Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Teisėja E.Pauliukienė Procesinio sprendimo kategorija 26.6; 121.21

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

2007 m. lapkričio 5 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Erika Misiūnienė, kolegijos teisėjai Almantas Padvelskis, Audrius Saulėnas, sekretoriaujant Jolantai Dryžienei, Sigitai Zaksaitei- Dumčiuvienei, viešame teismo posėdyje, dalyvaujant ieškovui J. J., jo atstovui adv. Arūnui Skuolevičiui, apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo J. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. birželio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. J. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Klaipėdos“ laikraščio redakcija“, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „BNS“ dėl informacijos paneigimo ir neturtinės žalos priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Teisė į garbę ir orumą- tai asmens teisė reikalauti, kad viešoji nuomonė apie jį būtų formuojama žinių, atitinkančių tikruosius jo poelgius, pagrindu ir moralinis vertinimas atitiktų tai, kaip jis tikrovėje vykdo įstatymų ir moralės normų reikalavimus. Garbė ir orumas CK 2.24 str. prasme yra pažeidžiami apie asmenį paskleidus jo garbę ir orumą žeminančias ir tikrovės neatitinkančias žinias. Garbė ir orumas ginami tik nustačius šių faktų visumą:1) žinių paskleidimo faktą, 2)faktą, kad paskleistos žinios yra apie ieškovą, 3) faktą, kad paskleistos žinios žemina ieškovo garbę ir orumą,4) faktą, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės. CPK 178 str. įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės, nustatytos šios kategorijos bylose, įpareigoja atsakovą įrodyti, kad paskleistos žinios atitinka tikrovę. Šios specifinės fizinio asmens teisės pažeidimo civilinės atsakomybės taikymo sąlyga yra tikrovės neatitinkančių žinių paskleidimas. Ar ginčo teiginyje buvo paskelbta žinia, ar išsakyta nuomonė, sprendžiama vadovaujantis tuo, kad žinia- tai paskelbti faktai, teiginiai, duomenys, grindžiami tiesa, kurią galima patikrinti įrodinėjimo priemonėmis, numatytomis CPK 177 str. Tai yra informacija apie realius tikrovės reiškinius, veiksmus, įvykius. Duomenys- fakto turinį atskleidžianti informacija. Nuomonė- tai asmens vertinimai, mintys, pastabos apie žinias, susijusias su įvykiais, ir jai tiesos kriterijai nėra taikomi, todėl jos atitikties tikrovei negalima patikrinti įrodinėjimo priemonėmis. Tačiau nuomonė reiškiama apie tikrai egzistuojančius faktus ir duomenis, todėl teismų praktikoje, suformuotoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1998-05-15 nutarime, 2002-11-13 nutartyje civilinėje byloje Nr.3K-3-1349, laikomasi nuostatos, kad paskleistos informacijos pobūdį būtina analizuoti atsižvelgiant į visą straipsnio kontekstą, t.y. įvertinti visą publikaciją, bet ne vieną sakinį ar jo dalį. 2005-05-31 ginčo publikacija buvo paruošta pagal naujienų agentūros BNS informaciją (b.l.6). Šią aplinkybę nurodo ir trečiasis asmuo savo atsiliepime bei informacijos teikimo sutartis, sudaryta tarp atsakovės ir trečiojo asmens, bei papildomi susitarimai dėl jos termino pratęsimo iki 2005-12-31 (b.l. 107-111). Šių sutartinių įsipareigojimų ieškovas nenuginčijo, todėl nepagrįsti apeliacinio skundo motyvai dėl publikacijos autoriaus. Paminėti sutartiniai įsipareigojimai, trečiojo asmens pozicija, nuoroda straipsnio pabaigoje į informacijos šaltinį leidžia padaryti išvadą, kad šiuo atveju atsakovė, kaip viešosios informacijos rengėja, pagal LR visuomenės informavimo įstatymo 22 str. ir suformuotą teismų praktiką neatsako už tikrovės neatitinkančių žinių paskelbimu padarytą žalą, jei jis nurodo atitinkamą žinių šaltinį. Žinių šaltinis gali būti nurodomas arba pačioje publikacijoje, arba po jos ir teismo proceso metu. Nustačius šiuos faktus atsakomybė už šių žinių paskleidimą tenka pirminiam informacijos skleidėjui. Byloje nėra įrodyta dalinė visų šios publikacijos skleidėjų atsakomybė. Šiuo atveju atsakovė yra atleista nuo turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, todėl ši ieškinio dalis atmesta pagrįsta.

Tačiau paminėtos nuostatos atsakovės neatleidžia nuo pareigos paneigti tikrovės neatitinkančias garbę ir orumą žeminančias žinias, todėl ginčo sakinio dalis analizuotina ta prasme, ar paskleistos žinios žemina ieškovo garbę ir orumą ir ar paskleisti duomenys neatitinka tikrovės.

