Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant bendraieškovei E. P. ir ieškovei I. P., atstovaujančiai kaip įstatyminei atstovei bendraieškovę ir veikiančiai nepilnametės dukros J. P. interesais, bei ieškovės atstovei adv. G. Striaukienei, atsakovui E. P. ir jo atstovei adv. I. Mekienei, Šiaulių m. savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau - ŠVTAS) atstovei E. L.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą, pagal bendraieškovės E. P. ir ieškovės I. P., veikiančios dukros J. P. vardu ieškinį atsakovui E. P. dėl ieškovei ir bendraieškovei nustatyto išlaikymo dydžio pakeitimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Taip pat ieškovė teigia, kad mūsų dukrų ligoms gydyti reikia apie 15,00 Eur, vienai dukrai vaistams, kas sudarytų 30,00 Eur, abejoms mergaitėms, tai metinė vaistų suma sudarytu 360 Eur, kas byloje nėra įrodyta, nepateikti nei gydytojos išrašai, nei vaistų pirkimo dokumentai, bei tokia suma yra neprotinga.

Ieškovė taip pat nepagrįstai nurodo, kad būsto išlaidos per mėnesį sudaro 90,00 Eur, kai tuo tarpu iš pateiktų dokumentų analizės, tokių poreikių būsto išlaikymo išlaidų ieškovė nepatiria. Be to, nepagrįstai šios išlaidos yra dalijamos ant trijų asmenų, kai bute gyvena keturi asmenys, tai yra ir ieškovės motina.

Taigi išlaidos elektrai vidutiniškai per mėnesį sudaro 16,56 Eur (24+12+30,24 už keturis mėnesius), dalijant iš 4 asmenų, susidaro 4,14 Eur, vienam asmeniui.

Išlaidos dujoms vidutiniškai per mėnesį sudaro 6,90 Eur (9,71+9,71+3,61+4,83+6,66 už penkis mėnesius) dalijant iš 4 asmenų, susidaro 1,72 Eur, vienam asmeniui,

Išlaidos DNSB vidutiniškai per mėnesį sudaro 13,91 Eur (spalis 27,18 (laikoma kaip ,už du mėnesius, nes kitais mėnesiais sumos dvigubai mažesnės)+14,09+14,12+14,06+14,01 už šešis mėnesius) dalijant iš 4 asmenų, susidaro 3,47 Eur, vienam asmeniui.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, atsikirtimus, formuojamą teismų praktiką, atsakovas teismo prašė ieškovės I. P. ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir neįrodytą, bei priteisti iš ieškovės visas jo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Institucija, duodanti išvadą byloje pateikė išvadą ir nurodė šiuos motyvus.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje yra nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Ši Konstitucijos norma iš esmės atitinka Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalį, kuri nustato tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes, taip pat atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192-3.203 straipsnių, įtvirtinančių tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nuostatas. Ši tėvų pareiga yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdyti vienam iš tėvų su kuriuo gyvena vaikai. Tėvai, siekdami garantuoti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai vystytis ir tenkinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus, privalo vykdyti tinkamai. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra tinkamo išlaikymo forma ir dydis, tai yra esminiai vaiko išlaikymo pareigos vykdymo tinkamumo vertinimo kriterijai. Pagrindiniai priteistino vaiko išlaikymo dydį lemiantys kriterijai yra įtvirtinti Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, yra vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis ( CK 3.192 straipsnis), šių kriterijų pusiausvyrą padeda išlaikyti Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse 3.3 straipsnio pirmoje dalyje įtvirtintas prioritetinis vaiko teisių ir interesų apsaugos principas. Kadangi vaiko išlaikymo prievolė yra tęstinio pobūdžio, ribota laiku iki vaiko pilnametystės, tai pačios prievolės turinys kinta, keičiantis vaiko poreikiams. Vaikų išlaikymo tiesioginis tikslas - maksimaliai patenkinti vaiko poreikius ir interesus.

Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.

Atsižvelgiant į nepilnamečių: E. P., gim. (duomenys neskelbtini) ir J. P., gim. (duomenys neskelbtini) teises ir teisėtus interesus, Skyrius mano, jog tikslinga priteisti iš atsakovo E. P. jo dukterims, išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 160 Eur iki vaikų pilnametystės.

