Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės VĮ Kauno miškų urėdijos atstovams R. N., advokato padėjėjui Eugenijui Lukošiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės VĮ Kauno miškų urėdijos ieškinį atsakovei J. T. dėl skolos už nuomą priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovei nepateikus atsiliepimo į ieškinį 2016-02-23 priimtas sprendimas už akių.

2016-03-07 gautas atsakovės prašymas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

2016-04-12 priimta nutartis panaikinti 2016-02-23 sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Ieškiniu ieškovė kelia reikalavimą iš atsakovės priteisti įsiskolinimą, susidariusį dėl nesumokėto nuomos mokesčio už 2005-12-31 – 2015-01-31 laikotarpį. Atsakovė su reikalavimu nesutinka bei prašo ieškinio reikalavimui taikyti senaties terminą.

Įstatyme ieškinio senatis apibrėžiama kaip įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 str.). Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o ši teisė atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužino arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 str. 1 d.). Bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų (CK 1.125 str. 1 d.).

Ieškovė teismui pateikė nuomos mokesčio paskaičiavimo pažymą, kurioje nurodomas įsiskolinimas susidaręs nuo 2006 metų sausio mėnesio (b.l.18-21). Ieškovė į teismą su ieškiniu kreipėsi 2015-12-31, todėl laikytina, jog reikalavimui priteisti įsiskolinimą atsiradusį nuo 2006 metų sausio mėnesio bendras dešimties metų ieškinio senaties terminas nėra suėjęs (CK 1.124 str., 1.125 str. 1 d., 1.127 str. 1 d., 6.583 str. 2 d.).

Taip pat ieškovė pažymoje nurodo skolos likutį 2005 metų gruodžio mėnesio 31 dienai – 247,28 Eur. Darytina išvada, jog šis įsiskolinimas bei teisė į ieškinį atsirado iki 2015-12-31, t. y. atsakovei sutartimi numatyta tvarka (1997-08-11 nuomos sutarties 2.2. p., b.l.10) atitinkamą mėnesį nemokant nuomos mokesčio, ieškovei apie tokį sutarties pažeidimą turėjo būti žinoma kiekvieno sekančio mėnesio dvidešimtą kalendorinę dieną ir dėl šio įsiskolinimo likučio ieškovė į teismą turėjo kreiptis per dešimt metų nuo tos dienos, kurią turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad teisė į ieškinį priteisti skolos likutį - 247,28 Eur yra atsiradusi iki 2015-12-31, todėl šiam reikalavimui yra suėjęs ieškinio senaties terminas ir ši suma iš atsakovės ieškovei nepriteistina (CK 1.124 str., 1.125 str. 1 d., 1.127 str. 1 d., 2 d., 6.583 str. 2 d.).

Atsakovė su ieškiniu nesutinka nurodydama šiuos argumentus - ieškovė neturėjo teisės atsakovei nuomojamų pastatų išnuomoti, todėl nuomos sutartis yra niekinė; 1997-08-11 nuomos sutartyje nėra nustatytas nuomos mokestis, todėl nėra aišku, kaip jis yra apskaičiuotas; atsakovė butą yra privatizavusi, todėl neprivalo mokėti nuomos mokesčio; atsakovei eilę metų nemokant nuomos mokesčio, o ieškovei tęsiant nuomos santykius ir daugiau kaip 10 metų nesiimant jokių veiksmų, atsakovė gali būti atleista nuo civilinės atsakomybės.

Atsakovės atsikirtimai atmestini vadovaujantis toliau nurodytais motyvais.

Dėl teisės nuomoti turto patikėjimo teise valdomus pastatus. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovei suteiktų nuomoti patalpų savininkas yra Lietuvos Respublika, o patikėjimo teisė jas valdyti suteikta VĮ Kauno miškų urėdija (b.l.7-9).

Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarką ir sąlygas, valstybės ir savivaldybių institucijų įgaliojimus šioje srityje nustato LR Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo 1998 m. gegužės 12 d. įstatymas Nr. VIII-729. Įstatymas numato, jog disponavimas turtu, tai teisė turtą parduoti, kitaip perleisti, taip pat išnuomoti, įkeisti arba kitokiu būdu keisti jo teisinę būklę (2 str. 1 d.). Turto patikėjimo teisė, tai valstybės ar savivaldybių institucijos, Lietuvos banko, valstybės ar savivaldybės įmonės, įstaigos, organizacijos teisė savo įstatuose (nuostatuose), taip pat valstybės ar savivaldybės įmonių, įstaigų, organizacijų veiklą reglamentuojančiuose norminiuose aktuose nustatyta tvarka bei sąlygomis valdyti, naudoti valstybės ar savivaldybių perduotą turtą ir disponuoti juo nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių bei interesų (2 str. 10 d.). Turto valdytojas – valstybės ar savivaldybių institucijos, Lietuvos bankas, valstybės ar savivaldybės įmonė, įstaiga ar organizacija ir <...> kiti juridiniai asmenys, patikėjimo ar nuosavybės teise valdantys, naudojantys valstybės ar savivaldybės turtą ir disponuojantys juo (2 str. 12 d.). Valstybės turtą patikėjimo teise valdo, naudoja ir disponuoja juo centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas, valstybės institucijos, Lietuvos bankas, valstybės įmonės, įstaigos ir organizacijos, taip pat savivaldybės <...> (10 str. 2 d.). Įstatyme nurodyti subjektai turi teisę priimti sprendimus, susijusius su valstybės turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, išskyrus sprendimus, susijusius su turto perleidimu kitų asmenų nuosavybėn ar su daiktinių teisių suvaržymu, jeigu Lietuvos Respublikos įstatymai nenustato kitaip (10 str. 3 d.).

Sistemiškai aiškinant nurodytas teisės normas darytina išvada, jog ieškovei patikėjimo teise ginčo patalpos buvo suteiktos valdyti, bei jomis disponuoti, kas reiškia, kad ieškovė turėjo teisę jas nuomoti. Ieškovės atstovas E. N. nurodė, kad iki ieškovei perduodant gyvenamąsias patalpas valdyti patikėjimo teise, jos priklausė VĮ Kauno miškų urėdija. Atsižvelgiant į nurodytus motyvus atmestinas atsakovės argumentas, jog ieškovė neturėjo teisės gyvenamųjų patalpų nuomoti, todėl nuomos sutartis yra niekinė.

Dėl 1997-08-11 nuomos sutartyje nenustatyto nuomos mokesčio. 1997-08-11 Sutarties 2.2. p. numatyta, jog nuomininkas įsipareigoja kas mėnesį LR Vyriausybės nustatyta tvarka sumokėti buto nuomos ir komunalinių paslaugų mokesčius (b.l.10). Gyvenamosios patalpos nuomos tipinė sutartis buvo patvirtinta 1991-11-29 LR nutarimu Nr.495 „Dėl tarnybinių gyvenamųjų patalpų“. Nutarime tipinėje gyvenamosios patalpos nuomos sutartyje numatyta, jog nuomininkas įsipareigoja kas mėnesį Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka sumokėti buto nuomos ir komunalinių paslaugų mokesčius. Ieškovės atstovai nurodė, kad nuomos mokesčio tarifas buvo numatytas tuo metu galiojusiame 1992-09-25 LR Vyriausybės Nutarime Nr.704 „Dėl Lietuvos Respublikos gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo įgyvendinimo tvarkos“. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, atmestini atsakovės argumentai, jog nuomos sutartimi nebuvo numatytas nuomos mokestis.

Vėliau sudarytose 2012 metų ir 2014 metų gyvenamųjų patalpų nuomos sutartyse nuomos mokestis buvo nurodytas, kadangi buvo pasikeitęs patalpų nuomos teisinis reglamentavimas (sutarčių 1.7. p., b.l.11-16). 2001-07-11 LR Vyriausybės nutarimo Nr.878 „Dėl tarnybinių gyvenamųjų patalpų naudojimo ir apskaitos tvarkos aprašo patvirtinimo“ 6 str. numatyta, kad įgalioto asmens priimtame sprendime suteikti tarnybinę gyvenamąją patalpą turi būti nurodomas nuomos mokesčio dydis. Remiantis nurodytu sprendimu, sudaroma tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos sutartis. Nuomos mokesčio dydis buvo nustatomas vadovaujantis 2001-04-25 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 472 „Dėl Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos patvirtinimo (Dėl Savivaldybės būsto, socialinio būsto nuomos mokesčių ir būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensacijos dydžio apskaičiavimo metodikos ir bazinio būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensacijos dydžio perskaičiavimo koeficiento patvirtinimo)“.

