Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės E. Č. ieškinį atsakovams V. M. ir V. G. dėl iškeldinimo iš negyvenamųjų patalpų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teisme ieškovė ir jos atstovas palaikė patikslinto ieškinio reikalavimus, prašė ieškinį patenkinti. Ieškovė papildomai paaiškino, jog jai nebuvo žinoma, jog ginčo patalpas anksčiau nei ji, buvo įsigijusi R. C., buvo atlikti patalpos matavimai, ji ginčo patalpą nustatyta tvarka įsiregistravo viešame Nekilnojamojo turto registre.

Atsakovas V. G. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo dėl nežinomų priežasčių, apie teismo posėdžio vietą ir laiką jam buvo pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Byloje šalių paaiškinimais, rašytine bylos medžiaga (b.l. 4-10, 32) nustatyta, kad ieškovė E. Č. 1993 m. gruodžio 28 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 677 pagal 1991 m. gegužės 28 d. Lietuvos Respublikos Butų privatizavimo įstatymą Nr. I-1374 Nr. 275 įsigijo gyvenamą patalpą – butą (duomenys neskelbtini), ir kitus pastatus: ūkio pastatą 3I1p, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), tvartą 5I1p, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), daržinę 18I1m, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), priestatą 2c2p, esančius adresu (duomenys neskelbtini). Butą su priklausiniais, įskaitant ginčo patalpą - ūkinį pastatą, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ji nustatyta tvarka įsiregistravo viešame Nekilnojamojo turto registre. Iš atsakovės paaiškinimo bei jos teismui pateiktų rašytinių įrodymų (b.l. 33) matyti, jog R. C. (atsakovų mama) 1992 m. rugsėjo 24 d. pirkimo-pardavimo sutartimi pagal 1991 m. gegužės 28 d. Lietuvos Respublikos Butų privatizavimo įstatymą Nr. I-1374 Nr. 677 įsigijo gyvenamą patalpą – butą (duomenys neskelbtini), ir kitus pastatus: ūkio pastatą 3I1p, tvartą 9I1p, daržinę 18I1m, esančius adresu (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registre R. C. vardu buvo užregistruotas butas (duomenys neskelbtini), ir priklausiniai: ūkinis pastatas 9I1p, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas 10I1m, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini). R. C. mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 52). Po jos mirties į notarą dėl palikimo priėmimo kreipėsi atsakovai V. M. ir V. G., jiems 2014 m. vasario 11 d. notaras išdavė liudijimą apie galimybę tvarkyti paveldėjimo reikalus gauti reikalingus dokumentus paveldėjimo teisės liudijimui gauti, tačiau paveldėjimo teisės liudijimas niekam iki šiol neišduotas (tokių duomenų teismui nepateikta) (b.l. 62, 64).

Ieškovė E. Č. prašo iškeldinti atsakovus V. M. ir V. G. su visais jiems priklausančiais daiktais iš jai asmeninės nuosavybės teise priklausančio ūkinio pastato, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), nes atsakovai yra neteisėtai užėmę ginčo patalpas ir ieškovei trukdo jomis naudotis pagal paskirtį.

Kasacinis teismas savo teisminėje praktikoje yra nurodęs, jog iškeldinimas iš gyvenamųjų patalpų, priklausomai nuo šalis siejančių materialinių teisių santykių turinio, gali būti tiek pažeistų daiktinių teisių gynimo būdas, tiek prievolinis teisinis pažeistų teisių gynimo būdas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-04-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2008). Jei ginčo šalis sieja prievoliniai santykiai, reikalavimas dėl iškeldinimo sprendžiamas pagal specialiai šiuos materialinius teisinius santykius reglamentuojančias Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) normas, įrodinėjimo dalykas tokiu atveju yra faktinės aplinkybės, su kuriomis įstatymas sieja naudojimosi pastatais pabaigą. Tik tuo atveju, kai šalių nesieja prievoliniai teisiniai santykiai, ginčo dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų nagrinėjimo turinį ir ribas lemia CK ketvirtosios knygos normos dėl savininko teisių apsaugos. Nagrinėjamu atveju, byloje dėl patalpos (buto priklausinio), kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), yra kilęs ginčas tarp šalių – ieškovės ir atsakovų, kurių nesiejo prievoliniais santykiai, tokiu būdu, taikytinos CK ketvirtosios knygos normos dėl savininko teisių gynimo.