Skyrius vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 252 straipsnio 1 dalimi, savo galutinę išvadą šioje civilinėje byloje pateiks teismo posėdyje po įrodymų ištyrimo.

Teismo posėdžio metu institucijos atstovė paaiškino teismui, kad ieškovės ir bendraieškovės reikalavimus atsakovui, jos atstovaujamas skyrius palaiko visiškai. Nurodė, jog minimaliems žmogaus poreikiams patenkinti šiuo metu reikia 380 Eur per mėnesį. Kadangi po santuokos nutraukimo, vaikai liko gyventi su motina, o tėvas kartu negyvena, dėl to palengvėja tėvo padėtis, o motinos pasunkėja, nes vaikams reikalinga ne tik materialinė parama, bet ir nuolatinė priežiūra. Atstovė siūlė teismui atsižvelgiant į atsakovo amžių, sveikata ir jo pasiruošimą dirbti, patenkinti ieškovės ir bendraieškovės prašymą, o atsakovo atsikirtimus atmesti. Papildomai nurodė, kad Lietuvos Respublikai ratifikavus Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija, nustatyta, kad vaikui turi būti užtikrintos normalios sąlygos jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi ir už tai atsakomybė tenka jų tėvams.

Ieškovės ir bendraieškovės ieškinys atsakovui tenkintinas visiškai.

LR CPK normose, reglamentuojančiose bylų, kylančių iš šeimos santykių, nagrinėjimo ypatumus, taip pat nustatyta teismo teisė, atsižvelgiant į ieškinio pagrindą sudarančias ir teisme paaiškėjusias bylos aplinkybes, priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, bet yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu (LR CPK XIX skyrius ,,Šeimos bylų nagrinėjimo ypatumai“). LR CK ir LR CPK įtvirtintos teisės normos, kuriose nustatytas aktyvus teismo vaidmuo, užtikrinant vaiko teisių įgyvendinimą.

Tėvų valdžios turinys nustatytas LR CK 3.155 str. 2 d. - tai tėvų teisė ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikai būtų parengti savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Teismas pažymi, kad tėvų valdžia yra skirta įgyvendinti prigimtinėms vaikų teisėms, ji apima tėvų su savo vaikais susijusias ne tik teises, bet ir pareigas, todėl yra privaloma ir nė vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti pareigos įgyvendinti tėvų valdžią.

Iš bylos medžiagos ir dalyvių paaiškinimų matyti, kad Šiaulių apylinkės teismo 2014-05-05 sprendimu, nutraukiant E. P. ir I. P. santuoką bendru sutikimu jie susitarė, kad atsakovas E. P. dukters bendraieškovės E. P. ir dukters J. P. išlaikymui mokės po 200,00 Lt (atitikmuo 57,92 Eur) periodinių išmokų mokamų kiekvieną mėnesį iki jų pilnametystės (99-101 b. l.). Tėvams nutraukus santuoka buvo susitarta, kad vaikų gyvenamoji vieta nustatoma su motina I. P. (99-101 b. l.). Vaikų motinos I. P. gaunamos pajamos pastaruoju tėra tik apie 600,00 Eur per mėnesį, o anksčiau buvo dar mažesnės (61-62, 117 b. l.). Atsakovas šiuo metu dirba pagal darbo sutartį ir gauną nuolatinį darbo užmokestį (63-64 b. l.).

