Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Pranešėjas Žydrūnas Bertašius Civilinė byla Nr. 2A-889-479/2008

2008 m. gruodžio 31 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Ž. Bertašiaus, kolegijos teisėjų D. Martinavičienės, E. Misiūnienės, sekretoriaujant D. Rimgailienei, dalyvaujant ieškovės atstovui adv. S. Tamošaičiui, atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Laivyno inžinerijos centras“ bei trečiojo asmens atstovui adv. A. Jaskelevičiui, viešame kolegijos posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Jutatransa“ ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Laivyno inžinerijos centras“ ir uždarajai akcinei bendrovei „SEB VB LIZINGAS“, trečiajam asmeniui Klaipėdos miesto 1-ojo notarų biuro notarui E. Sutkui dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais bei ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Jutatransa“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-06-04 sprendimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Ieškovė apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas padarė neteisingas išvadas dėl ekonominio spaudimo šalims sudarant biuro patalpų pirkimo–pardavimo sutartį. Su šia ieškovės nuostata galima sutikti. 2005-03-15 preliminariosios sutarties 2.2 punkte yra nustatyta, jog atsakovė įsipareigoja ieškovei parduoti biuro patalpas, kurių bendras plotas 49,20 kv. m, o pardavimo kaina 203 196 Lt (b. l. 14, t. 1). Preliminariosios sutarties priede Nr. 1 yra pateiktas ieškovei parduodamų patalpų planas, nurodytas 49,20 kv. m šių patalpų plotas bei patalpų išsidėstymo schema (b. l. 19, t. 1). Nors šiame plane nurodytos ir bendro naudojimo patalpos, tačiau jos yra neišskirtos, jų plotas neįtrauktas į ieškovei parduodamų biuro patalpų plotą. Taigi galima sutikti su ieškovės nuostata, jog šalys preliminariąja sutartimi susitarė, kad ieškovei sumokėjus už biuro patalpas, ji įgys nuosavybės teisę ir į priklausinius (LR CK 6.193 str. 1 d.). Pardavėjo pareiga perduoti daiktą su jo priklausiniais yra įtvirtinta ir LR CK 6. 317 str. 3 d. Ginčo buto kadastriniai duomenys patvirtina, kad ieškovei atsakovė pardavė biuro patalpas, kurių bendras plotas 48,14 kv. m (b. l. 28, t. 1). Tai įrodo, kad 5,01 kv. m priklausinių ir bendro naudojimo patalpų plotas į biuro patalpų bendrą plotą neįtrauktas (b. l. 28, t. 1). Teismas nesutinka su atsakovės nuostata, kad patalpų plotas 5,01 kv. m dydžiu pasikeitė dėl atliktų kadastrinių matavimų, nes biuro patalpų pardavimas su priklausiniais buvo akivaizdus jau preliminariosios sutarties sudarymo metu. 2006-12-13 atsakovė pranešė ieškovei apie tai, kad ieškovė privalės sumokėti ne tik už biuro patalpas, bet ir už patalpų priklausinius. Tai įrodo, kad atsakovė reikalavo sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį su ieškovei nenaudinga sąlyga – padidinta biuro patalpų kaina.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovės nuostata, kad atsakovė grasino ekonominėmis sankcijomis, kurių atsiradimas priklausė nuo nesąžiningų atsakovės veiksmų. Byloje yra pateikti įrodymai, kad ieškovė pagal preliminariąją sutartį sumokėjo 30 479 Lt avansą (b. l. 16, t. 1). 2006-12-13 pranešimas įrodo, kad atsakovė nurodė ieškovei papildomai sumokėti už biuro patalpų priklausinius bei patvirtino nuostatą negrąžinti ieškovės sumokėto avanso, jeigu ieškovė atsisakys pirkti patalpas už atsakovės nurodytą kainą (b. l. 35, t. 1). Taigi yra įrodytas grasinimo ekonominėmis sankcijomis faktas (LR CPK 178 str.).

Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su ieškovės nuostata, kad biuro patalpų pirkimo–pardavimo sutartį ji sudarė nenaudingomis sąlygomis. Akivaizdu, kad ieškovė siekė įsigyti 49,20 kv. m ploto biuro patalpas (b. l. 14, t. 1), o 2007-01-24 ieškovė įsigijo 48,14 kv. m biuro patalpas (b. l. 61, t. 1). Nežiūrint į tai, 2007-01-24, tai yra pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo dieną, ieškovė buvo priversta atsakovei sumokėti papildomą 20 691,30 Lt dydžio avansą pagal preliminariąją sutartį už biuro patalpų priklausinius (b. l. 56, t. 1). Tai įrodo, kad ieškovė, įsigydama mažesnio ploto biuro patalpas, reikalaujant atsakovei, papildomai sumokėjo 20 691,30 Lt, biuro patalpų pirkimo–pardavimo sutarties sąlyga dėl patalpų kainos ieškovei yra nenaudinga.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovės nuostata, kad ieškovė buvo priversta sudaryti ginčijamą sandorį, nes 2005-03-15 preliminariosios sutarties įvykdymo terminas buvo nustatytas tik 2006-12-31, tai yra ilgą laikotarpį ieškovė pagrįstai tikėjosi, kad ji įsigys nekilnojamąjį turtą už preliminariojoje sutartyje nurodytą kainą. Ieškovės raštai atsakovei prieš ginčijamo sandorio pasirašymą įrodo, kad biuro patalpos ieškovei buvo būtinos, atsisakymas pasirašyti pirkimo–pardavimo sutartį atsakovės nurodytomis sąlygomis ieškovei grėsė ekonominėmis sankcijomis. Taigi atsakovei nenaudojant ekonominio spaudimo ir atsakovei prisiėmus preliminariojoje sutartyje nustatytą atsakomybę dėl preliminariosios sutarties netinkamo įvykdymo, ginčijamas sandoris nebūtų sudarytas.

Įvertinus anksčiau išdėstytas aplinkybes, galima padaryti išvadą, kad įrodytas sandorio dalies sudarymas dėl ekonominio spaudimo (LR CK 1.91 str. 1 d.).

Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškinį dėl žemės sklypo nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia, nes šį sandorį ieškovė sudarė dėl ekonominio spaudimo. Su šia ieškovės nuostata apeliacinės instancijos teismas sutinka.

2005-03-15 preliminariojoje sutartyje yra nurodyta, kad atsakovė įsipareigoja ieškovei parduoti biuro patalpas, jas suformuoti kaip atskirą nekilnojamojo turto vienetą bei šį vienetą užregistruoti Nekilnojamojo turto registre (sutarties 3.3.1 p., b. l. 15, t. 1). Taigi atsakovė ieškovei įsipareigojo parduoti nekilnojamąjį daiktą, esantį kitame nekilnojamajame daikte (LR CK 6.396 str. 1 d.). Kadangi atsakovė įsipareigojo parduoti biuro patalpas, esančias atsakovei priklausančiame žemės sklype, biuro patalpos galėjo būti parduodamos neaptariant ieškovės teisių į žemės sklypą (LR CK 6.394 str. 3 d.), todėl 2005-03-15 preliminariojoje sutartyje nėra jokių nuostatų dėl žemės sklypo valdymo ir naudojimo (b. l. 14–18, t. 1). Nežiūrint į tai, prieš pirkimo–pardavimo sutarties sudarymą 2006-12-13 atsakovė ieškovei pateikė biuro patalpų pirkimo–pardavimo sutarties projektą ir šiame projekte yra nuostata, kad ieškovė, įsigydama biuro patalpas, privalės sudaryti ir žemės sklypo nuomos sutartį (b. l. 35–39, t. 1). Tai įrodo, kad atsakovė nurodė ieškovei sudaryti ieškovei nenaudingą žemės sklypo nuomos sutartį.

Byloje yra pateiktas ieškovės prašymas, kad žemės sklypo nuomos sutartis nebūtų sudaroma, nes ji nėra būtina ir šalys dėl jos sudarymo nesitarė (b. l. 40, 41, t. 1). Nežiūrint į tai, atsakovė nepakeitė 2006-12-13 pranešime nurodytų nuostatų, kad ieškovei atsisakius sudaryti sutartį atsakovės nurodytomis sąlygomis bei atsisakius išsinuomoti žemės sklypą, atsakovė taikys ieškovei 2005-03-15 preliminariojoje sutartyje numatytas netesybas (b. l. 35, t. 1). 2007-01-24 biuro patalpų pirkimo–pardavimo sutartis buvo sudaryta tik prieš tai 2007-01-10 sudarius žemės sklypo nuomos sutartį (b. l. 51–55, t. 1). Tai įrodo, kad atsakovė grasino ieškovei ekonominėmis sankcijomis, jeigu ieškovė atsisakys sudaryti žemės sklypo nuomos sutartį.

Byloje pateikta žemės sklypo nuomos sutartis įrodo, kad ieškovė 99 metams išsinuomojo 21/1948 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (b. l. 53, t. 1). Kadangi visas sklypo plotas sudaro 1948 kv. m, tai ieškovei išnuomoto žemės sklypo plotas sudaro tik 21 kv. m. Kadangi dalį ieškovei išnuomoto žemės sklypo užima pastato plotas, galima sutikti su ieškovės nuostata, kad ieškovė realiai jokių teisių į žemės sklypą pagal žemės nuomos sutartį neįgijo, nors per metus privalo sumokėti 410,64 Lt nuomos mokesčio (b. l. 52, t. 1). Teismas įvertina ir tai, kad atsakovė už 1948 kv. m dydžio žemės sklypą valstybei sumoka tik 1 028,25 Lt mokestį (b. l. 19, t. 2). Tai įrodo, kad ieškovės mokėtinas nuomos mokestis yra neproporcingai didelis, ekonominio pagrindimo tokiam mokesčiui nustatyti atsakovė nepateikė (LR CK 6.193 str. 1 d.). Taigi yra įrodyta, kad ginčijama žemės sklypo nuomos sutartis ieškovei yra nenaudinga.

