- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-03-17
- Bylos Nr.
- II-33-358/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-05400-2013-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Audronė Levinskienė
- Pareiškėjas
- P. M.
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apylinkės teismo teisėja Audronė Levinskienė, sekretoriaujant Ramunei Bulavaitei, dalyvaujant pareiškėjui P. M., jo atstovui advokatui V. M. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo P. M. skundą institucijai Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybai dėl nutarimo panaikinimo ir
Aprašomoji dalis
Nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas prašo panaikinti Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus specialistės E. V. 2013 m. liepos 15 d. nutarimą Nr. 20N-2764355-13 administracinio teisės pažeidimo byloje, kuriuo P. M. už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą nubaustas 150,- Lt bauda ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.
Pareiškėjas bei jo atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad KET 88.2 punkte nustatyta, kad vairuotojas privalo įspėti atitinkamos krypties posūkių šviesos signalais prieš persirikiuodamas, prieš lenkdamas ir baigdamas lenkti, prieš sukdamas į dešinę ar kairę, prieš apsisukdamas. Remiantis KET 92 punktu, įspėjamieji signalai turi būti pradėti rodyti iš anksto prieš manevrą ir baigti tuojau pat po manevro. Signalą reikia rodyti taip, kad jis neklaidintų kitų eismo dalyvių. KET 141.2 punkte įtvirtinta, kad prieš pradėdamas lenkti, vairuotojas privalo įsitikinti, kad transporto priemonės, važiuojančios priekyje ta pačia eismo juosta, vairuotojas nerodo kairiojo posūkio signalo. KET 142 punkte numatyta, kad jeigu priekyje važiuojantis vairuotojas rodo kairįjį posūkio signalą ir yra persirikiavęs posūkiui į kairę (apsisukimui), važiuojantysis paskui jį privalo apvažiuoti sukančią transporto priemonę iš dešinės arba palaukti, kol priekyje važiuojantis vairuotojas atlaisvins eismo juostą. Remiantis aptartu reglamentavimu, įspėjamojo posūkio signalo rodymas prieš atliekant manevrą laikytinas esmine aplinkybe, leidžiančia numatyti kito vairuotojo veiksmus ir taip išvengti galimo autoįvykio. P. M. posūkio į kairę manevrą darė laikydamasis visų KET numatytų reikalavimų. Visų pirma, likus 200 - 100 m iki pasukimo vietos prieš pradėdamas posūkio manevrą, jis pažiūrėjo per galinį ir šoninį veidrodėlius, įsitikino, kad jį lenkiančių ar pradėjusių lenkimo manevrą transporto priemonių nėra, ir tuo pat metu iš anksto įjungė posūkio signalą bei kiek įmanoma labiau priartėjo prie dešinės kelio juostos kairiosios dalies rengdamasis kairiajam posūkiui (KET 92, 106, 108 punktai). Nuo šio momento pagal KET laikytina, kad P. M. pradėjo kairiojo posūkio manevrą. Todėl pagal KET 142 punkto reikalavimus, joks paskui jį važiuojantis vairuotojas negalėjo pradėti lenkimo manevro, o privalėjo apvažiuoti sukančią transporto priemonę iš dešinės arba palaukti, kol priekyje važiuojantis vairuotojas atlaisvins eismo juostą.
