- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-10-06
- Bylos Nr.
- PK-2784-1053/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-68-3-00157-2017-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ugnė Gailiūnienė
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ugnė Gailiūnienė, susipažinusi su Z. Š. privataus kaltinimo skundu dėl baudžiamosios bylos iškėlimo S. J. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 154 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus miesto apylinkės teisme 2017 m. rugpjūčio 21 d. gautas pareiškėjo Z. Š. privataus kaltinimo skundas dėl baudžiamosios bylos proceso iškėlimo S. J. pagal BK 154 straipsnio 1 dalį.
Šalies argumentai
Skunde prašoma patraukti baudžiamojon atsakomybėn S. J. pagal BK 154 straipsnio 1 dalį už tai, kad ji siekdama turtinės ir kitos naudos, paskleidė apie pareiškėją tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti jį arba pakirsti pasitikėjimą juo. Skunde pareiškėjas nurodo, kad 2016 m. rugpjūčio 31 d. S. J. surašė atsiliepimą į jo prašymą dėl paskirtos kardomosios priemonės pakeitimo baudžiamojoje byloje Nr. 1-74-517/2016, nurodydama šiuos melagingus teiginius: „Atkreiptinas dėmesys į tai, jog ... (Z. Š.) visas nusikalstamas veikas (...) padarė būtent bendrame name, adresu Vilniaus rajone, Sudervės sen., Sudervės k., Stanislovo B. J. g. 2“ (Atsiliepimo 1 puslapis); „Būtent būdamas šalia manęs bendrame name (...) jis (Z. Š.) man ir mano vaikams kelia pavojų, nuolat atlikdamas galimai nusikalstamas veikas.“ (Atsiliepimo 2 puslapis); „Neleistinas ir nusikalstamas poveikis man iš ... (Z. Š.) pusės buvo daromas ne tik praeityje, tačiau tai tęsiasi ir iki dabar.“ (Atsiliepimo 2 puslapis); „Kaip nurodžiau prašyme Trakų rajono apylinkės teismui (...) (Z. Š.) elgiasi agresyviai, linkęs smurtauti ir morališkai ir fiziškai“ (...) Tokie jo apsilankymai nepakeliami psichologiškai nei man, nei mano mažametei dukrai, ,,, (Z. Š.) dukrą baugina policininkais, mane- išmešiąs iš darbo.‘ (Atsiliepimo 3 puslapis); Z. Š. „(...) nevengia priekabiauti prie manęs. Jis (Z. Š.) išdėstė, kad netrukus grįš čia gyventi ir man bus blogai.“ (Atsiliepimo 3 puslapis); „Jau ir tie trumpalaikiai (Z. Š.) apsilankymai neigiamai paveikė mano dukrą (...). Atvirkščiai, nei nurodo Z. Š., dukrai kenkia jo paties elgesys jam gyvenant, lankantis šiuose namuose (...) Dukra būtent po jo (Z. Š.) apsilankymų dėl jo agresyvaus elgesio patyrė psichologinę traumą, dėl to teko gydytis pas vaikų psichoterapeutą. Psichiatrės, pas kurias buvo lankytasi dėl pakitusio vaiko elgesio, patarė nepalikti dukros vienos su Z. Š. bei stabdyti bet kokius apsilankymus- apsilankymai galėtų vykti nebent dalyvaujant specialistams.“ (Atsiliepimo 3 puslapis); „Taigi, aukščiau nurodytos aplinkybės patvirtina, jos Z. Š. dėl savo atliekamų veiksmų apsilankymų metu nebegali būti suteikta teisė gyventi bendruose namuose su manimi ir vaiku, kurio psichinei sveikatai Z. Š. buvimas šalia yra žalingas.“ Atsiliepimo 3 puslapis); „(...) išsikelti iš būsto, kuriame jis (Z. Š.) mano atžvilgiu atliko smurtinio pobūdžio galimai nusikalstamas veikas mažo vaiko akivaizdoje.“ (Atsiliepimo 4 puslapis); „(...) suvokdamas savo veiksmų prasmę, laisva valia ... (Z. Š.) galimai atliko BK 145 str. 2 d., 140 str. 2 d. numatytas nusikalstamas veikas.“ (Atsiliepimo 5 puslapis); „(...) skundimasis sustojusia verslo plėtra ir nepatogumais negalint naudotis savo nuosavybe (...) yra ne pagrindas naikinti kardomąją priemonę, o natūralus rezultatas jo paties (Z. Š.) pasirinkto nusikalstamo elgesio modelio.“ (Atsiliepimo 5 puslapis); „Atsiliepimo 5 puslapis); „Apie tokį veiksmą tapo žinoma tik todėl, kad „Z. Š.) siekdamas gyventi bendrame name ir tęsti savo nusikalstamus veiksmus, jis parašė prašymą ...“ (Atsiliepimo 6 puslapis).“ Pareiškėjo teigimu, šia S. J. paskleista tikrovės neatitinkančia informacija apie jį, buvo pakirtas pasitikėjimas juo bylą nagrinėjančio teisėjo akyse, padaryta neigiama įtaka Ukmergės rajono apylinkės teismo ir Vilniaus apygardos teismo teisėjams, kurie priėmė ir ateityje dar gali priimti Z. Š. itin nepalankius sprendimus. Be to, Z. Š. nurodo patyręs 7000 eurų neturtinę žalą ir prašo ją priteisti iš S. J..
