- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-12-03
- Bylos Nr.
- 2S-2120-611/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andžej Maciejevski
- Atsakovas
- K. J. J.
- Ieškovas
- UAB „Vilniaus energija“
- Kategorijos
- 116.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andžej Maciejevski teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo K. J. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. spalio 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Vilniaus energija“ ieškinį atsakovui K.J. J. dėl skolos priteisimo. Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. spalio 13 d. sprendimu ieškovui UAB ”Vilniaus energija” iš atsakovo K.J. J. priteista 21 008 Lt įsiskolinimo už šildymą ir karštą vandenį kartu su palūkanomis ir 915,74 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 3 d. nutartimi, įskaičius 2000 Lt, kuriuos atsakovas buvo sumokėjęs iki teismo sprendimo priėmimo, minėtu pirmosios instancijos teismo sprendimu priteista 21 008 Lt įsiskolinimo už šildymą ir karštą vandenį kartu su palūkanomis suma sumažinta iki 19 008 Lt.
Atsakovas prašė teismo sprendimo vykdymą išdėstyti 24 mėnesiams. Nurodė, kad priteistos sumos iš karto sumokėti neišsigali dėl sunkios turtinės padėties, nes jis gauna 782,87 Lt senatvės pensiją ir 180 Lt nukentėjusių asmenų valstybinę pensiją, jam yra nustatyta teisė į būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijas nuo 2012 m. balandžio 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 30 d. Mokėjimus buvo sustabdęs dėl to, kad ieškovas neįrengė bute šilumos ir karšto vandens apskaitos prietaisų, ginčijo priskaičiuoto karšto vandens sąskaitas, einamųjų mokėjimų nemokėjo nuo 2011 m. vasario, skaitikliai neįrengti iki šiol. Patvirtino, kad gali mokėti po 1000 Lt kas mėnesį, ieškovui priteistą sumą išmokėtų per 24 mėnesius.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. spalio 11 d. nutartimi netenkino atsakovo prašymo dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. spalio 13 d. sprendimo vykdymo išdėstymo. Nurodė, kad skolininko gaunamos išmokos (pensijos), turint vertingo nekilnojamojo turto, nėra vienintelis jo pragyvenimo šaltinis. Atsakovui nuosavybės teise priklauso butas, automobilis, garažas, žemės ūkio paskirties žemė. Kiekvieno iš nurodyto nekilnojamojo turto objektų vertė atskirai viršija išieškomą sumą, o kažkurių viršija kelis kartus, todėl skolininkas, būdamas pagal savo turtinę padėtį finansiškai pajėgus įvykdyti teismo sprendimą, privalo savo prievolę vykdyti.
Atskirojo skundo argumentai
Atsakovas atskirtuoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. spalio 11 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės- Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. spalio 13 d. sprendimo, kuris Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 3 d. nutartimi pakeistas, vykdymą atidėti, išdėstant bei pakeičiant sprendimo vykdymo tvarką taip, kad galėtų jį vykdyti pilnai 24 mėnesių laikotarpyje dėl lėšų trūkumo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. ieškovo atstovas teismo posėdžio metu, sprendžiant teismo sprendimo išdėstymo klausimą, sutiko su skolos išdėstymu su sąlyga, kad jei atsakovas praleis eilinį mokėjimą, ieškovas turi teisę išieškoti visą likusią sumą iškart. Atsakovas prašė teismo šią nuostatą taikyti priimant atitinkamą nutartį.
2. Teismas netinkamai vertino surinktus įrodymus dėl atsakovo turtinės padėties. Nurodo, kad jam priklausantis automobilis pagamintas 1982 m. po keturių garažo vagysčių jis visas iškomplektuotas, pavogti mazgai, įranga, detalės. Teigia, kad jokių pajamų iš žemės negauna, o žemės mokestį reikia mokėti, tai atsispindi turto deklaracijoje. Teismas nepatikėjo nei Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, nei biudžetinės įstaigos Vilniaus miesto socialinės paramos centro socialinių išmokų skyriaus pateiktais dokumentais.
3. Nurodė, kad kas mėnesį jau įmoka ieškovui po 1000 Lt, nors dar nėra aišku kaip bus išspręstas skundas.
Atsiliepimas
Ieškovas su atsakovo atskiruoju skundu nesutiko. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
Šalies argumentai
1. ieškovas nesutiko su atsakovo prašymu ir aiškiai tai išreiškė teismo posėdyje. Atsakovas cituoja atskirą iš konteksto paimtą ieškovo sakinį.
2. Atsakovas teikia prašymą, kurio realiai neįvykdys. Apeliantas akcentuoja savo sunkią turtinę padėtį, jo gaunamos mėnesio pajamos mažesnė nei 1000 Lt, kuriuos jis žada mokėti kas mėnesį.
3. Atsakovas už elektrą nemokėjo ilgą laiką. Lietuvos Respublikos Ūkio ministro įsakyme „Dėl šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų patvirtinimo“ nėra numatyta galimybės atidėti mokėjimą už šilumos energiją ar išdėstyti jį dalimis. Atidedant teismo sprendimo vykdymą būtų iš esmės paneigtas teismo sprendimas bei būtų pažeisti šalies, kurios naudai jis ir priimtas, lūkesčiai.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Pagal CPK 320 straipsnį, 338 straipsnį apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmos instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.