Nurodytas aplinkybes, kad P. M. laikėsi visų kairiojo posūkio atlikimo taisyklių, patvirtina ne tik paties P. M. paaiškinimai, esantys byloje, bet ir tai, jog paskui P. M. vairuojamą transporto priemonę važiavusios mažiausiai dvi kitos transporto priemonės jos nelenkė, o važiavo iš paskos ir laukė kol bus pabaigtas posūkio į kairę manevras. Kad paskui P. M. transporto priemonę važiavo bent dvi kitos transporto priemonės patvirtina, automobilio Toyota Avensis, v/n (duomenys neskelbtini) su kuriuo susidūrė P. M. vairuojamas automobilis, keleivio
Šalies argumentai
A. J. paaiškinimai, iš kurių matyti, kad automobilio Toyota Avensis vairuotoja iki susidūrimo buvo aplenkusi ne mažiau kaip du automobilius. Be to, iš automobilio Toyota Avensis, v/n (duomenys neskelbtini) paaiškinimų matyti, kad ji ne mažiau kaip trijų automobilių lenkimo manevrą pradėjo neįsitikinusi, jog P. M. vairuojamas automobilis jau yra pradėjęs posūkio į kairę manevrą. D. R. paaiškinimuose, aiškiai yra įrodoma, kad ji norėdama aplenkti kitą automobilį net nepastebėjo į degalinę sukančio P. M. vairuojamo automobilio. Todėl neabejotina, kad būtent ji pažeidė KET 142 punkto reikalavimus, jog jeigu priekyje važiuojantis vairuotojas rodo kairįjį posūkio signalą ir yra persirikiavęs posūkiui į kairę (apsisukimui), važiuojantysis paskui jį privalo apvažiuoti sukančią transporto priemonę iš dešinės arba palaukti, kol priekyje važiuojantis vairuotojas atlaisvins eismo juostą. Kad D. R. lenkimo manevrą pradėjo tik po to, kai P. M. jau buvo pradėjęs posūkio į kairę manevrą patvirtina ir eismo įvykio schema. Pagal eismo įvykio schemą susidūrimo vieta yra 1,8 m nuo kairiojo važiuojamosios dalies krašto. Tai reiškia, kad eismo įvykis įvyko viduryje kairiosios eismo juostos, nes bendras kelio plotis 7,2 m, o vienos kelio juostos plotis 3,6 m. Be to, iš P. M. vairuojamo automobilio sugadinimų matyti, kad pirminis smūgis teko į automobilio kairės pusės galinį sparną. Vadinasi, P. M. vairuojamas automobilis jau buvo paskutinėje posūkio į kairę manevro stadijoje, kai į jį atsitrenkė D. R. vairuojamas automobilis. Taip pat pažymėtina, kad spręsdama P. M. administracinės atsakomybės klausimą, pareigūnė visiškai nevertino aplinkybių, jog D. R. akivaizdžiai viršijo leistiną 50 km/h greitį. Tokią išvadą leidžia daryti eismo įvykio schema, iš kurios matyti, kad po susidūrimo P. M. vairuojamas automobilis nuo susidūrimo vietos buvo nustumtas virš 15 metrų, o D. R. automobilis po itin stipraus susidūrimo dar nuvažiavo daugiau kaip 20 m. Neabejotina, kad jeigu D. R. vairuojamas automobilis būtų važiavęs leistinu 50 km/h greičiu, automobiliai po eismo įvykio būtų likę susidūrimo vietoje arba labai arti jos. Iš ekspertizės akto išvadų matyti, kad negalima nustatyti kas buvo įvykio kaltininkas, papildomų įrodymų surinkti neįmanoma, todėl remiantis teismų praktika, byla turi būti nutraukta. Prašo skundą patenkinti.
Atsiliepimas
Institucijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai. Institucijos atsiliepime nurodyta, kad 2013-07-15 Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos pareigūno nutarimu, P. M. pagal LR ATPK 127 str. 2 d. buvo nubaustas administracine nuobauda - 150 lt. bauda. Nuobauda jam paskirta už tai, kad jis 2013-06-30, 14.00 val., Kaune, Didžioji g 68, vairuodamas transporto priemonę ir sukdamas į kairę, neįsitikino, kad tai daryti saugu, nedavė kelio jį lenkusiai transporto priemonei ir su ja susidūrė. Eismo įvykio metu apgadintos transporto priemones, gatvės bortelis, pėsčiųjų tako laiptai, apšvietimo stulpas ir tvora, tuo savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau-KET) 9, 106, 108 punktų reikalavimus. Aplinkybę, kad P. M. pažeidė KET įrodo: administracinio teisės pažeidimo protokolas, eismo įvykio vietos schema, apgadinimų pobūdis ir lokalizacija, liudytojų paaiškinimai, kita bylos medžiaga. KET 106 punkto reikalavimai nurodo, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią kitiems eismo dalyviams. KET 108 punktas nurodo, kad išvažiuodamas iš kelio, vairuotojas privalo duoti kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms, kurių judėjimo kryptį jis kerta. Vadovaujantis KET 3 punktu, šiose taisyklėse vartojamomis sąvokomis, sąvoka-duoti kelią, siejama su eismo dalyvio sustojimu ar nepradėjimu važiuoti, t.y. manevro neatlikimas. P. M. savo 2013-06-30 paaiškinime nurodo, kad „rodydamas posūkį iš anksto sukau į degalinę <....> dėl įvykio esu kaltas". Policijos pareigūno tarnybiniame pranešime yra užfiksuota, jog P. M. paaiškino, kad sukdamas į degalinę ir nepastebėjo automobilio. Nepagrįstas pareiškėjo teiginys apie tai, kad smūgis į jo automobilį buvo tada, kai automobilis jau buvo paskutinėje posūkio į kairę manevro stadijoje. Kadangi pagal įvykio schemoje užfiksuotus automobilio apgadinimus (apgadinti: priekinis bamperis, priekinis kairės pusės slenkstis, kairės pusės priekinės durys, kairės pusės galinis sparnas, galinis bamperis), to teigti galima. Mano, kad pareiškėjas prieš pradėdamas manevrą į kairę ,nesustojo ir neįsitikino, kad tai daryti saugu, todėl susidūrė su jį lenkusiu automobiliu. Todėl su P. M. skundo reikalavimais nesutinka, prašo jį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nutarimas paliktinas nepakeistu, skundas netenkintinas.
