- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-02-05
- Bylos Nr.
- eI3-1309-809/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-00167-2024-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Eglė Žulytė-Janulionienė, Gitana Butrimaitė, Egidija Puzinskaitė
- Pareiškėjas
- V. Z.-S.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos, Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gitanos Butrimaitės, Egidijos Puzinskaitės ir Eglės Žulytės-Janulionienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. Z.-S. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos, ir Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo ir žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja V. Z. -S.(toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu ir patikslintu skundu (toliau – ir skundas), prašydama panaikinti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (toliau – ir VDAI) 2024 m. vasario mėn. sprendimo Nr.1R-4870 (2.13.Mr) dalį, kuria buvo atsisakyta tenkinti prašymą ir priteisti iš Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – ir VRK) 3 Eur baudą už kiekvieną dieną nuo 2023 m. kovo 5 d. iki kol bus pašalinti asmens duomenų tvarkymo pažeidimai ir užtikrintas pareiškėjos asmens duomenų saugumas bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Esant pagrindui, kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso (toliau – ir Rinkimų kodeksas) 85 straipsnio 1 dalies nuostatos dalies dėl rinkimų nelaimėjusio kandidato neterminuoto neriboto duomenų viešo skelbimo atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos 34 straipsnio 2 daliai ir konstituciniam teisinės valstybės principui.
Pareiškėja nurodo, kad ji 2023 m. kovo 5 d. dalyvavo Mažeikių rajono savivaldybės tarybos (toliau- ir Tarybos) rinkimuose, buvo kandidatė į Tarybos narius, tačiau rinkimuose nebuvo išrinkta. Prieš rinkimus teisės aktų nustatyta tvarka privalėjo užpildyti kandidato anketą ir kandidato biografiją. Kaip kandidatė pateikė VRK reikalaujamus duomenis, įskaitant asmens duomenis apie gimimo datą, vietą, darbovietes, darbinę patirtį, išsilavinimą, šeimyninę padėtį ir kt. Pareiškėjos nuomone, kadangi rinkimuose nebuvo išrinkta į savivaldybės Tarybos narius, tapo neviešas asmuo, tačiau pastebėjo, jog įvedus jos vardą ar pavardę į bet kurią interneto paieškos programą, atsidaro www.vrk.lt puslapio nuoroda ir ten viešai yra skelbiami visi duomenys, kuriuos pateikė VRK kaip kandidatė; viešai nebuvo skelbiamas tik asmens kodas ir paso numeris.
Pareiškėja teigia, kad 2023 m. birželio 8 d. raštu kreipėsi į VRK, prašydama viešai neskelbti jos asmens duomenų, bet jos prašymas buvo netenkintas. VRK 2023 m. birželio 26 d. sprendime Nr. 2-1033(1.19) nurodė, jog pagal Rinkimų kodekso 85 straipsnį kandidato duomenys bus skelbiami viešai neterminuotai. 2023 m. liepos 10 d. pareiškėja pateikė skundą VDAI (skundas patikslintas 2023 m. liepos 24 d.) dėl VRK veiksmų - viešo neterminuoto jos, kaip buvusios kandidatės į Mažeikių rajono savivaldybės tarybos narius, asmens duomenų skelbimo ir kaip asmens duomenų subjekto teisių galimo pažeidimo. VDAI Sprendimu skundas buvo tenkintas iš dalies.
Pareiškėja nesutinka su VRK ir VDAI pozicija dėl viešo neterminuoto jos asmens duomenų skelbimo pasibaigus rinkimams.
Pažymi, jog pareiškėja teikdama pareikštinius dokumentus, juos pateikė vieninteliu tikslu, - kad rinkėjas prieš rinkimus galėtų susipažinti su aktualia informacija apie ją, kaip kandidate į savivaldybės Tarybos narius. Savo asmens duomenis išplatino tik tam, kad jie nulemtų rinkėjų apsisprendimą, už ką balsuoti rinkimuose. Kadangi rinkimuose buvo neišrinkta, tapo neviešu asmeniu ir tolimesnis jos asmens duomenų tvarkymas ir viešinimas yra nesuderinamas su BDAR įtvirtintais asmens duomenų tvarkymo tikslo apribojimo principu, duomenų kiekio mažinimo principu bei saugojimo trukmės apribojimo principu.
Akcentuoja, jog VDAI Sprendime neanalizavo, ar viešas neterminuotas nelaimėjusio kandidato duomenų skelbimas atitinka 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (toliau - ir BDAR) teisėto asmens duomenų tvarkymo principus dėl kiekvieno viešai skelbiamo asmens duomens: kam ir kokiu tikslu po rinkimų neterminuotai turi būti skelbiami nelaimėjusio kandidato tiksli gimimo data, esamos ir buvusios darbovietės, darbo patirtis, išsilavinimas, užsienio kalbų mokėjimas, visuomeninė veikla, pomėgiai, šeiminė padėtis. Kaip šių duomenų neterminuotas skelbimas po rinkimų pabaigos yra susijęs su Rinkimų kodekso 32 straipsnio 1 dalies 22 punkte nurodytais tikslais, jei kandidatas rinkimų nelaimėjo ir nebėra viešas asmuo. Duomenys apie nelaimėjusį kandidatą yra aktualūs tik iki rinkimų, nes taip užtikrinamas rinkėjų informavimo procesų skaidrumas, kandidatų sąžininga konkurencija, tačiau pasibaigus rinkimams nebėra aktuali informacija apie kandidato tikslią gimimo datą, esamą ir buvusią darbovietę, darbo patirtį, išsilavinimą, užsienio kalbų mokėjimą, visuomeninę veiklą, pomėgius, šeiminę padėtį.
Teigia, kad šiuo metu galiojančiame Rinkimų kodekse neliko jokio išskirstymo, tiesiog nurodyta, jog duomenys skelbiami neterminuotai. VRK ir VDAI yra atsakingos, kad kandidatų duomenys būtų tvarkomi suderinamai su BDAR nuostatomis, tad privalo dėti pastangas, kad teisinis reglamentavimas butų suderinamas su asmens duomenų teisine apsauga. Pareiškėjos nuomone, dėl šio neveikimo yra pažeidžiama jos teisė į tinkamą asmens duomenų apsaugą.
Šalies argumentai
Pareiškėja nurodo, kad jos atžvilgiu buvo pažeista teisė būti informuotam pagal BDAR 13 straipsnio 2 dalies a punktą ir teisės būti pamirštam (BDAR 17 straipsnis).
