Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Nesutiko su 2000 eurų civiliniu ieškiniu, nes nepadarė žalos. Sudavė 4 smūgius per veidą delnu. Pamatė, kad raudonas žandas, dėjo kompresą. Girdėjo, kad vaikai beldė į duris, šalia O. sėdėjo ramiai, atrodė, kad paskutinį kartą mato. Žandas buvo raudonas, nes trenkė. Kojomis nemušė. Keldamas galėjo padaryti gal 5 mėlynes. Negali pasakyti, iš kur atsirado sužalojimai, nurodyti specialisto išvadoje. Gal ji užsiėmė seksu, jis tiek nemušė, gal griuvinėjo. Nebuvo jos nurengęs, nežiūrėjo, ar nebuvo sužalota anksčiau. Nespardė jos.

Duris laužė, nes jis jų neatidarė. Suvokė savo blogybes, sakė pabus su ja. Buvo išgėręs 100-200 gramų degtinės. Psichologiškai jautėsi blogai. Blaivas eitų, bet nesmurtautų. Tiksliai smūgių neskaičiavo. Klausė, kodėl O. taip padarė, prarado vaiką, išdavė jį. Jų skyrybos įvyko dėl turtinių dalykų. Vaikas galėjo tada būti pas O. uošvį. Kartais ten pabūdavo. Pas kaltinamąjį tarp draugų telefone atsirado D. M. Ji parašė, ar žinau, kur yra žmona, kad ji yra bute su 5-6 vyrais, girtauja, orgijos, narkotikai. Kaltinamasis norėjo išsiaiškinti, ar tai tiesa. Gal ir buvo kažkokia dalis pavydo. Nenorėjo, kad bute gyventų svetimi žmonės, o sūnus negalėtų gyventi bute. Ketvirtadienį prieš tą įvykį paskambino iš Vaiko teisių skyriaus, kad namuose žmona su 4 promilėmis, buvo muštynės. Policija vaiką atvežė pas kaltinamąjį į viešbutį. Jis prieš savaitę buvo išėjęs iš namų. Jam buvo geriau viešbutyje, kol žmona apsigalvos. Vaikas nakvojo su juo viešbutyje, paprašė dviviečio kambario. Penktadienį vaiką nusiuntė pas savo mamą. Prašė O. palaukti dvi savaites, kol ras, kur gyventi. Kovo 8 d. atsiuntė nuotrauką, kad pakeistos spynos.

Su Vilniaus teritorinės ligonių kasos 126 eurų civiliniu ieškiniu sutinka, jeigu O. M. nebuvo drausta. Dėl įvykio labai gailisi. Jos atsiprašė. Norėtų būti naudingas visuomenei, stengiasi būti naudingas. Vaiką išlaikė abu. Jis siuntė pinigus. Dabar vaikas gyvena pas jos seserį. Iš O. M. atimtos motinos teisės, nes rasta neblaivi, globa perduota jos seseriai (t. 2, b. l. 6-7).

Apklausta kaip nukentėjusioji O. M. teismo posėdyje paaiškino, jog V. M. yra jos buvęs vyras. Jis ją sumušė. Įsibrovė į jos namus ir žiauriai sumušė. Prašo už tai nubausti.

tada buvo girtas. Gal kilo pavydas, bet jis ne vyras 10 metų. Tada atskirai gyveno kelis mėnesius. Iki tol tai gyveno kartu, tai atskirai. Prie buto durų ji kalbėjo su kaimyne, nematė jo. V. pastūmė kaimynę, o ją įstūmė į butą, uždarė duris, mušė rankomis ir kojomis, spardė daugiausiai į viršutinę kūno dalį. Mušė rankomis, kumščiais. Prieš tai ji kalbėjo telefonu su sūnumi. Kaimynė jam pasakė, kad mama rėkia, todėl sūnus atvažiavo pas ją, bet negalėjo atidaryti durų. Iškvietė policiją, gaisrininkus. Kol sūnus ir sūnėnas važiavo, V. ją mušė. Mušė svetainėje. Žiūrint per lauko duris, svetainė matosi. To momento, kai atidarė duris, nelabai prisimena. Tuo momentu buvo lovoje. N. V. Lovoje gal nemušė. Buvo 93 mėlynės, todėl ne viską prisimena. Vaikai sakė, kad atrodė žiauriai. Greitoji išvežė į ligoninę. Darė visus tyrimus. Siūti nereikėjo.

