- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-12-22
- Bylos Nr.
- ATP-1273-319/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-04172-2015-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Rimas Švirinas
- Advokatai
- Mindaugas Šeškauskis
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Rimas Švirinas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs G. S. advokato Mindaugo Šeškauskio apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 9 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
administracinių teisės pažeidimų protokolas G. S. surašytas dėl to, kad jis, 2015 m. gegužės 26 d. apie 21.05 val., Kaune, Šarkuvos g. 1A, vairuodamas automobilį ,,Volkswagen Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, važiuodamas atbuline eiga automobilių stovėjimo aikštelėje nepaliko saugaus tarpo iš šono, jo nesuvaldė, kliudė kitą stovėjusią transporto priemonę ir ją apgadino. Vairuotojas, padaręs turtinę žalą, nesant nukentėjusiojo asmens eismo įvykio vietoje, apie eismo įvykį nepranešė nei policijai, nei nukentėjusiajam ir iš įvykio vietos nuvažiavo. Eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai. Registruojant eismo įvykį 23.13 val. vairuotojui buvo nustatytas 1,77 promilių girtumas. Šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9; 126; 219.1.; 222 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau–ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje ir 126 straipsnio 4 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismo 2015-11-09 nutarimu G. S. pagal ATPK 127 straipsnio 2dalį nubaustas 28 Eur bauda, pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį – 1000 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams, pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį, – 579 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams. Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi paskirtos nuobaudos subendrintos ir galutinė administracinė nuobauda G. S. paskirta 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.
Šalies argumentai
G. S. atstovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015-11-09 nutarimo dalis, kuriomis jis pripažintas padaręs ATPK 130 straipsnio 1 dalyje ir 126 straipsnio 4 dalyje numatytus pažeidimus ir šiose dalyse administracinę teiseną nutraukti. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė nurodytas įrodymų vertinimo taisykles, kadangi jo atstovaujamojo kaltę grindė išskirtinai tik netiesioginiais įrodymais - policijos pareigūnų parodymais, jų tarnybiniais pranešimais, administraciniu teisės pažeidimų protokolu, neišlikusiu vaizdo įrašu, visiškai ignoruodamas įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas. Skunde pastebi, kad teismas visiškai neargumentavo (tik deklaratyviai nurodo, jog tai neva yra tik apelianto gynybinė pozicija), kodėl atmeta apelianto atstovo pastebėjimus, jog G. S. iškart po eismo įvykio ne pabėgo kaip įmanoma toliau nuo įvykio vietos, tačiau sustojo prie visai netoli jos esančio ,,Casino”. Apelianto nuomone, bet kurio asmens, nusprendusio bėgti po to, kai suprato, jog ką tik padarė teisės pažeidimą, pirminė reakcija būtų pasišalinti kuo toliau, kad nebūtų surastas, o ne nuvažiuoti į visai šalia esančią kazino įstaigą ir žaisti azartiniais lošimų automatais bei gerti alkoholinius gėrimus Pažymi, kad minėta kazino įstaiga yra puikiai matoma iš eismo įvykio vietos. G. S. pozicijos teisingumą patvirtina ir liudytojo A. Š. parodymai, kad G. S. nuo pat pradžių neigė padaręs kokį nors eismo įvykį, kas neabejotinai patvirtina, kad apeliantas iki jo sulaikymo nesuvokė tai padaręs. Skunde teigiama, kad nagrinėjamoje byloje nėra absoliučiai jokio tiesioginio įrodymo, kuriuo vadovaujantis būtų galima neabejotinai nustatyti, jog G. S. tikrai suprato, kad būtent dėl jo kaltės