Pažymi, jog kandidatui nėra suteikiama teisė rinktis - pateikti asmens duomenis VRK, ar nepateikti. Rinkimų kodekso 76 straipsnis numato sąrašą duomenų, kuriuos kandidatas privalo pateikti, pavyzdžiui kandidato anketoje privaloma nurodyti vardą, pavardę, asmens kodą, gimimo datą, deklaruotos gyvenamosios vietos adresą; tapatybės dokumento numerį, einamas pareigas, esamą ir buvusią narystę ir pan. kandidato biografijoje privalo pateikti informaciją apie gimimo datą ir vietą, išsilavinimą, užsienio kalbų mokėjimą, darbovietę, darbo patirtį, visuomeninę veiklą, pomėgius, šeiminę padėtį.
Taigi kandidatas, nepriklausomai, ar jis bus išrinktas, ar ne, neturi galimybės pasirinkti, kokius asmens duomenis pateikti VRK, jis turi prievolę pateikti asmens duomenis, kurie vėliau yra neterminuotai skelbiami, išskyrus asmens kodą ir tapatybės dokumento numerį. Toks teisinis reglamentavimas pažeidžia teisę buti informuotam (BDAR 13 straipsnio 2 dalies a punktą) ir teisę buti pamirštam (BDAR 17 straipsnis).
Šiuo metu Rinkimų kodekse įtvirtintas neterminuotas viešas kandidatų asmens duomenų skelbimas yra tarsi bausmė kandidatui, nes nepriklausomai nuo to, ar kandidatas laimės rinkimus, ar ne, jo asmens duomenys bus skelbiami ir viešinami neterminuotai. Toks teisinis reglamentavimas iš esmės riboja asmens konstitucinę teisę kandidatuoti, būti renkamam, tai netgi gali nulemti asmens apsisprendimą nekandidatuoti rinkimuose, todėl turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl Rinkimų kodekso 85 straipsnio 1 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Pareiškėjos įsitikinimu, šiuo metu yra skelbiamas (ir bus skelbiamas neterminuotai netgi po pareiškėjos mirties) toks platus asmens duomenų spektras, jog skelbiamų duomenų visiškai užtenka, kad pašalinis asmuo pagal pareiškėjos duomenis susikurtų savo gyvenimo aprašymą (CV), kreiptųsi jos vardu į įvairias institucijas (nes viešai skelbiama tiksli gimimo data), susiduria su nepatogumais, nes negali naudotis teise laisvai reikšti mintis, viešoje erdvėje savo vardu ir pavarde rašyti komentarų. Pašaliniai asmenys per viešas paieškų programas gali lengvai surasti duomenis apie turimą turtą, pajamas, namuose laikomų grynųjų pinigų kiekį ir pan.
Dėl šių patiriamų nepatogumų pareiškėja prašo teismo priteisti 3 Eur baudą už kiekvieną dieną nuo 2023 m. kovo 5 d. iki kol bus užtikrintas jos asmens duomenų saugumas. Pareiškėja nurodo, jog nesiimant priemonių dėl asmens duomenų saugumo pažeidimo, ji gali patirti tiek materialinę ar nematerialinę žalą, pavyzdžiui, prarasti savo asmens duomenų kontrolę, patirti teisių apribojimą, diskriminaciją, gali būti pavogta ar suklastota jos asmens tapatybė, padaryta finansinių nuostolių, gali būti pakenkta reputacijai, prarastas asmens duomenų konfidencialumas arba padaryta kita ekonominė ar socialinė žala.
Atsiliepimas
Atsakovė VDAI pateikė atsiliepimą į skundą, skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą.
VDAI nurodo, jog Sprendimu konstatavo, kad VRK veiksmai, skelbiant pareiškėjos pateiktus dokumentus su asmens duomenimis, atitinka BDAR 6 straipsnio 1 dalies c punkte įtvirtintą teisėto asmens duomenų tvarkymo sąlygą, kai duomenis tvarkyti būtina, kad būtų įvykdyta duomenų valdytojui taikoma teisinė prievolė. Tokią išvadą VDAI ginčijamame sprendime motyvavo tuo, jog kandidatų pareiškinių ir kitų dokumentų neribotas/ nuolatinis skelbimas VRK interneto svetainėje yra įtvirtintas teisės akte (Rinkimų kodekse), kuriame nėra daroma jokių išimčių dėl kandidato asmens duomenų (ne)skelbimo ir (ar) tokio asmens duomenų tvarkymo termino priklausomai nuo to, ar jis laimėjo rinkimus, ar ne, taip pat kaip ir nėra numatyta VRK galimybė rinktis, ar vykdyti tokią Rinkimų kodekse įtvirtintą prievolę, ar ne.
VDAI ginčijamame sprendime taip pat pasisakė dėl pareiškėjos skundo argumentų dėl galimai pažeistų BDAR įtvirtintų duomenų kiekio mažinimo, tikslo apribojimo bei saugojimo trukmės apribojimo principų, VRK neterminuotai skelbiant pareiškėjos asmens duomenis.
Pareiškėja, nesutikdama su šia VDAI sprendimo dalimi, teismui pateiktame skunde iš naujo cituoja minėtas BDAR 5 straipsnio 1 dalies nuostatas, apibrėžiančias duomenų kiekio mažinimo, tikslo apribojimo, saugojimo trukmės apribojimo principus, tačiau iš esmės nenurodo jokių argumentų, kuriais remiantis Inspekcijos sprendime padarytos išvados galėtų būti vertinamos kaip neteisėtos ir (ar) nepagrįstos. Pažymi, kad pareiškėja teismui pateikto skundo taip pat negrindžia klaidingu Rinkimų kodekso nuostatų aiškinimu bei taikymu ginčo situacijoje, t. y. nenurodo, kad Inspekcija būtų netinkamai įvertinusi jos skunde nurodytas aplinkybes, atsižvelgiant į galiojantį ir ginčui aktualų Rinkimų kodekse įtvirtintą teisinį reguliavimą. Pagal pareiškėjos teismui pateiktame skunde nurodytus argumentus, pareiškėja iš esmės nesutinka su Rinkimų kodekso nuostatomis, nustatančiomis neterminuotą asmens duomenų skelbimą net ir tuo atveju, jei asmuo rinkimų nelaimėjo ir laiko, kad VDAI netinkamai atliko jai teisės aktais pavestas funkcijas, nes neva tyrė ne tam tikrų veiksmų atitiktį BDAR nuostatoms, o vertino, ar tam tikri veiksmai atitinka kitų teisės aktų nuostatas. VDAI su tokia pareiškėjos pozicija nesutinka.