Byloje yra nustatyta, kad tarp ieškovo ir liudytojos I. Š. yra iškeltas ginčas dėl palėpės esančios virš parduoto buto (duomenys neskelbtini). 2007-06-01 Klaipėdos apygardos teismo sprendime civilinėje byloje Nr. 2-125-33/2007 yra konstatuota, kad ieškovas, atstovaudamas savo giminaitei ( nustatyta iš ieškovo paaiškinimo apeliacinės instancijos teisme)- šio buto savininkei - 2002-06-11 sudarė su šia liudytoja avansinę sutartį dėl buto su mansarda pirkimo, pagal kurią I. Š. sumokėjo 39000 Lt avanso. Nors šis teismo sprendimas neįsiteisėjo, tačiau nagrinėjamojoje byloje teisiškai reikšmingas yra ieškovo kreipimasis į teismą dėl sandorio, sudaryto su I. Š., pripažinimo negaliojančiu. Šio buto pirkimo –pardavimo sandoris buvo sudarytas tik 2004-03-05 ir į jį nebuvo įtraukta palėpė. Paminėtame sprendime konstatuota, kad ieškovas pirko iš asmens žemės sklypą ir jį perdavė I. Š., todėl šis sandoris faktiškai pridengė žemės sklypo pirkimo ir garantijos sandorius. Paminėtos aplinkybės leidžia konstatuoti faktą, kad ieškovas su I. Š. buvo apsimestinio sandorio šalys. Todėl charakterizuojant ieškovą kaip asmenį, nereikalauja papildomo įrodinėjimo aplinkybė, jog asmuo, sudarydamas apsimestinius sandorius, kaip apdairus ir pakankamai rūpestingas asmuo tokių sandorių neigiamų padarinių ir ne tik teisinių, bet ir bendravimo su priešinga sandorio šalimi riziką privalo prisiimti sau. Šios aplinkybės yra svarbios nustatant ginčo informacijos pirminį šaltinį- I. Š. 2004-01-26 pareiškimą Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūrai, kurio pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas (b.l.35). Šiame pareiškime ir liudytojos apklausos protokoluose (b.l.37) dėstomos visos komplikuoto buto pirkimo-pardavimo sandorio aplinkybės bei tai, kaip jai buvo sunku susisiekti su ieškovu. Tai, kad, jos nuomone, ieškovas slapstėsi, I. Š. parodė ir apklausta kaip liudytoja šioje byloje (b.l.126). Todėl įvertinus visą straipsnį bei pastraipą, kurioje yra išdėstyta ginčo frazė, darytina išvada, kad straipsnio rengėjas rėmėsi baudžiamosios bylos medžiaga ir pastraipoje net du kartus pateikia nuorodą į ją ,,bylos duomenimis...‘‘ ir ,,Klaipėdos policija tyrė bylą, kurioje pareiškėjai skundėsi...‘‘ Todėl išsakytas I. Š. subjektyvus neigiamas požiūris į ieškovą negali būti laikomas turinčiu atitikti tikrovę ir tiesos kriterijų, nes baudžiamojoje medžiagoje užfiksuota kito asmens išreikšta nuomonė neprivalo būti įvertinama kaip atitinkanti tikrovę, ši nuomonė buvo įrašyta cituojant tokios informacijos šaltinį-bylos duomenis. Todėl ieškovo nurodomai informacijai dėl aiškiai išreikšto subjektyvaus pobūdžio – I. Š. nuomonės - negali būti keliamas žinių atitikties tikrovei kriterijus, nes nuomonė - visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas požiūris, supratimas, mintys, faktų, įvykių, duomenų vertinimai, išvados ar pastabos apie žinias, susijusias su tikrais faktais. Nuomonė gali remtis faktais, pagrįstais argumentais, ir ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, tačiau ji turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, todėl ieškovas šiuo atveju yra pasirinkęs ir kitą savo civilinių teisių gynimo būdą-kreipęsis privataus kaltinimo tvarka dėl I. Š. išsakytos nuomonės. Pagrindinis duomenų ir nuomonės atribojimo veiksnys yra teiginių patikrinimo kriterijus. Šiuo atveju I. Š. pareiškime ir liudytojo apklausos protokoluose užfiksuota jos nuomonė dėl ieškovo slapstymosi gali būti patikrinta tik jos pačios apklausa. Iš paminėtų procesinių dokumentų nustatyta, kokiu būdu, t.y. iš kokių ieškovo veiksmų susiformavo jos tokia nuomonė : užsitęsęs dokumentų ruošimas, ieškovo išjungtas telefonas, ir tai leidžia padaryti išvadą, kad I. Š. savo mąstymo procese vertino ieškovo elgesį, o tokiam vertinimui netaikytini tiesos ir tikslumo kriterijai (b.l.42).

Ieškovo nurodomi žurnalistų etikos inspektoriaus raštai (b.l. 9 ir 85) neanalizuoja iškelto ginčo pagal CK 2.24 str. ir paminėto Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1998-05-15 nutarimo reikalavimus ir nurodo, kad tik teismas gali nustatyti paskleistų duomenų publikacijos autoriui faktą.

Paminėtais motyvais darytina išvada, kad skundžiamo teismo sprendimo apeliacinio skundo motyvais naikinti nėra teisinio pagrindo(CPK 326 str. 1d.1p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 325-330 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. birželio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.