buvo padarytas eismo įvykis, ir tai suvokdamas iš įvykio vietos pasišalino. Esamu atveju nei vienas teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas apelianto automobilio susidūrimo su nukentėjusiosios automobiliu tiesiogiai nematė, apie automobilių sąlyčio pobūdį ir stiprumą spręsta tik iš vaizdo medžiagos, kuri nėra išlikusi ir teismo net negalėjo būti ištirta ir įvertinta. Be to, šį vaizdo įrašą matė tik vienas liudytojas - M. M., tačiau jis nepasirūpino, kad šis vienintelis tiesioginis įvykio aplinkybių įrodymas būtų išsaugotas ir pateiktas į bylą ištirti ir įvertinti. Apelianto įsitikinimu, susidarius tokiai situacijai, kai susidūrimo niekas nematė (pastebėtina, kad nukentėjusiosios nurodyti apie apgadintą automobilį pranešę vyras ir moteris negali būti vertintini kaip nagrinėjamos bylos aplinkybių nustatymui reikšmės turintys liudytojai, kadangi jie net neprisistatė, jie nebuvo nustatyti ir nebuvo apklausti nei policijos pareigūnų, nei teismo), vaizdo įrašas neišlikęs, jokiu būdu nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, jog G. S. yra kaltas dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo. Apelianto manymu, vien tik tai, kad vienas liudytojų M. M. nurodė, kad iš vaizdo įrašo matyti, jog G. S. neva negalėjo nepajusti automobilių susilietimo, taip pat nėra vertintina kaip įrodant jo kaltę. Apklausos teisme metu M. M. taip pat patvirtino, kad žiūrėdamas vaizdo įrašą nenaudojo jokių matavimo prietaisų automobilių susidūrimo smūgiui ir judėjimo amplitudei išmatuoti ir įvertinti, kas leistų neabejotinai patvirtinti, ar po tokio susidūrimo apeliantas pajuto automobilių kontaktą ir suprato padaręs eismo įvykį, taigi tokie liudytojo parodymai privalėjo būti teismo vertinami tik kaip niekuo nepagrįsta liudytojo subjektyvi nuomonė. Akivaizdu, kad tokias išvadas, įvertinęs automobilių sužalojimą, apelianto automobilio greitį susidūrimo metu, jo keliamas vibracijas ir triukšmą, galėjo padaryti tik ekspertas, tačiau teismas nagrinėjamoje byloje ekspertizės atlikimo neinicijavo, o neteisėtai vadovavosi įvykio tiesiogiai nemačiusio pareigūno subjektyvia nuomone, kuri jokiu būdu negalėjo būti laikoma neabejotinu ir pakankamu apelianto kaltės įrodymu.
Apelianto įsitikinimu, aukščiau nurodytos aplinkybės ir argumentai neleidžia manyti, jog nagrinėjamoje byloje nėra likę jokios protingos abejonės pareiškėjo tariamu kaltumu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, dėl ko skundžiamas nutarimas dalyje dėl G. S. pripažinimo kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje yra naikintinas.
Apeliantas skunde nurodo jog nustačius, kad G. S. nesuvokė kaltės dėl įvykusio eismo įvykio, iš kurio jis neva pasišalino, darytina akivaizdi išvada, jog ir tolesnis alkoholio vartojimas po eismo įvykio nėra laikytinas administracinius teisės pažeidimu pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį, dėl ko Kauno apylinkės teismo nutarimas naikintinas ir dalyje, kurioje G. S. yra pripažintas padaręs pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 4 dalyje.
Atsiliepimas
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyriaus viršininkas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Kauno apylinkės teismo 2013-11-09 nutarimą palikti nepakeistą, o apeliacinio skundo netenkinti.
G. S. atstovo advokato Mindaugo Šeškauskio apeliacinis skundas netenkinamas.
Apeliaciniame skunde ginčijamos teismo išvados dėl apelianto kaltės padarius ATPK 130 straipsnio 1 dalyje 126 straipsnio 4 dalyje numatytus pažeidimus. Apelianto įsitikinimu byloje nėra surinkta pakankamai neginčijamų duomenų, kurie patvirtintų jo atstovaujamojo G. S. kaltę, jis nesutinka su įrodymų vertinimu, laiko, kad teismas juos vertino netinkamai, dėl ko priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutarimą.