Pagal ATPK 256 straipsnio nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog įrodinėjimo procesas negali būti begalinis – įrodymų turi būti surenkama tiek, kad jų pakaktų atsakomybėn traukiamo asmens kaltei pagrįsti.
Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju surinkti įrodymai yra pakankami neabejotinai išvadai ,kad P. M. padarė teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje.
Liudytojas A. B. parodė, kad dirba 3-ojo būrio vyr. patruliu. Prisimena, kad ,automobilis suko į kairę , į degalinės teritoriją, nepraleido lenkiančio ir tiesiai važiuojančio automobilio ir susidūrė. Lenkiantysis automobilis keitė kryptį, atsitrenkė į gatvės bortelį, apšvietimo stulpą ir į namo tvorą. Eismo įvykio schemoje nubraižyti automobiliai po susidūrimo. Vairuotojas sutiko, kad kaltas dėl įvykio, nes toje vietoje lenkti nedraudžiama. Situacija buvo aiški ir pagal šukes, padangų žymes buvo galima spręsti kur įvyko eismo įvykis, abu vairuotojai vienodai parodė susidūrimo vietą, priešpriešinėje eismo juostoje. Smūgis buvo į sukančiojo automobilio kairį šoną. Pareiškėjas ,norėdamas sukti į kairę ir parodydamas posūkį, turėjo palaukti kol pravažiuos lenkiantysis automobilis. Posūkio rodymas nesuteikia pirmenybės. Įvykio vietoje liudytojų nebuvo.
Liudytojas P. Š. parodė, kad dirba patruliu. Atvykę į eismo įvykio vietą, sprendė ,kuris vairuotojas kaltas. Situacija buvo tokia, kad vienas automobilis suko į kairę, kitas automobilis, važiavęs iš paskos, buvo pradėjęs lenkimo manevrą ir susidūrė. Kaltininko automobilis po susidūrimo buvo važiuojamojoje dalyje priešingoje eismo juostoje. Abu vairuotojai nurodė tą pačią susidūrimo vietą.
Liudytoja D. R. parodė, kad ji pradėjo lenkimo manevrą, o kitas automobilis suko į kairę , jos nepraleido ir susidūrė. Gal būt, buvo aplenkusi kelis automobilius, buvo priešingoje eismo juostoje. Ji važiavo apie 70-75 km/h greičiu, leistinas greitis galimai 50 km/h. Pamačiusi kitą automobilį, ji stabdė. Pradėdama lenkimo manevrą, ji buvo įsitikinusi, kad jai niekas nesukliudys.
Liudytojas L. A. parodė, kad jis matė eismo įvykį. Išvažinėjo iš degalinės, dairėsi į abi puses. Pastebėjo automobilį, kuris važiavo ypač greitai. Pareiškėjo automobilį, rodantį kairį posūkio signalą, matė jau seniau. Dideliu greičiu važiuojantis automobilis trenkėsi į jaunuolio automobilį. Įvykį matė ir jo žmona. Iššoko iš automobilio ir nubėgo pasižiūrėti jaunuolio. Jaunuolis sunkiai orientavosi aplinkoje. Iš greitai važiuojančio automobilio išlipo trys jaunuoliai ir mergina. Už vairo sėdintis jaunuolis išlipo vėliau. Jis policijos pareigūnų nelaukė, paaiškinimų policijai neteikė. Jaunuoliui davė savo telefono numerį.
Liudytoja G. A. parodė analogiškai, kaip ir liudytojas L. A.. Papildė, kad jaunuolio mašina stovėjo ir rodė posūkį, kitos mašinos jį apvažinėjo iš dešinės pusės. Kitą automobilį vairavo ne moteris, o jaunuolis.
Liudytojas A. J. parodė, kad važiavo kartu su liudytoja D. R., sėdėjo šalia vairuotojos. D. R. važiavo 70 km/h greičiu, aplenkė 3-4 ta pačia kryptimi važiavusias mašinas ir staiga susidūrė su pareiškėjo vairuojamu automobiliu. Po susidūrimo jis išlipo iš automobilio, priėjo prie vairuotojo. Policija atvažiavo maždaug už pusvalandžio. Policijos pareigūnams aplinkybes nurodė D. R.. Važiavo tik dviese.
