Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

2008-06-13 · Administracinė byla Nr. I-7916-473/2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-06-13
Bylos Nr.
I-7916-473/2007
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Laimutis Alechnavičius (pirm.), Stasys Gudynas, Vaida Urmonaitė (pran.)
Pareiškėjas
V. S.
Atsakovas
Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos
Kategorijos
  • 15.2.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr.A-756-965/2008Procesinio sprendimo kategorija 15.2.1.2; 24; 26
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS(S)LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. birželio 13 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Stasio Gudyno ir Vaidos Urmonaitės (pranešėja),

sekretoriaujant Dinai Jerusalimskienei,dalyvaujant apeliantui V. S.,vertėjai Gretai Maselskienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. spalio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. S. skundą atsakovams Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus, žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisijos 2007 m. birželio 8 d. sprendimą Nr. S-96-(A(G)-114), Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2007 m. balandžio 27 d. sprendimą Nr. SD-(1.9.)-87-1-07, įpareigoti Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą paskirti jam valstybės garantuojamą teisinę pagalbą civilinėje byloje bei priteisti 90 250 Lt turtinės žalos bei 10 000 Lt neturtinės žalos. Nurodė, kad 2007 m. balandžio 24 d. kreipėsi į Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą (toliau – ir Tarnyba) dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo rengiant procesinius dokumentus, atstovaujant jo interesus teisme dėl garbės ir orumo gynimo, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo civilinėje byloje pateikiant ieškinį S. T.. Tarnyba skundžiamu sprendimu atsisakė teikti antrinę teisinę pagalbą, motyvuodama tuo, kad dėl to paties dalyko jau buvo kreiptasi anksčiau ir šiame prašyme jis nepateikė naujų duomenų. Toks atsakovo vertinimas – nepagrįstas. 2004 metais lošimo namuose ,,Olympic“ įvyko incidentas, dėl kurio pareiškėjui buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala – apie jį paskleistos tikrovės neatitinkančios žinios, pažeminta jo garbė ir orumas. Nuo 2005 metų pareiškėjas savarankiškai bando pateikti ieškinį kaltininkui S. T., tačiau neturėdamas teisinių žinių ir nemokėdamas valstybinės kalbos negali tinkamai parengti ieškinio. Prašyme Tarnybai buvo nurodyta, kad iš Policijos departamento gauta papildomų duomenų, įrodančių S. T. kaltę, ir šie dokumentai buvo pridėti prie prašymo. Tarnyba skundžiamame sprendime nurodo, kad jis neįrodė patirtos turtinės žalos, tačiau prašyme Tarnybai pareiškėjas ir prašė padėti jam tinkamai nustatyti ir suformuluoti patirtos turtinės žalos dydį. Nesutikdamas su tarnybos sprendimu, pareiškėjas teikė skundą Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisijai (toliau – ir Komisija), kuri 2007 m. birželio 8 d. sprendimu Nr. S-96-(A(G)-114) jo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Toks Komisijos sprendimas yra šališkas ir nepagrįstas, nes jame neatsižvelgta į pareiškėjo išdėstytus argumentus. Atsakovo veiksmais, pareiškėjui nesuteikiant teisinės pagalbos, taip pat padaryta materialinė bei nematerialinė žala (pareiškėjas negali paduoti ieškinio ir ginti savo teisių, jam negali būti atlyginta ieškinyje nurodyta 90 250 Lt materialinė žala), kurią pareiškėjas vertina atitinkamai 90 250 Lt ir 10 000 Lt.

