Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2020-09-23 · Administracinė byla Nr. eA-3213-624/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-09-23
Bylos Nr.
eA-3213-624/2020
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03404-2017-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Sprendimas pakeistas.
Teisėjai
Veslava Ruskan (pirm.), Arūnas Dirvonas (pirm.), Milda Vainienė
Trečiasis asmuo
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros, Lietuvos Respublikos finansų ministerija, uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus vandenys“
Atsakovas
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija
Pareiškėjas
Švenčionių rajono savivaldybės administracija
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eA-3213-624/2020Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03404-2017-4Procesinio sprendimo kategorija 29.1.3 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugsėjo 23 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ir trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Švenčionių rajono savivaldybės administracijos skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai (tretieji suinteresuoti asmenys – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra, Lietuvos Respublikos finansų ministerija, uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus vandenys“) dėl įsakymo ir sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas Švenčionių rajono savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija, pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. rugpjūčio 31 d. įsakymą Nr. D1-714 „Dėl Europos Sąjungos finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų, išmokėtų projekto Nr. VP3-3.1-AM-01-V-02-045 vykdytojui Švenčionių rajono savivaldybės administracijai, grąžinimo“ (toliau – ir Įsakymas).

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra (toliau – ir APVA, Agentūra) 2009 m. gruodžio 22 d. sudarė projekto „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros renovavimas ir plėtra Švenčionių rajone“, projekto kodas VP3-3.1-AM-01-V-02-045 (toliau – ir Projektas) finansavimo ir administravimo sutartį Nr. V/2009/NS/45/J-221 (toliau – ir Sutartis). Sutartyje įtvirtintas stebėsenos rodiklis – gyventojai, prisijungę prie naujai įrengtų nuotekų surinkimo tinklų – 1 373. 2015 m. vasario 27 d. susitarimu Nr. 6 prie Sutarties atliko dalį Sutarties pakeitimų: inter alia (be kita ko), pakeitė Sutarties 3.4 punktą ir nustatė, kad įgyvendinus Projekto veiklas bus suteikta galimybė prijunti prie nuotekų tinklų 537 būstus, prie vandentiekio tinklų – 353 būstus; pakeitė Sutarties 5 lentelę „Projekto loginis pagrindimas“ nurodant, kad sudaryta galimybė prijungti prie nuotekų tinklų 537 būstus, prie vandentiekio tinklų – 353 būstus; pakeitė Sutarties 7 lentelę „Stebėsenos rodikliai“ nurodant, kad prie nuotekų tinklų bus prijungta 712 gyventojų, prie vandentiekio tinklų – 437 gyventojai.

3. Pareiškėjas paaiškino, kad APVA 2017 m. rugpjūčio 21 d. raštu Nr. (29-2-7)-APVA-1811 informavo, kad nustatė pažeidimą dėl stebėsenos (rezultato) rodiklio nepasiekimo vykdant Projektą. Iš viso netinkamomis finansuoti išlaidomis pripažinta 223 503,86 Eur suma. Lietuvos Respublikos aplinkos ministras Įsakymu nustatė, kad lėšų pervedimo būdu grąžintina netinkamomis finansuoti pripažinta pareiškėjui išmokėta lėšų suma yra 212 200,71 Eur. Šias lėšas pareiškėjas ne vėliau kaip per 90 dienų nuo Įsakymo įsigaliojimo dienos privalo pervesti į Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir Aplinkos ministerija, atsakovas) banko sąskaitą.

4. Pareiškėjas pažymėjo, kad Projekto biudžeto esminę dalį sudarė statybos, rekonstravimo, remonto ir kiti darbai, kurių bendra tinkamų finansuoti išlaidų suma buvo 4 423 402,24 Eur, o kitos išlaidos – paslaugos ir projekto administravimas bei vykdymas – sudarė tik 46 675,05 Eur bendros tinkamų finansuoti išlaidų sumos dalį. Suteikė galimybę prisijungti prie vandentiekio ir nuotekų surinkimo tinklų atitinkamai 537 ir 353 būstams. Iš esmės tinkamai įgyvendino Sutartį, atliko visus būtinos statybos darbus, sudarė būstams ir atitinkamai gyventojams galimybę prisijungti prie įrengtų nuotekų ir vandentiekio tinklų, t. y. Projektui skirtas finansavimas panaudotas Projekte nustatyta tvarka ir atlikti visi numatyti statybos darbai. Tačiau dėl įvairių priežasčių (emigracijos, mirštamumo, piniginių lėšų stokos, individualių vandentiekio ar nuotekų surinkimo tinklų naudojimo arba kt. priežasčių) dalis gyventojų neprisijungė prie įrengtų vandentiekio ir nuotekų surinkimo tinklų iki 2016 m. gruodžio 31 d., dėl ko nepavyko pasiekti visų numatytų stebėsenos rodiklių. Tačiau dalis neprisijungusių gyventojų toliau jungiasi prie tinklų ir po 2016 m. gruodžio 31 d., todėl akivaizdu, kad numatyti stebėsenos rodikliai bus pasiekti, tačiau ne per nustatytą laiką, o tokio vėlavimo priežastys yra objektyvios.

5. Pareiškėjas paaiškino, kad 2014 m. lapkričio 21 d. raštu Nr. (4.5)15-2210 „Dėl projekto „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros renovavimas ir plėtra Švenčionių rajone“ fizinių rodiklių patikslinimo (projekto Nr. VP3-3.1-AM-01-V-02-045)“ pranešė Agentūrai, kad, nors Projektas baigiamas įgyvendinti, tačiau dalis būstų neprisijungė arba neketino prisijungti prie įrengtų vandentiekio ir nuotekų surinkimo tinklų, taip pat nurodė to priežastis. Pareiškėjas informavo Agentūrą, jog, atsižvelgus į rašte nurodytas priežastis, planuojama, jog iki 2015 m. gruodžio 30 d. numatyta pasiekti projekto stebėsenos rodiklius: gyventojai, prisijungę prie nuotekų surinkimo tinklų – 712 ((105+234)x2.1=712), prie vandentiekio tinklų – 437 ((51+151)x2.1=437, o galutinius stebėsenos rodiklius planuojama pasiekti iki 2035 m. Ėmėsi aktyvių veiksmų, skatindamas gyventojus jungtis prie įrengtų vandentiekio ir nuotekų surinkimo tinklų. Švenčionių rajono savivaldybės taryba 2016 m. vasario 18 d. sprendimu Nr. T-30 „Dėl Švenčionių rajono savivaldybės 2016 metų biudžeto patvirtinimo“ numatė biudžete papildomų lėšų padengti dalį prisijungimo išlaidų gyventojams, kurių prisijungimas prie vandentiekio ir nuotekų surinkimo tinklų techniškai sudėtingas ir brangus, bei Švenčionių rajono savivaldybė šiems tikslams papildomai skyrė 50 000 Eur, dėl ko buvo prijungti 17 naujų vartotojų. Net 38 būstai (duomenys neskelbtini) neturi pakankamai lėšų parengti ir darbams vykdyti. Nelaukdamas Projekto įgyvendinimo pabaigos, apie galimą riziką nepasiekti Sutartyje nustatytos rodiklio reikšmės informavo APVA ir Projekto įgyvendinimo metu ėmėsi veiksmų užtikrinti Projekto reikšmių pasiekimą. Pateikė argumentus, jog prie vandentiekio tinklų faktiškai prisijungė 312 gyventojų iš siektinų 254, o prie nuotekų surinkimo – 514 gyventojų iš siektinų 505. Netgi viršijo siektinus rodiklius. Sutartyje nėra nurodyta, jog stebėsenos rodiklių nepasiekimas laikomas Sutarties pažeidimu ir jog dėl to pareiškėjui gali būti taikomos sankcijos.

6. Pareiškėjas pažymėjo, kad gavo iš visų į Projektą patenkančių seniūnijų patvirtintą informaciją apie būstus, neprisijungusius prie naujų inžinerinių tinklų, bei jų neprisijungimo priežastis, ir pateikė APVA papildomus duomenis apie veiksnius, kurių poveikio rodiklių nepasiekimui negalėjo sumažinti. Vadovaudamasis pateiktais duomenimis, pareiškėjas teigė, kad dalis būstų yra negyvenami, gyventojai yra įsirengę nuosavus gręžinius, būstai neturi sanitarinio mazgo ir / ar gyventojai atsisako jį įsirengti. Be to, stebėsenos rodiklis nebuvo pasiektas dėl kitų priežasčių, kurių APVA nepripažino pagrįstomis: pablogėjusi gyventojų finansinė padėtis, šachtinių šulinių naudojimas, gyventojų nenoras jungtis prie naujų tinklų, nenurodant priežasties, gyventojai planuoja jungtis prie naujų tinklų arba prisijungimo darbai vis dar vykdomi.

7. Pareiškėjas vertino, kad APVA nepagrįstai nustatė pažeidimą dėl stebėsenos rodiklio nepasiekimo. Pažeidimas konstatuotinas, kai nustatomos 2 kumuliatyvios sąlygos: 1) Lietuvos Respublikos ir (arba) Europos Sąjungos (toliau – ir ES) teisės aktų, ir (arba) tarptautinių sutarčių nuostatų pažeidimas; 2) tokio Lietuvos Respublikos ir (arba) Europos Sąjungos teisės akto ir (arba) tarptautinių sutarčių nuostatų pažeidimo sukelti nuostoliai nacionaliniam ir (arba) Europos Bendrijų biudžetui. Šiuo atveju stebėsenos rodiklio nepasiekimas negalėjo lemti ir nelėmė nacionalinio ir (arba) Europos Bendrijos biudžeto nuostolių atsiradimo, kadangi įgyvendinant projektą buvo siekiama modernizuoti, renovuoti, išplėsti vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrą, ir pareiškėja tinkamai įvykdė Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, t. y. sukūrė infrastruktūrą, kuriai buvo skirtas finansavimas, užtikrino galimybę numatytam būstų skaičiui prisijungti prie naujai sukurtos infrastruktūros.

Šalies argumentai

8. Pareiškėjas skunde ir teismo posėdyje paaiškino, kad jo atžvilgiu pritaikytas finansinės korekcijos dydis neatitinka proporcingumo principo. Pritaikyta finansinė korekcija prieštarauja finansinių korekcijų tikslui ir viešajam interesui. Pareiškėjo vertinimu, finansinės korekcijos gali būti taikomos tik išimtiniais atvejais, kai yra užtikrinamas jų taikymo tikslas – dėl pažeidimo Europos Sąjungos ar nacionaliniam biudžetui kilusios žalos atlyginimas. Nagrinėjamu atveju finansinė korekcija pritaikyta, nors pareiškėjas, vykdydamas Projektą, nesukėlė žalos nei ES, nei nacionaliniam biudžetui, o pasiūlyta finansinės korekcijos suma neužtikrina žalos ES biudžetui kompensacinio pobūdžio. Be to, pareiškėjas teikia viešąsias paslaugas ir užtikrina visuomenės interesą gauti aukščiausios kokybės geriamo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas. Įsakymu išieškoma suma turės esminės reikšmės pareiškėjo vykdomos veiklos atlikimui, o kartu ir viešojo intereso užtikrinimui.

Atsiliepimas

9. Atsakovas Aplinkos ministerija atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti.

10. Atsakovas teigė, kad esminė priežastis, dėl kurios nebuvo pasiekti stebėsenos rodikliai, yra gyventojų nesijungimas prie Projekto vykdytojo naujai įrengtos geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo teiginiu, jog teisės aktai neįpareigoja asmenų jų nuosavybės teise ar kitaip valdomame žemės sklype geriamajam vandeniui naudoti reikalingas komunikacijas prijungti prie geriamojo vandens tiekimo infrastruktūros, nutiestos iki tokių asmenų turto ribos, ir mane, kad pareiškėjas šią aplinkybę nepagrįstai laiko nuo jo valios nepriklausančia bei jam nežinoma Projekto pradžioje aplinkybe. Projekto vykdytojas galėjo ir privalėjo vertinti gyventojų galimybes jungtis prie naujai nutiestų tinklų bei su tuo susijusias rizikas.

11. Atsakovas nurodė, kad Projekto įgyvendinimo metu projekto vykdytojas privalėjo imtis aktyvių veiksmų, kad sumažintų galimų kliūčių įtaką rodiklių reikšmės nepasiekimui. Atsakovas taip pat pasisakė dėl pareiškėjo nurodomų gyventojų nesijungimo priežasčių ir akcentavo, kad pareiškėjas, kaip profesionalus verslo subjektas, veikiantis vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo srityje, turėjo numatyti ir įvertinti, ar gyventojai, iki kurių būstų tiesiami tinklai, turi pakankamas finansines galimybes prie jų jungtis. Atsižvelgus į tai, atsakovas manė, kad projekto neįgyvendinimo aplinkybės nelaikytinos nuo pareiškėjo valios nepriklausiusiomis aplinkybėmis, o paskirta sankcija proporcinga ir tinkama nustatytam pažeidimui.