Tarp šalių nėra ginčo, kad 2005-03-15 preliminariojoje sutartyje nėra jokių nuostatų dėl žemės sklypo nuomos sutarties sudarymo ateityje. Žemės sklypo nuomos sutarties sudarymas dar prieš biuro patalpų pirkimo–pardavimo sutarties sudarymą patvirtina ne ieškovės valią sudaryti žemės sklypo nuomos sutartį, bet atsakovės reikalavimo įvykdymą. Kadangi ieškovė nesiekė sudaryti žemės sklypo nuomos sutarties, šio sandorio ji nepatvirtino (LR CK 1.79 str.), galima sutikti su ieškovės nuostata, kad nesant ekonominio spaudimo šis sandoris nebūtų sudarytas. Taigi yra įrodytos visos aplinkybės, kurias būtina nustatyti pripažįstant sandorį sudarytu dėl ekonominio spaudimo. Kadangi žemės sklypo nuomos sutartis neįvykdyta, ji pripažįstama negaliojančia nuo sudarymo momento (LR CK 1.95 str. 1 d.).

Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo ir tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą pripažinti negaliojančiu 2006-01-24 pirkimo–pardavimo sutarties 7.3 p., panaikinantį visus ikisutartinius susitarimus, tarp jų ir 2005-03-15 preliminariosios sutarties nuostatas. Su šia ieškovės nuostata taip pat galima sutikti. Akivaizdu tai, kad atsakovė, vadovaudamasi 2005-03-15 preliminariosios sutarties nuostatomis dėl sutartinės atsakomybės, vertė ieškovę sutikti su biuro patalpų kainos padidinimu, nurodė ieškovei sudaryti žemės sklypo nuomos sutartį. Ieškovė, žinodama apie gresiančias netesybas, nuostolius, įvykdė atsakovės reikalavimus. Kadangi preliminarioji sutartis nustato ne tik sutartinę atsakomybę už sutarties pažeidimą, bet ir tikruosius šalių ketinimus bei patvirtina ieškovės reikalavimų pagrįstumą, atsakovė į 2006-01-24 biuro patalpų pirkimo–pardavimo sutartį įtraukė nuostatą apie tai, kad visi šalių anksčiau sudaryti susitarimai nebetenka galios (7.3 p.). Nors ieškovė prieštaravo šio punkto įtraukimui į biuro patalpų pirkimo–pardavimo sutartį, tokio sutarties punkto nebuvo ieškovės parengtame biuro patalpų pirkimo–pardavimo sutarties projekte (b. l. 43–46), atsakovė į šią teisėtą ieškovės nuostatą neatsižvelgė ir ieškovė negalėjo turėti įtakos šio punkto pašalinimui iš 2006-01-24 sutarties. Ieškovei ginčijamas sutarties punktas yra nenaudingas, ieškovė laisva valia tokio punkto į sutartį nebūtų įtraukusi, nes šis punktas apriboja ieškovės pažeistų teisių gynimą. Taigi ieškovės nuostata dėl 7.3 p. pripažinimo negaliojančiu taip pat įrodyta (LR CK 1.91 str. 1 d.).

Kadangi pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė materialinės teisės normas, netinkamai vertino įrodymus, byloje priimamas priešingas sprendimas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmos dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u sprendž i a:

panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-06-04 sprendimą, priimti naują sprendimą ir, patenkinus ieškovės UAB „Jutatransa“ ieškinį, pakeisti 2007-01-24 biuro patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutarties 2.1. punktą, sumažinant šiame punkte nurodytą turto kainą nuo 219 509,50 Lt iki 198 818,20 Lt.

Priteisti iš atsakovės UAB „Laivyno inžinerijos centras“ ieškovei UAB „Jutatransa“ 20 691,30 Lt.

Pripažinti negaliojančiu 2007-01-24 biuro patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutarties 7.3 punktą.

Pripažinti negaliojančia 2007-01-10 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį, sudarytą tarp atsakovės UAB „Laivyno inžinerijos centras“ ir ieškovės UAB „Jutatransa“.

Priteisti iš atsakovės UAB „Laivyno inžinerijos centras“ ieškovei UAB „Jutatransa“ 2 515,24 Lt žyminio mokesčio.

Priteisti iš atsakovės UAB „Laivyno inžinerijos centras“ 59,6 Lt pašto išlaidų valstybei.