Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2019-12-17 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-371-255/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-12-17
Bylos Nr.
AN2-371-255/2019
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-01450-2019-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Regina Bertašienė
Pažeidėjas
A. V.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-371-255/2019Teisminio proceso Nr. 4-06-3-01450-2019-5Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.15; 21.11.10 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gruodžio 17 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Bertašienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. V. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. spalio 30 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos specialistas 2019 m. birželio 13 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą A. V. už tai, kad jis nepateikė duomenų apie asmenį (vardas, pavardė, asmens kodas arba gimimo data, gyvenamoji vieta, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo data, numeris ir dokumentą išdavusi institucija), kuris administracinio nusižengimo padarymo metu, t. y. 2019 m. balandžio 30 d. 11.37 val., kelyje Šiauliai–Palanga, Šiaulių r. sav., naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone ,,Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu A. V. neatliko transporto priemonės valdytojo pareigų, numatytų Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnyje, todėl jo veika buvo kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 431 straipsnio 1 dalį.

2. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2019 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu A. V. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal ANK 431 straipsnio 1 dalį 150 Eur (vieno šimto penkiasdešimties eurų) dydžio bauda.

Žemesnės instancijos teismas

3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2019 m. spalio 30 d. nutartimi netenkino administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. V. skundo ir paliko galioti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2019 m. rugpjūčio 13 d. nutarimą nepakeistą. Teismas nutartyje nurodė, jog administracinėn atsakomybėn patrauktasis A. V. turėjo pakankamai informacijos apie užfiksuotą kelių eismo taisyklių pažeidimą, kad galėtų nurodyti, kas jį padarė, be to, A. V. pats buvo nuvykęs į policijos įstaigą, kur susipažino su bylos duomenimis. Apylinkės teismo vertinimu, administracinėn atsakomybėn patrauktas A. V. turėjo visas galimybes imtis aktyvių veiksmų bei išsiaiškinti, kas konkrečiai aktualiu metu vairavo jo įmonei priklausantį automobilį, tačiau minėtų priemonių nesėmė ir šių aplinkybių neišsiaiškino. Taip pat pirmosios instancijos teismas nutartyje pažymėjo, jog aplinkybė, kad A. V. negavo iš policijos atsakymo į 2019-06-03 paklausimą dėl papildomos informacijos jam pateikimo, nepanaikina jo atsakomybės ir nepateisina tyčinio Institucijos pranešime nurodyto reikalavimo nevykdymo. Teismas nurodė, jog iš 2019-06-06 policijos rašto, kuris buvo išsiųstas pažeidėjui klaidingu elektroninio pašto adresu ir adresato dėl to nepasiekė (b. l. 60), matyti, jog policijos pareigūnas jame jokios papildomos informacijos A. V. nesuteikė, be to, minėto 2019-06-06 policijos rašto kopija buvo įteikta A. V. teismo posėdžio metu. Teismas nutartyje taip pat pažymėjo, jog A. V. duomenų apie pažeidimo dieną automobilį vairavusį konkretų asmenį nepateikė net ir teismui. Teismas nurodė, jog įstatymuose nustatytų terminų laikymasis yra būtina sąlyga atliekamų veiksmų efektyvumui, todėl jie negali būti laisvai interpretuojami ir pažeidžiami. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, bylos duomenys patvirtina, kad patrauktas atsakomybėn asmuo be pateisinamos priežasties neįvykdė įstatymo ir Institucijos pranešime nurodyto reikalavimo ir per nustatytą terminą nepateikė reikiamų duomenų, todėl jis visiškai pagrįstai nubaustas dėl ANK 431 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo.