12. Trečiasis suinteresuotas asmuo APVA atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti.

13. APVA teigė, kad pareiškėjas nepagrįstai nurodo, jog stebėsenos rodiklio nepasiekimą, be kita ko, sąlygojo teisinio reglamentavimo kaita. Pareiškėjas ir trečiasis suinteresuotas asmuo, atsižvelgdami į teisinio reglamentavimo pasikeitimus, sudarė Susitarimą. Pasirašydamas Susitarimą, pareiškėjas sutiko su pakeitimu ir prisiėmė visus iš jo kylančius įsipareigojimus. Be to, nors pareiškėjas skunde ir nurodo, kad pasikeitė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. D1-401 patvirtinto VP3-3.1-AM-01-V priemonės „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimas ir plėtra“ projektų finansavimo sąlygų aprašo (toliau – ir Finansavimo sąlygų aprašas) 4 priede nurodytas rodiklių skaičiavimo būdas, tačiau jis nepateikia argumentų, kokiu būdu šis pasikeitimas padarė neigiamos įtakos Projekto rodiklių pasiekimui. Ginčui aktualiu laikotarpiu buvo ir pareiškėjui palankių teisinio reglamentavimo pokyčių: iki 2016 m. vasario 3 d. galiojusioje Finansavimo sąlygų aprašo 34 punkto redakcijoje buvo nustatyta, kad pareiškėjas įsipareigoja užtikrinti, kad visi planuojami naujai prijungti gyventojai turės vandens tiekimo sutartis per 24 mėn. nuo projekto pabaigos, tačiau ne vėliau kaip iki 2015 m. gruodžio 31 d. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. D1-59 pakeitus Finansavimo sąlygų aprašą, sutarčių su gyventojais sudarymo terminas buvo pratęstas dar vienerių metų terminui, t. y. iki 2016 m. gruodžio 31 d.

14. APVA nurodė, kad Metodinių pažeidimu tyrimo ir nustatymo rekomendacijose, patvirtintose Lietuvos Respublikos finansų ministro (toliau – ir finansų ministras) 2009 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 1K-173 (toliau – ir Rekomendacijos), įtvirtintos finansinės korekcijos pradedamos skaičiuoti tik nuo didesnės kaip 10 proc. rodiklio nepasiekimo ribos. Tai reiškia, kad, įgyvendinus Projekto veiklas ir nepasiekus Sutartyje nustatytų rodiklių reikšmių, pažeidimo tyrimas nėra atliekamas, kai rodiklio reikšmės nepasiekimas yra sąlygotas veiksnių, kurių įtaką Sutartyje nustatytos rodiklio reikšmės nepasiekimui Projekto vykdytojas galėjo sumažinti, tačiau nepasiekta rodiklio reikšmė sudaro 10 proc. ar mažiau nuo projekto finansavimo ir administravimo sutartyje nustatytos rodiklio reikšmės. Netinkamų finansuoti išlaidų suma paskaičiuota vadovaujantis Rekomendacijų 26³.2 punktu, pagal kurį už tokio pobūdžio pažeidimus numatytos taikyti 20, 15, 10 ar 5 proc. dydžio finansinės korekcijos taikytinos priklausomai nuo rodiklio nepasiekimo.

15. Trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Vilniaus vandenys“ atsiliepime į skundą tais pačiais kaip ir skunde išdėstytais argumentais prašė pareiškėjo skundą tenkinti.

16. Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas akcentavo, kad bylos duomenis patvirtina, jog pareiškėjas pasiekė stebėsenos rodiklius. Pareiškėjas ėmėsi aktyvių veiksmų, skatindamas gyventojus prisijungti prie naujai įrengtų nuotekų ir vandentiekio tinklų. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad nevertino pareiškėjo byloje pateiktų duomenų, kurių pagrindu pareiškėjas teigia, kad įgyvendino Projekto stebėsenos rodiklius.

II.

17. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. spalio 30 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino ir panaikino ginčijamą Įsakymą.

18. Teismas nustatė, kad 2007 m. liepos 30 d. Europos Bendrijų Komisija priėmė sprendimą Nr. K(2007)3738, kuriuo buvo patvirtinta veiksmų programa „Sanglaudos skatinimas“ dėl Bendrijos paramos iš Europos regioninės plėtros fondo ir Sanglaudos fondo pagal Konvergencijos tikslą Lietuvos Respublikoje (toliau – ir Sanglaudos skatinimo programa). Pareiškėjas Agentūrai pateikė paraišką dėl projekto „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros renovavimas ir plėtra Švenčionių rajone“, projekto kodas VP3-3.1-AM-01-V-02-045, finansavimo. Pareiškėjas kartu su trečiuoju suinteresuotu asmeniu ir Agentūra 2009 m. gruodžio 22 d. sudarė projekto „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros renovavimas ir plėtra Švenčionių rajone“, Nr. VP3-3.1-AM-01-V-02-033 finansavimo ir administravimo sutartį Nr. V/2009/NS/45/J-221 (toliau – ir Sutartis). Šalys susitarė, kad bus sudaryta galimybė prijungti prie nuotekų tinklų 712 gyventojams ir prie vandentiekio tinklų 437 gyventojams. Pareiškėjas APVA 2017 m. sausio 26 d. pateikė APVA Projekto įgyvendinimo ataskaitą Nr. 2, kurioje nurodė, kad gyventojų, prisijungusių prie naujai įrengtų nuotekų surinkimo tinklų, skaičius yra 478 gyventojai, gyventojų, prisijungusių prie naujai įrengtų vandentiekio tinklų, skaičius – 284. APVA, atlikusi tyrimą dėl galimo pažeidimo ir įvertinusi pareiškėjo pateiktą informaciją, 2017 m. rugpjūčio 25 d. pažeidimo tyrimo išvadoje (toliau – ir Išvada), nustatė, kad prie nuotekų tinklų pareiškėjas prijungė 478 gyventojus, todėl stebėsenos rodiklio nepasiekimas sudaro 15,19 proc., prie vandentiekio tinklų pareiškėjas prijungė 284 gyventojus, todėl stebėsenos rodiklio nepasiekimas sudaro 11,06 proc.; tokiu būdu pareiškėjas pažeidė Finansavimo sąlygų aprašo 34 punktą, Sutarties bendrųjų sąlygų 2.1.1 punktą ir Sutarties 1 priedo 7 punktą; vadovaujantis Rekomendacijų 26³.2 punktu, pareiškėjo atžvilgiu yra taikoma 5 proc. finansinė korekcija, netinkamomis finansuoti išlaidomis pripažįstama 223 503,86 Eur suma. Vadovaudamasis APVA 2017 m. rugpjūčio 25 d. pažeidimo tyrimo išvada, aplinkos ministras Įsakymu nustatė, kad lėšų pervedimo būdu grąžintina netinkamomis finansuoti pripažinta pareiškėjui išmokėta lėšų suma yra 212 200,71 Eur.

19. Teismas, įvertinęs Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1443 patvirtintų Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių (toliau – ir Projektų finansavimo ir administravimo taisyklės) 191¹ punkte, Rekomendacijų 26¹.2 papunktyje, 26² punkte nustatytą teisinį reglamentavimą, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, darė išvadą, kad stebėsenos rodiklio nepasiekimas nesudaro besąlyginės pareigos inicijuoti pažeidimo tyrimą ar nustatyti pažeidimą. Rekomendacijose, be kita ko, nustatyta, kad pažeidimo tyrimas nepradedamas ir pažeidimas nenustatomas, kai stebėsenos rodiklių nepasiekimas yra sąlygotas veiksnių, kurių įtakos projekto finansavimo ir administravimo sutartyje nustatytos rodiklio reikšmės nepasiekimui projekto vykdytojas negalėjo sumažinti, o, nustatant pažeidimą, yra atsižvelgiama taip pat į tai, ar aplinkybės, sąlygojusios nustatyto stebėsenos rodiklio nepasiekimą, buvo žinomos projekto finansavimo ir administravimo sutarties pasirašymo metu. Rekomendacijos nėra laikomos norminio pobūdžio aktu ir neturi norminiam aktui būdingo visuotinio privalomumo požymio. Rekomendacijose įtvirtintos nuostatos – tai savo esme tam tikros pažeidimų tyrimo ir nustatymo gairės, skirtos jose nurodytoms institucijoms (jų darbuotojams). Taigi, taikydamas Rekomendacijas, atsakovas turi plačią diskreciją spręsti, ar Rekomendacijose įtvirtintos gairės gali būti taikomos konkrečiu nagrinėjamu atveju.

20. Teismas, akcentuodamas Išvados turinį, nurodė, kad siekiant išsamiai įvertinti Sutarties įgyvendinimo sąlygas, svarbu įvertinti aplinkybes, dėl kurių būstai nebuvo prijungti prie nuotekų tinklų. Vadovaujantis Rekomendacijų nuostatomis, pažeidimo nustatymui reikšmės turi tai, ar veiksniai, galėję sąlygoti rodiklio reikšmės nepasiekimą, buvo žinomi projekto finansavimo ir administravimo sutarties pasirašymo metu.

21. Teismas atkreipė dėmesį, kad tiek šiuo metu galiojančioje Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo redakcijoje (2018 m. sausio 12 d. įstatymo redakcija), tiek ir Sutarties sudarymo metu galiojusioje minėto įstatymo redakcijoje (2006 m. liepos 13 d. įstatymo redakcija) gyventojams nebuvo numatyta besąlyginė pareiga prisijungti prie nutiestų vandentiekio tinklų ir buvo sudaryta galimybė individualiam vandens išgavimui.

22. Teismas, akcentuodamas Finansavimo sąlygų aprašo 34 punkte įtvirtintus pareiškėjui keliamus reikalavimus, pažymėjo, kad pareiškėjas, sudarydamas Sutartį, galėjo numatyti galimas kliūtis įgyvendinant Finansavimo sąlygų aprašo 34 punkte, Sutarties bendrųjų sąlygų 2.1.1 punkte ir Sutarties 1 priedo 7 punkte nustatytą pareigą, tačiau negalėjo numatyti, koks bus tokių kliūčių mastas ir priežastys, t. y. koks skaičius gyventojų ir dėl kokių priežasčių neprisijungs prie naujų nuotekų tinklų.

23. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo atstovas teismo posėdyje nurodė, kad iki 2016 m. gruodžio 31 d. papildomai 12 būstų prisijungė prie nuotekų tinklų ir 11 būstų prie vandentiekio tinklų, tačiau minėtų duomenų APVA ir atsakovas neįvertino. Minėtiems argumentas pagrįsti pareiškėjas pateikė teismui prašymą dėl papildomų dokumentų prijungimo. Atsakovo atstovas teismo posėdyje prašė naujai pateiktų duomenų nevertinti, nes skundžiamo Įsakymo priėmimo metu jie nebuvo pateikti atsakovui. Taip pat nurodė, kad asmenų prijungimas prie vandentiekio tinklų, nesudarant paslaugų teikimo sutarčių, neužtikrina tinkamo paslaugų įgyvendinimo, todėl nėra pagrindo vertinti sutartis, sudarytas po 2016 m. gruodžio 31 d.

24. Teismas vertino, kad pagal Finansavimo sąlygų aprašo 34 punktą pareiškėjas turėjo užtikrinti, kad visi paraiškoje planuojami naujai prijungti gyventojai turės vandens tiekimo sutartis ne vėliau kaip iki 2016 m. gruodžio 31 d. Teismas, vadovaudamasis Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 3 straipsnio 1 punktu, darė išvadą, kad abonentu laikomas ne tik tas asmuo, kuris sudarė sutartį dėl vandens tiekimo, bet ir tas asmuo, kuris savo veiksmais išreiškė valią naudotis tiekiamu vandeniu ir prisijungė prie vandens tiekimo įrenginių. Teismas pažymėjo, kad abonento sąvokoje yra įtvirtintos dvi sąlygos tapti abonentu, t. y. tiekiamo vandens vartotoju, tai sudaryti sutartį arba prisijungti prie vandens tiekimo įrenginių. Pareiškėjas pateikė duomenis, kurie patvirtina, jog gyvenamieji namai iki 2016 m. gruodžio 31 d. prisijungė prie vandentiekio ir nuotekų tinklų, t. y. pagal minėtą įstatymo nuostatą tapo abonentais, tačiau sutartis sudarė 2017 m. Teismas pažymėjo, kad atsakovo atstovas minėtų duomenų turinio pagrįstumo neginčijo. Teismas sprendė, kad vėliau sudarytos paslaugų teikimo sutartys tik patvirtina gyventojų prieš tai išreikštą valią veiksmais naudotis vandentiekio ir nuotekų tinklais, todėl yra pagrindas šių sutarčių sudarymą vertinti visų nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste.

