- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-12-10
- Bylos Nr.
- 2A-1396-555/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Tamašauskas (pirm.), Nijolia Indreikienė, Evaldas Burzdikas
- Atsakovas
- B. Š.
- Trečiasis asmuo
- D. Z.
- Ieškovas
- Kauno apskrities viršininko administracijos
- Advokatai
- Darius Matulevičius, Valteris Alekna
- Kategorijos
- 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Egidijaus Tamašausko,
sekretoriaujant Vilijai Noreikienei, dalyvaujant ieškovės atstovei Airai Dalikaitei, atsakovei B. Š., jos atstovui advokatui Dariui Matulevičiui, trečiojo asmens D. Z. atstovams J. Z., advokatui Valteriui Aleknai, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės B. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Kauno apskrities viršininko administracijos ieškinį atsakovei B. Š., tretysis asmuo D. Z., dėl savavališkai pastatyto priestato prie gyvenamojo namo nugriovimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė Kauno apskrities viršininko administracija ieškiniu prašė įpareigoti atsakovę B. Š. per 1 mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti savavališkai statomą priestatą ir iš gatvės pusės jau pastatytą 1,60 m aukščio akliną metalo lakštų su cokoliu tvorą, o jei šio įpareigojimo atsakovė teismo nustatytu terminu neįvykdys - leisti Kauno apskrities viršininko administracijai nugriauti savavališkai statomą priestatą ir iš gatvės pusės jau pastatytą 1,60 m aukščio akliną metalo lakštų su cokoliu tvorą, išieškant patirtas išlaidas iš atsakovės. Nurodė, kad Kauno apskrities viršininko administracija pagal trečiojo asmens D. Z. pareiškimą patikrino, kad namų valdoje, kurioje bendrosios nuosavybės teise priklausančioje valdoje, bendrasavininkė B. Š. be bendrasavininkės sutikimo ir jos teritorijoje stato pastatą prie gyvenamojo namo, neturėdama nei projekto, nei leidimo statybai. 2008-06-17 B. Š. buvo surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-14/2008-KR, kurio ji neapskundė, todėl darytina išvada, kad atsakovė sutiko su nustatytu pažeidimu. Kadangi savavališka statyba nebuvo pašalinta, todėl ieškovas kreipėsi į teismą dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno rajono apylinkės teismas 2009 m. birželio 8 d. sprendimu ieškinį tenkino, įpareigojo atsakovę B. Š. per 1 mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti
savavališkai statomą priestatą ir iš gatvės pusės jau pastatytą 1,60 m aukščio akliną metalo
lakštų su cokoliu tvorą, o jei šio įpareigojimo atsakovė teismo nustatytu terminu neįvykdys
- leido Kauno apskrities viršininko administracijai nugriauti savavališkai
statomą priestatą ir iš gatvės pusės jau pastatytą 1,60 m aukščio akliną metalo lakštų su
cokoliu tvorą, išieškant patirtas išlaidas iš atsakovės B. Š.. Teismas sprendė, kad vykdydama savavališkas statybas, B. Š. pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 str. 1 d.; 2 d. 2p.; 6 d; taip pat Lietuvos Respublikos statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 218 IV skyriaus nuostatas, o atsakovės ir jos atstovo argumentus dėl nesudėtingų statinių statybos teisinio reglamentavimo atmetė kaip nepagrįstus. Nurodė, jog pagal STR 1.01.07:2002 nesudėtingų statinių statybai statinio projektas ir statybos leidimas nėra privalomas, tačiau atsakovės pastatyta tvora neviršija paminėtame STR nurodyto aukščio reglamento, bet pastatyta tvora nėra ažūrinė - ji yra aklina, metalo lakštų su cokoliu, todėl jai netaikytinas vien tik aukščio kriterijus. Pagal STR 1.01.07:2002, bet kokia tvora ant sklypo ribos gali būti statoma tik turint rašytinį gretimo sklypo savininko sutikimą, o tokio sutikimo atsakovė pradėdama statyti tvorą neturėjo, tik ieškovui iškėlus ieškinį teisme, atsakovė kreipėsi į teismą dėl leidimo vykdyti statybos darbus be bendraturčio sutikimo. Teismas darė išvadą, kad atsakovės statomam priestatui buvo reikalinga parengti supaprastintą statinio projektą, patvirtintą įgaliotų tarnautojų, tai, kad statomo priestato plotas neviršija 80 kv.m. reikšminga tik statytojai (gali parengti supaprastintą statinio projektą). Pažymėjo, kad nepriklausomai nuo to, kada savavališka statyba pradėta, ji vis tiek lieka savavališka, t.y. neteisėta ir jos įteisinti negalima. Teismas nurodė, kad civilinės bylos iškėlimas atsakovės iniciatyva dėl statybos darbų atlikimo be bendraturčio sutikimo nepaneigia savavališkos statybos fakto ir ieškovo teisės reikalauti pašalinti savavališkos statybos padarinius.