtinę. Tą iš dalies patvirtina ir aplinkybė, jog prieš atnešdama E. K. naminę degtinę, D. B. jo paklausė, kas per vyras atėjo kartu su juo. Byloje nėra duomenų, kad D. B. ir E. K. būtų sieję asmeniniai ar darbiniai santykiai, todėl visiškai nelogiška ir neįtikima nuteistosios versija, neva naminę degtinę, kurią, pasak jos pačios, pirko po 4 litus už pusę litro, E. K. davė be jokio atlygio, nors pati tvirtina vos pragyvenanti iš gaunamų pajamų. Šis nuteistosios aiškinimas yra visiškai paneigtas liudytojų E. K. , K. A. ir M. A. parodymais apie pinigų perdavimo aplinkybes (nors šioje byloje D. B. nebuvo kaltinama naminės degtinės pardavimu ir nėra už tai nuteista, tačiau kolegija laiko, jog sprendžiant klausimą dėl D. B. kaltės laikius naminę degtinę tikslu ją parduoti, aptariama aplinkybė yra reikšminga). K. A. parodė, jog prieš naminės degtinės užpirkimą davė E. K. 10 litų (tai patvirtino ir E. K. ), šiuos pinigus, pasak E. K. ir M. A. , šie davė D. B. , kuri juos pasiėmė kartu su tuščiu buteliu ir nuėjo įpilti naminės degtinės. Toliau, pasak E. K. , D. B. grįžo su pilnu buteliu ir jam (E. K. ) atidavė grąžą. Liudytojas K. A. parodė, jog prisistačius policijos pareigūnu, D. B. jam grąžino 6 litus, o E. K. 4 litus (b. l. 63), tai atitinka ir D. B. parodymus ikiteisminio tyrimo metu, jog ji pardavė naminę degtinę už 6 litus (b. l. 24). Taigi kolegijai nekyla jokių abejonių, jog D. B. už naminę degtinę paėmė pinigus ir atidavė grąžą. Kita vertus, minėta D. B. versija, jog pinigų ji neėmė, yra pakankamai vėlyva, iškelta tik teisiamojo posėdžio metu, tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu D. B. prisipažino pardavusi pažįstamam vyriškiui 0.5 litro naminės degtinės už 6 litus (b. l. 24). Nors teisiamajame posėdyje D. B. aiškino, jog apklausiama policijos pareigūnų prisipažino nusikaltusi, nes tuo metu buvo streso būsenoje, pakilusi iš miego (b. l. 60), tačiau, kaip matyti iš bylos, ji savo pirminius parodymus patvirtino ir prabėgus pakankamai daug laiko po pirmosios apklausos 2007-04-11 (b. l. 27), todėl kolegija aptartą D. B. versiją vertina kaip siekimą išvengti atsakomybės ir atmeta kaip aiškiai neatitinkančią tikrovės.

Taigi nuteistosios D. B. kaltė dėl naminės degtinės laikymo turint tikslą ją parduoti visiškai įrodyta ir abejonių nekelia. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino, ir padarė pagrįstą bei faktines bylos aplinkybes visiškai atitinkančią išvadą, jog teismo ištirtų ir nuosprendyje aptartų vienas kitą patvirtinančių įrodymų visetas neginčijamai patvirtina nuteistosios kaltę dėl jai inkriminuoto nusikaltimo padarymo. Apeliacinio skundo argumentai neduoda pagrindo nuteistosios kaltės klausimu daryti priešingas išvadas, negu skundžiamame nuosprendyje padarė apylinkės teismas.

Negalima sutikti su apeliantės argumentu, neva teismas jai paskyrė per griežtą bausmę. Už nusikaltimą, numatytą, BK 201 str. 1 d., apylinkės teismas nuteistajai paskyrė vieną iš švelniausių sankcijoje numatytų bausmės rūšių – baudą, ir parinko ženkliai mažesnį už vidurkį, artimą minimaliam 12 MGL baudos dydį. Kolegijos nuomone, priimdamas tokį sprendimą, teismas pakankamai įvertino aplinkybes, jog nuteistoji D. B. yra pensininkė, padarė nesunkų nusikaltimą, teisiama pirmą kartą, jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Skirdamas D. B. bausmę, teismas tinkamai vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir paskyrė teisingą savo rūšimi ir dydžiu bausmę. Laikyti paskirtą bausmę aiškiai per griežta ir dar labiau ją švelninti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Nepagrįstas ir apeliantės teiginys, jog apylinkės teismas, nustatydamas konkretų terminą baudos sumokėjimui, įstatymo nenumatytu būdu apsunkino jos padėtį. BPK 352 str. 1 d., BVK 22 str. 2 ir 4 d. įtvirtinta teismo pareiga paskelbus nuosprendį tuoj pat nustatyti terminą, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta bauda, ir pasirašytinai apie tai įspėti nuteistąjį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas 2004 m. rugsėjo 17 d. nutarimo Nr. 48 10.7 punkte rekomendavo teismams šį terminą nurodyti nuosprendžio rezoliucinėje dalyje. Pagal BVK 22 str. 2 d. prasmę, bendras savanoriško baudos sumokėjimo terminas yra du mėnesiai nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, tačiau teismas gali nustatyti ir ilgesnį baudos savanoriško sumokėjimo terminą. Taigi pirmosios instancijos teismas, nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nustatydamas, kad bauda turi būti sumokėta per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, aptartų įstatymo reikalavimų bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo rekomendacijų nepažeidė. Priešingai, teismas nustatė nuteistajai palankesnį, ilgesnį už bendrą įstatymo numatytą savanoriško baudos sumokėjimo terminą. Todėl apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo keisti nuosprendį ir šioje dalyje. Nuosprendis apeliacinio skundo ribose laikytinas teisėtu ir pagrįstu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., 332 str., teisėjų kolegija

nutaria:

nuteistosios D. B. apeliacinį skundą atmesti.