- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-11-06
- Bylos Nr.
- II-487-729/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-24-3-00125-2024-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jurgita Grigonienė
Įžanginė dalis
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėja Jurgita Grigonienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), skundą dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2024 m. rugsėjo 19 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. VTPSI-ANR_N-655-2024 (ROIK: 24252822978).
Aprašomoji dalis
nustatė:
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau ir – Institucija) 2024 m. rugsėjo 19 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. VTPSI-ANR_N-655-2024 (ROIK: 24252822978) D. S. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 351 straipsnio 5 dalį 800 Eur bauda už tai, kad (duomenys neskelbtini), žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ji kaip statytoja nuo 2024 m. ūkio būdu vykdė neypatingos kategorijos gyvenamosios paskirties vieno buto pastato, kurio išoriniai matmenys: ilgis apie 11,96 m., plotis apie 9,58 m.ir pastato aukštis kintantis nuo 4,25 m iki 4,82 m (vidaus plotas apie 104,05 kv. m), statybos darbus, neturėdama Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos išduoto privalomo statybą leidžiančio dokumento ir tokiais savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 4 punktą, 27 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 22 dalį, 24 straipsnio 1 dalies 1 punktą.
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose gautas D. S. skundas, kuriuo prašo priimtą nutarimą panaikinti ir administracinę teiseną jos atžvilgiu nutraukti, o netenkinus šio prašymo, prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį, pakeisti nutarimą ir paskirti švelnesnę administracinio baudą – 100 Eur. Skundą motyvuoja tuo, jog su padarytu nusižengimu sutinka, dėl savo veiksmų labai gailisi, savo kaltės neginčija, tačiau mano, jog nusižengimą padarė netiesiogine tyčia, neįsitikinusi ar leidimas jau yra išduotas, manydama, kad leidimo gavimo procedūra yra vykdoma užsakius statybos projektus, t. y., statybas tiesiog pradėjo per anksti, bet tyčios jas vykdyti neturėdama leidimo neturėjo. 2023 m. lapkričio 14 d. buvo užsakytas gyvenamojo namo projektas. Kadangi žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), priklauso jai, sužinojusi, jog jos atliekami veiksmai yra neteisėti, 2024 m. balandžio mėnesį ėmėsi skubių veiksmų įteisinti šią savavališka pripažintą statybą: 2024 m. gegužės 6 d. buvo atlikta ekspertizė dėl statinio statybos vertės nustatymo, 2024 m. gegužės 7 d. buvo sumokėta įmoka už savavališką statybų įteisinimą pagal ekspertizės aktą ( tai patvirtina su skundu patiekti mokėjimo nurodymai ir parengtas projektas, kuris įkeltas į www.infostatyba.lt.) 2024 m. spalio 31 d. Klaipėdos rajono savivaldybės administracija jai išdavė statybos leidimą statyti naują statinį Nr. (duomenys neskelbtini), o tai įrodo, jog pažeidimas operatyviai pašalintas, trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai nepažeisti, reali žala nepadaryta. Pažymi, jog dėl savo tokio elgesio reikiamas išvadas padarė, supranta savo elgesio neleistinumą, galimas pasekmes, pasižada ateityje taip nebesielgti. Šiuo atveju yra nustatytos kelios jos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nusižengimą padarė ne siekdama išvengti atsakomybės ar suklaidinti, o sąžiningai klysdama dėl savo veiksmų teisėtumo. Už tokio pobūdžio administracinį nusižengimą baudžiama pirmą kartą, šis nusižengimas yra atsitiktinio pobūdžio ir nerodo jos piktybiško požiūrio į visuotinai priimtas bei teisės aktuose įtvirtintas elgesio taisykles. Mano, jog paskyrus jai švelnesnę nuobaudą – 100 Eur baudą, ji būtų pakankamai paveikta, būtų pasiekti administracinės atsakomybės tikslai, nebūtų pažeistas nei viešasis interesas, nei teisingumo principas.
Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad su D. S. skundu dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo nesutinka ir prašo jo netenkinti. Atsiliepime nurodo, jog 2024 m. kovo 19 d. atlikus neplaninį reidą dėl galimai savavališkai atliekamų statybos darbų, adresu (duomenys neskelbtini), buvo fiksuotas statomas galimai gyvenamasis namas, adresu (duomenys neskelbtini). Statinys apie 104,05 kv. m ploto, statiniui išlietas pamatas, išmūrytos lauko sienos, išlietas visu perimetru gelžbetoninis žiedas, sumontuotas visu perimetru mūrlotas (mūrtašis), sumontuotos sutapdinto stogo santvarinės konstrukcijos (tarp atraminių konstrukcijų ilgis apie 9,08 m.) ir įrengta stogo danga. Patikrinimo metu statybos darbai nevyko. Patikrinus IS „Infostatyba“ duomenis nurodytu adresu nustatyta, kad statybos leidimas nėra išduotas. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašuose žemės sklypas (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu (duomenys neskelbtini), yra vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų paskirties, sklypo savininkai D. S. ir V. S. Institucija 2024 m. kovo 29 d. surašė privalomąjį nurodymą Nr. PN-298, kuriuo įpareigojo D. S. pateikti paaiškinimus apie vykdomus statybos darbus. Pareiškėja Institucijai pateikė informaciją, kad ji ir statytojas V. S. ūkio būdu stato du ūkinius pastatus, stato naudojant savo santaupas; darbus atliko 2024 m. Institucijai pakartotinai patikrinus IS „Infostatyba“ duomenis nurodytu adresu nustatyta, kad statybos leidimas nėra išduotas, tačiau rasta informacija, kad statytojai 2024 m. balandžio 16 d. kreipėsi į Klaipėdos rajono savivaldybės administraciją su prašymu išduoti statybas leidžiantį dokumentą (IS „Infostatyba“ reg. Nr. SRA-34-240416-00667). Juo statytojai prašo išduoti statybos darbus leidžiantį dokumentą vieno buto gyvenamajam namui adresu (duomenys neskelbtini). Prašyme nurodyta, kad statytojai statys neypatingos kategorijos gyvenamąjį pastatą bei pridėjo namo projekto dokumentus. Pareigūnai palyginę pastato projekto duomenis bei faktinio patikrinimo aktu FAK-384 fotonuotraukomis fiksuotą situaciją nustatė, kad statytojai prašo savivaldybės išduoti statybą leidžiantį dokumentą faktiškai žemės sklype pradėtam statyti pastatui (gyvenamajam namui). Iš IS „Infostatyba“ pridėto bendrosios dalies projekto pareigūnai nustatė, kad ties pastato vakarine (šiaurės vakarų) puse numatytos angos atitinka fotofiksacijos vakarinio fasado angas. To pačio brėžinio pastato rytinėje (pietrytinėje) dalyje suprojektuotos angos taip pat sutampa su fotofiksacijoje užfiksuotomis dvejomis angomis. Pastato pietiniame fasade esančios angų vietos, fiksuotos fotonuotraukomis, atitinka projekto sprendiniais suprojektuotas angas kaip ir projekto šiaurinio fasado anga atitinka fotofiksacijoje šiaurinio fasado angą. Faktinių aplinkybių tikrinimo metu fiksuoti pastato išorės matmenys (sienų konstrukcijos be apdailos iš išorės), atitinka pastato projekte numatytą pastato ilgį – 11,95 m ir plotą – 9,58 m. Pastato mūrui naudoti 25 cm storio blokeliai. Pastato stogas- vienšlaitis, jo nuolydis formuotas į šiaurinę pastato dalį. Aukščiausia stogo karnizo vieta ties pietine fasado dalimi siekia apie 4,82 m, žemiausia karnizo vieta ties šiaurine dalimi siekia apie 4,25 (pastato aukščiai matuoti nuo nesuformuoto, nelygaus žemės paviršiaus). Įvertinę gautus dokumentus, faktiškai fiksuotą pastato vidaus plotą (104,05 kv. m) bei vadovaudamiesi Statybos įstatymo 2 straipsnio 28 ir statybos techniniame reglamente STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ nustatytais nesudėtingiesiems ir ypatingiesiems statiniams būdingais požymiais ir parametrais Institucijos pareigūnai konstatavo, kad tikrinimo metu fiksuotas pastatas atitinka neypatingo statinio kategoriją, kadangi jo plotas didesnis nei 80 kv. m ir mažesnis nei 2 000 kv. m. Šių nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu, statytojams buvo surašyti: 2024 m. gegužės 13 d. Savavališkos statybos aktas Nr. SSA-30-240513-00020 (3), kuriuo konstatuota savavališka statyba, taip pat 2024 m. gegužės 15 d. Privalomasis nurodymas nevykdyti jokiu statinio ar jo dalies statybos darbu Nr. PNSD-30-240515-00026 bei 2024 m. gegužės 15 d. Privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-240515-00024. Pažymėtina, kad