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė B. Š. prašo panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 8 d. sprendimą ir priimti naują – ieškinį atmesti. Mano, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas bei netinkamai vertino byloje esančius įrodymus. Nurodo, jog teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovė sutiko su savavališkos statybos akte nustatytu teisės aktų pažeidimu, nes neatsižvelgė į aplinkybes, jog atsakovė neturi teisinio išsilavinimo, pačiame akte nėra nurodyta jo apskundimo tvarka. Teigia, kad pagal teisės aktus atsakovės 2006 m. pastatyta tvora bei statomas priestatas nėra pripažįstami savavališka statyba, nes jie priskiriami nesudėtingų statinių grupei, kuriems statybos leidimas nereikalingas, be to tvoros rekonstrukcijos laiku galioję teisės aktai numatė galimybę teismui savavališką statybą įteisinti, todėl teismo sprendimas tvorą nugriauti pažeidžia atsakovės teisėtus interesus. Teigia, kad teismas sprendime iš esmės pripažino, jog statomas priestatas yra nesudėtingas statinys, kuriam statybos leidimas nereikalingas, nurodydamas, kad statomam priestatui buvo reikalinga parengti supaprastintą statinio projektą, patvirtintą įgaliotų tarnautojų, todėl ieškinys pareikštas neteisingo ir neteisėto savavalinės statybos akto pagrindu. Apeliantės nuomone, užtikrinant civilinių teisinių santykių subjektų turtinių interesų pusiausvyrą, teismas turėjo įvertinti, ar įpareigojimas nugriauti statinį yra proporcinga priemonė padarytam teisės pažeidimui, juo labiau, kad gauti bendraturtės D. Z. sutikimą praktiškai neįmanoma.
Atsiliepimas
Atsiliepimais į apeliacinį skundą ieškovė Kauno apskrities viršininko administracija ir tretysis asmuo D. Z. prašo atmesti apeliacinį skundą kaip nepagrįstą, teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius 2008 m. birželio 17 d. surašė savavališkos statybos aktą, kuriame nurodė, kad atsakovė savavališkai vykdo statybos darbus bendrosios nuosavybės teise priklausančioje namų valdoje, esančioje (duomenys neskelbtini) , Kauno rajone.
Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalyje pateikta sąvoka „savavališka statinio statyba“, pagal kurią savavališka statinio statyba laikoma, kai vykdomi statybos darbai statinyje (jo dalyje) neturint įstatymo nustatyta tvarka gauto statybos leidimo, arba statybos darbų vykdymas, kai statybos leidimas jau netekęs galios, taip pat kai teismas statybos leidimą pripažino neteisėtu, statinio (jo dalies) statyba turint galiojantį statybos leidimą, tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. Nagrinėjamu atveju pareigūnai, atliekantys statybos valstybinę priežiūrą, konstatavo savavališkos statybos faktą dėl to, kad atsakovė medinio gyvenamojo namo rekonstrukciją vykdo bei akliną 1,60 m aukščio tvorą pastatė neturėdama projekto bei statybos leidimo.
Kaip jau minėta, ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovė savavališkai, neturėdama projekto bei leidimo, vykdo gyvenamojo namo rekonstrukciją bei pastatė akliną tvorą. Šiuo faktiniu pagrindu ji prašė įpareigoti atsakovę nugriauti savavališkai statomą bei jau pastatytą statinį. Nurodytu faktiniu ieškinio pagrindu pirmosios instancijos teismas sprendė, jog statomam priestatui buvo reikalinga parengti supaprastintą statinio projektą, patvirtintą įgaliotų tarnautojų, tvoros statybai buvo reikalinga gauti gretimo sklypo savininko sutikimą.
Apeliaciniame skunde nurodoma, jog priestato statybai statybos leidimas nėra reikalingas, kadangi statomas priestatas yra priskiriamas prie nesudėtingų statinių grupės (STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai). Iš bylos medžiagos matyti, jog žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) , Kauno rajonas, prie medinio gyvenamojo namo iš statybinių blokelių yra statomas priestatas 4,00x4,00 kv.m. ploto, t.y. yra vykdoma gyvenamojo namo rekonstrukcija - pristatomas priestatas. Tai, kad šiuo statiniu ketinama praplėsti gyvenamojo namo plotą, kad statybos metu reikės keisti gyvenamojo namo stogo konstrukciją, apeliacinės instancijos teisme pripažino ir pati apeliantė. Todėl šis statinys, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622 patvirtintą statybos reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ VI skyriaus 9.5 punktą, negali būti vertintinas kaip nesudėtingas statinys, ir kurio statybai nereikalingas statybos leidimas. Kadangi statytoja nepateikė statinio rekonstrukcijai reikalingo suderinto projekto bei statybos leidimo (STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ IV skyriaus nuostatos), todėl kolegija daro išvadą, jog ieškinio reikalavimus statomo priestato dalyje pirmosios instancijos teismas patenkino pagrįstai. Nors pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad šio statinio statybai buvo reikalinga parengti tik supaprastintą statinio projektą, patvirtintą įgaliotų tarnautojų, tačiau pagrįstai nusprendus taikyti savavališkos statybos padarinių šalinimo būdą, šis materialinės teisės normų pažeidimas nesudaro pagrindo keisti skundžiamą teismo sprendimą.