Šiuo atveju VRK neterminuotą pareiškėjos asmens duomenų skelbimą grindė Rinkimų kodekso atitinkamomis nuostatomis, todėl, priešingai nei teigia pareiškėja, VDAI ginčijamame sprendime pagrįstai, vykdydama jai teisės aktais pavestas funkcijas, vertino Rinkimų kodekse įtvirtintą teisinį reguliavimą, siekdama nustatyti, ar jo nuostatos atitinka BDAR 6 straipsnio 1 dalies c punkte įtvirtintą teisėto asmens duomenų tvarkymo (viešinimo) sąlygą, t. y. ar VRK turėjo / turi teisinę pareigą atitinkamus pareiškėjos asmens duomenis ir kokia apimtimi skelbti, pasibaigus rinkimams, į kuriuos pareiškėja nebuvo išrinkta. Kitaip tariant, VDAI, siekdama nustatyti, ar duomenų valdytojas (šiuo atveju VRK) pagrįstai remiasi BDAR 6 straipsnio 1 dalies c punkto pagrindu, kaip teisėta pareiškėjos asmens duomenų tvarkymo (skelbimo) sąlyga, privalėjo vertinti ir Rinkimų kodekso atitinkamas nuostatas, reglamentuojančias tokį asmens duomenų tvarkymą. Pažymi, jog VDAI laikosi pozicijos, kad tinkamai atliko jai įstatymų pavestas funkcijas ir nagrinėjamu atveju ginčijamame sprendime tinkamai (į)vertino VRK veiksmų atitiktį BDAR nuostatoms.
Pareiškėjos skundo argumentai, kad VDAI privalėjo, tačiau neištyrė kiekvieno jos skelbiamo asmens duomens tikslingumo bei atitikties BDAR, VDAI vertinimu, neturi įtakos ginčijamo sprendimo teisėtumui ir (ar) pagrįstumui. Pažymi, kad VDAI, ginčijamu sprendimu atmesdama pareiškėjos skundą dėl neteisėto jos asmens duomenų neterminuoto skelbimo, įvertino, ar pareiškėjos skelbiamų asmens duomenų apimtis atitinka Rinkimų kodekso 85 straipsnio nuostatas taip pat atsižvelgė į Rinkimų kodekso 32 straipsnio 1 dalies 22 punktą, kuriame įtvirtinta ne tik VRK pareiga interneto svetainėje nuolat skelbti pagal kandidatų ar jų atstovų pateiktus pareiškinius ir kitus dokumentus parengtą informaciją apie tuos kandidatus, jų gautus balsus, rinkimų, referendumo komisijų narių, stebėtojų, atstovų, iniciatyvinių grupių narių, šio kodekso ir įstatymų numatytus politinių organizacijų ir rinkimų politinių kampanijų finansavimo bei politinės reklamos skleidimo duomenis, bet ir tokių asmens duomenų skelbimo tikslai - rinkimų, referendumo, Lietuvos Respublikos piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos, Europos Sąjungos piliečių iniciatyvos įgyvendinimo, rinkimų politinių kampanijų, politinių organizacijų finansavimo, rinkėjų informavimo procesų skaidrumo ir demokratinės sistemos veikimo valstybėje užtikrinimo, kandidatų sąžiningos konkurencijos tikslai, kurie, Inspekcijos vertinimu, yra kur kas platesni, nei tik rinkėjų informavimas prieš rinkimus tam, kad rinkėjas galėtų susipažinti su kandidatu. Anot VDAI, nagrinėjamu atveju VDAI nenustačius, kad VRK skelbiamų pareiškėjos asmens duomenų apimtis neatitiktų aukščiau aptarto Rinkimų kodekso reguliavimo, laikytina, kad visų pagal Rinkimų kodeksą skelbtinų pareiškėjos asmens duomenų viešinimo tikslai įtvirtinti minėtame Rinkimų kodekso 32 straipsnio 1 dalies 22 punkte, todėl atskiras kiekvieno asmens duomens tvarkymo vertinimas nėra tikslingas. Be to, pažymi, jog pareiškėja skunde nurodo savo asmens duomenis VRK teikusi tik vienu tikslu (kad rinkėjas prieš rinkimus galėtų susipažinti su aktualia informacija apie pareiškėją, kaip kandidate į savivaldybės tarybos narius), nereiškia, kad kiti Rinkimų kodekse įtvirtinti kandidatų asmens duomenų neterminuoto viešo skelbimo tikslai yra netaikomi ir (ar) tampa teisiškai nereikšmingi.
Iki Rinkimų kodekso galiojęs teisinis reguliavimas, kuriame, pasak pareiškėjos, buvo aiškiai detalizuoti asmens duomenų apie kandidatus skelbimo terminai ir pan., nelaikytinas aktualiu nagrinėjamu atveju (rinkimai, į kuriuos kandidatuodama pareiškėja teikė pareiškinius dokumentus su asmens duomenimis, įvyko jau įsigaliojus Rinkimų kodeksui), todėl VDAI dėl šių pareiškėjos skundo argumentų nepasisakė kaip dėl teisiškai nereikšmingų ir negalinčių turėti įtakos VDAI sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
VDAI, priimdama ginčijamą sprendimą, įvertino ir pasisakė dėl visų pareiškėjos VDAI pateiktame skunde nurodytų argumentų, ginčijamas sprendimas pagrįstas atitinkamomis teisės aktų nuostatomis, o atliktas aplinkybių teisinis įvertinimas VDAI nesudarė pagrindo spręsti, kad pareiškėjos neterminuotas asmens duomenų viešinimas, atliekamas vadovaujantis Rinkimų kodekso atitinkamomis nuostatomis, pažeistų BDAR įtvirtintą teisinį reguliavimą, tarp jų ir pareiškėjos skunde akcentuojamus duomenų tvarkymo principus.
Pažymi, kad pareiškėja, nesutikdama su VDAI sprendimu, teismui pateiktame skunde nekvestionuoja VDAI sprendimo motyvų, kurių pagrindu nuspręsta pareiškėjos skundo dalį dėl BDAR 13 ir 17 straipsniuose įtvirtintų teisių pažeidimo atmesti kaip nepagrįstą, o iš esmės akcentuoja tik kandidato galimybės pasirinkti, kokius asmens duomenis pateikti VRK, nebuvimu, pažymima, kad toks teisinis reguliavimas pažeidžia BDAR įtvirtintą teisę būti informuotam ir teisę būti pamirštam. VDAI nesutinka, kad tokie pareiškėjos teismui pateikti skundo argumentai paneigia / gali paneigti Inspekcijos ginčijamame sprendime padarytos išvados dėl BDAR 13 ir 17 straipsnių teisėtumą ir pagrįstumą.