Byloje atsakovė įrodinėja, jog ji neturi pareigos išsikelti iš ginčo patalpos, nes jos mirusi motina R. C. anksčiau nei ieškovė įsigijo patalpą, kurios unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančią adresu (duomenys neskelbtini). Su tokia atsakovės pozicija teismas nesutinka. Ginčo patalpos pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo metu 1992 m. rugsėjo 24 d., 1993 m. gruodžio 28 d., galiojo 1964 m. CK, todėl nuosavybės teisės atsiradimas aiškintinas taikant šio CK nuostatas. Pagal 1964 m. CK 149 straipsnio 2 dalį, jeigu sutartis, kuria perleidžiamas daiktas, turi būti registruojama, tai nuosavybės teisė atsiranda įregistravimo momentu. Tokia pati nuostata buvo įtvirtinta Nekilnojamojo turto registro 3 straipsnio 2 dalyje. Civilinis kodeksas nustatė, jog nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo, mainų, dovanojimo ar turto perleidimo su sąlyga išlaikyti iki gyvos galvos sutartys (CK 255, 279, 282, 285 straipsniai), t.y. visi kodekse numatyti sandoriai, kuriais buvo galima perleisti nekilnojamąjį turtą, turi būti patvirtinti notariškai ir per tris mėnesius įregistruoti įstaigoje (dabar Valstybės įmonės Registrų centro atitinkamuose filialuose). Kol pirkimo-pardavimo ar kita sutartis nėra įregistruota įstatymų nustatyta tvarka, nuosavybės teisės įgijėjui nepereina, ir daikto savininku išlieka turto perleidėjas. Tokiu būdu, įstatymas nustatė imperatyvinio pobūdžio terminą (jo nei šalys, nei teismas savo susitarimu pakeisti negali), per kurį turto įgijėjas nekilnojamąjį turtą turi įsiregistruoti. Šiuo atveju, Nekilnojamojo turto registro duomenimis, taip pat matyti ir iš sutartyse padarytų įrašų, tiek ieškovė, tiek ir atsakovų motina R. C. 1992 m. rugsėjo 24 d., 1993 m. gruodžio 28 d. sutartis pagal tuo metu galiojusią tvarką įregistravo, t.y. jos abi įvykdė reikalaujamus įstatymo reikalavimus nekilnojamam turtui - butui su sutartyse nurodytų priklausinių, įskaitant ginčo statinį/ūkio pastato - kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), plane pažymėto 3I1p, įgyti. Tokiu būdu, teismas daro išvadą, jog R. C. ginčo statinį užvaldė ir pagal teisme šalių duotą paaiškinimą, valdė apie 20 metų - teisėtai. Atsakovai, mirus motinai, nustatyta tvarka kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo, tačiau nėra gavę paveldėjimo teisės liudijimo. Teismo nuomone, palikimo priėmimo metu yra labai reikšminga nustatyti, kokį turtą palikėjas, šiuo atveju, R. C., savo nuosavybėje turėjo iki pat mirties, kad palikimą priėmę asmenys galėtų tą turtą paveldėti. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, ginčo statinys, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), priklauso ieškovei E. Č. Šį turtą ieškovė įgijo 1993 m. gruodžio 28 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 677 pagal 1991 m. gegužės 28 d. Lietuvos Respublikos Butų privatizavimo įstatymą Nr. I-1374 Nr. 275. Minėto registro duomenimis, R. C. nuosavybėje yra buto Nr. 2 priklausiniai, kurių unikalūs numeriai (duomenys neskelbtini). Ūkio pastato, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), plane pažymėto 3I1p, priklausomumas R. C. neužfiksuotas. Vadovaujantis CK 4.262 straipsniu, įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka. Į bylą nepateikti duomenys, jog nustatyta tvarka buvo nuginčytas ar vyksta teisminiai ginčai dėl ūkio statinio, plane pažymėto 3I1p, priklausomumo ieškovei E. Č. ir (ar) priklausomumo mirties metu R. C., kurios palikimą priėmė atsakovai, todėl teismas neturi jokio pagrindo abejoti Registrų centre užfiksuotų duomenų teisingumu, taipogi apie ūkio pastato, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), plane pažymėto 3I1p, priklausymą E. Č., kuri savo nuosavybę ginčo statiniui pagrindė aukščiau nurodyta pastato įsigijimo sutartimi bei registracija, bei tuo pačiu ieškovės E. Č. išimtine teise valdyti, naudoti ir disponuoti ginčo statiniu, kreiptis į teismą su reikalavimu dėl atsakovų iškeldinimo iš ginčo patalpų. Visų aptartų aplinkybių kontekste, teismas laiko, jog atsakovai neteisėtai valdo ir naudojasi ginčo patalpomis ir ten laiko jiems priklausančius daiktus. Tokiu būdu, yra teisinis pagrindas juos su visais jiems priklausančiais daiktais iškeldinti iš ūkio pastato, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), plane pažymėto 3I1p, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Ieškinys tenkintinas (CK 4.20 straipsnis, 4.23 straipsnis, 4.25 straipsnio 1 dalis, 4.26 straipsnio 2 dalis, 4.47 straipsnio 1 punktas).

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 93 straipsnyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovei E. Č. byloje buvo teikiama 100 procentų apmokama antrinė teisinė pagalba (b.l. 14-15), už advokato pagalbą paskaičiuota 202,65 Eur suma (b.l. 31), todėl ieškinį patenkinus visiškai, 50 procentų šių išlaidų valstybės naudai priteistina iš atsakovo V. G., kuris nėra atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 6 punktas, 96 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnis). Iš atsakovo V. G. valstybės naudai taip pat priteistina ½ žyminio mokesčio ir byloje susidariusių išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, dalis (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 5 punktas, 88 straipsnio 3 punktas, 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 straipsniu, 260 straipsniu , 268 straipsniu, 269 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

E. Č. ieškinį tenkinti.

Iškeldinti atsakovus V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) su visais jiems priklausančiais daiktais iš E. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priklausančio ūkinio pastato, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžeto pajamas 26,50 Eur (dvidešimt šešis eurus 50 ct.) bylinėjimosi išlaidų (įmokos kodas 5660), ir 101,33 Eur (vieną šimtą vieną eurą 33 ct) už suteiktą antrinę teisinę pagalbą (įmokos kodas 5630).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Panevėžio miesto apylinkės teismą.