- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Papildoma nutartis
- Data
- 2018-05-14
- Bylos Nr.
- e2-8843-820/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-43222-2017-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaidas Pajeda
- Ieškovas
- A. S.
- Atsakovas
- A. V., J. B., V. G., V. Š., R. Š.
- Kategorijos
- 3.2.6.10.2Papildomo sprendimo priėmimas
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo papildomos nutarties priėmimo klausimą civilinėje byloje pagal ieškovo A. S., atstovaujamo įstatyminės atstovės M. R., ieškinį atsakovams: A. V., J. B., V. G., V. Š. ir R. Š. dėl žalos atlyginimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti ieškovui solidariai iš atsakovų 9 460 EUR turtinės žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gegužės 3 d. nutartimi patenkino šalių prašymą ir patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį bei bylą nutraukė.
Priimtina papildoma nutartis.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 3 straipsnio 6 dalį teismas gali taikyti įstatymo analogiją, jei nėra įstatymo reglamentuojančio atitinkamą procesinį teisinį santykį. CPK nereglamentuoja galimybės priimti papildomą nutartį byloje, kurioje teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų klausimo. CPK 277 straipsnis reglamentuoja papildomo sprendimo galimybę, jei neišspręstas bylinėjimosi išlaidų klausimas, išsprendus bylą iš esmės priimant sprendimą. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, mutatis mutandis taikytina įstatymo analogija sprendžiant papildomos nutarties priėmimo klausimą neišsprendus bylinėjimosi išlaidų byloje, baigtoje nepriimant galutinio sprendimo išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 3 str. 6 d., 277 str.).
Pagal CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punktą, teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo.
CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Teismų praktikoje išaiškinta, kad pagal CPK 88 straipsnį išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, gali būti pripažintos teismo išlaidomis, jeigu jos yra realios, būtinos ir pagrįstos. Išlaidos suprantamos kaip išleistos lėšos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Bylinėjimosi išlaidų realumas reiškia, kad tai yra tikrai patirti nuostoliai dėl pinigų sumokėjimo dėl bylos išsprendimo teisme. Pagal CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktą, prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.
Valstybės patirtas išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu patvirtina teismui pateikti rašytiniai įrodymai: sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos bei pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pateikti dokumentai įrodo, kad teikiant ieškovui teisines paslaugas valstybė patyrė 747,10 EUR išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Bylos šalys taikos sutartyje (sutarties 6 punktas) susitarė, kad šalys prašo teismo antrinės teisinės pagalbos išlaidas priteisti teismo nuožiūra, vadovaujantis CPK 96 straipsnio 5 dalimi. CPK 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Kadangi ieškovas pagrįstai kreipėsi į teismą dėl turtinės žalos atlyginimo iš atsakovų. Valstybės patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos ir protingos, neviršija įstatymų nustatytos maksimalios sumos, todėl teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais nutaria priteisti valstybės patirtas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovų lygiomis dalimis.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, jog byla buvo užbaigta nutartimi patvirtinus šalių pateiktą taikos sutartį, priimtina papildoma nutartis ir valstybės naudai iš atsakovų priteistina 747,10 EUR išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu lygiomis dalimis, t. y. po 149,42 EUR (CPK 3 straipsnio 6 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 96 straipsnio 1 dalis, 277 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 3, 88, 93, 270, 277 straipsniais, teismas
nusprendžia:
priimti papildomą nutartį.
Priteisti valstybei iš atsakovų V. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) R. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) A. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) J. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) bei V. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) 747,10 EUR (septynis 149,42,50 EUR (vieną šimtą keturiasdešimt devynis eurus ir 42 euro centus). Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke, LT74 4010 0510 0132 4763 ir LT12 2140 0300 0268 0220 Luminor banke, LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke, LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale, LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“, AB, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke, įmokos kodas 5630.
Papildoma nutartis per 7 dienas nuo nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.