Aukštesnysis teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, nepritaria apeliacinio skundo argumentams ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl G. S. kaltės padarius jam inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus, yra teisingos, pagrįstos ir motyvuotos, atitinkančios faktines aplinkybes. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad ATPK 257 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo principų žemesnysis teismas nepažeidė, įrodymus vertino atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumą, teismo išvados pagrįstos išsamia bylos duomenų analize ir neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Pirmos instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, apklausė administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, liudytojus, betarpiškai ištyrė rašytinius įrodymus ir savo išvadas dėl apelianto kaltės padarius administracinį teisės pažeidimą pagrindė aptartų įrodymų visumos analize bei vertinimu. Aukštesnysis teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, kad bylos duomenimis įrodyta, jog G. S. kliudė J. M. vairuojamą automobilį „MAZDA 3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jį apgadino bei nesant įvykio vietoje nukentėjusiosios, policijai apie eismo įvykį nepranešė ir iš įvykio vietos pasišalino, ir po to vartojo alkoholinius gėrimus, sulaikius pažeidėją, šiam nustatytas vidutinis girtumas.
Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltę dėl šių pažeidimų neigė, teigdamas, kad iš aikštelės išvažiavo saugiai, jokio automobilio nekliudė, pirmos instancijos teismas šią jo versiją pagrįstai vertino kritiškai kaip pasirinktą gynybos taktiką siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Tiesiogiai patį nukentėjusiosios automobilio kliudymo faktą matę asmenys byloje nebuvo apklausti liudytojais, todėl sutiktina su apelianto teiginiu, kad byloje nėra liudytojų, tiesiogiai mačiusių įvykį, tačiau teismas, vadovaudamasis ATPK 257 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo principu, vertino visus byloje surinktus įrodymus atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumą. Liudytoja J. M. parodė, kad grįžus prie automobilio, kurį paliko prekybos centro ,,Maxima“ automobilių stovėjimo aikštelėje, prie jos priėję moteris ir jauno amžiaus vyras pasakė, kad apgadintas jos automobilis ir nurodė kito automobilio valstybinį numerį, taip pat pasakė, kad automobilis, pasišalinęs iš eismo įvykio vietos, stovi Šarkuvos g.1 prie ,,Casino“. Atvykusiems policijos pareigūnams ji suteikė šią informaciją. Liudytoja patvirtino, kad jai teko matyti ir vaizdo įrašą, kuriame matė kaip kontakto metu net pakilo kaltininko automobilis.
Liudytojas A. Š. parodė, kad gavo pranešimą iš KPV Eismo įvykių registravimo skyriaus, kad prie Kuršių g. „Norfos“ yra raudonos spalvos, berods, Audi, kurio vairuotojas galimai pasišalino iš eismo įvykio vietos ir reikėtų jį sulaikyti. Nuvykęs į nurodytą vietą iš karto pamatė automobilį, nuėjo apžiūrėti, ant automobilio buvo matyti apgadinimai, tačiau asmenų nebuvo. Šalia buvo vienintelė Casino lažybų bendrovė, kurioje jis rado vienintelė lošiantį asmenį, kurio paklausė, ar tai jo automobilis, ar jis į šią vietą atvairavo automobilį, kur buvo prieš tai. Į pastarąjį klausimą asmuo vengė atsakyti, neigė, kad dalyvavo eismo įvykyje. Buvo nustatyta, kad asmuo neblaivus, o atvykus Eismo įvykių registravimo skyriaus specialistams, asmuo perduotas tolimesniam tyrimui.
