- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-04-19
- Bylos Nr.
- eI-670-426/2019
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jolanta Malijauskienė, Rūta Miliuvienė, Henrikas Sadauskas
- Pareiškėjas
- G. K., R. S., V. K.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos
- Advokatai
- Gediminas Usavičius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Henriko Sadausko,
dalyvaujant pareiškėjams G. K. (G. K.), R. S., jų atstovui advokato padėjėjui Gediminui Usavičiui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų G. K. (G. K.), R. S. ir V. K., atstovaujamo jų įstatyminių atstovų G. K. ir R. S., skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai G. K. (tekste atskirai pareiškėjas), R. S. ir V. K. (V. K.), atstovaujamas tėvų (toliau – bendrai tekste pareiškėjai), skunde teismo prašo panaikinti Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) Imigracijos skyriaus 2018 m. rugpjūčio 27 d. sprendimą Nr. (15/4-1) 3I-00697, 00699, 00700, kuriuo atsakovas atsisakė pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje (toliau – leidimas laikinai gyventi), ir įpareigoti iš naujo išnagrinėti jų prašymus išduoti leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
Sprendime Migracijos departamentas nurodo, kad pareiškėjai siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių gyvenimu ir darbu Lietuvos Respublikoje, t. y. atvykimo ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje tikslai yra kitokie, negu oficialiai deklaruoti. Šias išvadas atsakovas padarė vertindamas faktines aplinkybes, susijusias su 2016 m. vasario 18 d. pateikto prašymo pakeisti leidimą laikinai gyventi tuo pagrindu, kad pareiškėjas yra uždarosios akcinės bendrovės „E“ (toliau – UAB) dalyvis.
Nurodo, kad Migracijos departamentas, vertindamas 2016 m. vasario 18 d. pareiškėjo G. K. prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi, 2016 m. balandžio 12 d. priėmė sprendimą, kuriuo atsisakė patenkinti prašymą. Departamentas, vertindamas 2016 m. kovo 4 d. pareiškėjos R. S. prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi, 2018 m. balandžio 18 d. sprendimu taip pat atsisakė pakeisti leidimą laikinai gyventi. Pareiškėjai dėl minėtų sprendimų kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kuris 2017 m. sausio 10 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-397-561/2017 atmetė pareiškėjų skundą, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) 2017 m. balandžio 18 d. priimtu sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-3282-822/2017 skundą tenkino, įpareigojo atsakovą pakartotinai nagrinėti pareiškėjų prašymus pakeisti leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
Pareiškėjų teigimu, vykstant teismų procesams pareiškėjo su verslo partneriais valdoma UAB „E“ pradėjo veikti nuostolingai, todėl jos veikla buvo sustabdyta. Migracijos departamento pareigūnai, iš naujo svarstydami pareiškėjų prašymus nustatė, kad pastaroji neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 45 straipsnio reikalavimų.
Skunde nurodo, kad 2012 m. liepos 3 d. įsigijo UAB „K“ (toliau – Bendrovė) akcijas. Kadangi pareiškėjas ketino vystyti verslą su verslo partneriais UAB „E“, Bendrovės veikla ilgą laiką nebuvo vykdoma. Pareiškėjas atkūrė UAB „K“ veiklą, kadangi perspektyvų vystyti verslą Bendrovėje nebuvo, todėl įsigijo ilgalaikę vizą. Atkūręs veiklą, surado darbuotojus bei klientus. Pažymi, kad 2018 m. vasario 12 d. kreipėsi į atsakovą su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje tuo pagrindu, kad jis yra Bendrovės dalyvis.
Teigia, kad atsakovas, nagrinėdamas 2016 m. vasario 18 d. prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi, nesudarė galimybės pateikti pilną informaciją, todėl buvo priverstas bylinėtis su atsakovu daugiau nei metus. Per šį laikotarpį Bendrovė, į kurią pareiškėjas investavo daug finansinių lėšų ir laiko, nustojo veikti.