Atsižvelgiant į nurodytus motyvus atmestini atsakovės argumentai dėl nuomos mokesčio paskaičiavimo (CK 6.576 str., 6.577 str. 1 d., 6.579 str. 1 d., 2 d., 6.583 str. 3 d.).

Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog ieškovė tam tikru laikotarpiu apskaičiuotą mokestį mokėjo, be to neginčija aplinkybės, jog sutartis pasirašė, todėl jai turėjo būti žinoma apie mokesčio dydį, apskaičiavimo tvarką (b.l.19).

Dėl buto privatizavimo. Atsakovė nurodo, kad ginčo patalpas yra išsipirkusi, todėl neprivalo mokėti nuomos mokesčio. Kaip tai patvirtinančius įrodymus atsakovė pateikia 2005-05-12 ieškovės pranešimą dėl patalpų privatizavimo, 1998-12-31 mokėjimo pranešimą ir du 1998 metų mokėjimo kvitus (b.l.42-43). Pateikti įrodymai tik patvirtina aplinkybę, jog atsakovė neatliko visų būtinų veiksmų siekiant įgyti gyvenamąsias patalpas pagal 1991 m. gegužės 28 d. Lietuvos Respublikos Butų privatizavimo įstatymą. Ieškovė atliko dalį mokėjimų, nurodytų 1998-12-31 Kauno rajono butų privatizavimo tarnybos mokėjimo pranešime, tačiau neatliko kitų būtinų veiksmų siekiant nuomojamas patalpas privatizuoti. Jog ginčo patalpos nebuvo privatizuotos byloje patvirtina ir 2005-05-12 ieškovės pranešimas dėl gyvenamųjų patalpų privatizavimo, tačiau atsakovė ir vėl neišreiškė valios gyvenamąsias patalpas įgyti nuosavybėn. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog atsakovė už patalpų nuomą tam tikru laikotarpiu mokėjo nuomos mokestį, kas patvirtina aplinkybę, jog jai turėjo būti suprantama, jog patalpos jai nuosavybės teise nepriklauso. Taip pat atsakovės argumentus paneigia ir ieškovės byloje pateiktas VĮ Registrų centro išrašas, patvirtinantis patalpų savininko nuosavybės teisę (b.l.7-9).

Dėl atleidimo nuo civilinės atsakomybės. Kaip byloje nustatyta atsakovė su ieškove yra pasirašiusi tris gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, kuriomis yra įsipareigojusi nustatytais terminais ir tvarka mokėti nuomos mokestį.

CK 6.253 str. 1 d. numato, kad civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės dėl nukentėjusio asmens veiksmų. CK 6.253 str. 5 d. numatyta, jog nukentėjusio asmens veiksmai – veiksmai, dėl kurių kaltas pats nukentėjęs asmuo ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai. Tai gali būti nukentėjusio asmens sutikimas, kad jam būtų padaryta žalos, arba rizikos prisiėmimas. Šis nukentėjusio asmens sutikimas gali būti pagrindas atleisti nuo civilinės atsakomybės tik tuo atveju, kai toks sutikimas ir žalos padarymas neprieštarauja imperatyviosioms teisės normoms, viešajai tvarkai, gerai moralei, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijams. Taigi numatyta, jog atleidimas nuo civilinės atsakomybės gali būti esant kaltiems nukentėjusiojo asmens veiksmams, dėl kurių atsirado ar padidėjo nuostoliai.