Šalies argumentai

4. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. V. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. spalio 30 d. nutartį ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2019 m. rugpjūčio 13 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą jam, A. V., nutraukti. Apeliantas nurodo, jog policijos pareigūnai, fiksuodami administracinį nusižengimą, nurodė skirtingus ROIK numerius, kurie įnešė daug painiavos. Taip pat apeliantas nesupranta, kodėl policija ir teismas konstatavo, jog jis pagal ANK privalėjo per 3 darbo dienas suteikti informaciją apie minėtą įvykį, o jį patį nubaudė tik po 35 dienų. Apeliantas nurodo, jog policijos pareigūnas, su kuriuo jis bendravo, pats geranoriškai sutiko patikslinti jam informaciją apie įvykį, tačiau šią informaciją išsiuntė neteisingu elektroniniu paštu. Apelianto manymu, būtent dėl šios priežasties policija pamanė, jog jis nebendradarbiauja, ir jį nubaudė. Apelianto A. V. nuomone, būtent ši policijos pareigūno klaida ir yra pagrindinis faktorius, dėl kurio jis negalėjo nurodyti asmens, kuris vairavo automobilį. Apeliantas nurodo, jog byloje nėra duomenų, jog jis, A. V., vengė pranešti policijai reikalingą informaciją, priešingai, pagal bylos duomenis, jis rodė iniciatyvą, buvo nuvykęs į policijos komisariatą, tačiau pareigūnų neveiklumas, nekompetencija ir aplaidus darbas neleido jam atsakyti.

Atsiliepimas

5. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos viršininkas prašo A. V. apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. spalio 30 d. nutartį.

Motyvuojamoji dalis

6. Apeliacinis skundas atmestinas.

7. Apygardos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai paliko galioti Institucijos priimtą nutarimą ir administracinio nusižengimo bylos jam nenutraukė. ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

8. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog 2019-05-10 Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas A. V. įmonei išsiuntė pranešimą „Dėl užfiksuoto kelių eismo taisyklių pažeidimo“, kuriame nurodyta, kad A. V. įmonei priklausančia transporto priemone, kurios registracijos numeris (duomenys neskelbtini) 2019-04-30 11.37 val. Telšių r. sav., magistraliniame kelyje Šiauliai–Palanga, 48,00 km, buvo padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas (b. l. 22, 30). Minėtame pranešime buvo nurodyta pažeidimo padarymo vieta, data ir laikas ir prašoma pateikti duomenis apie asmenį, kuris Kelių eismo taisyklių pažeidimo padarymo metu naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone. Šis pranešimas gavėjui įteiktas 2019-05-21, tačiau A. V. pranešime nurodytos informacijos policijos įstaigai nepranešė, t. y. nenurodė asmens, vairavusio įmonei priklausantį automobilį. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog A. V. 2019-05-30 buvo atvykęs į policijos įstaigą, buvo supažindintas su bylos duomenimis, jam parodyta ir Kelių eismo taisyklių pažeidimo nuotrauka (b. l. 27). Tačiau ir tuomet A. V. policijos pareigūnui nenurodė asmens, vairavusio jo įmonei priklausantį automobilį, ir paprašė pateikti papildomus duomenis apie automobilio važiavimo greitį užfiksavusį prietaisą. Šios jo prašomos papildomos informacijos policijos pareigūnas iškart pateikti negalėjo, tačiau 2019-06-06 A. V. buvo išsiustas atsakymas į jo paklausimą, kuris adresato nepasiekė dėl klaidos, t. y. atsakymas buvo išsiųstas klaidingu elektroniniu paštu. Pažymėtina, jog transporto priemonių savininkų (valdytojų) pareiga nurodyti policijos pareigūnui duomenis apie asmenį (vardą, pavardę ir gyvenamąją vietą), kuris tam tikru metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar naudojosi ja, nustatyta siekiant užtikrinti saugų eismą, apsaugoti jo dalyvius nuo eismo įvykių ir žalingų jų padarinių ir sudaryti teisines prielaidas patraukti atsakomybėn eismo taisykles pažeidusius asmenis. Vienintelė išimtis, kai transporto priemonės savininkui (valdytojui) negali kilti teisinė pareiga vykdyti policijos pareigūno teisėtą reikalavimą, duodamą teisės pažeidimo išaiškinimo tikslu, ir nurodyti, kas konkrečiai nurodytu metu naudojosi transporto priemone, yra numatyta Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje, t. y. kai teisėtas transporto priemonės savininkas (valdytojas) prarado transporto priemonę prieš savo valią. Tačiau sutiktina su pirmosios instancijos teismo nutartyje padaryta išvada, jog nagrinėjamoje byloje tokių aplinkybių nenustatyta. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bylos duomenys vienareikšmiškai patvirtina, kad patrauktas atsakomybėn asmuo A. V. be pateisinamos priežasties neįvykdė įstatymo ir Institucijos pranešime nurodyto reikalavimo, t. y. per nustatytą terminą nepateikė policijai reikiamų duomenų, todėl jis Institucijos 2019-08-13 nutarimu buvo pagrįstai nubaustas dėl ANK 431 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo.