Pareiškėjas nurodo, jog sprendime kalbama apie V. P., neva, tarpininkaujančio gauti leidimus laikinai gyventi teisėtos veiklos pagrindu, veiklą. Pareiškėjas tvirtina, kad šią informaciją sužinojo pirmą kartą. Jis daro prielaidą, kad šis asmuo galėtų būti V. P., kuris tvarko jo įmonės buhalterinę apskaitą. V. P., pasak pareiškėjo, kategoriškai paneigė sprendime nurodytus teiginius, nurodė, kad patikrinimai jo atžvilgiu nebuvo atliekami, niekas iš Migracijos departamento su juo nebuvo susisiekęs.
Pareiškėjas pažymi, kad UAB „K“ dirba T. K., A. D. (A. D.) bei S. M.. Nė vienas iš jų nuo 2018 m. vasario 12 d. iki 2018 m. rugpjūčio 27 d. nebuvo kviečiami į Migracijos departamentą. Minėtus asmenis atsakovas apklausė tik 2018 m. rugpjūčio 28 d., t. y. sekančią dieną po sprendimo priėmimo.
Teismo posėdyje pareiškėjai skunde palaikė išdėstytas aplinkybes ir prašė jį tenkinti.
Pareiškėjas G. K. akcentavo, kad Lietuvoje gyvena 6 metus, Lietuvoje gimė sūnus ir jis nori vaiką čia auginti. Pažymi, kad UAB „K“ užsiima statybų verslu, taip pat bendrauja su AB „P“, vienas jų darbuotojas T. K. dirba minėtoje įmonėje ir prižiūri produkcijos kokybę. Pažymi, kad nuo rugsėjo mėnesio nebuvo kviečiamas į Migracijos departamentą.
Pareiškėjų atstovas teismo posėdyje akcentavo, kad sprendimas turi būti naikinamas. Bendrovės darbuotojai buvo apklausti po sprendimo priėmimo. Atsakovo tyrimas yra selektyvus, neištirta duomenų visuma. Sprendimas grindžiamas prielaidomis.
Migracijos departamentas nesutinka su skundu.
Atsiliepimas
Atsiliepime nurodo, jog 2018 m. vasario 12 d. pareiškėjas, kaip Bendrovės dalyvis (akcininkas), Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir dokumentus. Taip pat 2018 m. vasario 20 d. buvo pateikti pareiškėjų R. S. ir V. K. prašymai išduoti leidimą laikinai gyventi pagal Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir 43 straipsnio 1 dalies 2 punktą.
Atsakovas sprendimu, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2, 12 ir 14 punktais, atsisakė išduoti pareiškėjams leidimus laikinai gyventi. Ginčijamame sprendime konstatavo, kad pareiškėjas G. K. pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie savo veiklą Lietuvos Respublikoje, tikrąjį atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą. Padarė išvadą, kad jis neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų sąlygų, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti, t. y. neatitinka sąlygos, kad įmonė turi ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo vykdyti pagal verslo planą steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas piktnaudžiauja migracijos procedūromis, atsakovas tvirtina, jog yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti nelegalios migracijos grėsmė.
Atsakovas vertino pareiškėjo pateiktus dokumentus, t. y. 2015 m. spalio 1 d. apskaitos paslaugų teikimo sutartį, sudarytą su V. P. individualia įmone, kuris, atsakovo turimais duomenimis, tarpininkauja trečiųjų šalių piliečiams, padeda jiems gauti leidimus laikinai gyventi teisėtos veiklos pagrindu. Be to, dėl 2017 m. gegužės 8 d. rangos sutarties, sudarytos su UAB „M“ atsakovas atkreipia dėmesį, kad minėta bendrovė VĮ Registrų centrui nėra pateikusi metinės finansinės atskaitomybės dokumentų, jos registracijos adresas nekonkretus, o kontaktiniuose duomenyse Juridinių asmenų registre nurodytas V. P. bei jo telefono numeris. Tai atsakovui kelia pagrįstų abejonių dėl UAB „M“ faktiškai vykdomos veiklos bei su Bendrove sudarytos sutarties pagrįstumo. Taip pat atsakovas įvertino ir 2017 m. gegužės 25 d. paslaugų teikimo sutartį, sudarytą su AB „P“, 2017 m. liepos 3 d. rangos sutartį, sudarytą su UAB „P“. Akcentuoja, kad atsiskaitymas grynaisiais pinigais nėra draudžiamas Lietuvos Respublikos įstatymų, tačiau tai sudaro pagrindą įtarti, kad pateiktais kasos pajamų orderiais tik siekta imituoti pajamų gavimą. Atsakovė padarė išvadą, kad Bendrovė gauna pajamas iš AB „P“, kitų klientų atsiskaitymai kelia pagrįstų įtarimų dėl jų realumo bei pagrįstumo.