25. Teismas, vertindamas pareiškėjo skundo argumentų dėl stebėsenos rezultatų nepasiekimo priežasčių pagrįstumą, nurodė, kad nuo pareiškėjo valios nepriklausančios aplinkybės laikytinos nenugalimos jėgos poveikis (force majeure) ir atsitiktinių aplinkybių poveikis (cas fortuit), kurių savo veikloje asmuo nenumatė bei numatyti negalėjo, ir dėl šių aplinkybių poveikio atsiradę padariniai negalėjo būti veikiami asmens valios. Kai kurios aplinkybės dėl gyventojų mažėjimo buvo vertintos pažeidimo tyrimo metu bei skaičiuojant stebėjimo rodiklių pasiekimus. Šios aplinkybės yra neatsiejamai susijusios su pareiškėjo nurodytomis aplinkybėmis dėl būstuose gyvenančių asmenų finansinių galimybių prisijungti prie nuotekų tinklų.

26. Teismas, įvertinęs Sutarties bendrųjų sąlygų 2.1.1. punkto, Sutarties specialiųjų sąlygų 5.2.6. punkto nuostatas, vertino, kad pareiškėjui pagal Sutartį kilo pareiga suteikti galimybę prisijungti prie vandentiekio ir nuotekų tinklų privedant prie gyventojo sklypo ribos vandentiekio ir nuotekų tinklus. Pagal Finansavimo sąlygų aprašo 34 punktą pareiškėjas turi užtikrinti, kad visi paraiškoje planuojami naujai prijungti gyventojai turės vandens tiekimo sutartis ne vėliau kaip iki 2016 m. gruodžio 31 d., tačiau Sutartyje tokia pareiga expressis verbis nenustatyta.

27. Teismas akcentavo, kad pagal galiojantį teisinį reguliavimą nėra nustatyta prievolė gyventojams, kad jų žemės sklypai būtų prisijungti prie vandentiekio ir nuotekų tinklų. Pareiškėjas neturi jokių galimybių taikyti prievartinio pobūdžio priemones tam, kad gyventojai prisijungtų prie tinklų. Jis turi galimybę tik kitomis alternatyviomis priemonėmis (gyventojų informavimu, švietimu apie tokio prisijungimo reikšmę aplinkosauginiu požiūriu ir pan.) siekti, kad kuo daugiau gyventojų prisijungtų prie tinklų.

Žemesnės instancijos teismas

28. Teismas atkreipė dėmesį, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas neprivedė vandentiekio ir nuotekų tinklų prie gyventojų sklypų ribų ir tokiu būdu nesudarė galimybės gyventojams prisijungti prie tinklų. Pareiškėjas įgyvendino Projektą ta apimtimi, kad jis privedė tinklus prie gyventojų sklypų ribos.

29. Teismas vertino, kad nors Finansavimo sąlygų aprašo 34 punkto 1 sakinys, įtvirtinantis, kad „Pareiškėjas įsipareigoja užtikrinti, kad visi planuojami naujai prijungti gyventojai turės vandens tiekimo sutartis ne vėliau kaip iki 2016 m. gruodžio 31 d.“, yra suformuluotas ydingai, tačiau šio punkto 2 sakinys nurodo galimybę atsižvelgti į priežastis, dėl kurių buvo nepasiektas 1 sakinyje nurodomas siektinas rezultatas. Analizuodamas Finansavimo sąlygų aprašo 34 punkto ir Sutarties punktų nuostatas, teismas pažymėjo, kad rodiklių nepasiekimo priežasčių įvertinimas yra esminis veiksmas, kurį institucija privalo atlikti, siekdama inicijuoti pažeidimo tyrimą ir nustatyti pažeidimą arba jo nenustatyti.

30. Teismas nurodė, kad visą Projekto įgyvendinimo laikotarpį pareiškėjas dėjo pastangas tam, kad užtikrintų gyventojų (būstų) prijungimą prie naujai nutiestų tinklų. Pareiškėjo atstovas teismo posėdyje pažymėjo, kad Švenčionių rajono savivaldybė iškeltiems tikslams pasiekti papildomai skyrė savivaldybės biudžeto lėšas. Teismas darė išvadą, kad nustatytų stebėsenos rodiklių nepasiekimas iš esmės yra sąlygotas aplinkybių, kurios nepriklausė nuo pareiškėjo valios. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendė, kad pareiškėjas nepažeidė Sutarties nuostatų, todėl finansinė korekcija jam apskritai negalėjo būti pritaikyta.

31. Teismas, atsižvelgęs į bylos reikšmingumą viešojo intereso požiūriu, vertino ir kitus byloje keliamus argumentus dėl Įsakymo neteisėtumo.

32. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 3 punktu, bei vertindamas pareiškėjo atžvilgiu pritaikytos finansinės korekcijos proporcingumą, pažymėjo, kad nustatytas stebėsenos rodiklio nepasiekimo mastas yra sąlygotas aplinkybių, kurios pripažintos nepriklausančiomis nuo pareiškėjo valios.

33. Teismas nurodė, kad pareiškėjas paaiškino, kad gyventojai, kurie dar nėra prisijungę prie nuotekų tinklų, planuoja jungtis prie nuotekų tinklų, gyventojų prijungimo prie nuotekų tinklų darbai vis dar yra vykdomi. Išvadoje nustatyta, kad rodiklio „prie vandentiekio tinklų prijungti gyventojai“ nepasiekimas, susijęs su aplinkybėmis, kurių įtakos rodiklio pasiekimui nepasiekimui pareiškėjas negalėjo sumažinti, yra 11,06 proc., rodiklio „prie nuotekų tinklų prijungti gyventojai“ nepasiekimas, susijęs su aplinkybėmis, kurių įtakos rodiklio pasiekimui nepasiekimui pareiškėjas negalėjo sumažinti, yra 15,19 proc.“. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas ir APVA neįvertino aplinkybių dėl asmenų, iki 2016 m. gruodžio 31 d. pateikusių pageidavimus prisijungti ir faktiškai prisijungusių prie nuotekų ir vandentiekio tinklų, teismas vertino, kad rodiklių nepasiekimai yra faktiškai mažesni nei nurodyta Išvadoje.

34. Teismas, įvertinęs pareiškėjo pateiktus duomenis, darė išvadą, kad rodiklio „prie vandentiekio tinklų prijungti gyventojai“ nepasiekimas, susijęs su aplinkybėmis, kurių įtakos rodiklio pasiekimui nepasiekimui pareiškėjas negalėjo sumažinti, yra 5,77 proc. (416-284-86-22) / 416 x 100), t. y. nesiekia Rekomendacijoje nustatytos 10 proc. ribos, nuo kurios pradedamas pažeidimo tyrimas, rodiklio „prie nuotekų tinklų prijungti gyventojai“ nepasiekimas, susijęs su aplinkybėmis, kurių įtakos rodiklio pasiekimui nepasiekimui pareiškėjas negalėjo sumažinti, yra 11,65 proc. (678-478-97-24) / 678 x 100), t. y. neženkliai viršija Rekomendacijoje nustatytą 10 proc. ribą, nuo kurios pradedamas pažeidimo tyrimas. Teismas pažymėjo, kad bylos medžiaga patvirtina, jog pareiškėjas ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdamas pasiekti stebėsenos rodikliuose nustatytas reikšmes. Šios aplinkybės iš esmės patvirtina tai, jog gyventojai prie naujai įrengtų nuotekų tinklų neprisijungė ne dėl pareiškėjo veiksmų, o dėl savo apsisprendimo neprisijungti prie nuotekų tinklų. Šiam gyventojų apsisprendimui pareiškėjas negalėjo daryti įtakos. Pareiškėjas pateikė teismui duomenis, patvirtinančius, kad nuo 2016 m. gruodžio 31 d. ir toliau deda aktyvias pastangas, siekdamas prijungti kiek įmanoma daugiau gyventojų prie naujai nutiestų tinklų.

35. Teismas atkreipė dėmesį, kad pritaikyta poveikio priemonė gali apriboti pareiškėjo galimybę teikti visuomenei vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas, o kartu ir pažeisti viešąjį interesą. Pareiškėjas turi specifinį statusą, t. y. teikia viešąsias nuotekų surinkimo ir vandens teikimo paslaugas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra ne kartą nurodęs, kad visuomenė ar atitinkama jos dalis yra suinteresuota dėl vandens surinkimo, valymo ir tiekimo, nuotekų valymo paslaugų teikimo, todėl šioje srityje egzistuoja viešasis interesas. Taigi, pareiškėjas užtikrina viešąjį interesą gauti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas, todėl tuo atveju, jeigu būtų pritaikytos Įsakymu nustatytos finansinės korekcijos, pareiškėjui būtų ženkliai apsunkinta arba eliminuota galimybė vykdyti minėtas viešąsias paslaugas. Teismas taip pat pažymėjo, kad pareiškėjas turi užtikrinti ir kitų savivaldybės funkcijų, tame tarpe ir viešųjų paslaugų teikimą gyventojams, nepertraukiamą vykdymą, todėl pritaikius finansinės korekcijos priemones gali nukentėti visuomenės ar jos dalies interesai.

36. Teismas, apibendrindamas bei atsižvelgdamas į tai, kad stebėsenos rodiklis „gyventojai, prisijungę prie naujai įrengtų vandentiekio tinklų“ buvo pasiektas, rodiklis „gyventojai, prisijungę prie naujai įrengtų nuotekų tinklų“ nebuvo pasiektas iš esmės dėl nuo pareiškėjo nepriklausančių aplinkybių, šio rodiklio nepasiekimas iš esmės buvo mažo masto, pareiškėjas ėmėsi iniciatyvos ir priemonių, kad Sutartyje numatyti rodikliai būtų maksimaliai pasiekti, darė išvadą, kad Įsakymas, kuriuo nustatyta, kad 212 200,71 Eur pareiškėjui išmokėta lėšų suma pripažintina netinkamomis finansuoti lėšomis ir grąžintina, neatitinka proporcingumo principo.

37. Teismas konstatavo, kad Įsakymas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas.

38. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalimi, 41 straipsnio 1 dalimi bei atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas nepateikė prašymo su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu, dėl išlaidų pareiškėjui atlyginimo nepasisakė.

III.

39. Atsakovas Aplinkos ministerija apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 30 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

40. Atsakovo vertinimu, teismas visapusiškai ir išsamiai neištyręs byloje esančių įrodymų, nepagrįstai sprendė jog pareiškėjas nepažeidė Sutarties nuostatų. Be to, nepagrįstas teismo vertinimas dėl finansinės korekcijos.

Atsiliepimas

41. Atsakovo teigimu, teismas nepagrįstai sprendė, kad stebėsenos rezultatai buvo nepasiekti iš esmės dėl pablogėjusios gyventojų finansinės padėties, gyventojų nenoro jungtis prie naujų tinklų, nurodytas aplinkybes vertindamas kaip aplinkybes, kurių pareiškėjas negalėjo numatyti, prilygindamas jas nenugalimos jėgos poveikiui (force majaure) ir atsitiktinių aplinkybių poveikiui (cas fortuit). Konkrečiu atveju pareiškėjas nemanė ir nelaikė, jog egzistuoja aplinkybės, nepriklausančios nuo Projekto vykdytojo valios. Pareiškėjas Projekto vykdymo metu ir jį įgyvendinus iki galutinės Projekto ataskaitos pateikimo Agentūrai, nepateikė informacijos, jog egzistavo nenugalimos jėgos aplinkybės ar aplinkybės, kurių paraiškos teikimo metu jis nenumatė ir negalėjo numatyti ir kilo grėsmė jog Sutartyje nustatyti stebėsenos rodikliai nebus pasiekti.

42. Atsakovo teigimu, teismo vertinimą, jog pagal Sutartį pareiškėjui kilo pareiga suteikti galimybę gyventojams prisijungti prie vandentiekio ir nuotekų tinklų privedant prie gyventojo sklypo ribos vandentiekio ir nuotekų tinklus, paneigia Sutarties 1 priedo 5 punktas ir Sutarties 1 priedo 7 punktas. Teismas nepagrįstai susiaurino Sutarties dalyką, sutartinių įsipareigojimų tinkamą įvykdymą siedamas tik su fizinių veiklos įgyvendinimo rodiklių pasiekimu.

43. Atsakovas pažymi, kad teismo vertinimas tik dėl pareiškėjo pareigos suteikti galimybę Sutartyje nurodytam gyventojų skaičiui prisijungti prie nuotekos tinklų, neatitinka Sutarties 1 priedo 4 punkto ir 1 priedo 8 punkto nuostatų.