Kaip minta tarp šalių buvo sudarytos sutartys, kuriomis atsakovė įsipareigojo nustatyta tvarka ir terminais mokėti nuomos mokestį. Šios pareigos atsakovė nevykdė. Tuo tarpu ieškovė neatliko jokių kaltų veiksmų, dėl kurių atsirado ieškovės prašomas priteisti nuomos mokestis ar dėl kurių būtų padidėję nuostoliai. Tokių duomenų byloje pateikta nėra. Kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 str.). Aplinkybę, jog ieškovė vis tęsė nuomos santykius, teismo nuomone, negalima vertinti kaip kaltus ieškovės veiksmus, dėl kurių atsirado įsiskolinimas. Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles, todėl ir šis atsakovės argumentas atmestinas kaip nepagrįstas (CK 6.256 str.).

Kiekvienas asmuo privalo sąžiningai, tinkamai ir laiku vykdyti savo prievoles, o vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę ar vienašališkai keisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus, draudžiama (CK 6.4 str., 6.38 str., 6.59 str., 6.256 str. 1 d.). Kadangi atsakovė nevykdė savo prievolės tinkamai ir laiku mokėti nuomos mokestį už jai suteiktas gyvenamąsias patalpas, laikytina, jog ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės įsiskolinimą dalyje dėl 3 591,55 Eur už laikotarpį nuo 2005-12-31 iki 2015-12-31 laikytinas teisėtu, pagrįstu bei įrodytu, todėl tenkintinas (CPK 177 str., 178 str., CK 6.256 str. 1 d., 6.576 str., 6.583 str. 2 d.).

Pagrįstu ir atitinkančiu įstatymą laikytinas ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės įstatymo numatyto dydžio procesines palūkanas. Metinės 5 procentų dydžio palūkanos už priteistą sumą (3 591,55 Eur) priteistinos ieškovei nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-01-11) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 2 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų. Ieškovė buvo pareiškusi 2 reikalavimus, teismas 1 reikalavimą tenkino pilnai, 1 reikalavimą – iš dalies. Taigi, patenkintų ieškovės reikalavimų dalis sudaro 97% (100+94=194:200=0,97x100%=97%), o atmestų - 3%.

Ieškovė patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 565 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti (b.l.23-24, 53-54). Nurodytos ieškovės išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti yra pagrįstos ir neviršija LR Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių. Atsižvelgiant į ieškovės reikalavimų patenkintą dalį, ieškovei iš atsakovės priteistinos 548,05 Eur bylinėjimosi išlaidos (565 Eur x 97%=548,05 Eur) (CPK 88 str., 93 str. 1 d., 2 d.).

Iš ieškovės valstybei priteistinos išlaidos proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai už atsakovei suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą 3,49 Eur (116,20 x 3%) - CPK 96 str., 99 str. (b.l. 53-54).

Valstybei iš šalių bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos, kadangi jų dydis mažesnis už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakyme Nr. 1R-261/1K-355 (CPK 96 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės J. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ieškovei VĮ Kauno miškų urėdijai, kodas 159986516, buveinės adresas: Romainių g. 2, LT 47327 Kaune, sąskaitos Nr. LT03 7044 0600 0317 7861, AB SEB bankas, 3 591,55 Eur (tris tūkstančius penkis šimtus devyniasdešimt vieną eurą 55 ct) nuompinigių už laikotarpį nuo 2005-12-31 iki 2015-12-31.

Priteisti iš atsakovės J. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ieškovei VĮ Kauno miškų urėdijai, kodas 159986516, buveinės adresas: Romainių g. 2, LT 47327 Kaune, sąskaitos Nr. LT03 7044 0600 0317 7861, AB SEB bankas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (3 591,55 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-01-11) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti ieškovei VĮ Kauno miškų urėdijai, kodas 159986516, buveinės adresas: Romainių g. 2, LT 47327 Kaune, sąskaitos Nr. LT03 7044 0600 0317 7861, AB SEB bankas, iš atsakovės J. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) 548,05 Eur (penkis šimtus keturiasdešimt aštuonis eurus 05 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės VĮ Kauno miškų urėdija, kodas 159986516, buveinės adresas: Romainių g. 2, LT 47327 Kaune, sąskaitos Nr. LT03 7044 0600 0317 7861, AB SEB bankas, į valstybės biudžetą valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų 3,49 Eur (tris eurus 49 ct), sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB bankas „Swedbank”, banko kodas 73000, bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.