Vaiko poreikiai maistui nustatomi atsižvelgiant į įstatyme nustatytą vaiko teisę būti pakankamai aprūpintam maistu, kad vaikas turėtų tiek ir tokios kokybės maisto, kuris patenkintų jo visapusišką fiziologinį vystymąsi (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 11 straipsnis). Negalima užtikrinti deramo vaikų fizinio, protinio, dvasinio, moralinio ir socialinio vys­tymosi, jei jie nepakankamai maitinami. Vaiko maisto poreikiai priklauso nuo vaiko amžiaus, indivi­dualių vaiko augimo ir kitų aplinkybių. Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. ISAK-1384 ,,Dėl maitinimo normų nustatymo“ (su pakeitimais 2006 m.) yra patvirtinta maitinimo norma moksleiviams ir ikimokyklinio ugdymo įstaigų auklėtiniams, išlaikomiems valstybės. Minėtame įsakyme reglamentuojama, kad maitinimo norma parai turi siekti nuo 2,46 Eur (anksčiau 8,5 Lt) iki 3,16 Eur (anksčiau 10,9 Lt) per parą, jei vaikams yra skiriamas visas maitinimas tris kartus per dieną. Taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1997-06-05 nutarimu Nr. 561 (nauja redakcija Žin., 2007, Nr. 137-5611) yra patvirtinusi sporto renginių, vykstančių Lietuvoje, dalyvių vienos paros maitinimosi išlaidų piniginių kompensacijų dydžius. Šiuo nutarimu Vyriausybė jaunučiams, jauniams ir jaunimui, nustatė maitinimosi išlaidų normą 3,48 - 5,79 Eur (anksčiau 12-20 litų) per parą. Analogiškai tokias pat normas reikalinga taikyti ir vaikams, augantiems šeimose. Todėl teismas laiko, kad ieškovės ir bendraieškovės nurodytas dydis dėl vaiko maitinimui reikalingų išlaidų yra realus (1 b.l.).

Tėvų pareiga rūpintis vaikais, auklėti juos ir išlaikyti, sudaryti jiems normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas, kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Vaikams sulaukus pilnametystės išnyksta tėvams teisinė pareiga išlaikyti vaiką (CK 3.192str., 3.194str. 3d.). Jei tėvai savo noru neteikia vaikui protingo išlaikymo, išlaikymas priteisiamas ir išieškomas priverstine tvarka. Atsakovas teismo sprendimu jau buvo įsipareigojęs, pagal to meto kainų lygį ir gaunamas pajamas mokėti vaikams būtiną išlaikymą. Dėl to teismo 2014-05-05 sprendimu buvo išspręstas atsakovo vaikų išlaikymui reikalingų lėšų klausimas, tuo pačiu siekiant užtikrinti, bent minimalius jų poreikius. Tačiau individualūs vaikų poreikiai, jų kaip asmenybių vystymasis šiandien sąlygoja ir jų išlaikymui reikalinga realų dydį. Siekiant, jog suaugęs vaikas taptų pilnaverte asmenybe, išlaikymo forma bei dydis negali būti ribojami vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus. Pirmiausia, tik tėvai yra atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių (pažiūrų) sistemai, už paramą vaikui siekiant gero išsilavinimo, realizuojant turimus sugebėjimus, pomėgius. Atsakovo vaikai šiuo metu dar mokosi, lanko ir norėtų lankyti po pamokų papildomus užsiėmimus, tai yra ne tik siekia įgyti gerą išsilavinimą, bet ir realizuoja savo sugebėjimus (1-3, b. l.). Tačiau kaip paaugliai jie turi būti sveiki siekdami realizuoti savo gebėjimus, o tai yra susiję ir su papildomomis išlaidomis. Dėl to materialios tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra jų teikiamo išlaikymo forma ir dydis. Tėvams šiuo aspektu tenka dalytis normalaus vaikų vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192str. 2d.). Tai reiškia, jog tėvai privalo iš anksto įvertinti savo esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Priešingu atveju, tėvams ar vienam iš jų neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaikus, ugdyti jų asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Vaikų motina I. P. ne tik pagal išgales materialiai remia savo vaikus, bet ir siekia sudaryti jiems geras sąlygas jų fiziniam ir socialiniam vystymuisi, ko negalima pasakyti apie atsakovą, nes jo teikiamas išlaikymas vaikams yra aiškiai per mažas, neatitinkantis net jų minimalių (fiziologinių) poreikių. Vertinant tokią padėtį, kuomet motinos skiriamos lėšos vaikų išlaikymui yra aiškiai didesnės nei vaikų tėvo, tai pripažintina vaiko teisių pažeidimu ir toks šio pažeidimo tęstinis pobūdis negali būti toleruojamas. Vaikams neatidėliotinai ir jiems gyvybiškai svarbus nuolatinis poreikis būti išlaikomiems, sąlygoja tai, jog yra spręstinas išlaikymo dydžio pakeitimas. CK 3.201 str. 1 d. numato ir būtiną išlaikymo dydžio pakeitimo sąlygą, tai yra teismas gali sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jei po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė turtinė šalių padėtis. Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes ir vaikų interesų apsaugą, atsiranda būtinumas keisti išlaikymo dydį, nes ankstesnio dydžio teismo skirtas išlaikymas nėra pakankamai efektyvus ir naudingas vaikams. Vaiko poreikių pasikeitimas CK 3.201str. 1d. prasme, taip pat savo ruožtu sudaro savarankišką pagrindą spręsti dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Todėl teismas laiko, kad orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, laikytina CK 6.461 str. 2d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Šioje byloje toks kriterijus gali būti taikomas, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes ir sprendžiant kokio dydžio išlaikymas reikalingas vaikams.