Liudytojas M. M. parodė, kad įvykio dieną apie 21.05 val. gavo pranešimą, apie eismo įvykį prie ,,Maximos“ Šarkuvos g., atvažiavus rado apgadintą raudonos spalvos automobilį, pasitiko vairuotoja. Jis pas parduotuvės apsaugos darbuotojus peržiūrėjo vaizdo įrašą, kur buvo matyti, kad automobilis išvažiuoja atbuline eiga ir kliudo kitą automobilį, kuris šiek tiek pakyla. Tačiau vairuotojas iš eismo įvykio vietos nuvažiuoja. Nubraižė eismo įvykio schemą, surašė tarnybinį pranešimą ir nuvežė į kelių policiją. Liudytojo teigimu, vairuotojas turėjo jausti kontaktą, nes kitas automobilis pakilo, sujudėjo, dar buvo šviesus paros metas, o vaizdo įrašas kokybiškas.
Liudytojas A. M., policijos pareigūnas parodė, kad patrulis eismo įvykio vietoje peržiūrėjo vaizdo įrašą, surašė tarnybinį, pats vaizdo įrašo nežiūrėjo. Surašydamas administracinio teisės pažeidimo protokolą, vadovavosi pareigūnų pateiktais duomenimis, vertino automobilių apgadinimus.
Žemesnės instancijos teismas
Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas neteikė jokių prioritetų išskirtinai vienam įrodymui, ignoruojant kitus, o vertino visų šių apklaustų liudytojų parodymus vienus su kitais, taip pat su rašytine bylos medžiaga, ir pagrįstai laikė juos patikimais ir pagrindžiančiais G. S. kaltę. Pažymėtina, kad tai, jog vaizdo įrašas nebuvo išsaugotas, savaime nepatvirtina liudytojo M. M. parodymų nepatikimumo ir nepaneigia pažeidėjo kaltės, kaip bandoma įtikinti apeliaciniu skundu. Teismui nebuvo jokio objektyvaus pagrindo šio liudytojo parodymus laikyti nepatikimais ir jais netikėti. Šis liudytojas nuosekliai ir išsamiai nurodė, ką jis matė vaizdo įraše, pagrindė savo išsakytą poziciją, kodėl mano, kad ,,Volkswagen Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas turėjo jausti jo vairuojamos mašinos kontaktą su kliudytu automobiliu. Liudytojas M. M. yra policijos pareigūnas, tirdamas įvykį, jis atliko savo tarnybines pareigas, byloje nėra pateikta jokių duomenų, galinčių patvirtinti liudytoją esant pažįstamą su pažeidimą padariusiu asmeniu ir nukentėjusiąja. Aukštesnysis teismas nesutinka ir su skundo argumentu, kad M. M. vertino tai, kas reikalauja specialių ekspertinių žinių, t.y. kompetencijos spręsti dėl smūgio stiprumo ir vairuotojo gebėjimo pajausti smūgį, ko liudytojas neturi. Toks argumentas yra deklaratyvus, nes tokio pobūdžio bylose, kai reikalinga spręsti dėl asmens suvokimo užkliudžius ir apgadinus kitą transporto priemonę, specialisto išvadų nereikia, užtenka patikimų, vieni kitus patvirtinančių įrodymų visumos, t.y. liudytojų parodymų, rašytinių duomenų, kas šioje byloje ir buvo surinkta ir pirmosios instancijos teismo įvertinta. Byloje esančiose foto nuotraukose užfiksuoti abiejų automobilių apgadinimai, kurių aukštis, pobūdis, lokalizacija vizualiai atitinka, jie pakankamai žymūs, kaip nurodė liudytojas M. M., nuo kontakto, užkabintas automobilis pakilo, sujudėjo, buvo šviesus paros metas, iš pažeidėjo vairuoto automobilio apgadinimų vietos matyti, kad jis kontaktavo automobilio priekine kairiąja puse, t.y. vairuotojo puse. Visos šios aplinkybės leido teismui padaryti neabejotiną išvadą, kad G. S. turėjo pajusti, kad atsitrenkė į kitą automobilį, t.y. kad padarė eismo įvykį, todėl nesant apgadinto automobilio vairuotojo, turėjo pranešti apie tai policijai ir pasilikti įvykio vietoje iki jai atvykstant.