Teigė, jog tuo metu nebuvo vartojusi alkoholio. Iki įvykio sūnus buvo atvažiavęs, atvežė ją iš draugės. Jos telefonas liko sūnaus mašinoje, norėjo atvežti. Kai V. ją įstūmė į butą, daugiau niekas neužėjo. Jis nustūmė kaimynę ir uždarė duris. Tada ji nedirbo. Prašė priteisti 2000 eurų neturtinės žalos atlyginimą. Jai skaudėjo, atrodė baisiai. Nustatytos 93 mėlynės, negalėjo išeiti į kiemą, bijojo V. Neatsimena, ar V. ką nors kalbėjo. Buvo agresija tikriausiai už tai, kad susirado kitą žmogų, bet jie išsiskyrę jau 10 metų. V. dažnai išvažiuodavo į užsienį dirbti, gyveno kažkur kitur, po to ji pakeitė spynas. V. išsikraustė, pasiėmė savo pinigus, likusius daiktus. Atsirado kitas žmogus.

Išsituokė (duomenys neskelbtini) Metais. Po to dar gyveno kartu. Iki to įvykio maždaug 2 mėnesius jau negyveno kartu. Bute buvo likusių V. daiktų, kažkokie įrankiai, drabužiai, gal nereikalingi. Prieš tai ji gal ir vartojo alkoholį. Kartais vartoja alkoholį. Jeigu būna pas draugę, vartoja. Draugės pavardės nežino, vardas R. Draugė vardu D. yra. Nežino, ar jos pavardė M. Neatsimena, kada su ja vartojo alkoholį. Labai seniai nesimatė. Nebuvo to, kad su V. kartu gertų. Turi vieną bendrą vaiką, (duomenys neskelbtini) metų. L. M. Tada tikriausiai, buvo mokykloje. Praėjo 10 mėnesių, jau neprisimena. Tai įvyko apie pietus, į laikrodį nežiūrėjo. Tą dieną sūnų matė. Iki tol jie tai gyveno, tai negyveno kartu. V. sumušė ne tik ją, bet ir tą vyras, vos liko gyvas. Ji nedirba, nes yra invalidė. Turi du butus, kuriuos nuomoja, gauna invalidumo pašalpą. Butas pirktas jų abiejų vardu. Butas liko jai. K. V. gyveno, mokėjo paskolą, lyg ir nuomą. Prieš šį įvykį ji neturėjo jokių sužalojimų. Kai negyveno kartu, V. M. nieko nemokėjo ir dabar nemoka.