Atsakovai Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, pareiškėjo skundą prašė atmesti. Nurodė, kad 2007 m. balandžio 24 d. Tarnyboje gautas pareiškėjo prašymas (reg. Nr. ATP-(1.9.)-565-07) dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo analogiškoje civilinėje byloje pagal ieškinį S. T. kaip ir pagal 2006 m. gruodžio 20 d. prašymą Tarnybai (reg. Nr. 2-386/06). Su 2007 m. balandžio 24 d. gautu prašymu pareiškėjas pateikė Valstybinės lošimų priežiūros komisijos 2004 m. vasario 2 d. paaiškinimą bei policijos pareigūnų paaiškinimus, duotus Vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos (toliau – ir VPK VP) Viešosios tvarkos tarnybai, kuriuos laikė naujais duomenimis. Šiuos dokumentus pareiškėjas buvo pateikęs ir su 2006 m. gruodžio 20 d. prašymu Nr. 2-386/06 suteikti antrinę teisinę pagalbą, todėl jie negali būti laikomi naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis. Pareiškėjas taip pat nepagrindė prašomos atlyginti turtinės žalos. Atsakovo teigimu, nesant naujų aplinkybių, kurios iš esmės keičia bylos eigą ir pagrindžia pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą, nėra pagrindo priimti naują sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo civilinėje byloje pagal ieškinį atsakovui S. T.. Pareiškėjo teiginiai dėl žalos grindžiami tik prielaidomis. Be to, pripažinus reikalavimą dėl Tarnybos sprendimo panaikinimo nepagrįstu, negali būti pagrįstas ir reikalavimas dėl žalos atlyginimo.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. spalio 11 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas dėl to paties įvykio keletą kartų kreipėsi į Tarnybą su prašymu suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl turtinės ir neturtinės žalos, susijusios su garbės ir orumu gynimu atlyginimo, kurioje atsakovas – S. T.. Tokie prašymai atsakovui buvo pateikti 2005 m. rugsėjo 13 d., 2005 m. gruodžio 14 d. ir 2006 m. rugpjūčio 9 d. (Komisijos byla, b. l. 26-30). Pareiškėjas taip pat naudojosi savo teisių gynyba tiek ikiteismine, tiek teismine tvarka: Tarnybos 2006 m. rugpjūčio 16 d. sprendimą bei Komisijos 2006 m. rugsėjo 29 d. sprendimą skundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2007 m. sausio 19 d. sprendimu skundą atmetė (Komisijos byla, b. l. 26-30), nurodydamas, kad pareiškėjas siekia piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba. 2006 m. gruodžio 20 d. pareiškėjas pateikė Tarnybai naują prašymą (Komisijos byla, b. l. 54) suteikti antrinę teisinę pagalbą dėl ieškinio pateikimo S. T.. Prašyme nurodė, kad žalos atlyginimo nereikalauja. Kartu su prašymu pateikė Valstybinės lošimų komisijos 2004 m. vasario 2 d. paaiškinimą (Komisijos byla, b. l. 47) bei policijos pareigūnų paaiškinimus, duotus VPK VP Viešosios tvarkos tarnybai (Komisijos byla, b. l. 20-24). 2007 m. sausio 12 d. Tarnyba priėmė sprendimą Nr. S-(1.9)-48-07, kuriuo nusprendė suteikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą, paskyrė advokatą (Komisijos byla, b. l. 53), tačiau 2007 m. kovo 20 d. sprendimu Nr. N-(1.9.)-7-2-07 (Komisijos byla, b. l. 53) teisinės pagalbos teikimas buvo nutrauktas. Šį Tarnybos sprendimą pareiškėjas yra apskundęs administracinėje byloje 1-7894/07. Šioje byloje pareiškėjas ginčija atsakovo 2007 m. balandžio 27 d. sprendimą, kuriuo netenkintas jo 2007 m. balandžio 24 d. prašymas suteikti teisinę pagalbą. Iš šio bei 2006 m. gruodžio 20 d. prašymo turinio, teismo teigimu, akivaizdu, jog 2007 m. balandžio 24 d. pareiškėjas pateikė Tarnybai pakartotinį prašymą dėl tų pačių reikalavimų, susijusių su ieškinio pateikimu civilinėje byloje, kurioje atsakovu įvardijamas S. T., jo prašoma suteikti teisinė pagalba yra iš esmės dėl to paties dalyko, tik keičiami reikalavimai, susiję su žalos atlyginimu (Komisijos byla, b. l. 55-58). Įstatymų leidėjas, įsteigdamas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos institutą, teisės į ją realizavimą susiejo ir su tam tikromis šią teisę realizuojančių subjektų pareigomis – visų pirma tinkamu ir pagrįstu naudojimusi šia teise. Teisę realizuojantys subjektai privalo paisyti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto draudimo piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiomis bei procesinėmis teisėmis. Nors ginčo atveju pareiškėjas nurodė, kad jis kreipiasi pakartotinai, nes paaiškėjo naujos aplinkybės ir buvo surinkti nauji įrodymai, tačiau byloje esantys faktiniai įrodymai patvirtina, kad kartu su 2007 m. balandžio 24 d. prašymu pareiškėjas nepateikė naujų duomenų (dokumentų ar kitų įrodymų), nenurodė naujų aplinkybių, kurios nebūtų buvusios prieš tai išnagrinėtos Tarnyboje ir iš esmės keistų bylos eigą bei pagrįstų pareiškėjo reikalavimo teisėtumą. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas, vadovaudamasis ginčui aktualiu metu galiojusio Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugsėjo 25 d. nutarimu Nr. 1491 (neteko galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875) patvirtinto Piliečių ir kitų asmenų aptarnavimo viešojo administravimo ir kitose institucijose pavyzdinės tvarkos aprašo 33 punkto nuostatomis, pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą. Civilinėje byloje ieškovo reikalaujamos priteisti žalos dydžio pakeitimas ar papildomo reikalavimo, susijusio su turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl ginčijamų veiksmų, atlyginimu, reiškimas (ar nereiškimas) nėra pagrindas iš naujo nagrinėti pakartotinį pareiškėjo prašymą, jei toks prašymas jau buvo nagrinėtas anksčiau. Be to, pareiškėjas kartu su ginčijamu prašymu nepateikė įrodymų dėl turtinės žalos, todėl atsakovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 5 dalimi, pagrįstai nurodė pareiškėjui, kad tik pateikus minėtus dokumentus Tarnyba galės priimti atitinkamą sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo.

