Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2020-07-31 · Civilinė byla Nr. e2-18732-1097/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-07-31
Bylos Nr.
e2-18732-1097/2020
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-13429-2020-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rūta Latvelė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė“
Atsakovas
S. J.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-18732-1097/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-13429-2020-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.1.4; 3.2.6.6.1; 3.2.6.6.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. liepos 31 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rūta Latvelė rašytinio proceso tvarka, priimdama spendimą už akių, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė“ ieškinį atsakovui S. J. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 1 313,22 Eur negrąžinto kredito, 163,64 Eur palūkanų, 118,03 Eur administravimo mokesčio, 22 proc. dydžio sutartinių palūkanų nuo negrąžintos paskolos sumos nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki visiško paskolos sumos grąžinimo, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodo, kad 2019 m. balandžio 12 d. tarp ieškovės ir atsakovo buvo sudaryta Paskolos (vartojimo kredito) sutartis Nr. 25715, pagal kurią ieškovė suteikė atsakovui 1 370 Eur paskolą 58 mėnesių laikotarpiui. Atsakovas įsipareigojo laiku ir tinkamai mokėti paraiškos mokestį, įmokas, administravimo mokestį iki galutinio prievolės įvykdymo ir visus kitus mokesčius pagal Sutartį, tačiau prisiimtų įsipareigojimų nesilaikė, t. y. negrąžino ieškovei suteikto kredito, neinformavo apie aplinkybes, turėjusias įtakos tinkamam įsipareigojimų vykdymui, taip pat nereagavo į ieškovės raginimus sumokėti skolą. Sutarties 8.9 punkto pagrindu ieškovė vienašališkai nutraukė sutartį.

Atsakovui ieškinio, jo priedų kopija ir teismo pranešimas įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnyje nustatyta tvarka. Atsakovas atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, todėl vadovaujantis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, esant ieškovės prašymui, teismas priima sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2019 m. balandžio 12 d. ieškovė ir atsakovas sudarė Paskolos (vartojimo kredito) sutartį Nr. 25715 (toliau – Sutartis), pagal kurią ieškovė suteikė atsakovui 1 370 Eur paskolą 58 mėnesių laikotarpiui, o atsakovas įsipareigojo paskolą grąžinti sutarta tvarka ir terminais. Be skolos ir palūkanų, atsakovas Sutartimi taip pat įsipareigojo mokėti ieškovei sutarties sudarymo ir administravimo mokestį. Ieškovės teigimu, atsakovas nesilaikė prisiimtų įsipareigojimų pagal Sutartį ir liko skolingas ieškovei 1 313,22 Eur kredito, 163,64 Eur palūkanų ir 118,03 Eur administravimo mokesčio. Duomenų apie tai, kad atsakovas sumokėjo ieškovei susidariusį įsiskolinimą, byloje nėra (CPK 178 straipsnis).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.886 straipsnio 1 dalį vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu. CK 6.870 straipsnio 1 dalis nustato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. CK 6.872 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Vadovaujantis CK 6.873 straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų ginčijęs sutarties sąlygas ar būtų atsiskaitęs su ieškove (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nevykdė kredito sutartyje numatytų įsipareigojimų, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 1 313,22 Eur negrąžinto kredito tenkintinas.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 163,64 Eur sutartinių (pelno) palūkanų ir 22 proc. dydžio sutartinių palūkanų nuo negrąžintos paskolos sumos nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki visiško paskolos sumos grąžinimo.

Lietuvos civilinėje teisėje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos: palūkanos, atliekančios mokėjimo (t. y. užmokesčio už pinigų skolinimąsi) funkciją (CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis), ir palūkanos, atliekančios kompensuojamąją (minimalių nuostolių negautų pajamų pavidalu atlyginimo) funkciją (CK 6.210, 6.261 straipsniai). CK 6.221 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad sutarties nutraukimas neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CK 6.221 straipsnį mokėjimo palūkanų skaičiavimo trukmės kontekste, savo naujausioje praktikoje išaiškino, kad nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą, kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-75-823/2020).