Pareiškėja teismui pateiktame skunde, galimai pažeistos BDAR 13 straipsnyje įtvirtintos teisės pažeidimą sieja ne su atitinkamos informacijos nepagrįstu nepateikimu, o su galimybe pasirinkti, kokius duomenis pateikti VRK nebuvimu, t. y. aplinkybėmis, kurios nėra aktualios sprendžiant dėl teisės būti informuotam galimo pažeidimo ir Inspekcijos atlikto teisinio vertinimo šiuo klausimu. Atsižvelgiant į tai, VDAI laikosi pozicijos, kad pareiškėjos skunde nurodyti argumentai nepaneigia VDAI sprendime padarytos išvados, jog pareiškėja žinojo/ turėjo žinoti apie neterminuotą asmens duomenų skelbimą, kuris aiškiai įtvirtintas Rinkimų kodekse, teisėtumo ir pagrįstumo.
Atitinkama išvada VDAI darytina ir dėl BDAR 17 straipsnyje įtvirtintos teisės būti pamirštam galimo pažeidimo. Pareiškėjos teismui pateiktame skunde nurodytas argumentas, jog ji teikdama pareiškinius dokumentus VRK neturėjo pasirinkimo teisės, kokius duomenis teikti, o kokių ne, niekaip nepaneigia VDAI sprendime padarytos išvados dėl BDAR 17 straipsnio 3 dalies b punkte įtvirtintos išimties (teisinės prievolės) egzistavimo, t. y. Rinkimų kodekse VRK įtvirtintos pareigos neterminuotai skelbti kandidatų (pareiškėjos) asmens duomenis. Esant šioms aplinkybėms, Inspekcija teismo prašo ir šią pareiškėjos skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Inspekcijos vertinimu, pareiškėjos reikalavimas atlyginti žalą yra nepagrįstas, nagrinėjamu atveju nesant pagrindo daryti išvados, kad VRK veiksmai viešai neterminuotai skelbiant pareiškėjos asmens duomenis būtų neteisėti.
Pareiškėjos skundo reikalavimą, esant pagrindui, teismui kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl Rinkimų kodekso 85 straipsnio 1 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, VDAI teismo prašo spręsti teismo nuožiūra.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama VRK pateikė atsiliepimą į skundą, skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad Rinkimų kodekso 32 straipsnio 1 dalies 22 punktas skirtas ne tik rinkėjams supažindinti su informacija apie kandidatus, bet ir rinkimų politinių kampanijų, politinių organizacijų finansavimo, demokratinės sistemos veikimo valstybėje užtikrinimo ir kitais tikslais. Tai, kad įstatymų leidėjas nustatė nuolatinį tokių duomenų skelbimą, reiškia, kad yra viešasis interesas tokius duomenis skelbti ne tik laikotarpiu iki rinkimų, bet ir rinkimams pasibaigus. Šioje teisės normoje numatyta ir tai, kad nuolat yra skelbiami ne tik pareiškinių dokumentų duomenys, bet ir duomenys apie kandidatus, jų gautus balsus, t.y. ir rinkimų rezultatų duomenys. Todėl demokratinės sistemos veikimo valstybėje užtikrinimo tikslu rinkėjai turi teisę žinoti apie kandidatus ne tik prieš rinkimus, tačiau ir rinkimams pasibaigus, jų rezultatus. Tokių duomenų skelbimas užtikrina rinkimų proceso skaidrumą ir legitimumą. Pareiškėja kaip svarbų argumentą dėl jos duomenų skelbimo nurodo ir tą aplinkybę, kad ji nebuvo išrinkta. Tačiau visuomenė turi teisę žinoti ne tik apie išrinktus, bet ir apie neišrinktus ir rinkimuose dalyvavusius kandidatus. Tai yra viešasis interesas. Pareiškėjai aukščiau nurodytos Rinkimų kodekso 32 straipsnio 1 dalies 22 punktas ir 85 straipsnio nuostatos buvo žinomos jos kandidatavimo metu, todėl ji negalėjo turėti teisinių lūkesčių, kad pasibaigus rinkimams jos atžvilgiu jos nebebus taikomos.
Nesutinka su pareiškėjos argumentais, kad kandidatų asmens duomenų tvarkymas neatitinka BDAR nuostatų. BDAR 6 straipsnyje yra numatytos asmens duomenų tvarkymo teisėtumo sąlygos. VRK kandidatų duomenis tvarko remdamasi BDAR 6 straipsnio 1 dalies c ir e punktais, t.y. prievolę tvarkyti ir skelbti kandidatų asmens duomenis VRK nustato Rinkimų kodeksas, be to, VRK, kaip duomenų valdytojas, atlieka ir viešosios valdžios funkcijas - organizuoja rinkimus. Jeigu VRK negalėtų tvarkyti kandidatų asmens duomenų pasibaigus rinkimams, nebūtų galima užtikrinti išsamaus informavimo apie rinkimus, kurie yra tęstinis valstybės valdžios formavimo procesas. Rinkėjai turi teisę žinoti apie visus rinkimuose dalyvavusius kandidatus.
Pažymi, jog dėl BDAR numatytų asmens duomenų tvarkymo tikslo apribojimo, duomenų kiekio mažinimo bei saugojimo trukmės apribojimo principų, tai VRK duomenis tvarko tik tiek, kiek tai yra nustatyta teisės aktuose. Rinkimų kodekse yra numatyta, kad kandidatų duomenys yra tvarkomi nuolat ir neterminuotai, todėl VRK neturi teisinio pagrindo mažinti tvarkomų asmens duomenų apimtį.
Akcentuoja, jog BDAR 17 straipsnio 3 dalies b punkte yra numatyta išimtis kada netaikoma „teisės būti pamirštam“ nuostata. Pažymi, kad pateikiamų duomenų apimtį nustato ne VRK, kaip duomenų valdytojas, o tai yra nustatyta teisės aktuose - Rinkimų kodekse. Todėl pareiškėja, norėdama pasinaudoti savo pasyviąja rinkimų teise, turėjo įsivertinti, ar jai yra priimtini kandidatų duomenų viešumo reikalavimai. Šie reikalavimai taikomi nepaisant to, ar asmuo buvo išrinktas, ar ne, nes viešumas yra užtikrinamas ne tik laikotarpyje iki rinkimų. Be to, pažymi, kad 2023 m. kovo kovo 5 d. savivaldybių tarybų rinkimuose Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąrašas, kuriame kandidatavo ir V. Z.-S., gavo 5 mandatus. Pareiškėja vis dar yra šiame kandidatų sąraše (ji yra 19 eilėje gauti mandatą), todėl egzistuoja teorinė galimybė tokį mandatą gauti tuo atveju, jeigu atsilaisvintų laisva Tarybos nario vieta, o kiti kandidatų sąraše esantys asmenys praleistų savo teisę tapti Mažeikių rajono savivaldybės tarybos nariu. Teisę užimti atsiradusią laisvą tarybos nario vietą reglamentuoja Rinkimų kodekso 178 straipsnis.