Teismas konstatavo, kad Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2007 m. balandžio 27 d. sprendimas Nr. SD-(1.9.)-87-1-07 – teisėtas ir pagrįstas, o Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisija, patikrinusi skundžiamo atsakovo sprendimo teisėtumą, 2007 m. birželio 8 d. sprendimu Nr. S-96-(A(G)-114) pagrįstai atmetė pareiškėjo skundą.

Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Civilinė atsakomybė atsiranda esant visoms keturioms būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6. 246 str.); 2) priežastiniam ryšiui tarp priešingų teisės pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių (CK 6. 247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltei (CK 6. 248 str.); 4) teisės pažeidimu padarytai žalai arba nuostoliams (CK 6. 249 str.). Šio sąlygos yra tarpusavyje susijusios ir nesant vienos iš jų, teisė į turtinės ar neturtinės žalos atlyginimą paneigiama. Teismui nenustačius atsakovo veiksmų neteisėtumo, nėra būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, taigi ir pagrindo atsirasti valstybės civilinei atsakomybei (CK 6.271 str. 4 d.), todėl pareiškėjo reikalavimas priteisti turtinę ir su ja susijusią neturtinę žalą taip pat atmestinas.

III.

Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo atšaukti Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą, kaip nepagrįstą, neobjektyvų ir šiurkščiai pažeidžiantį pareikėjo interesus ir teises. Tuo atveju, jei pareikšti reikalavimai nepriklauso Vyriausiojo administracinio teismo kompetencijai, prašo grąžinti bylą nagrinėti iš naujo į žemesnės instancijos teismą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Šioje byloje pareiškėjui nebuvo suteikta teisinė pagalba, į kurią jis turi teisę pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 2 dalį dėl savo socialinio statuso. Dėl šios priežasties šalių padėtis nelygi, pareiškėjui nevisiškai suprantamas ir pirmosios instancijos teismo sprendimo turinys, kas apsunkino galimybę paruošti apeliacinį skundą.

2. Teismas ignoravo pareiškėjo nurodytą aplinkybę, kad naujus duomenis, kuriuos jis pateikė Tarnybai, prašydamas suteikti teisinę pagalbą, gavo 2007 m. vasario 20 d., susipažinęs su administracinės bylos I-1108-4/2006 (Vilniaus apygardos administracinis teismas) medžiaga.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas ir Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti. Mano, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas – teisėtas ir pagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija k onstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2007 m. balandžio 27 d. sprendimu Nr. SD-(1.9)-87.1-07 teikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui atsisakė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir Įstatymas ) 11 straipsnio 5 dalies 3 punkto pagrindu. Šioje įstatymo nuostatoje numatyta, kad antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu pareiškėjas kreipiasi dėl neturtinės žalos, susijusios su garbės ir orumo gynimu, tačiau jis nepatyrė turtinės žalos.

Iš pareiškėjo su 2007 m. balandžio 24 d. prašymu suteikti antrinę teisinę pagalbą pateikto ieškinio (Komisijos byla, b. l. 61, 62) matyti, kad jis inicijuojamas dėl garbės ir orumo gynimo, faktų, neatitinkančių tikrovės, paneigimo bei su tuo susijusios žalos atlyginimo, atsakovu ieškinyje nurodytas – S. T.. Prašydamas turtinės žalos atlyginimo pareiškėjas nurodo, kad turtinė žala lygi jo 2004 m. gruodžio 23 d. civilinėje byloje Nr. 2-4903-33/04 pralaimėto ieškinio prieš UAB ,,Olympic Casino“ sumai, t.y. 80 250 Lt. Pagal Įstatymo 18 straipsnio 1 dalį norintis gauti antrinę teisinę pagalbą asmuo pateikia tarnybai prašymą ir dokumentus, įrodančius jo teisę gauti antrinę teisinę pagalbą. Sistemiškai aiškinant Įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 3 punkto bei 18 straipsnio 1 dalies nuostatas darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas privalėjo pateikti duomenis apie dėl jo garbės ir orumo pažeminimo patirtą 80 250 Lt turtinę žalą. Tokių duomenų byloje nėra. Atitinkamo dydžio ieškinio nepatenkinimas jau išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-4903-33/04 neįrodo, kad pareiškėjas dėl S. T. veiksmų būtų patyręs turtinę žalą, todėl Tarnyba turėjo teisę Įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 3 punkto atsisakyti teikti antrinę teisinę pagalbą. Pareiškėjas skunde teismui taip pat teigė, kad prašyme Tarnybai pareiškėjas būtent ir prašė padėti jam tinkamai nustatyti ir suformuluoti patirtos turtinės žalos dydį. Kolegija pažymi, kad toks prašymas, pareiškėjui nepateikus jokių įrodymų apie patirtą turtinę žalą, negalėjo būti patenkintas.