44. Atsakovo teigimu, vertinant Sutarties Specialiųjų sąlygų 5.2.6 papunktyje nustatytą reglamentavimą, akivaizdu, kad ši nuostata detalizuoja Sutarties 1 priedo 5 punkto nuostatas ir jas paaiškina, t. y. nustato fizinių veiklos įgyvendinimo rodiklių pasiekimo vertinimo tvarką, galimą paklaidą fiziniams indikatoriams (km) ir kuomet pripažintina, jog paklojus sutartyje nustatyta vandentiekio ir nuotekų tinklų kilometražą yra laikoma kad fiziniai veiklos rodikliai yra pasiekti. Sistemiškai vertinant Sutarties ir Finansavimo sąlygų aprašo 34 punkto nuostatas, nėra pagrindo spręsti jog Projekto vykdytojo pareigos pagal Sutartį apsiriboja tik galimybės Sutartyje nurodytam gyventojų skaičiui prisijungti prie nuotekų tinklų sudarymu.

45. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas, turėdamas patirties civiliniuose teisiniuose santykiuose bei laisva valia sudarydamas Sutartį, turėjo suvokti, kad nuo Sutarties sudarymo momento stebėsenos rodiklis „gyventojai prijungti prie naujai įrengtų nuotekų tinklų“ bus taikomas jo atžvilgiu ir tam pritarė, privalėjo numatyti visas rizikas ir įvertinti savo galimybes įgyvendinti visus Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Pareiškėjas, įgydamas teisę į ES struktūrinių fondų finansavimą, prisiėmė ir pareigas, susijusias su ES lėšų grąžinimu pažeidimų konstatavimo atvejais. Todėl teismo išvada, jog pareiškėjui pagal Sutartį tik kilo pareiga suteikti galimybę gyventojams prisijungti prie vandentiekio ir nuotekų tinklų, iš esmės paneigia Sutarties sąlygų privalomumą.

46. Atsakovo vertinimu, teismas, nesant teisinio pagrindo, modifikavo šalių sutartinius įsipareigojimus, paneigdamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – ir CK) įtvirtintus sutarties laisvės principą, teisėtus lūkesčius, sutarties sąlygų vykdytinumo privalomumą bei vienos iš Sutarties šalių pareigas, tokiu būdu iškreipiant sutarties šalių sutartų teisių ir pareigų pusiausvyrą. Teismo Sutarties 5.2.5 punkto vertinimas neatitinka sutarčių aiškinimo ir vertinimo taisyklių, pažeidžia esminius sutarčių teisės principus.

Atsiliepimas

47. Atsakovas nurodo, kad teismas nepagrįstai, atsižvelgdamas į bylos reikšmingumą viešo intereso požiūriu, taip pat sprendė dėl kitų pareiškėjos argumentų dėl Įsakymo neteisėtumo. Atsakovo teigimu, teismas Administraciją klaidingai laikė vandentvarkos įmone, nes ji neteikia nuotekų surinkimo ir vandens tiekimo paslaugų. Byloje nėra duomenų, kad finansinės korekcijos taikymas apribos pareiškėjo veiklą ar gali nukentėti viešųjų paslaugų teikimo gyventojams nepertraukiamas vykdymas.

Žemesnės instancijos teismas

48. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu atveju yra aktualūs Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimai, priimti faktinėmis aplinkybėmis panašiose bylose, kuriose teismas konstatavo, kad pareiškėjų nurodytos aplinkybės, sąlygojusios stebėsenos rodiklio nepasiekimą, nelaikytinos veiksniais, kurių įtakos nustatytų stebėsenos rodiklių nepasiekimui pareiškėjas negalėjo sumažinti, ir nesudarė pagrindo Agentūrai nepradėti pažeidimo tyrimo arba nenustatyti pažeidimo. Teismas sprendė, kad Agentūra pagrįstai nustatė, jog pareiškėjas nepasiekė stebėsenos rodiklių reikšmių ir tokiu būdu pažeidė Finansavimo sąlygų aprašo 34 punkto, Sutarties bendrųjų sąlygų 2.1.1 punkto ir Sutarties 1 priedo 7 punkto nuostatas. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad finansinė korekcija yra tik susigrąžinama iš ES ir nacionalinio biudžetų projekto vykdymui skirta lėšų dalis, kuri yra proporcinga pareiškėjos neįvykdytiems įsipareigojimams, o tokie institucijų, atsakingų už projekto tinkamą įgyvendinimą, veiksmai niekaip negali prieštarauti viešajam interesui. Netinkamai panaudotų ES ir nacionalinio biudžetų lėšų susigrąžinimas atitinka viešąjį interesą.

Atsiliepimas

49. Atsakovas nurodo, kad teismas neturėjo nei faktinio, nei teisinio pagrindo atlikti pareiškėjo pateiktų į bylą dokumentų vertinimo bei konstatuoti stebėsenos rodiklių pasiekimą ar nepasiekimą. Dokumentus, pagrindžiančius stebėsenos rodiklių pasiekimą, pareiškėjas pateikė ne pažeidimo tyrimą atliekančiai institucijai, o teismui daugiau kaip po vienerių metų nuo atlikto pažeidimo tyrimo ir atliktos administracinės procedūros, kurios metu buvo konstatuotas pažeidimas. Faktinė aplinkybė, kad kompetentinga institucija administracinės procedūros metu neturėjo informacijos ir pareiškėjas, prašomas pateikti paaiškinimus dėl pažeidimo, pastarosios informacijos, pagrindžiančios nustatyto pažeidimo nepagrįstumą, nepateikė, nesudaro pagrindo spręsti dėl ginčijamo Įsakymo neteisėtumo. Pareiškėjas, elgdamasis apdairiai ir rūpestingai, veikdamas racionaliai ir operatyviai, bendradarbiaudamas, iš esmės turėjo pakankamai laiko pateikti informaciją kompetentingai institucijai.

50. Atsakovas papildomai pateiktuose paaiškinimuose dėl trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Vilniaus vandenys“ prašymo priteisti bylinėjimo išlaidas vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2020 m. birželio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3135-520/2020), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (2017 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-88-686/2017; 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-969/2017) ir nurodo, kad nagrinėjamoje byloje turėtų būti atsižvelgiama į aukščiau paminėtą teismų praktiką. Atsakovas išanalizavo trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Vilniaus vandenys“ pateiktus bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, pagrindžiančius dokumentus ir pažymi, kad trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Vilniaus vandenys“ prašymas neatitinka teisės aktuose nustatytų pagrįstumo kriterijų, todėl neturėtų būti tenkinamas.

51. Trečiasis suinteresuotas asmuo Agentūra apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 30 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

52. Trečiasis suinteresuotas asmuo akcentuoja, kad Agentūra su Aplinkos ministerija, vadovaujantis Rekomendacijomis, suderino veiksnių, kurie laikytini tokiais, kurių įtakos rodiklių (prisijungusių gyventojų prie vandentiekio ir nuotekų tinklų) reikšmės nepasiekimui Projekto vykdytojas negalėjo sumažinti, sąrašą. Į šį sąrašą buvo atsižvelgta tiriant pažeidimą.

53. Agentūra nesutinka su teismo pozicija, kad pareiškėjas pateikė duomenis, pagrindžiančius, jog rodikliai yra nepasiekti dėl priežasčių, nepriklausančių nuo projekto vykdytojo. Agentūros vertinimu, nustatant pažeidimą taip pat turi būti atsižvelgiama į tai, ar veiksniai, galėję sąlygoti rodiklio reikšmės nepasiekimą, buvo žinomi sutarties pasirašymo metu, ar projekto vykdytojas, nelaukdamas projekto įgyvendinimo pabaigos, apie galimą riziką nepasiekti sutartyje nustatytos rodiklio reikšmės informavo įgyvendinančiąją instituciją ir projekto įgyvendinimo metu ėmėsi veiksmų užtikrinti šios reikšmės pasiekimą.

Atsiliepimas

54. Trečiasis suinteresuotas asmuo paaiškina, kad Agentūra, atlikdama įtariamo pažeidimo tyrimą, kreipėsi į Projekto vykdytoją, prašydama pateikti duomenis apie veiksnius, dėl kurių nebuvo pasiekti Projekto rodikliai ir kurių įtakos rodiklių nepasiekimui Projekto vykdytojas negalėjo sumažinti bei pabrėžė, jog šie duomenys turėtų būti patvirtinti institucijos, nesusijusios su Projekto įgyvendinimu ir nurodyti veiksniai (pvz., būstas tapo negyvenamas, gyventojai įsirengė nuosavus vandens gręžinius ir / ar nuotekų tvarkymo įrenginius) turi būti įvykę po Projekto iniciavimo pradžios. Administracija nurodė priežastis, dėl kurių nepavyko pasiekti Projekto rodiklių: gyventojai atsisako prisijungti prie nuotekų tinklų, gyventojai privačiuose sklypuose nesistato gyvenamųjų namų. Agentūra įvertino, kad dalis gyventojų neprijungta dėl ne nuo Projekto vykdytojo priklausančių aplinkybių, tačiau kitos aplinkybės nurodytos abstrakčiai, todėl Agentūra nepriskyrė šių aplinkybių prie veiksnių, kurių įtakos rodiklių nepasiekimui Projekto vykdytojas negalėjo sumažinti.

55. Agentūra laikosi pozicijos, kad pareiškėjas, kaip profesionalus verslo subjektas, veikiantis vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo srityje, turėjo numatyti ir įvertinti, ar gyventojai, iki kurių būstų tiesiami tinklai, turi pakankamas finansines galimybes prie jų jungtis. Kiekvienas protingai veikiantis verslo subjektas turi įvertinti investicijų tikslingumą ir atsiperkamumą. Pareiškėjas duomenų, jog tai buvo atlikta, nepateikė. Be to, lėšų neturėjimas yra abstrakti priežastis, iš kurios nėra aišku, kokioms išlaidoms, susijusioms su prisijungimu prie vandentiekio ir nuotekų tinklų, gyventojams trūksta lėšų ir / ar pareiškėjas negalėjo šios priežasties masto sumažinti.

56. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymi, kad teismo akcentuotos pareiškėjo pastangos dėl reikiamo kiekio gyventojų prijungimo neatleidžia pareiškėjo nuo dėl to kylančios atsakomybės. Šios pastangos tik patvirtina, kad pareiškėjas suprato iš Sutarties kylančius įsipareigojimus. Todėl, Agentūros vertinimu, teismas nepagrįstai pareiškėjo nurodytas aplinkybes pripažino veiksniais, pagrindžiančiais rodiklių nepasiekimą.

57. Trečiasis suinteresuotas asmuo, akcentuodamas Sutarties nuostatas, pažymi, kad pareiškėjas, pasirašydamas sutartį sutiko su ja ir prisiėmė visus iš jos kylančius įsipareigojimus. Be to, būtent Projekto vykdytojas nurodė siektinus rodiklius, kurie buvo įtraukti į Sutartį. Sutarties vykdymui skirtas finansavimas išmokamas esant įgyvendintiems visiems Sutarties elementams – konkrečiu atveju tiek numatomiems tiesti vandentiekio ir / ar nuotekų tinklams, tiek ir Sutarties 1 priedo 7 punkte numatytiems stebėsenos rodikliams. Projekto vykdytojui buvo išmokėtas visas pagal konkrečias Sutarties veiklas numatytas finansavimas. Tačiau pareiškėjui nepasiekus Sutartyje (ir jos pakeitimuose) nustatytų rodiklių tokia reikšme, kokia buvo sulygta, galima daryti išvadą, jog Projekto vykdytojui buvo išmokėta didesnė suma nei priklauso.

58. Agentūra atkreipia dėmesį, kad tinklų tiesimas nėra savitikslis. Svarbu, kad nutiestais tinklais naudotųsi gyventojai ir taip būtų užtikrinta tiek gyventojų sveikata, geriant tinkamos kokybės vandenį, tiek aplinkos apsauga tinkamai surenkant ir išvalant nuotekas. Todėl konkrečiu atveju svarbus tikslus siektinas skaičius gyventojų, kurie Lietuvos Respublikoje turi būti prijungti prie nuotekų ir vandentiekio tinklų per priemonės finansavimo laikotarpį.

Atsiliepimas

59. Trečiasis suinteresuotas asmuo nesutinka su teismo pozicija, kad Sutarties sąlygos turi būti laikomos įvykdytomis vien privedus vandentiekio ir nuotekų tinklus prie gyventojo sklypo ribos, kadangi tokiu atveju lieka neaišku, kaip turi būti pasiekti Sutartyje ir Finansavimo sąlygų aprašo 34 punkte numatyti stebėsenos rodikliai – gyventojai, prisijungė prie įrengtų vandentiekio / nuotekų tinklų. Be to, Sutartyje net ir nesant aiškaus nustatyto rodiklių pasiekimo termino, jo siekimas negali neturėti laiko ribų, kadangi visi projektai ir veiklos turi jų atlikimo terminus, kurie konkrečiais atvejais nustatomi ES institucijų. Be to, konkretus rodiklių terminas yra nustatytas Finansavimo sąlygų aprašo 34 punkte, kuris jau kartą buvo pratęstas.