Konstitucinis Teismas ne kartą pasisakė apie ypatingus reikalavimus, keliamus formuojant politines atstovaujamąsias institucijas rinkimų procese, t.y. neturi kilti abejonių dėl jų formavimo teisėtumo ir legitimumo, o visuomenė turi interesą būti informuota. Nėra pagrindo teigti, kad interesas žinoti apie kandidatus išnyksta po rinkimų, nes rinkimuose dalyvavę kandidatai ir duomenys apie juos yra rinkimų proceso dalis, kurie leidžia įsitikinti rinkimų proceso legitimumu. Rinkimuose dalyvavę ir nelaimėję kandidatai nepraranda galimybės kandidatuoti kituose rinkimuose. Todėl visuomenė turi interesą žinoti ir apie kandidatų kandidatavimą praeityje, kad galėtų susidaryti nuomonę apie juos, spręsti apie jų ketinimų užimti naujas pareigas rimtumą. Todėl atsakovas nesutinka su pareiškėjos argumentais, kad Rinkimų kodekso 85 straipsnio 1 dalies nuostatos prieštarauja Konstitucijai ar Konstitucinio Teismo jurisprudencijai. Taip pat nesutinka su teiginiu, kad kandidato duomenų paviešinimas yra bausmė ir riboja jo konstitucinę teisę kandidatuoti. Duomenų apie kandidatą skelbimas užtikrina rinkimų skaidrumą ir legitimumą. Kandidatuoti siekiantys asmenys turi patvirtinti savo ketinimų rimtumą. Išsamūs duomenys apie kandidatą leidžia rinkėjams spręsti apie kandidato pasyviosios rinkimų teisės realizavimą praeityje ir jo ateities perspektyvas.
Nesutinka su pareiškėjos prašymu dėl žalos atlyginimo. VRK jokių neteisėtų veiksmų pareiškėjos atžvilgiu nėra atlikusi. Pareiškėjos, kaip kandidatės, asmens duomenų skelbimas yra numatytas Rinkimų kodekse.
Anot VRK, pareiškėjos skunde nurodyti teiginiai, jog „susiduriu su nepatogumais, nes negaliu naudotis teise laisvai reikšti mintis, viešoje erdvėje savo vardu ir pavarde rašyti komentarų, pasirašyti viešai skelbiamų peticijų ar atlikti kitų veiksmų, kur turi būti nurodytas vardas bei pavardė.“ yra nepagrįsti. Pareiškėjos galimybė laisvai reikšti savo mintis, komentuoti, pasirašyti peticijas nėra priklausoma nuo VRK veiksmų. VRK yra apribojusi VRK internetinėje svetainėje skelbiamų pareiškėjos asmens duomenų kopijų darymą paieškos varikliuose (Google), todėl jos duomenų sklaida yra apribota. Nesutinka, kad pareiškėjos, kaip kandidatės 2023 m. kovo 5 d. savivaldybių tarybų rinkimuose, duomenų skelbimas yra diskriminuojantis, nes visų kandidatų duomenys yra skelbiami ir jų teisinis statusas yra vienodas.
Mano, jog VRK, tvarkydama pareiškėjos, kaip kandidatės 2023 m. kovo 5 d. savivaldybių tarybų rinkimuose, asmens duomenis, teisės aktų nuostatų nepažeidė, todėl nėra teisinio pagrindo spręsti dėl valstybės civilinės atsakomybės Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje numatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas keliamas dėl Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2024 m. vasario mėn. sprendimo Nr.1R-4870 (2.13.Mr) dalies, kuria buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjos prašymą, teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo VRK atlyginti 3 Eur žalą už kiekvieną dieną nuo 2023 m. kovo 5 d. iki kol bus pašalinti asmens duomenų tvarkymo pažeidimai ir užtikrintas pareiškėjos asmens duomenų saugumas.
Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėja 2023 m. kovo 5 d. dalyvavo Mažeikių rajono savivaldybės tarybos rinkimuose, tačiau nebuvo išrinkta į tarybos narius.
Pareiškėja 2023 m. birželio 8 d. kreipėsi į VRK, jog viešai neterminuotai nebūtų skelbiami jos, kaip buvusios 2023 m. kovo 5 d. rinkimų kandidatės duomenys: tiksli gimimo data, deklaruotas gyvenamosios vietos adresas, esama ir buvusios darbovietės, darbo patirtis, išsilavinimas, užsienio kalbų mokėjimas, nuotraukos, turto deklaracijos ir pajamų deklaracijos.
VRK 2023 m. birželio 26 d. sprendimu Nr. 2-1033(1.19) pareiškėjos skundo netenkino ir nurodė, jog pagal Rinkimų kodekso 85 straipsnį kandidato duomenys skelbiami viešai neterminuotai.
2023 m. liepos 10 d. pareiškėja kreipėsi į VDAI su skundu dėl VRK veiksmų, viešai skelbiant pareiškėjos, kaip buvusios kandidatės į savivaldybės tarybos narius, asmens duomenis, pasibaigus rinkimams ir jai nebuvus išrinktai, teisėtumo bei jos, kaip duomenų subjekto, teisių, įtvirtintų BDAR, galimo pažeidimo.
VDAI, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą, 2024 m. vasario 1 d. sprendimu Nr. 3R-144 (2.13-1.E) nusprendė pareiškėjos skundo dalį dėl paieškos variklių daromų VRK svetainėje skelbiamų asmens duomenų kopijų pripažinti pagrįsta bei nurodė teikti VRK nurodymą – įgyvendinti tinkamas technines ir organizacines priemones, kad paieškos varikliai nedarytų VRK internetinėje svetainėje skelbiamų pareiškėjos asmens duomenų kopijų ir apie nurodymo įvykdymą raštu informuoti VDAI iki 2024 m. kovo 1 d., kitą pareiškėjos skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą. Iš esmės VDAI pasisakė tiek dėl VRK veiksmų teisėtumo neterminuotai tvarkant (skelbiant) pareiškėjos asmens duomenis, tiek dėl jos teisės ištrinti šiuos duomenis neįgyvendinimo tinkamumo.
Pareiškėja su skundu dėl VDAI Sprendimo ir žalos atlyginimo kreipėsi į teismą.
Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ir ADTAĮ) 1 straipsnio 1 dalyje (teisės akto redakcija, galiojusi ginčui aktualiu laikotarpiu) nustatyta, kad šio įstatymo paskirtis – saugoti žmogaus pagrindines teises ir laisves, visų pirma – žmogaus teisę į asmens duomenų apsaugą, ir užtikrinti aukštą asmens duomenų apsaugos lygį. Šis įstatymas nustato asmens duomenų tvarkymo ypatumus, Inspekcijos teisinį statusą ir įgaliojimus, žurnalistų etikos inspektoriaus įgaliojimus, Inspekcijos ir žurnalistų etikos inspektoriaus atliekamo asmens duomenų ir (ar) privatumo apsaugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų nagrinėjimo ir administracinių baudų skyrimo tvarką (1 straipsnio 2 dalis).
ADTAĮ 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Inspekcija turi Reglamente (ES) 2016/679 nustatytus priežiūros institucijos įgaliojimus. ADTAĮ 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priežiūros institucija nagrinėja skundus dėl Reglamento (ES) 2016/679, šio įstatymo ir kitų įstatymų, reglamentuojančių asmens duomenų ir (ar) privatumo apsaugą, pažeidimų šių teisės aktų ir priežiūros institucijos nustatyta tvarka. Reglamento (ES) 2016/679 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šiuo reglamentu nustatomos taisyklės, susijusios su fizinių asmenų apsauga tvarkant jų duomenis, ir taisyklės, susijusios su laisvu asmens duomenų judėjimu. Pagal BDAR 2 straipsnio 1 dalį šis reglamentas taikomas asmens duomenų tvarkymui, visiškai arba iš dalies atliekamam automatizuotomis priemonėmis, ir asmens duomenų, kurie sudaro susisteminto rinkinio dalį ar yra skirti ją sudaryti, tvarkymui ne automatizuotomis priemonėmis.
BDAR 1 straipsnio 1 dalis nustato, kad šiuo reglamentu nustatomos taisyklės, susijusios su fizinių asmenų apsauga tvarkant jų duomenis ir taisyklės, susijusios su laisvu asmens duomenų judėjimu. Pagal BDAR 2 straipsnio 1 dalį šis reglamentas taikomas asmens duomenų tvarkymui, visiškai arba iš dalies atliekamam automatizuotomis priemonėmis, ir asmens duomenų, kurie sudaro susisteminto rinkinio dalį ar yra skirti ją sudaryti, tvarkymui ne automatizuotomis priemonėmis.
BDAR 4 straipsnis apibrėžia asmens duomenų sampratą. Pagal BDAR 4 straipsnio 1 punktą asmens duomenys - bet kokia informacija apie fizinį asmenį, kurio tapatybė nustatyta arba kurio tapatybę galima nustatyti (duomenų subjektas); fizinis asmuo, kurio tapatybę galima nustatyti, yra asmuo, kurio tapatybę tiesiogiai arba netiesiogiai galima nustatyti, visų pirma pagal identifikatorių, kaip antai vardą ir pavardę, asmens identifikavimo numerį, buvimo vietos duomenis ir interneto identifikatorių arba pagal vieną ar kelis to fizinio asmens fizinės, fiziologinės, genetinės, psichinės, ekonominės, kultūrinės ar socialinės tapatybės požymius.
BDAR 4 straipsnio 7 punkte nustatyta, kad duomenų valdytojas – fizinis arba juridinis asmuo, valdžios institucija, agentūra ar kita įstaiga, kuris vienas ar drauge su kitais nustato duomenų tvarkymo tikslus ir priemones; kai tokio duomenų tvarkymo tikslai ir priemonės nustatyti Europos Sąjungos arba valstybės narės teisės, duomenų valdytojas arba konkretūs jo skyrimo kriterijai gali būti nustatyti Europos Sąjungos arba valstybės narės teise.
Pagal BDAR, asmens duomenis tvarko duomenų valdytojas, kuris priima sprendimą dėl asmens duomenų tvarkymo tikslo ir būdo; duomenų tvarkytojas, kuris saugo ir tvarko duomenis duomenų valdytojo vardu (BDAR 4 straipsnio 7, 8 punktai). Duomenų tvarkymas – bet kokia automatizuotomis arba neautomatizuotomis priemonėmis su asmens duomenimis ar asmens duomenų rinkiniais atliekama operacija ar operacijų seka, kaip antai rinkimas, įrašymas, rūšiavimas, sisteminimas, saugojimas, adaptavimas ar keitimas, išgava, susipažinimas, naudojimas, atskleidimas persiunčiant, platinant ar kitu būdu sudarant galimybę jais naudotis, taip pat sugretinimas ar sujungimas su kitais duomenimis, apribojimas, ištrynimas arba sunaikinimas (BDAR 4 straipsnio 2 punktas). BDAR IV dalis numato duomenų valdytojo ir duomenų tvarkytojo atsakomybės pagrindus.
BDAR 5 straipsnyje yra įtvirtinti su asmens duomenų tvarkymu susiję principai. BDAR 5 straipsnio 1 dalies a punkte nustatyta, kad asmens duomenys turi būti duomenų subjekto atžvilgiu tvarkomi teisėtu, sąžiningu ir skaidriu būdu (teisėtumo, sąžiningumo ir skaidrumo principas); to paties straipsnio b punktas numato, jog asmens duomenys renkami nustatytais, aiškiai apibrėžtais bei teisėtais tikslais ir toliau netvarkomi su tais tikslais nesuderinamu būdu; tolesnis duomenų tvarkymas archyvavimo tikslais viešojo intereso labui, mokslinių ar istorinių tyrimų tikslais arba statistiniais tikslais pagal BDAR 89 straipsnio 1 dalį nėra laikomas nesuderinamu su pirminiais tikslais (tikslo apribojimo principas); 5 straipsnio f punkte įtvirtintas vientisumo ir konfidencialumo principas, kuris reiškia, jog asmens duomenys tvarkomi tokiu būdu, kad taikant atitinkamas technines ar organizacines priemones būtų užtikrintas tinkamas asmens duomenų saugumas, įskaitant apsaugą nuo duomenų tvarkymo be leidimo arba neteisėto duomenų tvarkymo ir nuo netyčinio praradimo, sunaikinimo ar sugadinimo. BDAR 6 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmens duomenų tvarkymas yra teisėtas tik tuo atveju, jeigu taikoma bent viena iš šio straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų, ir tik tokiu mastu, kokiu ji yra taikoma, be kita ko, kai (c) tvarkyti duomenis būtina, kad būtų įvykdyta duomenų valdytojui taikoma teisinė prievolė; e) tvarkyti duomenis būtina siekiant atlikti užduotį, vykdomą viešojo intereso labui arba vykdant duomenų valdytojui pavestas viešosios valdžios funkcijas. Taigi, asmens duomenų tvarkymas laikomas teisėtu tik taikant BDAR 5 straipsnyje nustatytus su asmens duomenų tvarkymu susijusius principus bei pritaikius bent vieną iš BDAR 6 straipsnyje nustatytų sąlygų.