CPK 284 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teismo teisė dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo paties iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas reikšmingas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Sprendimo vykdymo išdėstymas ir atidėjimas – sprendimo privalomumo ir vykdytinumo savybių, kurias įgyja įsiteisėjęs sprendimas, nukėlimas tam tikram laikui, kuomet sprendimo įvykdyti iš karto negalima dėl itin sunkios įpareigoto asmens turtinės padėties ar kitų ypatingai svarbių aplinkybių. Asmens turtinę būklę apibūdina jo reguliarių (dabartiniu metu žinomų) pajamų bei išlaidų balansas. Kadangi sprendimo (nutarties) vykdymo atidėjimas ar išdėstymas reiškia nukrypimą nuo bendrosios galutinių teismo procesinių sprendimų, kuriais užbaigiama byla, vykdymo tvarkos, apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentu, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas tik išimtiniais atvejais. Be to, sprendžiant teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo klausimą, būtina maksimaliai užtikrinti, kad toks sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas nepažeistų išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyros, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.
Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. spalio 13 d. sprendimu ieškovui iš atsakovo priteista 21 008 Lt skolos su palūkanomis ir 915, 74 Lt bylinėjimosi išlaidų (2 t., b.l. 157-159). Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 3 d. nutartimi priteista 21 008 Lt skola su palūkanomis sumažinta iki 19 008 Lt.
Apelianto argumentas, kad ieškovas neprieštaravo dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, nepagrįstas bylos duomenimis. Iš pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolo bei apeliacinės instancijos teismui pateikto atsiliepimo į atskirąjį skundą turinio matyti, kad ieškovas nesutiko su ieškovo prašymu išdėstyti teismo sprendimo vykdymą. Apelianto skunde pacituota pirmosios instancijos teismo posėdžio metu ieškovo atstovo išsakyta pavienė visai iš kito konteksto paimta frazė neatspindi bendros ieškovo pozicijos šiuo klausimu.
Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstą apelianto argumentą, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas teismo sprendimo vykdymo išdėstymo klausimą, netinkamai įvertino atsakovo turtinę padėtį. Pagal byloje esančius duomenis atsakovo gaunamų išmokų (pensijų) suma per mėnesį sudaro 962,87 Lt (3 t., b.l.76-77). Byloje nėra duomenų, kad atsakovas turi išlaikytinių ar įsipareigojimų tretiesiems asmenims. Atsakovui nuosavybės teise priklauso šis nekilnojamasis turtas: 1) 50,96 kv.m. butas, esantis Žirmūnų g. 30A-42, Vilniuje (3 t., b.l. 79); 2) garažas, esantis Žirmūnų g. 54A, Vilniuje (3 t. b.l. 80-81); 3) 35,19 ha žemės sklypas, esantis Raseinių rajone. (3 t. b.l. 88); 4) transporto priemonė (3 t. b.l. 78). Taigi, nors atsakovo gaunamos pajamos mėnesiui nesiekia 1000 Lt, tačiau aukščiau paminėtas atsakovui priklausantis turtas rodo, kad atsakovo turtinė padėtis nėra bloga. Tuo tarpu apelianto nurodyti Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos bei biudžetinės įstaigos Vilniaus miesto socialinės paramos centro socialinių išmokų skyriaus dokumentai rodo, kad atsakovas atitinka šių institucijų kriterijus atitinkamai pagalbai gauti, tačiau jie nėra vienintelis teismui privalomas dokumentas, pagrindžiantis atsakovo turtinę padėtį. Nors atsakovas nurodo, kad jau dabar, t.y. po teismo sprendimo paskelbimo, kas mėnesį moka ieškovui po tūkstantį litų, tačiau teismui nepateikė jokių šiuos jo teiginius pagrindžiančių duomenų. Be to, atsakovas, kurio mėnesinės pajamos sudaro 962,87 Lt, nepagrindė savo galimybių kas mėnesį mokėti po 1000 Lt teismo sprendimui įvykdyti. Išdėstytų aplinkybių visuma patvirtina, kad nagrinėjamu atveju nebuvo jokių išimtinių aplinkybių teismo sprendimo vykdymo išdėstymui. Tuo pačiu pažymėtina, kad gera ieškovo finansinė padėtis nesudaro pagrindo išdėstyti teismo sprendimo vykdymą. Juolab, kad iš atsakovo priteista skola yra susidariusi nuo 2000 m. iki 2012 m. Sprendžiant teismo sprendimo vykdymo išdėstymo klausimą yra aktualūs lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principai; jų taikymas reikalauja atsižvelgti ne tik į skolininko, bet ir į išieškotojo interesus. Nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą taip pat atsižvelgtina į tai, ar, išdėsčius teismo sprendimo vykdymą skolininko nurodytu būdu, bus užtikrintas tinkamas teismo sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas ir ar nebus pažeisti išieškotojo lūkesčiai. CK 1.2 straipsnio 1 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 14 straipsnyje įtvirtintas lygiateisiškumo principas reiškia diskriminavimo draudimą ir reikalavimą, kad vienodos situacijos būtų vertinamos vienodai, nebent dėl svarbių priežasčių būtų pakankamas pagrindas vertinti jas skirtingai; taikant lygiateisiškumo principą reikalaujama, kad, nagrinėjant civilinius ginčus teisme, vienodos faktinės sudėties civilinės bylos būtų sprendžiamos vienodai. Pagal teisėtų lūkesčių principą privalu pripažinti teisėtai įgytas asmens civilines teises, jas gerbti ir ginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-495/2004). Todėl, atsižvelgiant į atsakovo bendrą materialinę padėtį, ieškovo interesus, nenustačius jokių išimtinių aplinkybių teismo sprendimo vykdymo išdėstymui, tenkinti apelianto atskirąjį skundą nėra teisinio pagrindo.
Pirmosios instancijos teismas, atsisakęs išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir teisingai pritaikė teisės normas, reglamentuojančias sprendimo įvykdymo išdėstymą, tenkinti atskirąjį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. spalio 11 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., teismas
nutarė:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. spalio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.