60. Agentūra, vadovaudamasi Rekomendacijų Bendrųjų nuostatų 1 punktu bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nesutinka su teismo pozicija, kad Rekomendacijos nėra norminio pobūdžio aktas ir neturi norminiam aktui būdingo visuotinio privalomumo požymio. Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, Agentūra, kaip įgyvendinančioji institucija, turėjo vadovautis Rekomendacijų nuostatomis ir jų pagrindu priimti sprendimus.

Atsiliepimas

61. Trečiasis suinteresuotas asmuo, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo šio nutarties 26 punkte nurodytais argumentais, pažymi, kad rodiklių pasiekimas galėtų būti fiksuojamas ir po 2016 m. gruodžio 31 d. Sutartys, sudarytos po 2016 m. gruodžio 31 d. nebuvo ir neturi būti vertinamos nustatant pažeidimo padarymo faktą ir parenkant taikytiną finansinę korekciją. Tokią stebėsenos rodiklių pasiekimo vertinimo tvarką nustato teisės aktai ir ją eilėje analogiškų bylų taikė ir Vilniaus apygardos administracinis teismas, kuris sprendė apie Agentūros ir Aplinkos ministerijos nustatytų pažeidimų ir pritaikytos korekcijos pagrįstumą ir proporcingumą, vertindamas tik tas sutartis dėl gyventojų prijungimo prie tinklų, kurios sudarytos iki 2016 m. gruodžio 31 d. (pvz. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 7 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-563-244/2018).

62. Agentūra nesutinka su teismo vertinimu, jog pritaikyta finansinė korekcija yra neproporcinga. Trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, tiek Agentūra, atlikdama pažeidimo tyrimą ir jo metu nustačiusi pažeidimą bei parinkdama taikytinos finansinės pataisos dydį, tiek Aplinkos ministeriją, priimdama Įsakymą, vadovavosi nagrinėjamai situacijai aktualių teisės aktų nuostatomis. Netinkamų finansuoti išlaidų suma paskaičiuota remiantis Rekomendacijų 26³.2 punktu. Rekomendacijos yra skelbiamos viešai, todėl pareiškėjas turėjo visas galimybes susipažinti ir numatyti jam gresiančias sankcijas, suvokti ir įvertinti kriterijus, sąlygojusius apimtį, kuria išlaidos buvo pripažintos netinkamomis finansuoti. Už konkrečiu atveju nustatyto pobūdžio pažeidimus galimos taikyti 20, 15, 10 ar 5 proc. dydžio finansinės korekcijos, priklausomai nuo rodiklio nepasiekimo procentinės dalies. Už pareiškėjo padarytą pažeidimą, kai stebėsenos rodiklio nepasiekimas nesusijęs su aplinkybėmis, kurių įtakos rodiklio nepasiekimui Projekto vykdytojas negalėjo sumažinti, yra 26 proc., todėl jį vertinant Rekomendacijose įtvirtintų kriterijų kontekste pritaikyta finansinė korekcija – 5 proc. Tokio pobūdžio pažeidimai yra aiškiai ir detaliai reglamentuoti Rekomendacijose, kuriuose įtvirtintos finansinės korekcijos pagal Rekomendacijų 26².2 punktą pradedamos skaičiuoti tik nuo didesnės kaip 10 proc. rodiklio nepasiekimo ribos. Tai patvirtina, kad Rekomendacijos buvo parengtos vadovaujantis proporcingumo principu ir iš anksto įvertinus visus galimus atvejus. Tai rodo, kad Agentūra, atlikdama pažeidimo tyrimą ir jo metu remdamasi Rekomendacijose įtvirtinta tvarka, parinkdama taikytiną finansinę pataisą bei ją siūlydama pritaikyti Aplinkos ministerijai, vadovavosi proporcingumo principu – parinkta poveikio priemonė ir jos mastas buvo visiškai adekvatūs padarytam pažeidimui.

Žemesnės instancijos teismas

63. Agentūros teigimu, teismas nepagrįstai savivaldybės ir vandens tiekimo interesą iškėlė aukščiau nacionalinio ir Europos Bendrijos biudžeto, kurie taip pat yra didelė vertybė ir jų apsauga yra ir turi būti vienas iš prioritetų valstybėms narėms.

Atsiliepimas

64. Pareiškėjas atsiliepime į Agentūros apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 30 d. sprendimą paikti nepakeistą, priteisti iš Agentūros patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

65. Pareiškėjo teigimu, atsižvelgiant į tai, kad nustatytos aplinkybės, kurių atsiradimo pareiškėjas negalėjo numatyti, t. y. pablogėjusi gyventojų finansinė padėtis ir gyventojų nenoras jungtis prie tinklų, negalima vertinti kaip patenkančia į Agentūros akcentuojamą veiksnių sąrašą. Be to, šis subjektyvus veiksnių sąrašas buvo pateiktas Aplinkos ministerijai tik 2017 m. kovo 23 d., o Sutartis buvo sudaryta 2009 m. gruodžio 22 d., Projekto įgyvendinimo terminas nustatytas iki 2016 m. gruodžio 31 d. Todėl sutarties pasirašymo metu veiksnių sąraše įvardintos aplinkybės pareiškėjui nebuvo žinomos. Toks veiksnių sąrašas neturi jokios teisinės galios ir negali sukelti teisinių padarinių Projekto įgyvendinimui ir Sutarties vykdymui.

66. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad į bylą pateikti įrodymai patvirtina Projekto tikslo siekimą, Agentūros informavimą apie iškylančias Projekte kliūtis, kurių pareiškėjas negalėjo numatyti sutarties pasirašymo metu. Sutarties vykdymo ir Projekto įgyvendinimo eigoje tarp pareiškėjo ir Agentūros buvo sudaryti keli susitarimai dėl sutarties keitimo. Be to, pareiškėjas nuolat ėmėsi aktyvių veiksmų, skatindamas gyventojus jungtis prie įrengiamų nuotekų ir vandentiekio tinklų. Taip pat pareiškėjas buvo susidūręs su kitomis nuo jo valios nepriklausančiomis kliūtimis – rangovų prisiimtų įsipareigojimų nevykdymu, todėl privalėjo ieškoti papildomo finansavimo ir pasitelkti naujus rangovus, dėl ko Projekto įgyvendinimas užsitęsė. Pareiškėjas savo iniciatyva mažino Projekto kliūčių mastą ir papildomai skyrė 50 000 Eur padengti dalį prisijungimo išlaidų gyventojams.

67. Pareiškėjas pažymi, kad pagal Finansavimo sąlygų aprašo 119 punktą jeigu Agentūra būtų maniusi, kad pareiškėjas, įgyvendindamas Projektą nesilaiko sutarties sąlygų, galėjo inicijuoti, o Aplinkos ministerija turėjo teisę vienašaliu sprendimu sumažinti, sustabdyti arba nutraukti Projekto finansavimą ir / ar pareikalauti grąžinti sumokėtas lėšas ar jų dalį dar anksčiau, tačiau to neatliko, o tai reiškia, kad vertino, jog Projektas bei sutartis yra įgyvendinami tinkamai. Agentūra apeliaciniame skunde pripažino, jog pareiškėjas ją informavo apie Projekte iškilusias kliūtis, tačiau Agentūra neįvykdė jai priskirtinos pareigos pagal jos pačios parengtą veiksnių sąrašą aiškiai identifikuoti pareiškėjo nurodytas kliūtis Projekte, todėl dėl pačios Agentūros neveikimo pareiškėjui kilo neigiamos pasekmės. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad gyventojų finansinės galimybės taip pat nepriklauso nuo jo valios ir negali būti kontroliuojamos.

68. Pareiškėjas pažymi, kad jo skirtos pastangos užtikrinti gyventojų (būstų) prijungimą vertintinos ne kaip lengvinanti aplinkybė, o kaip veiksmai, kurie patvirtina, kad pareiškėjas maksimaliai siekė eliminuoti trukdančias įgyvendinti Projektą aplinkybes.

Šalies argumentai

69. Pareiškėjo teigimu, Projekto tikslas ir jo įgyvendinimo rodikliai turi būti vertinami ne vien remiantis Finansavimo sąlygų aprašo 34 punkte nurodyta lingvistine formuluote, bet ir pagal Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 3 straipsnio 1 punkte įtvirtintą abonento apibrėžimą. Bylos duomenis patvirtina, kad tam tikri gyvenamieji namai dar iki 2016 m. gruodžio 31 d. faktiškai prisijungė prie vandentiekio ir nuotekų tinklų, t. y. tapo abonentais ir galėjo naudotis Projekto galutiniu rezultatu. Pagal Projekto esmę turi būti laikoma, kad pareiškėjas jį įgyvendino, privesdamas tinklus prie gyventojų sklypų ribos. Vien formalus sutarčių sudarymo rodiklis neturi būti vertinamas kaip Projekto galutinis tikslas ir rezultatas.

70. Pareiškėjas pažymi, kad teismui pateikti papildomi paaiškinimai ir juos patvirtinantys rašytiniai įrodymai apibrėžia būstų prijungimo prie vandens ir nuotekų tinklų skaičių, tačiau šių duomenų Agentūra nevertino.

71. Pareiškėjo teigimu, Agentūra klaidina teismą savaip aiškindama bei interpretuodama sutarties nuostatas, nepagrįstai sutapatindama fizinius veiklos įgyvendinimo rodiklius su stebėsenos rodiklių pasiekimo vertinimu. Pagal Sutarties specialiųjų sąlygų 5.2.6 punktą prioritetas turi būti teikiamas būtent fiziniams indikatoriams, atitinkamai vandentiekio ir nuotekų tinklų privedimas prie sklypo ribos reiškia pareiškėjo suteiktą galimybe gyventojams prisijungti prie vandentiekio ir nuotekų tinklu bei jos sutartiniu įsipareigojimu visišką įvykdymą, kas ir buvo atlikta. Teismo pateiktas Sutarties nuostatų aiškinimas atitinka Sutarties šalių tikrąją valią.

72. Pareiškėjo vertinimu, Agentūros poziciją dėl Rekomendacijų taikymo paneigia Rekomendacijų 26. 4 punkte nustatytas reglamentavimas.

73. Pareiškėjas pažymi, kad Agentūros deklaratyvus kitų bylų apeliaciniame skunde įvardinimas nesuponuoja, kad šioje byloje teismas neturi atlikti įrodymų vertinimo ir padaryti kitokias išvadas.

74. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad negalėjo būti vertinamas kaip pažeidusi Sutartį šalis, todėl bet koks finansinės korekcijos taikymas a priori laikytinas kaip neatitinkantis proporcingumo principo. Nagrinėjamu atveju Agentūra turėjo vadovautis Rekomendacijų 4 punktu ir realizuoti diskrecijos teisę neatlikti pažeidimo tyrimo arba jį pradėjus nenustatyti pažeidimo. Pagal Rekomendacijų 26¹.2 punktą mažareikšmis rodiklio nepasiekimas nelaikytinas Sutarties pažeidimu.

Šalies argumentai

75. Pareiškėjas dėl nepagrįstai taikytos poveikio priemonės nurodo, kad yra Projekto vykdytojas, todėl visos finansinės korekcijos neigiamos pasekmės tektų jam. Jeigu būtų pritaikyta finansinė korekcija ir anksčiau išmokėta lėšų suma būtų pripažinta netinkama finansuoti ir grąžintina, pareiškėjas patirtų tiesioginių nuostolių, tektų iš biudžeto grąžinti tokią ženklią pinigų sumą, kuri yra tinkamai šiuo metu panaudota, užtikrinant viešųjų paslaugų teikimą ir organizavimą gyventojams. Todėl teismo vertinimas, kad pritaikius finansinės korekcijos priemones gali nukentėti visuomenės ar jos dalies interesai, yra pagrįstas.

76. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad šiuo metu Europos komisijoje yra keliamas klausimas, ar taikytos finansinės korekcijos sukelia tariamą žalą Europos Bendrijos biudžetui, todėl Agentūros argumentai, kad savivaldybės ir vandens tiekimo interesai neva yra iškeliami aukščiau nacionalinio ir Europos Bendrijos biudžeto, atmestini.

Atsiliepimas

77. Atsakovas Aplinkos ministerija atsiliepime į Agentūros apeliacinį skundą, sutikdama su Agentūros apeliacinio skundo argumentais, prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 30 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

78. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Vilniaus vandenys“ atsiliepime į atsakovo Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą ir atsiliepime į trečiojo suinteresuoto asmens Agentūros apeliacinį skundą prašo apeliacinius skundus atmesti, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 30 d. sprendimą paikti nepakeistą. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Vilniaus vandenys“ taip pat prašo priteisti UAB „Vilniaus vandenys“ naudai iš atsakovo Aplinkos ministerijos ir / arba trečiojo suinteresuoto asmens Agentūros 423,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

79. UAB „Vilniaus vandenys“ atsiliepimuose, akcentuodamas skundžiamo teismo sprendimo motyvus ir išvadas, pažymi, kad apeliaciniuose skunduose išreiškiamas tik nesutikimas su teismo sprendimu, tačiau nėra pateikta pagrįstų ir teisėtų teismo sprendimo motyvus paneigiančių argumentų.

80. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad pareiškėjas pagal Projektą sukūrė visą reikiamą geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrą ir tokiu būdu sudarė galimybę vartotojams gauti kokybiškas viešąsias paslaugas. Projekto metu įrengta infrastruktūra atitinka viešąjį interesą – visuomenei sudarytos galimybės gauti aukščiausios kokybės geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas. Ši aplinkybė patvirtina, kad jokios žalos Lietuvos Respublikos ir / ar ES biudžetui nebuvo padaryta, todėl iš pareiškėjo negali būti reikalaujama sumokėti atitinkamas sumas.

81. UAB „Vilniaus vandenys“ sutinka, kad rodiklis „gyventojai, prisijungę prie naujai įrengtų vandentiekio tinklų“ buvo pasiektas, o rodiklis „gyventojai, prisijungę prie naujai įrengtų nuotekų tinklų“ nebuvo pasiektas iš esmės dėl nuo pareiškėjo nepriklausančių aplinkybių, šio rodiklio nepasiekimas iš esmės buvo mažo masto.

82. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymi, kad bylos medžiaga patvirtina, kad dėl formalaus Projekto rodiklių nepasiekimo esminės įtakos turėjo nuo pareiškėjo nepriklausančios aplinkybės – gyventojų skaičiaus sumažėjimas, gyventojų finansinė padėtis, rangovų įsipareigojimų nevykdymas ir paslaugų teikimo sutarčių nesudarymas. Pareiškėjas neturi jokių teisių ir / arba įgalinimų priversti vartotojus prisijungti prie nuotekų tvarkymo tinklų. Nesant tinkamo teisinio reguliavimo (vartotojus skatinančio ar įpareigojančio) iš pareiškėjo negali būti reikalaujama pasiekti rodiklį „gyventojai, prisijungę prie įrengtų naujų nuotekų tinklų“. Tokiu būdu iš pareiškėjo būtų reikalaujama neįmanomų dalykų.

83. UAB „Vilniaus vandenys“ teigimu, Įsakymas ir juo pritaikyta finansinė korekcija neatitinka proporcingumo principo, būtinų ir pagrįstų administravimo tikslų, teismų praktikos, kai finansinės korekcijos skiriamos tik tuomet, kai pažeidimas turi esminės reikšmės ES biudžetui. Be to, finansinė korekcija skirta neatsižvelgus į tariamo pažeidimo pobūdį ir pareiškėjo elgesį Projekto įgyvendinimo metu.

84. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymi, kad atsakovo cituojami Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą sprendimą. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad apeliaciniame skunde nurodomi Vilniaus apygardos teismo sprendimai yra įsiteisėję. Be to, Vilniaus apygardos administracinis teismas taip pat yra priėmęs sprendimus panaikinti ginčijamus įsakymus dėl lėšų grąžinimo. Šiam ginčui yra aktualus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. lapkričio 13 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. e2A-2160-575/2019, kuriuo buvo nuspręsta tenkinti analogišką byloje reiškiamam reikalavimui reikalavimą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

85. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. rugpjūčio 31 d. įsakymo Nr. D1-714 „Dėl Europos Sąjungos finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų, išmokėtų projekto Nr. VP3-3.1-AM-01-V-02-045 vykdytojui Švenčionių rajono savivaldybės administracijai, grąžinimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.

86. Bylos duomenimis, Švenčionių rajono savivaldybės administracija ir Aplinkos projektų valdymo agentūra 2009 m. gruodžio 22 d. sudarė projekto „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros renovavimas ir plėtra Švenčionių rajone“, projekto kodas Nr. VP3-3.1-AM-01-V-02-033, finansavimo ir administravimo sutartį Nr. V/2009/NS/45/J-221, kuria susitarė, kad įvykdžius Projektą, prijungti prie nuotekų tinklų bus sudaryta galimybė 1 373 gyventojams, prie vandentiekio tinklų – 816 gyventojams, patvirtinti stebėsenos rodikliai: gyventojai, prisijungę prie naujai įrengtų nuotekų surinkimo tinklų – 1 373; gyvenamosios vietovės, kuriose renovuota (pastatyta) vandens tiekimo ir (ar) nuotekų sistema – 3. 2014 m. gruodžio 22 d. susitarimu Nr. 6 šie rodikliai buvo pakeisti: projekto aprašyme nurodoma, kad įgyvendinus projekto veikas, bus suteikta galimybė prijungti prie nuotekų tinklų 537 būstus, prie vandentiekio tinklų – 353 būstus; pakeisti stebėsenos rodikliai, nurodant, kad prie nuotekų tinklų bus prijungta 712 gyventojų, prie vandentiekio tinklų – 437 gyventojai.

87. Pareiškėjas APVA 2017 m. sausio 26 d. pateikė APVA Projekto įgyvendinimo ataskaitą Nr. 2, kurioje nurodė, kad gyventojų, prisijungusių prie naujai įrengtų nuotekų surinkimo tinklų, skaičius yra 478, o gyventojų, prisijungusių prie naujai įrengtų vandentiekio tinklų, skaičius – 284.

88. APVA, atlikusi tyrimą dėl galimo pažeidimo ir įvertinusi pareiškėjos pateiktą informaciją, 2017 m. rugpjūčio 25 d. pažeidimo tyrimo išvadoje, nustačiusi, kad prie nuotekų tinklų pareiškėjas prijungė 478 gyventojus, todėl, įvertinus reikšmingas aplinkybes, stebėsenos rodiklio „gyventojai, prisijungę prie įrengtų nuotekų surinkimo tinklų (skaičius)“ nepasiekimas sudaro 15,19 proc., prie vandentiekio tinklų pareiškėjas prijungė 284 gyventojus, todėl, įvertinus reikšmingas aplinkybes, stebėsenos rodiklio „gyventojai, prisijungę prie įrengtų naujų vandentiekio tinklų (skaičius)“ nepasiekimas sudaro 11,06 proc. Tokio dydžio stebėsenos rodiklių nepasiekimas nustatytas įvertinus, kad: 2014 m. gruodžio 22 d. susitarimo Nr. 6 savivaldybės teritorijoje esančio gyventojų ir būstų skaičiaus santykis buvo ne 2,1, o 2,0, todėl Projekto siektini stebėsenos rodikliai yra tikslintini: gyventojai, prisijungę prie įrengtų nuotekų surinkimo tinklų (skaičius) – 678; gyventojai, prisijungę prie įrengtų naujų vandentiekio tinklų (skaičius) – 416; 42 gyventojų neprijungimas prie nuotekų ir vandentiekio tinklų yra sąlygotas aplinkybės, kad gyventojai neturi sanitarinio mazgo; 30 gyventojų neprijungti, nes būstai tapo negyvenami po Projekto iniciavimo pradžios; 25 gyventojai neprijungti prie nuotekų tinklų ir 14 – prie vandentiekio tinklų dėl sumažėjusio gyventojų skaičiaus. Pareiškėjas, nepasiekdamas stebėsenos rodiklio, pažeidė Finansavimo sąlygų aprašo 34 punktą, Sutarties bendrųjų sąlygų 2.1.1 punktą ir Sutarties 1 priedo 7 punktą, dėl ko, vadovaujantis Rekomendacijų 26³.2 punktu, pareiškėjo atžvilgiu yra taikoma 5 proc. finansinė korekcija, netinkamomis finansuoti išlaidomis pripažįstama 223 503,86 Eur suma.

89. Vadovaudamasis APVA 2017 m. rugpjūčio 25 d. pažeidimo tyrimo išvada, aplinkos ministras priėmė Įsakymą, kuriuo lėšų pervedimo būdu grąžintina netinkamomis finansuoti pripažinta pareiškėjui išmokėta 212 200,71 Eur suma.

90. Pirmosios instancijos teismas, skundžiamame sprendime konstatavęs, kad stebėsenos rodiklis „gyventojai, prisijungę prie naujai įrengtų vandentiekio tinklų“ buvo pasiektas, o rodiklis „gyventojai, prisijungę prie naujai įrengtų nuotekų tinklų“ nebuvo pasiektas iš esmės dėl nuo pareiškėjo nepriklausančių aplinkybių, šio rodiklio nepasiekimas iš esmės buvo mažo masto, pareiškėjas ėmėsi iniciatyvos ir priemonių, kad Sutartyje numatyti rodikliai būtų maksimaliai pasiekti, todėl Įsakymas, kuriuo nustatyta, jog pareiškėjui išmokėta 212 200,71 Eur suma pripažintina netinkamomis finansuoti lėšomis ir grąžintina, neatitinka proporcingumo principo, yra pripažįstamas nepagrįstu ir neteisėtu, dėl ko naikinamas.

91. Nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinius skundus padavė atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija ir trečiasis suinteresuoto asmens Agentūra.

92. Nagrinėjamo ginčo kontekste taip pat pažymėtina būtinybė atsižvelgti į susiformavusią administracinių teismų teisės aiškinimo praktiką tokio pobūdžio bylose: Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (toliau – ir Konstitucija) įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2001 m. liepos 12 d., 2003 m. gegužės 30 d. nutarimai, 2004 m. vasario 13 d. sprendimas, 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. kovo 14 d. nutarimai). Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarime konstatavo, kad iš Konstitucijos kyla maksima, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti koreguojama ir nauji teismo precedentai tų kategorijų bylose gali būti kuriami tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina; teismų, priimančių sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, susisaistymas savo pačių sukurtais precedentais (sprendimais analogiškose bylose) neišvengiamai suponuoja tai, kad teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, taip pat šių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas (normas, principus) ankstesnėse bylose, inter alia anksčiau sprendžiant analogiškas bylas; iš Konstitucijos kylančios maksimos, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, nepaisymas reikštų ir Konstitucijos nuostatų dėl teisingumo vykdymo, konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principų, kitų konstitucinių principų nepaisymą. Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose <...>; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.

93. Nagrinėjamam ginčui yra reikšmingi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 13 d. sprendime, priimtame administracinėje byloje Nr. eA-1632-629/2020, kurioje buvo nagrinėjamas itin panašus reikšmingomis faktinėmis aplinkybėmis ir taikytina teise ginčas, kilęs dėl Europos Sąjungos finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų, išmokėtų projekto, susijusio su vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros renovavimu ir plėtra, grąžinimo pateikti išaiškinimai. Teisėjų kolegija nenustatė priežasčių, dėl ko neturėtų vadovautis teismo išaiškinimais minėtoje byloje.

94. Nors, atsižvelgdama į minėtame sprendime (nutarties 93 p.) pateiktus taikytinos teisės aiškinimą, teisėjų kolegija iš esmės sutinka su apeliacinių skundų argumentais dėl pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo išvadų, susijusių su Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų turiniu, termino, kuriuo stebėsenos rodiklis, t. y. iki kada turėjo būti sudarytos paslaugų sutartys su planuotais prijungti prie Projekto vykdymo metu įrengtų nuotekų ir vandentiekio tinklų gyventojais, Rekomendacijų reikšmės, nepagrįstumu, tai savaime nėra pagrindas jį (skundžiamą sprendimą) naikinti ar keisti: pasisakant dėl apeliacinių skundų argumentų, susijusių su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl vienos iš šalių – pareiškėjo – įsipareigojimų pagal Sutartį turinio, taip pat atsižvelgtina į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 13 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. eA-1632-629/2020, pateiktus aiškinimus dėl savo turiniu analogiškos sutarties nuostatų: pagal priemonės „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimas ir plėtra“ projektų finansavimo sąlygų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. D1-401, nuostatas, projekto finansavimo ir administravimo sutartis sudaroma Projektų finansavimo ir administravimo taisyklėse nustatyta tvarka ir susideda iš bendrųjų ir specialiųjų sutarties sąlygų ir nustatytos formos sutarties priedų, patvirtintų finansų ministro 2008 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. 1K-066 „Dėl projektų administravimo ir finansavimo taisyklių įgyvendinimo“. Taigi, sutarčių sąlygų, kurios yra standartinės, turinio aiškinimas, nesant objektyvių priežasčių, kurių nagrinėjamu atveju ir nėra, negali skirtis.

95. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 13 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. eA-1632-629/2020, pasisakydama dėl projekto vykdytojo įsipareigojimo ir stebėsenos rodiklio turinio, pažymėjo, kad „<...> Priemonės, Projekto tikslai ir Sutartimi prisiimti įsipareigojimai apėmė ne tik reikalavimą nutiesti ginčo tinklus ir įrengti susijusią infrastruktūrą, bet ir užtikrinti, kad šiais tinklais būtų naudojamasi, šiuo tikslu sudarant paslaugų teikimo sutartis su gyventojais <… >“ . Pažymėtina, nors nagrinėjamoje byloje Sutartis sudaryta anksčiau, tokį aiškinimą pagrindžiančių Sutarties, kurios sąlygų turinys yra nustatytas teisės aktu, bei jos sudarymą ir vykdymą reglamentuojančių teisės aktų nuostatos, yra iš esmės vienodos: Sutarties Bendrųjų sąlygų 2.1.1 punktu pareiškėjas, be kita ko, įsipareigojo siekti Sutarties 1 priede numatytų Projekto tikslų, uždavinių ir rezultatų. Šio vertinimo niekaip nepaneigia Sutarties Specialiųjų sąlygų 5.2.6 punktas, kuris išimtinai apibrėžia 1 priedo 5 punkte (lentelėje) „Projekto loginis pagrindimas“ Projekto fizinių veiklos įgyvendinimo rodiklių, o ne stebėsenos rodiklių turinį; Sutarties sudarymo metu galiojęs Finansavimo sąlygų aprašo 24 punktas, be kita ko, įtvirtino, kad Projektas turi siekti priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodiklių, nustatytų Sanglaudos skatinimo veiksmų programos priede. Stebėsenos rodiklių skaičiavimo metodika pateikta Finansavimo sąlygų aprašo 4 priede; Sanglaudos skatinimo veiksmų programos priedo, patvirtinto Vyriausybės 2008 m. liepos 23 d. nutarimu Nr. 787 (toliau – ir Veiksmų programos priedas) VI skyriaus „Prioriteto „Aplinka ir darnus vystymasis“ priemonės“ I skirsnyje „VP3-3.1-AM-01-V priemonė „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemos renovavimas ir plėtra“ (Vyriausybės 2009 m. kovo 18 d. nutarimo Nr. 220 redakcija) buvo nurodytas papildomas rodiklis, kurio reikia priemonės įgyvendinimo stebėsenai atlikti – „gyventojai, prisijungę prie įrengtų naujų nuotekų surinkimo tinklų“. Šis rodiklis paaiškintas Finansavimo sąlygų aprašo 4 priede „Įgyvendinimo stebėsenos rodiklių skaičiavimo metodika“ – „gyventojai laikomi prisijungę sudarius su vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įmone paslaugų teikimo sutartį“; Aplinkos ministro 2016 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. D1-59 pakeisto Finansavimo sąlygų aprašo 34 punktas, kurį pažeidusiu buvo pripažintas pareiškėjas, nustatė, kad pareiškėjas turi užtikrinti, jog visi paraiškoje planuojami naujai prijungti gyventojai turės vandens tiekimo sutartis ne vėliau kaip iki 2016 m. gruodžio 31 d. Jeigu projekto vykdytojas, įgyvendinęs projekto veiklas, nepasiekia planuotų projekto stebėsenos rodiklių ir (arba) fizinių veiklos įgyvendinimo rodiklių, įgyvendinančioji institucija, įvertinusi rodiklių nepasiekimo priežastis, Projektų administravimo ir finansavimo taisyklėse ir Veiksmų programų administravimo ir finansavimo taisyklėse, patvirtintose 2008 m. lapkričio 12 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 1225 „Dėl veiksmų programų administravimo ir finansavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Veiksmų programų administravimo ir finansavimo taisyklės), nustatyta tvarka gali inicijuoti pažeidimo tyrimą ir nustatyti pažeidimą arba jo nenustatyti.

96. Pasisakant dėl apeliacinių skundų argumentų, susijusių su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl termino, kuriuo turėjo būti pasiektas minėtas stebėsenos rodiklis, t. y. iki kada turėjo būti sudarytos paslaugų sutartys su planuotais prijungti prie Projekto vykdymo metu įrengtų nuotekų ir vandentiekio tinklų gyventojais, taip pat Rekomendacijų normiškumo, pažymėtina, kad: Finansavimo sąlygų aprašo nuostatos nustatė konkretų terminą, iki kada turėjo būti sudarytos paslaugų sutartys su planuotais prijungti gyventojais – 2016 m. gruodžio 31 d. (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 13 d. sprendimo, priimto administracinėje byloje Nr. eA-1632-629/2020, 84 p.); Rekomendacijos atitinka visus įstatyme nustatytus ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje paaiškintus norminio administracinio akto požymius. Šis aktas yra paskelbtas laikantis nustatytos norminių teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos, todėl pripažintinas norminiu administraciniu aktu (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 13 d. sprendimo, priimto administracinėje byloje Nr. eA-1632-629/2020, 34 p.).

97. Tačiau planuotų stebėsenos rodiklių nepasiekimas savaime nėra pagrindas pradėti pažeidimo tyrimą / taikyti finansines korekcijas: Projektų finansavimo ir administravimo taisyklių 191¹ punktas (Vyriausybės 2012 m. gegužės 9 d. nutarimo Nr. 510 redakcija) nustato, kad jeigu projekto vykdytojas, įgyvendinęs projekto veiklas, nepasiekia planuotų projekto stebėsenos rodiklių, įgyvendinančioji institucija, įvertinusi rodiklių nepasiekimo priežastis, šiose taisyklėse ir Veiksmų programų administravimo ir finansavimo taisyklėse nustatyta tvarka gali inicijuoti pažeidimo tyrimą ir nustatyti pažeidimą arba jo nenustatyti. Be paminėtų taisyklių, priežasčių vertinimas, pažeidimo tyrimas atliekami ir pažeidimas konstatuojamas vadovaujantis Rekomendacijomis (Veiksmų programų administravimo ir finansavimo taisyklių 74.1 ir 74.3 p. (Vyriausybės 2014 m. balandžio 1 d. nutarimo Nr. 312 redakcija)).

98. Rekomendacijų 26¹ punktas (Finansų ministro 2014 m. gruodžio 1 d. įsakymo Nr. 1K-409 redakcija) nustato, kad įgyvendinus projekto veiklas, tačiau nepasiekus projekto finansavimo ir administravimo sutartyje nustatytų projekto stebėsenos rodiklių ir (arba) fizinių veiklos įgyvendinimo rodiklių (toliau – rodikliai) reikšmių (išskyrus atvejus, kai įgyvendinami iš ES fondų lėšų bendrai finansuojami techninės paramos projektai), pažeidimas yra nustatomas: jeigu projekto finansavimo ir administravimo sutartyje nustatytos rodiklio reikšmės nepasiekimas yra susijęs su konkrečios projekto veiklos vykdymo apimties sumažėjimu ir projekto vykdytojas nepateikia pagrįstų paaiškinimų dėl rodiklių reikšmių nepasiekimo ir (arba) nepagrindžia projektui skirto finansavimo dydžio atsižvelgiant į nepasiektas rodiklių reikšmes. Šis atvejis taikomas produkto rodikliams (stebėsenos rodiklių tipas) ir (arba) fiziniams veiklos įgyvendinimo rodikliams. Rezultato rodikliams (stebėsenos rodiklių tipas) šiame punkte numatytas atvejis nustatomas tik tada, kai rezultato rodiklių nepasiekimas yra susijęs su konkrečios projekto veiklos vykdymo apimties sumažėjimu (Rekomendacijų 26¹.1 p.); jeigu rodiklio reikšmės nepasiekimas nėra susijęs su konkrečios projekto veiklos vykdymo apimties sumažėjimu, bet yra sąlygotas veiksnių, kurių įtaką projekto finansavimo ir administravimo sutartyje nustatytos rodiklio reikšmės nepasiekimui projekto vykdytojas galėjo sumažinti. Nustatant pažeidimą atsižvelgiama į tai, ar veiksniai, galėję sąlygoti rodiklio reikšmės nepasiekimą, buvo žinomi projekto finansavimo ir administravimo sutarties pasirašymo metu, ar projekto vykdytojas, nelaukdamas projekto įgyvendinimo pabaigos, apie galimą riziką nepasiekti projekto finansavimo ir administravimo sutartyje nustatytos rodiklio reikšmės informavo įgyvendinančiąją instituciją ir projekto įgyvendinimo metu ėmėsi veiksmų užtikrinti šios reikšmės pasiekimą. Šiuo atveju rodiklio reikšmės nepasiekimo pagrįstumas taip pat gali būti vertinamas pagal ministerijos ir (ar) kitos valstybės institucijos parengtą ir su įgyvendinančiąja institucija suderintą metodiką, kurioje, nepažeidžiant šiose Rekomendacijose pateiktų nuostatų, gali būti detalizuoti rodiklių nepasiekimo pagrįstumo vertinimo principai atsižvelgiant į atitinkamų veiksmų programų prioritetų įgyvendinimo priemonių specifiką. Šis atvejis taikomas tik rezultato rodikliams (stebėsenos rodiklių tipas), kurių nepasiekimas nėra susijęs su konkrečios projekto veiklos vykdymo apimties sumažėjimu (Rekomendacijų 26¹.2 p).

99. Agentūra 2017 m. kovo 23 d. rašte Nr. (29-2-2)-APVA-638 „Dėl projektų rezultato rodiklių vertinimo rodiklių suderinimo“ (toliau – ir Veiksnių sąrašas), kurį, patikslinusi 7 punktą, suderino Aplinkos ministerija, pateikė sąrašą veiksnių, kurių įtakos ginčo rodiklio reikšmei Projekto vykdytojas negalėjo sumažinti, ir kuriais Agentūra vadovausis vertindama rodiklio pasiekimą bei priimdama sprendimus dėl pažeidimų tyrimų neinicijavimo tais atvejais, kai rodikliai pasiekti mažiau nei 90 proc. (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 13 d. sprendimo, priimto administracinėje byloje Nr. eA-1632-629/2020, 62 p.). Šiuo Veiksnių sąrašu, iš esmės nustatydama administracinio elgesio taisykles, skirtas, be kita ko, sukelti poveikį tretiesiems asmenims – projektų vykdytojams, ir pranešdama viešai, kad nuo šio momento taikys jas atvejams, kuriems jos skirtos, Agentūra apribojo savo diskrecija ir paprastai negali nukrypti nuo šių taisyklių, nes priešingu atveju tai reikštų bendrųjų teisės principų, kaip antai – vienodo požiūrio, teisinio saugumo ar teisėtų lūkesčių apsaugos pažeidimą. Be to, šis Veiksnių sąrašas negali būti laikomas baigtiniu – jis neeliminuoja iš jau minėtų norminių aktų kylančios pareigos vertinti visus, t. y. ir kitus, sąraše nenurodytus veiksnius, kurie turėjo įtakos ginčo rodiklio reikšmei, šios įtakos Projekto vykdytojas (pareiškėjas) negalėjo sumažinti (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 13 d. sprendimo, priimto administracinėje byloje Nr. eA-1632-629/2020, 63 p.).

100. Be to, Rekomendacijų 26² punktas (Finansų ministro 2012 m. gruodžio 27 d. įsakymo Nr. 1K-451 redakcija) nustato, kad įgyvendinus projekto veiklas nepasiekus projekto finansavimo ir administravimo sutartyje nustatytų rodiklių reikšmių, pažeidimo tyrimas nėra atliekamas, jeigu yra tenkinama nors viena Rekomendacijų 26².1 – 26².4 punktuose nustatytų sąlygų, iš jų: Rekomendacijų 26¹.2. punkte išvardintais atvejais nepasiekta rodiklio reikšmė sudaro 10 proc. ar mažiau nuo projekto finansavimo ir administravimo sutartyje nustatytos rodiklio reikšmės (Rekomendacijų 26².2 p.); rodiklio reikšmės nepasiekimas yra sąlygotas veiksnių, kurių įtakos projekto finansavimo ir administravimo sutartyje nustatytos rodiklio reikšmės nepasiekimui projekto vykdytojas negalėjo sumažinti (Rekomendacijų 26².4 p.).

101. Kaip jau minėta (šios nutarties 88 p.), stebėsenos rodiklio „gyventojai, prisijungę prie įrengtų nuotekų surinkimo tinklų (skaičius)“ nepasiekimas – 15,19 proc. – nustatytas įvertinus patikslintą siektiną stebėsenos rodiklį ir veiksnius, kurių įtakos projekto finansavimo ir administravimo sutartyje nustatytos rodiklio reikšmės nepasiekimui projekto vykdytojas negalėjo sumažinti ((678-478-97)/678x100 proc.); stebėsenos rodiklio „gyventojai, prisijungę prie įrengtų naujų vandentiekio tinklų (skaičius)“ nepasiekimas – 11,06 proc. – nustatytas įvertinus patikslintą siektiną stebėsenos rodiklį ir veiksnius, kurių įtakos projekto finansavimo ir administravimo sutartyje nustatytos rodiklio reikšmės nepasiekimui projekto vykdytojas negalėjo sumažinti ((416-284-86)/416x100 proc.).