Rinkimų kodekso 85 straipsnis reglamentuoja duomenų apie kandidatus skelbimą. Pagal Rinkimų kodekso 85 straipsnio 1 dalį pagal politinės partijos ar politinio komiteto, asmens, keliančio save kandidatu, pateiktus pareiškinius ir kitus dokumentus Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje neterminuotai skelbiama 1 dalies 1-4 punktuose nurodyta informacija: 1) kandidato anketa, kurioje nurodomas kandidato vardas, pavardė, gimimo data, pilietybė, darbovietė, einamos pareigos (tarnyba), narystė politinėse organizacijose ir asociacijose bei šiame kodekse nurodyti privalomi duomenys: ar kandidatas neturi nebaigtos atlikti teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės; ar įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos; ar yra bendradarbiavęs su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis; 2) kandidato deklaracijų, pateiktų Valstybinei mokesčių inspekcijai, pagrindinių duomenų išrašai, patvirtinti to mokesčių inspekcijos padalinio, kuriam deklaracijos buvo pateiktos; 3) kandidato privačių interesų deklaracija; 4) kandidato biografija, kurioje nurodoma kandidato gimimo data ir vieta, savivaldybė, kurioje gyvena, išsilavinimas, užsienio kalbų mokėjimas, darbo patirtis, dalyvavimas visuomeninėje veikloje, šeiminė padėtis ir kita papildoma kandidato pateikta informacija, kurią jis nori skelbti.
Taigi, nagrinėjamu atveju konstatuotina, jog VRK interneto svetainėje neterminuotai skelbdama informaciją apie pareiškėją, vykdo Rinkimų kodekse nustatytą pareigą susijusią su duomenų apie kandidatus skelbimu. VRK veiksmai, skelbiant pareiškėjos pateiktus dokumentus su asmens duomenimis, atitinka BDAR 6 straipsnio 1 dalies c punkte įtvirtintą teisėto asmens duomenų tvarkymo sąlygą, kai duomenis tvarkyti būtina, kad būtų įvykdyta duomenų valdytojui taikoma teisinė prievolė. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog įstatymų leidėjas nėra numatęs jokių išimčių VRK dėl kandidato duomenų skelbimo/ neskelbimo ir tokio asmens duomenų tvarkymo termino priklausomai nuo kandidato rinkimų rezultatų.
Pažymėtina, jog VRK neterminuotą pareiškėjos asmens duomenų skelbimą grindė Rinkimų kodekso atitinkamomis nuostatomis, todėl, priešingai nei teigia pareiškėja, Inspekcija ginčijamame sprendime pagrįstai, vykdydama jai teisės aktais pavestas funkcijas, vertino Rinkimų kodekse įtvirtintą teisinį reguliavimą, siekdama nustatyti, ar jo nuostatos atitinka BDAR 6 straipsnio 1 dalies c punkte įtvirtintą teisėto asmens duomenų tvarkymo (viešinimo) sąlygą, t. y. ar VRK turėjo / turi teisinę pareigą atitinkamus pareiškėjos asmens duomenis ir kokia apimtimi skelbti, pasibaigus rinkimams, į kuriuos pareiškėja nebuvo išrinkta.
Teismo vertinimu, VDAI, ginčijamu sprendimu atmesdama pareiškėjos skundą dėl neteisėto jos asmens duomenų neterminuoto skelbimo, įvertino, ar pareiškėjos skelbiamų asmens duomenų apimtis atitinka Rinkimų kodekso 85 straipsnio nuostatas, taip pat atsižvelgė į Rinkimų kodekso 32 straipsnio 1 dalies 22 punktą, kuriame įtvirtinta ne tik VRK pareiga interneto svetainėje nuolat skelbti pagal kandidatų ar jų atstovų pateiktus pareiškinius ir kitus dokumentus parengtą informaciją apie tuos kandidatus, jų gautus balsus, rinkimų, referendumo komisijų narių, stebėtojų, atstovų, iniciatyvinių grupių narių, šio kodekso ir įstatymų numatytus politinių organizacijų ir rinkimų politinių kampanijų finansavimo bei politinės reklamos skleidimo duomenis, bet ir tokių asmens duomenų skelbimo tikslai – rinkimų, referendumo, Lietuvos Respublikos piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos, Europos Sąjungos piliečių iniciatyvos įgyvendinimo, rinkimų politinių kampanijų, politinių organizacijų finansavimo, rinkėjų informavimo procesų skaidrumo ir demokratinės sistemos veikimo valstybėje užtikrinimo, kandidatų sąžiningos konkurencijos tikslai, kurie, Inspekcijos vertinimu, yra kur kas platesni, nei tik rinkėjų informavimas prieš rinkimus tam, kad rinkėjas galėtų susipažinti su kandidatu. Pagal Rinkimų kodeksą skelbtinų pareiškėjos asmens duomenų viešinimo tikslai įtvirtinti minėtame Rinkimų kodekso 32 straipsnio 1 dalies 22 punkte, todėl atskiras kiekvieno asmens duomens tvarkymo vertinimas nėra tikslingas.
Pareiškėjos teigimu, VRK pažeidė, o VDAI nepagrįstai nenustatė pažeidimų dėl pareiškėjos „teisės būti informuotam“ ir „teisės būti pamirštam“. Tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėja žinojo / turėjo žinoti apie tokius asmens duomenų tvarkymo (neterminuoto skelbimo) veiksmus (teisės būti informuotam aspektu), o jos prašymui ištrinti asmens duomenis taikytina BDAR 17 straipsnio 3 dalies b punkte įtvirtinta išimtis (duomenų tvarkymas yra būtinas siekiant laikytis Sąjungos ar valstybės narės teise, kuri taikoma duomenų valdytojui, nustatytos teisinės prievolės, kuria reikalaujama tvarkyti duomenis <...>).