D. S. šių surašytų Valstybinės teritoriją planavimo ir statybos inspekcijos aktų teismui neskundė ir jų neginčijo. Institucija įvertinusi visus surinktus duomenis bei pateiktus paaiškinimus padarė išvadą, kad yra visiškai įrodyta, jog pareiškėjos padaryta veika atitinka Statybos įstatymo 27 straipsnio 22 dalį. Institucija nutarime pažymėjo pareiškėjos atsakomybę lengvinančią aplinkybę, t. y., kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo prisipažino padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti, todėl įvertinus tai, buvo skirta minimali sankcijoje numatyta bauda 800 eurų. Inspekcijos vertinimu paskirta nuobauda yra pagrįsta, proporcinga ir teisinga, atitinkanti nuobauda siekiamus tikslus. Pastebėtina, kad pareiškėja skunde daug kartų minėjo, jog dėl teisės pažeidimo nuoširdžiai gailisi, nesistengė išvengti atsakomybės, neslėpė jokių nusižengimo tyrimui reikšmingų, aplinkybių ir pan., tačiau, kaip minėta anksčiau, į 2024 m. kovo 29 d. Institucijos privalomąjį nurodymą Nr. PN-298 pateikė Institucijai galimai melagingą informaciją, jog neva ūkio būdu stato du ūkinius pastatus; pareiškėjos neva geranoriškas bendradarbiavimas buvo tik imperatyvių įstatymų laikymasis ir žinojimas apie gresiančią atsakomybę dėl Institucijos pareigūnų įpareigojimų nevykdymo. Be to, ANK 22 straipsnis konkrečiai nurodo, kad administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, šio kodekso nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui. Pats asmuo nelabai gali sau susigalvoti ir pasiskirti nuobaudą už padarytą įstatymu sureglamentuotą administracinį teisės pažeidimą. Galimybę paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje arba administracinio poveikio priemonės neskirti numato ANK 34 straipsnio 6 dalis. Toks sprendimas priimamas įvertinus padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais.
Pareiškėja D. S. ir Institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo; būdami tinkamai informuoti apie teismo posėdžio vietą ir laiką, Institucija ir pareiškėja pateikė prašymus bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant, todėl ji išnagrinėta rašytinio proceso tvarka.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
skundas netenkinamas.
Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė institucija (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
Teismas, patikrinęs skundžiamo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2024 m. rugsėjo 19 d. nutarimo pagrįstumą, konstatuoja, jog ginčo dėl administracinio nusižengimo padarymo nėra, pagrįstai pripažinta, kad D. S. yra tinkamas nusižengimo subjektas, o jos padarytoje veikoje yra ANK 351 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo objektyvieji požymiai. ANK 351 straipsnio 5 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už naujo neypatingojo statinio savavališką statybą. Už šį administracinį nusižengimą įstatymų leidėjas numato baudą nuo 800 Eur iki 2 400 Eur. Šiuo atveju už padarytą administracinį nusižengimą D. S. skirta minimali - 800 Eur dydžio bauda.
Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta, jog statytojas (užsakovas) privalo gauti statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas). To paties įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, jog atsižvelgiant į statinio kategoriją ir statybos darbų rūšį, rengiami statinio projektai – statybos projektas – naujo ypatingojo ir neypatingojo statinio statybai. 27 straipsnio 1 dalies 1 punkte yra nurodyti statybą leidžiantys dokumentai, 22 dalis numato, jog statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento (kai jis privalomas) ir (ar) nepranešus apie statybos pradžią (kai tai privaloma) draudžiama.
Spręsdama klausimą dėl nuobaudos ir (ar) administracinės poveikio priemonės skyrimo, institucija (pareigūnas) privalo vadovautis bendraisiais administracinės nuobaudos ir (ar) administracinės poveikio priemonės skyrimo pagrindais, numatytais ANK 32 straipsnyje. Administracinės nuobaudos tikslas – tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimas asmeniui, kuriam taikoma sankcija už padarytą teisės pažeidimą, siekiant prevencijos tikslų. Tačiau visais atvejais už teisės pažeidimus nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-4-2011).
ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, skirti mažesnę nuobaudą, nei sankcijoje numatyta minimali, arba paskirti švelnesnę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės, atsižvelgus į ANK 32 straipsnyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ANK 35 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės arba jas švelninant.
Teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, sprendžia, kad D. S. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 351 straipsnio 5 dalyje, padarymą teisėtai ir pagrįstai paskirta administracinė nuobauda – minimali sankcijoje numatyta bauda, todėl nėra teisinio pagrindo panaikinti pareiškėjos atžvilgiu priimtą nutarimą ir nutraukti administracinę teiseną. Alternatyviu prašymu pareiškėja prašė jos atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir sušvelninti jai paskirtos nuobaudos dydį iki 100 Eur, tačiau ir tam nėra pakankamo pagrindo. Jau bylos nagrinėjimo Institucijoje metu buvo pripažinta viena pareiškėjos atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad ji prisipažino padariusi administracinį nusižengimą ir dėl to nuoširdžiai gailisi ir konstatuota, kad jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, tačiau į tai jau ir buvo atsižvelgta nagrinėjant bylą, skiriant jai mažiausią sankcijoje numatytą baudą. Kitus pareiškėjos pateiktus argumentus ir deklaravimą apie gailėjimąsi dėl padaryto nusižengimo teismas vertina kritiškai, kadangi dar bylos nagrinėjimo Institucijoje metu pareiškėja Institucijai teikdama paaiškinimus, kaip ir pažymėjo Institucija pateiktame atsiliepime, D. S. bandė išvengti ar sumažinti savo atsakomybę, nepripažindama daromo pažeidimo, o melagingai nurodydama, jog jo nedaro, vietoj to ūkio būdu stato du ūkinius pastatus; taip bandydama pateisinti savo neteisėtus veiksmus, nuoširdaus gailėjimosi dėl padaryto administracinio nusižengimo pareiškėja neišreiškė. Teismo vertinimu, D. S. nepateikė jokių reikšmingų ir išskirtinių aplinkybių, dėl kurių jai būtų galima taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą, negu numatyta įstatyme (100 Eur baudą). Tai, jog D. S. tvirtina, jog administracinį nusižengimą padarė pakankamai neįsigilinusi į teisės aktus, niekaip neįtakoja pareiškėjos kaip veiksnaus Lietuvos Respublikos piliečio atsakomybės už viešai paskelbtų teisės aktų reikalavimų nesilaikymą. Į tai, jog tokio pobūdžio nusižengimą pareiškėja padarė pirmą kartą, nusižengimas sunkių pasekmių nesukėlė, jau buvo atsižvelgta administracinės nuobaudos skyrimo procese individualizuojant nuobaudą neperžengiant sankcijos ribų, tačiau šios aplinkybės nėra išimtinės, dėl kurių straipsnio sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas būtų akivaizdžiai neteisingas ir neproporcingas. Išties išskirtinių gyvenimiškų aplinkybių ar didelių finansinių sunkumų, dėl kurių pareiškėja negalėtų sumokėti jai paskirtos baudos ar ši suma jai būtų per didelė, ji nenurodė ir nepagrindė. Tai, kad šio administracinio nusižengimo pasekmės jau yra pašalintos iki šios nutarties priėmimo, nepaneigia nei pažeidimo padarymo fakto, nei Institucijos argumentų, kuriais vadovaujantis pažeidėjai buvo paskirta minimali administracinė nuobauda ir prieštaraujama jos sumažinimui ir negali būti pakankamu pagrindu išimtiniam nuobaudos švelninimui.
Teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, skundžiamą nutarimą, pareiškėjos skundą ir atsižvelgdamas į teisinę reglamentaciją bei formuojamą teismų praktiką sprendžia, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2024 m. rugsėjo 19 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. VTPSI-ANR_N-655-2024 (ROIK: 24252822978) yra pagrįstas, priimtas teisėtai, naikinti nutarimą ar keisti nutarimą bei juo paskirtą nuobaudą skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Atsižvelgiant į visa tai skundžiamas nutarimas paliktinas nepakeistu, o D. S. skundas netenkintinas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 6 dalimi, teismas
Rezoliucinė dalis
nutaria:
D. S. skundo netenkinti.
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2024 m. rugsėjo 19 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.