102. Ginčo nagrinėjimo teisme metu UAB „Vilniaus vandenys“ ir pareiškėjas pateikė duomenis, iš kurių, pareiškėjo teigimu, būtų galima spręsti, kad iki 2016 m. gruodžio 31 d. dar 12 būstų buvo prijungti prie nuotekų tinklų, o 11 būstų – prie nuotekų ir vandentiekio tinklų, nors sutartys su jais dėl paslaugų teikimo nebuvo sudarytos. Minėtų duomenų, kurie APVA ir atsakovui nebuvo pateikti bei nebuvo vertinti pažeidimo tyrimo ir ginčijamo Įsakymo priėmimo metu, atsakovas prašė nevertinti dėl to, kad jie nebuvo pateikti administracinės procedūros, kurią baigus priimtas Įsakymas yra ginčijamas, metu, be to, motyvuojant tuo, kad asmenų prijungimas prie vandentiekio tinklų, nesudarant paslaugų teikimo sutarčių, neužtikrina tinkamo paslaugų įgyvendinimo, todėl nėra pagrindo vertinti sutartis, sudarytas po 2016 m. gruodžio 31 d.

103. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka, kad tiek pareiga pateikti duomenis apie stebėsenos (rezultato) rodiklio reikšmės pasiekimą, tiek pareiga įrodyti (pagrįsti), kad stebėsenos (rezultato) rodiklio reikšmė nebuvo pasiekta dėl veiksnių, kurių įtakos šiai reikšmei nebuvo galima sumažinti, tenka projekto vykdytojui (pareiškėjui) (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 13 d. sprendimo, priimto administracinėje byloje Nr. eA-1632-629/2020, 64 p.), o tokio pobūdžio duomenys turi būti pateikiami iki priimant sprendimą administracinėje procedūroje.

104. Tačiau netgi vertinant, kad nagrinėjamo ginčo atveju šie duomenys nevertintini sprendžiant dėl ginčijamo Įsakymo pagrįstumo stebėsenos (rezultato) rodiklių reikšmių pasiekimo aspektu, jie neabejotinai turi būti vertinami sprendžiant dėl ginčijamu Įsakymu taikytos finansinės korekcijos proporcingumo: Rekomendacijų 26³.2 punkte (Finansų ministro 2012 m. gruodžio 27 d. įsakymo Nr. 1K‑451 redakcija) numatytas vienodo tarifo koregavimas yra siejamas išimtinai su neįgyvendinta stebėsenos rodiklio reikšme, o ne paties pažeidimo ypatybėmis bei aplinkybėmis. Be to, Rekomendacijų nuostatos nenumato galimybės atsižvelgti į visas aplinkybes, kurioms esant gali reikėti patikslinti dėl konkretaus pažeidimo taikomą vienodo tarifo korekciją. Vien tai, kad finansinės korekcijos dydis yra diferencijuojamas išimtinai pagal stebėsenos rodiklio nepasiekimo mąstą (intervalus) (vienoda korekcija taikoma, pvz., kai nepasiekiama 26 proc. ir kai nepasiekiama 40 proc. rodiklio reikšmės), visiškai neatsižvelgiant į pačio rodiklio turinį ir juo siekiamus tikslus bei nėra galimybės jo (tarifo) koreguoti pagal individualias kiekvieno atvejo aplinkybes, neleidžia konstatuoti, kad šie Rekomendacijose nustatyti dydžiai visais atvejais yra proporcingi. Todėl vertintina, kad Rekomendacijos, tiek, kiek nenumato galimybės keisti 26³.2 punkte (Finansų ministro 2012 m. gruodžio 27 d. įsakymo Nr. 1K-451 redakcija) nustatytų dydžių, atsižvelgiant į Reglamento Nr. 1083/2006 98 straipsnio 2 dalyje nurodytus kriterijus bei proporcingumo reikalavimus, negali būti pripažintos atitinkančiomis Europos Sąjungos teisės nuostatas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 13 d. sprendimo, priimto administracinėje byloje Nr. eA-1632-629/2020, 101 p.).

105. Sprendžiant dėl taikytinos finansinės korekcijos dydžio, nacionalinės nuostatos, kurias pažeidusiu pripažintas pareiškėjas, paskirties ir turinio kontekste, taip pat, be kita ko, turėtų būti įvertinta tai, kad: (1) nėra duomenų, jog Įsakyme konstatuotas pažeidimas padarytas pareiškėjui piktnaudžiaujant, kad Projekto tikslai nepasiekti dėl didelio pareiškėjo nerūpestingumo; nėra nustatytas trečiųjų asmenų teisių, saugomų ginčo teisinius santykius reglamentuojančių Sąjungos ir (ar) nacionalinės teisės aktų nuostatomis, pažeidimas (pvz., konkurencijos, viešųjų pirkimų, vartotojų teisių ir kt.); (2) Projektui finansuoti skirtos lėšos iš esmės panaudotos ginčo tinklų tiesimui, jie yra nutiesti ir sudaryta galimybė gyventojams prisijungti prie šių tinklų; (3) byloje yra duomenys, patvirtinantys, kad pareiškėjas ėmėsi veiksmų informuoti ir skatinti gyventojus prisijungti prie naujų tinklų; taip pat nėra jokių duomenų, ypač įvertinus ginčo vietovės dydį, leidžiančių teigti, kad aktualios teritorijos gyventojai nebuvo informuoti (nežinojo, galėjo nežinoti) apie galimybę prisijungti prie ginčo tinklų, kad kokiu nors būdu pareiškėjas būtų apsunkinęs ar net paneigęs gyventojų galimybę prisijungti; (4) po 2016 m. gruodžio 31 d. su gyventojais sudarytos naujos sutartys dėl paslaugų teikimo, galimybę sudaryti tokias sutartis ateityje turi ir kiti gyventojai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 13 d. sprendimo, priimto administracinėje byloje Nr. eA-1632-629/2020, 105 p.).

106. Nei Agentūra, nei atsakovas, siūlydama nustatyti / nustatydamas taikytiną finansinės korekcijos dydį, iš esmės nevertino visų reikšmingų aplinkybių bei pažeidimų pobūdžio, svarbos ir fondų finansinių nuostolių, kas, be kita ko, neleidžia spręsti ir dėl korekcijos dydžio proporcingumo, t. y. ar finansinės korekcijos dydis yra proporcingas šia korekcija siekiamiems tikslams, dėl ko Įsakymas negali būti pripažintas teisėtu bei pagrįstu ir yra naikintinas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 str. 1 d. 1 p.).

107. Šių reikšmingų aspektų, nustatant taikytinos finansinės korekcijos dydį, iš esmės visiškai nevertinus administracinių procedūrų metu, tokia analizė negali būti atliekama bylą nagrinėjant teisme, nes tai, tokiomis aplinkybėmis, kokios susiklostė nagrinėjamoje byloje, reikštų viešojo administravimo veiksmus, kurie nėra priskiriami administracinių teismų kompetencijai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 13 d. sprendimo, priimto administracinėje byloje Nr. eA-1632-629/2020, 105 p.). Atsižvelgiant į tai, klausimas dėl Projektų finansavimo ir administravimo taisyklėse ir Finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų grąžinimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą taisyklėse, patvirtintose Vyriausybės 2005 m. gegužės 30 d. nutarimu Nr. 590 (Vyriausybės 2014 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 1459 redakcija), numatyto sprendimo priėmimo grąžintinas atsakovui nagrinėti iš naujo (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 2 p., 144 str. 1 d. 2 p.), dėl ko skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra atitinkamai keičiamas.

108. Pažymėtina, kad klausimą dėl sprendimo priėmimo grąžinus nagrinėti iš naujo, t. y. į administracinės procedūros stadiją, nauji duomenys (šios nutarties 102 p.), visų pirma, turėtų būti įvertinti tiek stebėsenos (rezultato) rodiklio reikšmės pasiekimo, tiek stebėsenos (rezultato) rodiklio reikšmės nepasiekimo dėl veiksnių, kurių įtakos šiai reikšmei nebuvo galima sumažinti aspektais: nei atsakovas, nei trečiasis suinteresuotas asmuo iš esmės nenurodė jokių pagrįstų argumentų, kodėl gyventojų būstai, kurie iki 2016 m. gruodžio 31 d. buvo prijungti prie nuotekų ir vandentiekio tinklų, tačiau kurių savininkai nebuvo sudarę rašytinių paslaugų sutarčių, atsižvelgiant Geriamojo vandens įstatymo 34 straipsnio 4 dalies nuostatas („Jeigu asmuo nėra pasirašęs geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties arba atsisako ją pasirašyti, tačiau jam nuosavybės teise priklausantys ar kitaip valdomi ir (arba) naudojami geriamojo vandens naudojimo įrenginiai, geriamajam vandeniui tiekti reikalingos komunikacijos ir (arba) nuotekų šalinimo įrenginiai įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka yra prijungti prie viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros ar naudojant paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas paviršinės nuotekos išleidžiamos į paviršinių nuotekų tvarkytojo paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas, geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešoji sutartis laikoma sudaryta pagal Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties standartines sąlygas.”), nėra vertintini kaip prisijungę prie įrengtų naujų vandentiekio tinklų ir sudarę sutartis dėl tokių paslaugų tiekimo; netgi vertinant, kad gyventojai, kurių būstai buvo prijungti prie vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tinklų, tačiau nebuvo pasirašę geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo sutarčių, nėra priskirtini prie Aplinkos ministro 2016 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. D1-59 pakeisto Finansavimo sąlygų aprašo 34 punkte aptartų, tokie atvejai vertintini stebėsenos (rezultato) rodiklio reikšmės nepasiekimo dėl veiksnių, kurių įtakos šiai reikšmei nebuvo galima sumažinti, aspektu, kadangi nėra duomenų, kad pareiškėjas ar Projekto partneris (UAB „Vilniaus vandenys“) turi priemones priversti gyventojus pasirašyti, o juo labiau – iki tam tikros datos, tokias sutartis.

109. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į prieštaravimus dėl minėtų duomenų (šios nutarties 102 p.), kurie nėra aptarti nei skundžiamame sprendime, nei šalių procesiniuose dokumentuose: pareiškėjo 2018 m. spalio 8 d. paaiškinime nurodytais duomenimis, iki 2016 m. gruodžio 31 d. 12 būstų buvo prijungti prie nuotekų tinklų, o 11 būstų – prie nuotekų ir vandentiekio tinklų, todėl, atsižvelgiant į taikytiną gyventojų būste koeficientą (2.0), gyventojų, prisijungusių prie įrengtų nuotekų surinkimo tinklų, skaičius yra 46, o gyventojų, prisijungusių prie įrengtų naujų vandentiekio tinklų, skaičius – 22 (5 t., b. l. 3–11); teismo posėdyje pareiškėjo atstovas, neįvardijęs priežasčių, paaiškino apie 43 „prijungtus“ gyventojus; pirmosios instancijos teismas, apskaičiuodamas rodiklio „prie nuotekų tinklų prijungti gyventojai“ nepasiekimo dydį – 11,65 proc. (678-478-97-24) / 678 x 100) – nemotyvuodamas nurodė, kad tik 12 būstų iki 2016 m. gruodžio 31 d. buvo prijungti prie nuotekų tinklų. Taigi, tokio pobūdžio duomenys turi būti tikslinami ir vertinami, prieš tai pašalinus nesutapimus, visų Projekto vykdymą patvirtinančių duomenų kontekste. Pažymėtina, kad nustačius, jog gyventojų, prisijungusių prie įrengtų nuotekų surinkimo tinklų, skaičius visgi yra 46 (23 būstai x 2.0), Rekomendacijoje nustatyta 10 proc. riba, nuo kurios pradedamas pažeidimo tyrimas, nebūtų viršyta ((678-478-97-46)/678x100)=8,407 proc.).

110. Nors pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas, procesinis sprendimas apeliacinės instancijos teisme yra priimtas iš esmės pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Vilniaus vandenys“ naudai (ginčijamas aktas lieka panaikintas), apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 ir 5 dalimis, Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalimi, atsižvelgdamas į ginčo santykiams aktualių Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (toliau – ir Rekomendacijos) 2 punkto kriterijus bei 8 punkte nurodytus koeficientus, UAB „Vilniaus vandenys“ prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurių dydžiai – 254,10 Eur ir 169,40 Eur – neviršija Rekomendacijose nurodytų dydžių, už atsiliepimų į apeliacinių skundus parengimą iš atsakovo ir Agentūros tenkina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ir trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros apeliacinių skundus tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 30 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Švenčionių rajono savivaldybės administracijos skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. rugpjūčio 31 d. įsakymą Nr. D1-714 „Dėl Europos Sąjungos finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų, išmokėtų projekto Nr. VP3-3.1-AM-01-V-02-045 vykdytojui Švenčionių rajono savivaldybės administracijai, grąžinimo“ ir grąžinti atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai klausimą dėl sprendimo priėmimo nagrinėti iš naujo.“.

Priteisti trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus vandenys“ iš atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos – 254,10 Eur (du šimtus penkiasdešimt keturis eurus, 10 ct), iš trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros – 169,40 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt devynis eurus, 40 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas DirvonasVeslava RuskanMilda Vainienė