Įvertinus aukščiau aptartą teisminę praktiką ir įstatymo nuostatas, teismas daro išvadą, kad mokėjimo palūkanos gali būti skaičiuojamos tik iki vartojimo kredito (paskolos) sutarties nutraukimo. Nagrinėjamu atveju ieškovė reiškia reikalavimą dėl 22 proc. pelno palūkanų priteisimo nuo ieškinio pateikimo dienos iki visiško kredito grąžinimo. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytus išaiškinimus, spręstina, kad toks reikalavimas prieštarauja tiek imperatyvioms įstatymo nuostatoms (CK 6.221 straipsnio 1, 3 dalys), tiek kasacinio teismo praktikai. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo ieškovei priteistina 163,64 Eur mokėjimo palūkanų, o reikalavimas priteisti 22 proc. dydžio metinių palūkanų nuo negrąžinto kredito sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško kredito gražinimo dienos, atmestinas.

Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – Vartojimo kredito įstatymas) 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Kasacinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos nurodyta, kad Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies norma yra imperatyvi, todėl sutarties sąlyga, pažeidžianti šią įstatymo normą yra niekinė ir negalioja (CK 1.80 straipsnis). Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad kompensacinių palūkanų paskirtis ir prigimtis iš esmės yra analogiška kaip ir netesybų, o Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis riboja visų galimų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą taikymą vartojimo kredito gavėjui, todėl Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nurodytos netesybos aiškintinos kaip apimančios ir kompensacines palūkanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020). Atsižvelgiant į kasacinio teismo išaiškinimus, darytina išvada, kad vartojimo kredito gavėjui už pavėluotą piniginių prievolių vykdymą negali būti taikoma didesnė atsakomybė, negu Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje numatyto 0,05 proc. dydžio netesybos už kiekvieną pavėluotą dieną (t. y. 18,25 proc. dydžio metinės palūkanos (0,05 proc. x 365 d.). Taigi net ir tuo atveju, jei ieškovė laikytų, kad jos prašomos priteisti 22 procentų dydžio metinės palūkanos, skaičiuojamas nuo negrąžinto kredito sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, yra kompensacinės palūkanos, šie reikalavimai negalėtų būti tenkinami, nes šios ieškovės prašomos priteisti palūkanos paskaičiuotos taikant Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą maksimalų dydį (18,25 procentų dydžio metinių palūkanų) viršijančią palūkanų normą, todėl tokia sutarties sąlyga būtų laikoma nesąžininga, o reikalavimai aiškiai nepagrįstais.

Ieškinyje pateiktas ieškovės prašymas priteisti iš atsakovo 118,03 Eur administravimo mokesčio. Pažymėtina, jog atsakovas, susipažinęs su specialiosiomis paraiškos sąlygomis, patvirtino, kad mokės 0,65 procento dydžio mėnesinį administravimo mokestį iki tol, kol visiškai grąžins paskolą, įskaitant atvejus, kai dėl paskolos gavėjo įsiskolinimo bus kreiptasi į teismą dėl priverstinio išieškojimo (sutarties 2.3, 2.4 punktai). Taigi, ieškovės prašymas tenkintinas, priteisiant iš atsakovo nurodytą administravimo mokesčio sumą.

Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 1 594,89 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. gegužės 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Teismas, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovo priteisia jos patirtas bylinėjimosi išlaidas – sumokėtą 36 Eur žyminį mokestį.

Byloje patirta 5,58 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybės naudai priteistinos iš atsakovo (CPK 92, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 279, 285-288, 307 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Finansų bitė“ (j. a. k. 304051511) iš atsakovo S. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1 313,22 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus trylika eurų 22 ct) negrąžinto kredito, 163,64 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt tris eurus 64 ct) palūkanų, 118,03 Eur (vieną šimtą aštuoniolika eurų 03 ct) administravimo mokesčio, 5 (penkių) procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos (1 594,89 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. gegužės 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 36 Eur (trisdešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti valstybei iš atsakovo S. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) 5,58 Eur (penkis eurus 58 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Išaiškinti atsakovui, kad per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos jis turi teisę teismui paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti apeliacine ar kasacine tvarka.

Ieškovė turi teisę per 20 dienų apskųsti sprendimą Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Rūta Latvelė