Pažymėtina, kad BDAR 13 straipsnyje reglamentuojama informacijos, kuri turi būti pateikta duomenų subjektui, kai asmens duomenys renkami iš duomenų subjekto, turinį (BDAR 13 straipsnio 1–2 dalys) bei šios informacijos pateikimo išimtis – jeigu duomenų subjektas jau turi informaciją, ir tiek, kiek tos informacijos jis turi (BDAR 13 straipsnio 4 dalis). BDAR preambulės 62 punkte papildomai pažymėta, kad prievolės suteikti informaciją nebūtina nustatyti tais atvejais, kai duomenų subjektas jau buvo apie tai informuotas arba kai asmens duomenų įrašymas ar atskleidimas aiškiai įtvirtintas įstatyme, arba kai pateikti informaciją duomenų subjektui pasirodo neįmanoma arba tai pareikalautų neproporcingai daug pastangų. Taigi, BDAR 13 straipsnyje įtvirtintos teisės pažeidimas galėtų būti konstatuotas tada, jei būtų nustatyta, kad duomenų valdytojas duomenų subjektui nepateikė informacijos, reglamentuotos BDAR 13 straipsnio 1–2 dalyse bei neegzistuoja BDAR 13 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta išimtis. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog pareiškėja teismui pateiktame skunde galimai pažeistos BDAR 13 straipsnyje įtvirtintos teisės pažeidimą sieja ne su atitinkamos informacijos nepagrįstu nepateikimu, o su galimybės pasirinkti, kokius duomenis pateikti VRK nebuvimu, t. y. aplinkybėmis, kurios nėra aktualios sprendžiant dėl teisės būti informuotam galimo pažeidimo ir Inspekcijos atlikto teisinio vertinimo šiuo klausimu. Todėl teismas sutinka su VDAI pozicija, kad pareiškėjos skunde nurodyti argumentai nepaneigia Inspekcijos sprendime padarytos išvados, jog pareiškėja žinojo / turėjo žinoti apie neterminuotą asmens duomenų skelbimą, kuris aiškiai įtvirtintas Rinkimų kodekse, teisėtumo ir pagrįstumo.
Teismas taip pat sutinka ir pritaria VDAI Sprendime padarytai išvadai dėl BDAR 17 straipsnyje įtvirtintos teisės būti pamirštam galimo pažeidimo. Pareiškėjos teismui pateiktame skunde nurodytas argumentas, jog ji teikdama pareiškinius dokumentus VRK neturėjo pasirinkimo teisės, kokius duomenis teikti, o kokių ne, niekaip nepaneigia Inspekcijos sprendime padarytos išvados dėl BDAR 17 straipsnio 3 dalies b punkte įtvirtintos išimties (teisinės prievolės) egzistavimo, t. y. Rinkimų kodekse VRK įtvirtintos pareigos neterminuotai skelbti kandidatų (pareiškėjos) asmens duomenis.
Atkreiptinas dėmesys į tai, jog iki Rinkimų kodekso galiojęs teisinis reguliavimas, kuriame, anot pareiškėjos, buvo aiškiai detalizuoti asmens duomenų apie kandidatus skelbimo terminai, nelaikytinas aktualiu nagrinėjamu atveju (rinkimai, į kuriuos kandidatuodama pareiškėja teikė pareiškinius dokumentus su asmens duomenimis, įvyko jau įsigaliojus Rinkimų kodeksui), todėl teismas dėl šių pareiškėjos skundo argumentų nepasisako kaip dėl teisiškai nereikšmingų.
Pareiškėja taip pat prašo priteisti iš VRK 3 Eur žalą už kiekvieną dieną nuo 2023 m. kovo 5 d. iki kol bus pašalinti asmens duomenų tvarkymo pažeidimai ir užtikrintas jos asmens duomenų saugumas.
Dėl prašomos priteisti žalos atlyginimo priteisimo pažymėtina, kad turtinės, kaip ir neturtinės žalos, padarytos neteisėtais valstybės ar savivaldybės institucijų veiksmais, atlyginimo imperatyvas kyla iš Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies, įtvirtinančios, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas.
Valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas reglamentuojamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje. Šiame straipsnyje numatyta valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, ir savivaldybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo ar savivaldybės darbuotojo kaltės (CK 6.271 straipsnio 1 dalis). CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Žalą padariusio asmens kaltė yra preziumuojama, laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnis). Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (ir turtinės, ir neturtinės) privalo būti tenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-556-1355/2010 ir kt.). Taigi, esminė turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo sąlyga yra atitinkamos valdžios institucijos priimti neteisėti aktai, taip pat neveikimas taip, kaip pagal įstatymus buvo privaloma veikti. Pagrindinis viešosios atsakomybės elementas yra neteisėti veiksmai, todėl jų buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas.
Nagrinėjamu atveju įvertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visumą, darytina išvada, kad pareiškėja neįrodė būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – valstybinės valdžios institucijos VRK neteisėtos veikos, todėl nenustačius VRK neteisėtų veiksmų valstybei nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą pagal CK 6.271 straipsnį. Atsižvelgiant į tai nėra teisinio pagrindo pareiškėjos naudai priteisti žalos atlyginimą iš valstybės.
Pareiškėja prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl Rinkimų kodekso 85 straipsnio 1 dalies nuostatos dalies dėl rinkimų nelaimėjusio kandidato neterminuoto neriboto duomenų viešo skelbimo atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos 34 straipsnio 2 daliai ir konstituciniam teisinės valstybės principui.
Dėl pareiškėjos procesinio prašymo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą pažymėtina, kad teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio nustatyta tvarka, privalo kreiptis į Konstitucinį Teismą tuo atveju, jei yra pagrindas manyti, jog įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris taikytinas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai. Teismui nekyla abejonių dėl šioje byloje taikomų teisės aktų ginčijamo Sprendimo atitikties Konstitucijai, todėl toks pareiškėjos prašymas netenkinamas. Tai, kad pareiškėja kitaip aiškina ir interpretuoja įstatymo nuostatas, neduoda pagrindo teismui pritarti pozicijai apie teisinio pagrindo kreiptis į Konstitucinį Teismą egzistavimą.
Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, teismas daro išvadą, kad Inspekcija iš esmės teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines aplinkybes, Inspekcijos ginčijamas Sprendimas pripažintinas pagrįstu ir teisėtu, todėl jo naikinti skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 d. 1 p., 56 str.). Vien ta aplinkybė, jog pareiškėjos netenkina ginčijamo Sprendimo turinys nesudaro pagrindo Sprendimą pripažinti nepagrįstu ir neteisėtu.
Pareiškėja skunde išdėsto daugiau argumentų dėl ginčijamo Sprendimo nepagrįstumo ir žalos atlyginimo, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl dėl jų teismas nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 straipsnio 2 dalimi, 88 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos V. Z.-S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.