Pareiškėjo ginčijamame Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2007 m. balandžio 27 d. sprendime Nr. SD-(1.9)-87.1-07, atsisakant jam suteikti antrinę teisinę pagalbą, nurodyta, kad 2007 m. balandžio 24 d. prašymas iš esmės analogiškas jo 2006 m. gruodžio 20 d. prašymui, dėl kurio jau buvo priimtas Tarnybos sprendimas, o pagal tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugsėjo 25 d. nutarimu Nr. 1491 patvirtinto Piliečių ir kitų asmenų aptarnavimo viešojo administravimo ir kitose institucijose pavyzdinės tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 33 punktą kartotiniai prašymai ir skundai, jei juose nenurodoma naujų aplinkybių, nenagrinėjami. Tarnyba teigė, kad pareiškėjas įrodymų apie paaiškėjusias naujas aplinkybes nepateikė.

Aprašo 33 punkte nurodyta, kad kartotiniai prašymai ir skundai nenagrinėjami, jeigu juose nenurodoma naujų aplinkybių, sudarančių prašymo pagrindą, ir nėra įtikinamų argumentų, kad institucijos sprendimas dėl ankstesnio prašymo ar skundo išnagrinėjimo yra neteisingas. Komisijos byloje esantys pareiškėjo 2006 m. gruodžio 20 d. ir 2007 m. balandžio 24 d. prašymai suteikti antrinę teisinę pagalbą bei prie jų pridėti ieškiniai – analogiški. Su prašymais pareiškėjo pateiktų ieškinių, įvertinant ir kaip priedus pateikiamus dokumentus, turinio analizė leidžia teigti, kad 2007 m. balandžio 24 d. nebuvo jokių naujų aplinkybių, susijusių su pareiškėjo keliamu ginču, lyginant su 2006 m. gruodžio 20 d. paduodant prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos buvusia situacija. Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2007 m. kovo 20 d. sprendimu Nr. N-(1.9)-7.2-07 pareiškėjui antrinės teisinės pagalbos teikimas pagal jo 2006 m. gruodžio 20 d. nutrauktas. Tokiu būdu, nesant jokių naujų aplinkybių, Tarnybos 2007 m. balandžio 27 d. sprendime Nr. SD-(1.9)-87.1-07 pasisakant dėl pareiškėjo teisės į antrinę teisinę pagalbą Aprašo 33 punktu vadovautasi pagrįstai.

Konstatavus, kad Tarnybos 2007 m. balandžio 27 d. sprendimas Nr. SD-(1.9)-87.1-07 – teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo naikinti ir Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisijos 2007 m. birželio 8 d. sprendimo Nr. S-96-(A(G)-114), kuriuo pareiškėjo skundas dėl Tarnybos sprendimo atmestas.

Vilniaus apygardos administracinis teismas, atmetęs pareiškėjo skundą dėl Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisijos 2007 m. birželio 8 d. sprendimo Nr. S-96-(A(G)-114) ir Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2007 m. balandžio 27 d. sprendimo Nr. SD-(1.9.)-87-1-07, konstatavo nesant ir būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, todėl skundo dalyje dėl turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo taip pat netenkino. Apeliacinės instancijos teismas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada sutinka. Tenkinti pareiškėjo apeliacinio skundo jame išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Pareiškėjo argumentai dėl jo teisių pažeidimo nagrinėjant bylą, nesuteikus jam antrinės teisinės pagalbos, - atmestini. Antrinė teisinė pagalba asmenims teikiama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka ir pagrindais. Teisinės pagalbos nesuteikimas šioje konkrečioje administracinėje byloje nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Apeliantas taip pat nurodo, kad jo teisių realizavimas buvo apsunkintas dėl lietuvių kalbos nemokėjimo. Pažymėtina, kad bylą nagrinėjant tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismuose dalyvavo vertėjas, taigi šiuo atžvilgiu pareiškėjo teisės teismo proceso metu buvo užtikrintos įstatymo nustatyta tvarka (Administracinių bylų teisenos įstatymo 9 str. 4 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n utaria:

Pareiškėjo V. S. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. spalio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis AlechnavičiusStasys GudynasVaida Urmonaitė