Iš pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių matyti, kad tarp abiejų ginčo žemės sklypo savininkių, t.y. atsakovės ir trečiojo asmens, vyksta ginčas dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo. Ieškovas, grįsdamas ieškinį CK 4.103 straipsnyje numatytomis neteisėtos statybos civilinėmis teisinėmis pasekmėmis, nurodė, kad statiniui - aklinos tvoros, kurios aukštis 1,60 m. statybai buvo reikalingas bendrasavininkės sutikimas. Ištisinės mūrinės, gelžbetoninės ir metalinės sklypų tvoros, ne aukštesnės kaip 1,8 m. priskiriamos II grupės nesudėtingi statinių grupei. Vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ 14.2 p., šios kategorijos statiniams rengiamas sumažintos sudėties projektas – projekto schema (Statybos įstatymo 3 straipsnio 3 dalis, STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas“ 6.12 p., 41 p., 45 p.) Iš bylos medžiagos matyti, jog atsakovė neįvykdė ir šiuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų parengti bei pasitvirtinti supaprastintą statinio projektą ir gauti atsakingo viešojo administravimo subjekto pritarimą. Nagrinėjant bylą apeliantės pateikti argumentai, jog ji kreipėsi į atsakingas institucijas dėl savavališkos statybos akto išvadų pakeitimo, vertintini kaip niekuo nesusiję su nagrinėjamu ginču dėl nelegalios statybos padarinių šalinimo ir negalintys turėti jokios įtakos pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Vadovaujantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 punktu ir STR 1.09.06:2007 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas“ 7.2 p., nesudėtingo statinio statyba neturint normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodyto privalomojo dokumento vertintina kaip savavališka, esanti pagrindu teisės aktuose numatytoms savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūroms taikyti. Būtent tokias procedūras, remdamasi CK 4.103 straipsniu ir Statybos įstatymo 28 straipsnio 3 dalimi, ieškovas ir prašo taikyti. Apeliantė apeliaciniame skunde nepateikė jokių argumentų, leidžiančių abejoti šių procedūrų teisėtumu ir pagrįstumu.
2006 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusiose Statybos įstatymo 28 ir CK 4.103 straipsnių redakcijose įtvirtintas savavališkos statybos padarinių šalinimo būdas – nugriovimas. Statybos įstatymo pakeitimo įstatymo 15 straipsnyje nustatyta, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo dėl savavališkų statybų priimti administraciniai sprendimai vykdomi pagal šių sprendimų surašymo metu galiojusių teisės aktų nuostatas. Teismo priimtu sprendimu nagrinėjamoje byloje konstatuota, kad administracinis aktas dėl savavališkos statybos buvo surašytas 2008 m. birželio 17 d., tebevykstant savavališkos statybos darbams, jau galiojant naujoms Statybos įstatymo 28 ir CK 4.103 straipsnių redakcijoms ir naujam Savavališkos statybos padarinių šalinimo reglamentui. Nagrinėjamoje byloje tai reiškia, kad atsakovė, ankstesnės ir jai palankesnės įstatymo redakcijos galiojimo metu nepradėjusi realizuoti galimybės įteisinti neteisėtą statybą, neįgijo tokios teisės. Įstatymų pasikeitimas suponuoja situaciją, kad tik įgyta teisė galėtų būti ginama teismine tvarka, tačiau apeliantei, nepradėjusiai tokios teisės realizuoti ankstesnio įstatymo galiojimo metu, įstatymo pakeitimas reiškia, kad nepriklausomai nuo to, kada savavališka statyba pradėta, ji vis tiek lieka savavališka, t. y. neteisėta, ir jos padariniams šalinti taikytini įstatymai, galiojantys savavališkos statybos padarinių šalinimo metu. Remdamasi tuo, kas aptarta, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais ir sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias įstatymų dėl neteisėtos statybos teisinių pasekmių galiojimą laiko atžvilgiu.
Apeliacinio skundo argumentai, jog nugriovus tvorą bei priestatą atsakovė patirs žymią žalą, byloje surinktais įrodymais nėra pagrįsti bei taip pat nesudaro pagrindo atmesti ieškinį.
Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio apeliacinio skundo argumentais naikinti ar keisti pagrindo nėra, todėl apeliacinis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Nesant pagrindo tenkinti apeliacinį skundą, iš atsakovės trečiajam asmeniui priteistinos byloje turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93, 98 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš B. Š. (a.k. (duomenys neskelbtini) D. Z. (a.k. (duomenys neskelbtini) 1000 Lt advokato pagalbai apmokėti.