Atsakovas, įvertinęs duomenis apie Bendrovės darbuotojus, priėjo prie išvados, kad T. K. bei A. D. ir anksčiau yra dirbę įmonėse, kurių dalyviai yra (duomenys neskelbtini) piliečiai, turintys ar turėję leidimus laikinai gyventi, todėl atsakovui kyla pagrįstų įtarimų, kad Bendrovės darbuotojai susiję su asmenimis, kurie tarpininkauja ir padeda užsieniečiams gauti leidimus laikinai gyventi ir tokiu būdu įteisinti savo buvimą Lietuvos Respublikoje
Taip pat atsakovas pažymi, kad Bendrovė periodiškai turi skolas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui ir tai atsakovui kelia pagrįstų abejonių dėl jos vykdomos veiklos, kadangi laiku neatsiskaito su darbuotojais. Atsakovo vertinimu, pareiškėjas nėra suinteresuotas realios ūkinės-komercinės veiklos Lietuvos Respublikoje vykdymu.
Pasak atsakovo, Bendrovės veiklos dokumentai atskleidžia Migracijos departamentui žinomą schemą, kurios pagalba trečiųjų šalių piliečiai, formaliai atitikdami Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytas leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas, siekia gauti leidimus laikinai gyventi, todėl dokumentus vertintina kritiškai.
Atkreipia dėmesį, kad UAB „E“ ir UAB „K“ registruotos (duomenys neskelbtini), jos abi sietinos su V. P., o jų dalyviai yra (duomenys neskelbtini) piliečiai.
Pažymi, kad ir pareiškėjo sutuoktinė R. S. prašymo 8.4 eilutėje nurodė, kad neturi buvusių ar esamų darboviečių, tačiau faktiškai nuo 2016 m. sausio 8 d. iki 2016 m. gegužės 17 d. buvo įdarbinta AB „P“. Šiuo metu draudžiama kaip asmuo, auginantis vaiką iki trejų metų. Atkreipia dėmesį, kad Bendrovė yra sudariusi paslaugų teikimo sutartį su AB „P“.
Atsakovo vertinimu, pareiškėjo pateikti duomenys neatitinka tikrovės apie jo veiklą Lietuvos Respublikoje, apie tikrąjį atvykimo į Lietuvos Respublikos tikslą – ne vykdyti teisėtą veiklą Lietuvos Respublikoje, o atitikti Įstatymo keliamus reikalavimus dėl leidimo laikinai gyventi gavimo. Pateikti dokumentai nepatvirtina Bendrovės realios veiklos, o kaip tik kelia pagrįstų įtarimų, kad veikla imituojama turint tikslą jos dalyviams, trečiųjų šalių piliečiams, gauti leidimus laikinai gyventi. Atsakovui kyla pagrįstų abejonių, kad įdarbinti asmenys faktiškai atliko paslaugas klientams pagal Bendrovės sudarytas komercines sutartis, todėl faktiškai minėtas užsienietis neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų sąlygų leidimui laikinai gyventi gauti.