9. Apygardos teismas, dar kartą patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl pažeidėjo kaltės, padarius jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, padarytas administracinis nusižengimas visiškai įrodytas byloje surinktais įrodymais ir pagrįstai bei teisingai kvalifikuotas pagal ANK 431 str. 1 d. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje administracinio nusižengimo byloje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, todėl nėra jokio pagrindo atlikti kokius nors papildomus procesinius veiksmus ar administracinio nusižengimo bylą apskritai nutraukti. Pažymėtina, jog pažeidėjas A. V., pateikdamas skundus tiek pirmosios instancijos teismui, tiek apeliacinės instancijos teismui, tvirtina, jog jo kaltę eliminuoja policijos pareigūno padaryta klaida, t. y. kad atsakymas dėl papildomos informacijos suteikimo buvo išsiųstas jam į klaidingą elektroninį paštą, todėl jis jo negavo ir tik todėl negalėjo pateikti policijai prašomos informacijos, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie apelianto argumentai nepagrįsti ir laikytini tik pažeidėjo siekimu išvengti gresiančios administracinės atsakomybės. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog apelianto akcentuojama aplinkybė, kad jis negavo iš policijos atsakymo į 2019-06-03 paklausimą dėl papildomos informacijos jam pateikimo, nepanaikina jo atsakomybės ir nepateisina tyčinio Institucijos pranešime nurodyto reikalavimo nevykdymo. Apygardos teismas pažymi, jog iš 2019-06-06 policijos rašto, kuris buvo išsiųstas klaidingu elektroninio pašto adresu ir adresato nepasiekė (b. l. 60), matyti, jog policijos pareigūnas jame jokios papildomos informacijos A. V. nesuteikė. Be to, ši 2019-06-06 policijos rašto kopija įteikta A. V. teismo posėdžio metu. Apygardos teismo vertinimu, skundą pateikęs A. V. turėjo pakankamai informacijos apie užfiksuotą kelių eismo taisyklių pažeidimą, kad galėtų nurodyti policijos reikalaujamą informaciją, t. y. kas padarė kelių eismo taisyklių pažeidimą, kadangi pats buvo nuvykęs į policijos įstaigą, kur susipažino su visais bylos duomenimis. Apygardos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismui, daro išvadą, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas A. V. turėjo visas galimybes imtis aktyvių veiksmų bei išsiaiškinti, kas konkrečiai aktualiu metu vairavo jo įmonei priklausantį automobilį, tačiau to nepadarė.

10. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pažeidėjo A. V. kaltė dėl ANK 431 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo įrodyta neabejotinai, todėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. spalio 30 d. nutartis, kuria pažeidėjo A. V. skundas dėl Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2019 m. rugpjūčio 13 d. nutarimo panaikinimo atmestas, yra pagrįsta ir teisėta, todėl paliktina galioti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. V. apeliacinį skundą atmesti ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. spalio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Regina Bertašienė