Iš 2014-02-14 ekspertizės akto išvadų matyti, kad tikėtinas automobilių „Toyota Avensis“ ir Seat Ibiza „ susidūrimo mechanizmas – automobilio „Toyota Avensis" vairuotoja D. R. važiavo priešpriešinio eismo juosta. Lenkiamo automobilio „Seat Ibiza" vairuotojas P. M. pasuko į kairę. Dėl šios priežasties automobilis „Toyota Avensis" priekiniu dešiniuoju kampu atsitrenkė į automobilio „Seat Ibiza"kairįjį šonu. Pradiniu kontakto momentu tarp automobilių išilginių ašių buvo nedidelis smailus kampas. Po susidūrimo automobilis „Toyota Avensis" nuvažiavo nuo kelio į kairę, atsitrenkė į tvorą, nuvažiavo laiptais žemyn ir sustojo taip, kaip užfiksuota eismo įvykio vietos schemoje. Automobilis „Seat Ibiza" po susidūrimo buvo sustabdytas eismo įvykio vietos schemoje užfiksuotoje padėtyje. Automobilio „Seat Ibiza" vairuotojo P. M. veiksmai, - prieš sukdamas į kairę tinkamai neįsitikino, kad tai daryti bus saugu ir nedavė kelio lenkiančiajam automobiliui „Toyota Avensis", vairuojamam D. R., dėl ko su juo susidūrė, - techniniu požiūriu turėjo priežastini ryšį su šio eismo įvykio kilimu. Negalima nustatyti, kurio iš eismo įvykio dalyvių veiksmai techniniu požiūriu buvo pagrindinė eismo įvykio kilimo sąlyga.
Teisės pažeidimo faktą ir pareiškėjo kaltę pagrindžia administracinio teisės pažeidimo byloje surinktų įrodymų visuma. Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo duomenų matyti, kad pareiškėjas, keisdamas važiavimo kryptį, suko į kairę, neįsitikinęs, kad tai daryti saugu, nedavė kelio jį lenkiančiai transporto priemonei ir su ja susidūrė ( administracinio teisės pažeidimo bylos 1 lapas); eismo įvykio vietos schemos duomenimis, su kuriais sutiko abu transporto priemonių valdytojai (b.l.2); tarnybinio pranešimo duomenimis (b.l.4); D. R. paaiškinimo duomenimis (b.l.5); P. M. paaiškinimo duomenimis, iš kurių matyti, kad jis, rodydamas posūkį iš anksto, suko į degalinę ir nepastebėjo kito automobilio, kuris darė lenkimo manevrą (b.l.6); A. J., UAB „Okseta“ operatorės S. K. paaiškinimų duomenimis (b.l.7-8).
Iš šių įrodymų visumos teismas konstatuoja, kad pareiškėjas P. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 str.( Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti); 106 str. (Prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams); 107 str.(Įvažiuodamas į kelią iš esančių šalia jo teritorijų, vairuotojas privalo duoti kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms) ir padarė teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str.2 dalyje.
Byloje nesurinkta objektyvių įrodymų apie tai, kad vairuotoja D. R. pradėjo lenkti tik tuomet, kai pareiškėjas ne tik buvo įjungęs posūkio signalą, bet ir pasisukęs į kairę pusę. Byloje nustatyta, kad vairuotoja D. R. buvo aplenkusi keletą automobilių, lenkimo manevro nepabaigė, toliau važiavo priešpriešinio eismo juosta. Šios aplinkybės neginčija ir pareiškėjas. Teismas pabrėžia, kad automobilio „Toyota Avensis“ vairuotojos veiksmai techniniu požiūriu ryšium su eismo įvykio kilimu nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas ir tokių veiksmų nustatymas gali būti reikšmingas kitoje byloje. Šioje byloje teismas sprendė ar pareiškėjas pažeidė KET nurodytų straipsnių reikalavimus. Teismas sutinka su institucijos atsiliepime nurodytu argumentu, kad pareiškėjas nedavė kelio jį lenkiančiai transporto priemonei KET 3 punkto prasme ( sąvoka duoti kelią siejama su eismo dalyvio sustojimu ar nepradėjimu važiuoti, t.y. manevro neatlikimas).
Byloje nėra duomenų, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui paskirta nuobauda būtų aiškiai neteisinga ar neproporcinga, neatitiktų teisingumo ir protingumo kriterijų bei ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 300-301 str., 302 str.1d.1p. teismas
Nutaria:
2013-07-15 Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyriaus specialisto nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr.20N-2764355-13 palikti nepakeistą, pareiškėjo P. M. skundo netenkinti.
Nutartis per 20 dienų nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.