Surinkti duomenys leidžia atsakovui daryti išvadą, kad pareiškėjas teikia tikrovės neatitinkančią informaciją apie savo tikruosius ketinimus vykdyti veiklą Lietuvos Respublikoje. Minėtas užsienietis siekia gauti leidimą laikinai gyventi teisėtos veiklos pagrindu, pasinaudodamas Migracijos departamentui žinomomis schemomis, tarpininkų pagalba.
Pasak atsakovo, pareiškėjas siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių gyvenimu Lietuvos Respublikoje, o jo tikslas – tik įteisinti savo buvimą Šengeno valstybėse, todėl yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti nelegalios migracijos grėsmė.
Atsakovas sutinka, kad pareiškėjo prašymas išduoti leidimą laikinai gyventi buvo nagrinėjamas ilgiau nei nustatyta teisės aktuose dėl būtinybės surinkti informaciją iš kitų institucijų, tačiau mano, kad ši aplinkybė nelaikytina esminiu pažeidimu, nulėmusiu neteisėto ar nepagrįsto sprendimo priėmimą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2018 m. rugpjūčio 28 d. Migracijos departamento buvo apklausti bendrovės darbuotojai T. K., A. D. ir S. M.. Atsakovas pabrėžia, kad Migracijos departamentas minėtų asmenų apklausos neatliko ir neturi informacijos, kad apklausa būtų atlikta.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovė teismo posėdyje palaikė atsiliepime į skundą išdėstytas aplinkybes ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas tenkintinas.
Byloje kilęs ginčas dėl Sprendimo, kuriuo atsakovas atsisakė pareiškėjams išduoti leidimus laikinai gyventi, teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2018 m. vasario 12 d. tuo pagrindu, kad jis yra Bendrovės dalyvis (akcininkas), Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi ir prie jo pateikė: galiojantį kelionės dokumentą, Bendrovės verslo planą, banko sąskaitos išrašą, sudarytas darbo sutartis su Lietuvos Respublikos piliečiais, kitus dokumentus.
Pareiškėja R. S. 2018 m. vasario 20 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybai (toliau – Migracijos valdyba) pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi šeimos susijungimo pagrindu. Kartu su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi pateikė galiojantį kelionės dokumentą.
Be to, G. K. 2018 m. vasario 20 d. Migracijos valdybai pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi jo nepilnamečiam sūnui – V. K..
Migracijos departamento Imigracijos skyriaus vedėja, vadovaudamasi Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2, 12 ir 14 punktais, sprendimu atsisakė išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, konstatavus, kad pareiškėjas neatitiko Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų sąlygų leidimui laikinai gyventi gauti. Vadovaudamasi Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktu, atsisakė išduoti pareiškėjams R. S. ir V. K. leidimus laikinai gyventi, konstatavus, jog jie neatitinka sąlygų, nustatytų leidimams laikinai gyventi gauti Įstatymo 43 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktuose nustatytais pagrindais, t. y. pareiškėjui G. K. nebus išduotas leidimas laikinai gyventi.
Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte (2017 m. gruodžio 21 d. įstatymo Nr. XIII-943 redakcija), nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, kai jis yra dalyvis įmonės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pagal verslo planą vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, kuriems mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai sudaro ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio bruto darbo užmokesčio dydžius, ir kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, ir jis yra šios įmonės vadovas arba yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo.
Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas ar kad įmonė, kurios dalyvis ar vadovas yra užsienietis, arba priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, yra fiktyvi. Pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 12 punktą išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma ir tuo atveju, kai yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė. o pagal 14 punktą – jei užsienietis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu Įstatyme nustatytu pagrindu.