Atsiliepimas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi skundą atsisakė priimti konstatavęs, kad atsiliepime pateikta S. J. pozicija jau buvo teismo vertinta ir nebuvo nustatyta, kad ji neatitinka tikrovės, be to, nustatė, kad baudžiamoji byla, kurioje S. J. teikė atsiliepimą į pareiškėjo prašymą dėl kardomosios priemonės pakeitimo, dar nėra išnagrinėta, o kištis į bylą tiriančių pareigūnų ar bylą nagrinėjančio teismo veiksmus yra draudžiama.
Vilniaus apygardos teismas 2017 m. rugsėjo 25 d. nutartimi panaikino nurodytą pirmosios instancijos teismo nutartį ir grąžino iš naujo spręsti skundo priėmimo bei galimybės pradėti privataus kaltinimo procesą klausimus, nurodydamas, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog skundas neatitinka įstatymo reikalavimų, nepagrįsta. Vilniaus apygardos teismas nurodė, kad apylinkės teismas, iš naujo spręsdamas skundo priėmimo klausimą turi spręsti, ar nėra BPK 412¹ straipsnyje numatytų pagrindų atsisakyti pradėti privataus kaltinimo procesą.
Motyvuojamoji dalis
Skundą atsisakytina priimti.
BPK 412¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teisėjas, gavęs nukentėjusiojo skundą atsisako pradėti privataus kaltinimo bylos procesą esant vienai iš dviejų įstatymo leidėjo numatytų alternatyvių sąlygų – kai skunde, pareiškime ar pranešime apie nusikalstamą veiką nurodyti faktai yra akivaizdžiai neteisingi arba yra aiškios BPK 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės, viena jų – nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nagrinėjamu atveju būtent pastaruoju pagrindu ir yra atsisakytina priimti skundą.
Pagal BK 154 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apie kitą žmogų paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo. Šmeižimas pagal BK 154 straipsnį – tai paskleidimas apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios jį paniekinti ar pažeminti arba pakirsti pasitikėjimą juo. Objektyviai ši veika pasireiškia aktyviais veiksmais, paskleidžiant apie kitą žmogų melagingą informaciją, galinčią padaryti žalos jo garbei ir orumui. Šmeižimu laikoma tikrovės neatitinkančios informacijos skleidimas, t.y. tik melagingos informacijos skleidimas. Be to, skleidžiama informacija turi neatitikti tikrovės bei turi būti žeminanti. Šmeižiant skleidžiama tokia informacija, kuri gali pakirsti žmogaus reputaciją, sumenkinti kito žmogaus ar žmonių pasitikėjimą juo. Paskleidimas – tai įstatyme nurodyto pobūdžio informacijos perdavimas bent vienam trečiajam asmeniui. Galimi įvairūs informacijos perdavimo būdai: žodinis, rašytinis, panaudojant spaudą, kitas visuomenės informavimo priemones. Šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas, nes kaltininkas paskleidžia žinomai melagingus prasimanymus. Jis suvokia, kad skleidžiamos žinios yra melagingos, prasimanytos ir žemina kito asmens garbę. Kaltininkas tokias žinias gali būti prasimanęs, išgirdęs, sužinojęs iš kitų asmenų, bet supranta, kad jos neatitinka tikrovės, t.y. skleidžiama informacija turi būti žinomai melaginga.
Šioje byloje pareiškėjas Z. Š. prašo iškelti baudžiamąją bylą pagal BK 154 straipsnio 1 dalį S. J., kadangi ši, teikdama atsiliepimą teismui į jo prašymą dėl paskirtos kardomosios priemonės pakeitimo baudžiamojoje byloje, nurodė melagingus teiginius apie jį ir taip paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti jį arba pakirsti pasitikėjimą juo, tokiu būdu padarydama nusikalstamą veiką, numatytą BK 154 straipsnio 1 dalyje. Tačiau tokie S. J. veiksmai negali būti laikomi šmeižiančios informacijos paskleidimu, kaip tai numato BK 154 straipsnio 1 dalis. Teisę kreiptis į teisėsaugos institucijas dėl galimai pažeistų teisių gynimo (šiuo atveju atsiliepimo pateikimas į pareiškėjo prašymą dėl kardomosios priemonės pakeitimo yra tiesiogiai susijęs su S. J. teisių ir interesų gynimu) numato ne tik Lietuvos Respublikos Konstitucija, bet ir BPK ir kiti įstatymai. Kiekvienas asmuo, manydamas, kad buvo pažeistos teisės bei, siekdamas apginti tas teises ir išsiaiškinti tiesą, turi teisę veikti teisinėmis priemonėmis – kreiptis į kompetentingas institucijas. Pats kreipimasis (šiuo atveju atsiliepimo pateikimas teismui) į teisėsaugos instituciją jau rodo, jog kreipiamasi siekiant apginti galimai pažeistas ar siekiamas pažeisti teises, teisėtus interesus, kompetentingai ir civilizuotai išsiaiškinti tiesą, o ne turint tikslą apšmeižti kitą asmenį. Be to, Z. Š. minima tikrovės neatitinkanti informacija nebuvo paskleista tretiesiems asmenims, o yra bylos, su kurios medžiaga susipažinti gali tik proceso dalyviai, dalis. Taip pat pažymėtina, kad skunde nurodomame atsiliepime pateikta S. J. pozicija jau buvo vertinama teismo (šiuo klausimus priimta galutinė ir neskundžiama Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 26 d. nutartis Nr. 1S-745-312/2016) ir nebuvo nustatyta, kad ji neatitinka tikrovės.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju objektyviai egzistuoja BPK 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta aplinkybė – nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 412¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, teismas
nutarė:
Atsisakyti priimti Z. Š. privataus kaltinimo skundą dėl baudžiamosios bylos iškėlimo S. J. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.