Teismas sutinka su Šiaulių m. VTAS atstovės argumentu, kad Lietuvos Respublikai ratifikavus Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvenciją (konvencijos 27str. 1,2 d.), privalu pripažinti, kad kiekvienas vaikas turi turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis sudarymą, pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Konstitucijoje 38 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Ši tėvų konstitucinė pareiga lemia tai, kad išlaikymui reikalingas deramas pinigų sumas tėvai turi apskaičiuoti ir skirti patys. Tai yra turtinė asmeninė prievolė, todėl jos negalima atsisakyti arba perleisti kitiems asmenims (CK 3.192 str. 1 d.). Geriausiai žinodami auklėjamo vaiko individualius poreikius, tėvai atsakingai turėtų skirti visą išlaikymą vaikui ir tokį išlaikymą tinkamai panaudoti. CK 3.192 str. 2 d. numato, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinantis būtinas vaikui vystytis sąlygas. Tai reiškia, kad išlaikymo dydis visais atvejais yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą, kitaip teikiamas mažesnio dydžio išlaikymas neatitiktų išlaikymo paskirties. Remiantis byloje pateiktais dokumentais darytina išvada, kad ieškovės ir bendraieškovės E. P. prašomas priteisti iš atsakovo vieno šimto dvidešimties eurų mėnesinėmis išmokomis išlaikymas nėra per didelis ar ypač pabloginantis atsakovo padėtį. Taip teismas atsižvelgia į tai, jog ieškovė ir bendraieškovė sumažino savo ieškinio reikalavimus nuo 160 Eur iki 120 Eur atsakovui, įvertindamos šiuo metu esamą pastarojo finansinę padėtį. Be to teismas laiko, jog atsakovo turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti iš jo šiuos vaikų išlaikymui reikalingus dydžius, kurie būtini sudarant normalias sąlygas jų vystymuisi. Remiantis aukščiau paminėtu atmestinas atsakovo argumentas, kad jis tegali mokėti tik po 90 Eur vaikų išlaikymui, nes pagal bylos dokumentus yra akivaizdu, kad vaikų poreikiai viršiją atsakovo nurodomą dydį. Dėl to teismas laiko, jog atsakovo siūlomas išlaikymas yra per mažas ir realiai nebūtų pakankamas vaikų normaliam vystymuisi. Be to atsakovas pagal darbo pobūdį gali tikėtis ateityje ir didesnių pajamų. Taip pat atmestinas ir atsakovo atstovės motyvas, kad ieškovė ir bendraieškovė neturi juridinės teisės į didesnį išlaikymą, kadangi atsakovo pajamos nepakito nuo 2014 metų, kadangi teismas pirmiausia vertina vaikų poreikius, o tik po to tėvo turtinę padėtį kuri nėra bloga (47, 63-64, 66-71, 74 b. l.). Atmestinas ir atsakovo atsikirtimas dėl jo sveikatos būklės, kadangi pateikti duomenys užfiksuoti dar 2014-12-05, tai yra po santuokos nutraukimo, o naujesnį duomenys į bylą nėra pateikti (48 b. l.). Net ir atsakovui neturint pakankamai pajamų iškarto sumokėti padidėjusias išmokas, jis neliks be pragyvenimui reikalingų lėšų. Kadangi pirmiausia, darbo teisės nuostatos numato, kad darant išskaitas iš darbuotojo darbo užmokesčio negali būti išieškoma daugiau nei 50 procentų jam išmokėtino darbo užmokesčio, todėl nėra teisinio pagrindo mažinti ieškovės ir bendraieškovės prašomo išlaikymo dydžio. Antra, atsakovui nemokant viso ar dalies ieškovei ir bendraieškovei teismo priteisto išlaikymo, atsiras jo įsiskolinimas nepilnamečiams vaikams, kuris turės būti sumokėtas, net ir jiems sulaukus pilnametystės.