Akcentuotina, kad, vadovaujantis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punkte nustatytais reikalavimais, verslo vykdymo faktas (realus ar formalus) pats savaime nėra pagrindas išduoti leidimą, nes būtent pareiškėjui tenka pareiga įrodyti, kad dėl Lietuvos Respublikoje jo vykdomos komercinės veiklos jam būtina gyventi Lietuvos Respublikos teritorijoje laikinai. Taigi, Lietuvos Respublikoje veikiančio ūkio subjekto, kurį įsteigė užsienietis, pobūdis, veiklos rūšis ar veiklos apimtis turi būti toks, dėl kurio užsieniečio faktinis ir realus dalyvavimas valdant ar vykdant veiklą šiame ūkio subjekte, yra būtinas.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas su 2018 m. vasario 12 d. prašymu išduoti jam leidimą laikinai gyventi pateikė šiuos dokumentus: 2017 m. gegužės 6 d. Bendrovės verslo planą, 2015 m. spalio 1 d. apskaitos paslaugų teikimo sutartį, sudarytą su V. P. individualia įmone, kuri, atsakovo duomenimis, skelbiasi teikianti buhalterines, audito paslaugas, tarpininkauja užsieniečiams trečiųjų šalių piliečiams ir padeda jiems gauti leidimus laikinai gyventi teisėtos veiklos pagrindu.
Be to, atsakovas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) buvo atliekami įmonių, kurių dalyviai yra trečiųjų šalių piliečiai, veiklos patikrinimai ir nustatyta, kad minėtu adresu tikrinamos įmonės veiklos nevykdo (pvz. UAB „E“), šiuo adresu dirba užsieniečių valdomoms įmonėms buhalterinę apskaitą tvarkantis V. P., kurio veiklą detaliai nagrinėjo bei ją vertino atlikdamas UAB „E“ veiklos patikrinimą.
Atsakovas vertino 2017 m. gegužės 8 d. rangos sutartį, sudarytą su UAB „M“, ir remdamasis VĮ Registrų centro duomenimis, nustatė, kad ši bendrovė nėra pateikusi metinės finansinės atskaitomybės dokumentų, jos registracijos adresas yra nekonkretus.
Taip pat atsakovas vertino ir 2017 m. gegužės 25 d. paslaugų teikimo sutartį, sudarytą su AB „P“, 2017 m. gegužės 26 d. sutarties Priedu Nr. 1 buvo susitarta, kad užsakovui (AB „P“) paslaugas teiks Bendrovės pavaduotojas T. K., kurio specializacija – įrenginių ir įrengimų priežiūra, aptarnavimas, derinimas, remontas.
Atsakovas vertino ir 2017 m. liepos 3 d. rangos sutartį, sudarytą su UAB „P“, kurioje nustatė, kad dirba vienintelis darbuotojas jos vadovas R. V.
Vertino banko sąskaitos išrašus nuo 2017 m. gegužės 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 30 d., 2017 m. gruodžio 31 d. iki 2018 m. sausio 31 d., kuriuose esantys duomenys, rodo, kad Bendrovė gauna pajamas iš AB „P“.
Atsakovas, įvertinęs surinktus duomenis apie Bendrovės veiklą, padarė išvadą, kad gauna pajamas iš AB „P“ (pagal susitarimą šiam klientui paslaugas atlieka tik Bendrovės darbuotojas T. K.), kitų klientų atsiskaitymai su Bendrove kelia pagrįstų įtarimų dėl jų realumo bei pagrįstumo.
Atsakovė vertino ir pateiktas darbuotojų darbo sutartis, t. y. 2017 m. gegužės 26 d., sudarytą su pavaduotoju T. K., 2017 m. rugpjūčio 16 d. sutartį, sudarytą su pagalbiniu darbuotoju A. D. (A. D.), ir 2017 m. birželio 30 d. darbo sutartį, sudarytą su plytelių klojėju-apdailininku S. M. (S. M.).
Atsakovas nustatė, kad Bendrovės darbuotojai T. K. ir A. D. anksčiau yra dirbę įmonėse, kurių dalyviai yra (duomenys neskelbtini) piliečiai, turintys ar turėję leidimus laikinai gyventi, todėl kyla pagrįstų įtarimų, kad Bendrovės darbuotojai susiję su asmenimis, kurie tarpininkauja ir padeda užsieniečiams gauti leidimus laikinai gyventi ir tokiu būdu įteisinti savo buvimą Lietuvos Respublikoje.