Aukštesnysis teismas nesutinka su skundo teiginiu, kad nutarime nepagrįstai nevertinta aplinkybė, jog G. S. nuo įvykio vietos nuvažiavo visai netoli, t.y. nemėgino pabėgti, kad jo nerastų. Objektyvusis ATPK 130 straipsnio 1 dalies pažeidimo požymis yra pats pasitraukimo iš eismo įvykio vietos faktas, t.y. įvykus kontaktui, atsitrenkusio automobilio vairuotojas neturi išvažiuoti iš eismo įvykio, kas reiškia, jog ne tik pats automobilis turi likti vietoje, tačiau ir pats vairuotojas, kad atvykus policijai, ši ne tik apžiūrėtų įvykio vietą bei transporto priemones, tačiau kaltas asmuo pareigūnams paaiškintų įvykio aplinkybes. Taigi, šioje teisės normoje numatyta administracinė atsakomybė kyla vairuotojui už pasitraukimą iš eismo įvykio, todėl šiuo atveju visiškai nesvarbus yra pasitraukimo iš įvykio vietos atstumas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nors vizualiai aikštelė, kurioje po įvykio buvo rastas pažeidėjo vairuotas automobilis ,,Volkswagen Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), matyti iš aikštelės, kurioje įvyko eismo įvykis, tačiau nesant duomenų apie jį sukėlusį įvykį – nukentėjusiajai nežinomų asmenų suteikta informacija apie jos automobilį apgadinusią transporto priemonę, buvo nurodyta: modelis, spalva, valstybiniai numeriai, automobilis galėjo būti ir nerastas, be to, pats G. S. nebuvo automobilyje. Iš liudytojo A. Š. parodymų, kuriais teismas taip pat neturėjo pagrindo netikėti, matyti, kad ,,Casino“ lažybų bendrovėje suradus asmenį, kuris ir buvo G. S., šis vengė atsakyti į klausimus, neigė, kad dalyvavo eismo įvykyje, taigi, pradžioje, nesant jokių kitų kaltę dėl įvykio patvirtinančių įrodymų, ją neigė. Visos aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nors G. S. ir nenuvažiavo toli nuo sukelto eismo įvykio vietos, priešingai nei teigiama skunde, jis tokiais veiksmais turėjo tikslą pasišalinti iš eismo įvykio ir išvengti atsakomybės.
Aptartų duomenų pagrindu konstatuojama, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog, G. S., turėdamas pareigą įvykus eismo įvykiui apie jį pranešti nukentėjusiajam, o šiam įvykio vietoje nesant – policijai, šios pareigos nevykdė, suprasdamas, kad kliudė kitą transporto priemonę ir ją apgadino, iš įvykio vietos pasišalino. Šie administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmai atitinka ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų sudėtį, kvalifikuoti teisingai.
ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatyta atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) arba sunkus (nuo 2,51 promilės ir daugiau) neblaivumo laipsnis, neblaivumo patikrinimo vengimas, taip pat alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo.
Bylos duomenys patvirtina, kad patikrinus G. S. alkotesteriu, jam buvo nustatytas 1,77 promilių girtumas (b. l. 4-5). Aukščiau aptartais duomenimis neginčijamai pasitvirtinus jo kaltei pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, laikytina, kad jis padarė pažeidimą numatytą ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, nes vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog apelianto subjektyvus faktinių aplinkybių suvokimas ir įrodymų vertinimas savaime negali būti laikomas objektyviu pagrindu konstatuoti, kad pirmos instancijos teismas, vertindamas įrodymus, nesilaikė įrodymų vertinimo taisyklių, o priimtas sprendimas yra neteisingas.
Atsižvelgdamas į visas paminėtas aplinkybes ir įvertindamas byloje surinktus duomenis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad G. S. administracinėn atsakomybėn patrauktas teisingai ir teisėtai, jo veika kvalifikuota teisingai, kad jam skirta nuobauda atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas paliktinas nepakeistu, o apeliacinis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 9 d. nutarimą palikti nepakeistą ir G. S. advokato Mindaugo Šeškauskio apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsigalioja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.