Naujajame Civiliniame kodekse, skirtingai negu prieš tai galiojusiame Santuokos ir šeimos kodekse, vaikas pripažįstamas savarankišku civilinių teisinių santykių subjektu. Tai reiškia tėvų ir vaikų turtinių teisių atskyrimo principo įtvirtinimą šalies teisės sistemoje. Į tai atsižvelgtina taikant ir aiškinant CK 3.192, 3.194, 3.196 straipsniuose nustatytas normas dėl išlaikymo priteisimo nepilnamečiam vaikui. Nurodytų CK straipsnių pagrindu išlaikymas priteisiamas vaikui, o ne jo įstatyminiams atstovams, todėl teismo sprendime nurodoma, jog išlaikymas priteisiamas vaikams. Tuo pačiu tenkintinas atsakovo ir bendraieškovės prašymas, pastarajai priteistas padidintas išmokas pervedant į jos asmeninę sąskaitą.

Taip pat tenkintinas ir bendraieškovės įstatyminės atstovės prašymas priteisti E. P. išlaikymą ne iki pilnametystės, o iki ji baigs gimnaziją, atsižvelgiant į CPK 376 str. 3d.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyrius 2017-09-05 pateikė į bylą pažymą Nr. NTP-7-8895 nurodydamas, kokio dydžio išlaidas patyrė valstybė už I. P. suteiktą teisinę pagalbą (111 b. l.). Kadangi teismas tenkina sumažintus ieškovės I. P. ieškinio reikalavimus atsakovui E. P., tai šios valstybės turėtos bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių ieškovė yra atleista, priteistinos į valstybės biudžetą iš atsakovo (CPK 93 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR CK 3.60; 3.62; 3.66-3.67; 3.69-3.70; 3.88; 3.168; 3.174; 3.194 str., LR CPK 259- 270 str.,

nusprendžia:

1. Ieškovės I. P. ir bendraieškovės E. P. sumažintus ieškinio reikalavimus atsakovui E. P. tenkinti visiškai.

2. Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2014-06-01 sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 3.1. ir 3.2. punktus ir juos išdėstyti nauja redakcija:

,,3.1. Priteisti bendraieškovei E. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo E. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) padidintą išlaikymą po 120,00 Eur (vieną šimtą dvidešimt eurų) kas mėnesį periodinėmis išmokomis mokamomis kiekvieną mėnesį iki einamojo mėnesio 15 dienos nuo 2017-05-03 iki 2018 m. liepos 14 d. įskaitytinai, pinigus pervedant į dukters asmeninę sąskaitą Nr. LT72 7300 0101 52119 5349, esančią Swedbank AB.

3.2. Priteisti ieškovei I. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo E. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) dukrai J. P. (gim. duomenys neskelbtini,) skirtą padidintą išlaikymą po 120,00 Eur (vieną šimtą dvidešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį iki einamojo mėnesio 15 dienos nuo 2017-05-03 iki dukros pilnametystės, pinigus pervedant į ieškovės nurodytą asmeninę sąskaitą. Įpareigoti ieškovę I. P. tvarkyti uzufrukto teise vaiko tėvo mokamas lėšas.“

3. Priteisti į valstybės biudžetą (surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660) iš atsakovo E. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) šias bylinėjimosi išlaidas: 86,00 Eur (aštuoniasdešimt šešis eurus) žyminio mokesčio už vaikų išlaikymui skirtas lėšas ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai (surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5630) 214,02 Eur (du šimtus keturiolika eurų 2 ct) išlaidų už valstybės teisinę pagalbą I. P..

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių miesto apylinkės teisme.