Pareiškėjų teigimu, atsakovas netinkamai atliko tyrimą, tik sekančią dieną po Sprendimo priėmimo apklausė Bendrovės darbuotojus, o V. P. apskritai neapklausė.
Visuma nustatytų aplinkybių patvirtina, kad atsakovas tik remdamasis oficialiais valstybės įmonės Registrų centro, Sodros duomenimis, padarė išvadą, jog pareiškėjas neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų. Jokio savarankiško aplinkybių tyrimo ir vertinimo neatliko.
Taigi, atsakovas jokių veiksmų neatliko, pareiškėjams nepasiūlė atvykti paaiškinti aplinkybių, kurios atsakovo buvo vertintos kaip neatitinkančios tikrovės. Šiuo atveju atsakovas, nustatęs neaiškumus, turėjo visapusiškai ištirti aplinkybes, susijusias su AB „P“, Bendrovės darbuotojais.
Pareiškėjai teigia, kad Bendrovės darbuotojai buvo apklausti po sprendimo priėmimo sekančią dieną. Tokius jų teiginius patvirtina liudytojais apklausti pastarosios darbuotojai.
V. P. parodė, kad palaiko komercinius ryšius su pareiškėju. Bendrovė bendradarbiauja su AB „P“, t. y. jos darbuotojas T. K. AB „P“ yra įrangos prižiūrėtojas. Nurodo, kad ofisas yra jo patalpose (duomenys neskelbtini), kadangi jis yra įgaliotas atstovauti Bendrovę ir taip yra patogiau. Pabrėžė, jog ta aplinkybė, kad jis tvarko buhalterinę apskaitą kelių bendrovių, tai negali būti vertinama, jog jis tarpininkauja bendrovėms. Teigia, kad atsakovas neieškojo nei jo įmonės, nei Bendrovės.
Liudytojas T. K. parodė, kad jo darbdavys yra pareiškėjas. Jis dirba AB „P“, tikrina gaminių kokybę. Bendrovėje jis dirba direktoriaus pavaduotoju. Jam darbo užmokestis mokamas grynais pinigais. Pažymi, kad 2018 m. rugpjūčio mėnesio pabaigoje buvo iškviestas į apklausą.
Liudytojas S. M. nurodo, kad dirba Bendrovėje, ji jam nėra skolinga. Jis buvo kviečiamas į apklausą, bet tuo metu sirgo, todėl ir neatvyko.
Byloje nustatyta, kad 2015 m. spalio 1 d. apskaitos paslaugų teikimo sutartimi Nr. AP_2015/2016 V. P. individuali įmonė įsipareigojo tvarkyti Bendrovės buhalterinę apskaitą. Taip pat Paslaugų teikimo sutartimi Nr. 170526/1 Bendrovė su AB „P“ sudarė paslaugų teikimo sutartį, kurios priede nurodyta, pas minėtoje sutartyje nurodytas paslaugas T. K..
Ta aplinkybė, kad Migracijos departamentas kreipėsi į Migracijos valdybą su prašymu apklausti Bendrovės darbuotojus, nesant duomenų apie tokių apklausų atlikimą iki sprendimo priėmimo, negali būti laikomas tinkamu Bendrovės veiklos patikrinimu. Akcentuotina, kad duomenys, surinkti po sprendimo priėmimo, negali pagrįsti ginčijamo sprendimo teisėtumo. Būtent atsakovui tenka pareiga surinkti tokius duomenis, kurie pagrįstų padarytų išvadų teisėtumą.
Konstatuotina, kad atsakovas pasirinko netinkamą tyrimo būdą ir nesudarė pareiškėjui realių galimybių pateikti paaiškinimus dėl sprendime nustatytų neaiškumų. Pagal Įstatymą tik atsakovui suteikta teisė priimti sprendimus išduoti ar panaikinti leidimus (Įstatymo 51 straipsnio 4 dalis). Atsakovas turi įvertinti visumą duomenų, apklausti pareiškėją, Bendrovėje dirbančius darbuotojus (asmeniškai) bei V. P., o taip pat įvertinti ir Bendrovės santykius su AB „P“. Šių aplinkybių nustatymui būtinas išsamus tyrimas.
Teismo vertinimu, Bendrovės, kurios akcininkas yra pareiškėjas, pateiktas verslo planas turi būti vertinamas kartu su kitais įrodymais ir realiu tyrimu dėl jos vykdomos veiklos.
Vien tik formalus aplinkybių vertinimas, siejant su anksčiau nagrinėtomis bylomis ir Bendrovės sąsajomis su kitose bendrovėse dirbusiais asmenimis, nepagrindžia atsakovo išvadų teisėtumo.
Pažymėtina, kad atsakovas, be kita ko, yra ir viešojo administravimo subjektas. Jo priimamiems sprendimams taikomi ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio, nustatančio bendruosius reikalavimus individualiam administraciniam aktui, reikalavimai. Be to, atsakovui taikytinas ir gero administravimo principas, pagal kurį turėjo tinkamai atlikti individualų ir objektyvų pareiškėjui išduoto leidimo panaikinimo aplinkybių tyrimą. Nagrinėjamu atveju, atsakovas atliko formalų duomenų vertinimą, nesiaiškino realių, reikšmingų faktinių aplinkybių dėl Bendrovėje dirbančių asmenų, nesudarė galimybės pareiškėjui pateikti paaiškinimus ir, esant būtinybei, papildomus duomenis. Vien formalus duomenų vertinimas negali būti laikomas tinkamu atsakovui suteiktos pareigos įgyvendinimu. Toks atsakovo elgesys pripažįstamas pažeidžiančiu gero administravimo principą.
Teismas, įvertinęs anksčiau nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad sprendimas naikintinas, atsakovas įpareigotinas iš naujo įvertinti realią faktinę situaciją bei sudaryti galimybę pareiškėjui pateikti paaiškinimus. Tik toks tyrimas šiuo atveju būtų tinkamas ir atskleistų tinkamą tyrimą dėl realiai Bendrovės vykdomos veiklos.
Teismo vertinimu, Migracijos valdybos atliktas patikrinimas, kuriuo grindžiamas sprendimas, neatlikus atsakovui jokio papildomo aplinkybių tyrimo ir neapklausus pareiškėjo bei nė vieno Bendrovėje dirbančio asmens, nepatvirtina atsakovo išvados, kad pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie Bendrovės vykdomą veiklą.
Taigi, teismo vertinimu, šioje situacijoje atsakovas turi apklausti pareiškėją, Bendrovės darbuotojus, V. P. bei siekti pašalinti visus šioje byloje nustatytus neaiškumus.
Pažymėtina, kad šiam ginčui nėra reikšmingos aplinkybės, nustatytos nagrinėjant administracinę bylą Nr. eI-397-561/2017. Šiuo atveju atsakovas pareiškėjo prašymą dėl Bendrovės vykdomos veiklos turėjo tinkamai įvertinti.
Kadangi dėl pareiškėjo G. K. vykdomos veiklos atsakovas įpareigotas atlikti papildomą tyrimą, tai ir sprendimo dalis šeimos susijungimo pagrindu, prašant išduoti leidimą pareiškėjo sutuoktinei bei jų mažamečiam vaikui, naikintinos. Šioje situacijoje atsakovo išvados dėl nelegalios migracijos grėsmės negali būti laikomos pagrįstomis.
Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, pareiškėjų skundas tenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 2, 4 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjų G. K. (G. K.), R. S. ir V. K. (V. K.), atstovaujamo įstatyminių atstovų G. K. ir R. S., skundą tenkinti.
Panaikinti Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Imigracijos skyriaus 2018 m. rugpjūčio 27 d. sprendimą Nr. (15/4-1)3I-00697, 00699, 00700 „Dėl atsisakymo išduoti leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (duomenys neskelbtini) piliečiams G. K., R. S., V. K.“ ir įpareigoti iš naujo išnagrinėti pareiškėjų prašymus išduoti leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.