Pagarsinus nukentėjusiosios parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 32-33), O. M. nurodė, jog yra smulkių neatitikimų. Jos telefonas buvo pas sūnų. Jis kvietė kartu važiuoti į (duomenys neskelbtini). V. buvo girtas. Jį pažįsta. Jeigu būtų blaivus, neateitų. Smūgiai į sieną buvo. Į sieną trenkė gulinčią, ji nestovėjo. Sūnus atvežė namo. Jos telefonas liko jo mašinoje. Paskambino kaimynei, kalbėjo jos telefonu. Įvykio metu ji labai rėkė: „baik, nustok“. Ji nebuvo neblaivi, gal tik išgėrus. Sūnus galėjo ir specialiai paimti telefoną, bet tai su V. nesusiję, nesuteikė teisės ją mušti. Sūnus tą dieną buvo mokykloje, bet niekas negali įbėgti ir mušti ją, nesvarbu, kur buvo vaikas (t. 2, b. l. 4-6).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja O. M. parodė, kad su V. M. santuokoje buvo nuo 2008 metų iki 2013 m., po to oficialiai išsiskyrė. Po skyrybų buvo įvairių tarpsnių, kai gyveno kartu ir kai negyveno. Paskutinius metus buvo taip pat, gyvendavo keturias dienas kaip šeima, vesdavo bendrą ūkį, mokėdavo už paslaugas ir maistą kartu, o kitas tris savaitės dienas gyvendavo kaip svetimi žmonės. Iki 2023-03-12 dienos įvykio su V. kartu negyveno apie porą savaičių, jis buvo susirinkęs savo daiktus iš jos buto, pinigus ir pasakęs, kad jo kojos čia daugiau nebus. Išsikraustė, nes jie tiesiog nesutarė, konkrečių priežasčių išsikraustymo nebuvo. Tačiau per tas dvi savaites, kai negyveno kartu, V. nuolatos ieškodavo kontakto su ja, dažnai skambinėdavo, rašinėdavo, buvo ne kartą atėjęs į butą ir išlaužęs durų rankeną, apgadinęs durų apdailą. Nurodė, kad 2023-03-12 apie 16.00 val., buvo namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Nuėjo pas kaimynę, gyvenančią gretimame bute, nes pas ją buvo jos mobilaus ryšio telefonas. Stovėjo laiptinėje abi prie savo butų durų, tuo metu kalbėjo su sūnumi O. Č. telefonu, kuris kvietė važiuoti kartu su juo į (duomenys neskelbtini). Nespėjo sureaguoti, kada laiptinėje atsidūrė jos buvęs sutuoktinis V. M., kadangi laiptinėje buvo triukšmas dėl vykdomų remonto darbų. Kai išgirdo kažką atbėgant atsisuko ir pamatė V., kuris be jokios priežasties, nieko nepasakęs rankomis ją stipriai pastūmė į krūtinės sritį, dėl ko ji krito pro savo buto duris į vidų. Pastūmimas buvo labai stiprus, nes nukrito ne koridoriuje, o kambaryje, tai apie tris metrus maždaug nuo durų. Įstūmęs ją į butą, duris uždarė, matė, kad kaimynė pradarė buto duris ir kažką jam sakė, tačiau V. priėjo prie buto durų, jas uždarė ir užrakino. Po šio veiksmo V. pripuolė prie jos ir koja spyrė į galvos sritį apie 10 kartų. Dengėsi rankomis galvą, todėl spyriai pataikė ir į rankas. Po to V. pasilenkė prie jos, gulinčios ant grindų, ir abiejų rankų kumščiais sudavė ne mažiau 20 smūgių į galvos sritį. Po suduotų smūgių kumščiais, V. rankomis paėmė ją už plaukų ir du kartus stipriai trenkė į sieną, tokiu veiksmu sukeldamas skausmą galvos pakaušio srityje. Po šitų smūgių galimai buvo praradusi sąmonę, todėl nepamena, ar pati nuėjo į miegamojo kambarį, ar buvo V. nutempta. Pamena, kad girdėjo, jog yra pjaunamos durys, suprato, kad tai daro ugniagesiai ir netrukus pastebėjo į miegamojo kambarį įėjusius ugniagesius. Iki kol įėjo ugniagesiai ir buvo pjaunamos buto durys V. nuo jos veido valė kraują, priekaištavo jai, kad ji jį išdavė ir panašiai. Tuo metu ji tik sutiko su viskuo, ką jis sakė, kadangi bijojo, jog jis ją išmes pro langą, tuo yra grasinęs jai ne kartą. Ar V. buvo neblaivus įvykio dieną tiksliai atsakyti negali, pamena jo baltas, išsprogusias akis, buvo įsiutęs ir nevaldomas. Po įvykio V. buvo parašęs, kad jai niekada neatleis ir kad pora jie niekada jau nebebus. Dėl V. smurtinių veiksmų nurodo patyrusi didžiulį fizinį skausmą, kurį jaučia iki šiol, ypač pakaušio srityje. Taip pat po įvykio kelias dienas ją labai pykino, buvo stiprus smegenų sutrenkimas, visas kūnas buvo nusėtas mėlynėmis. Po įvykio greitosios pagalbos medikų buvo išvežta į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, kur po apžiūros buvo paleista gydytis į namus. Taip pat po įvykio kreipėsi ir į teismo medicinos ekspertus dėl sužalojimų masto nustatymo. Įvykio metu patyrė ne tik fizinius, bet ir didelius emocinius išgyvenimus. Labai bijojo, kad jis mušdamas nenužudytų, todėl su viskuo, ką jis sakė sutiko, nes priešingu atveju būtų ją mušęs tol, kol užmušęs. Dėl patirtų emocinių išgyvenimų pageidauja reikšti civilinį ieškinį. Taip pat nurodė, kad dėl patirtų sužalojimų nedarbingume nebuvo, kadangi turi neįgalumą. Daugiau neturi ką papildyti (t. 1, b. l. 32-35).

Apklaustas kaip liudytojas nuotoliniu būdu teismo posėdyje E. Z. paaiškino, jog buvo iškvietimas, kad patėvis užsirakino viduje ir muša pranešėjo motiną. Prie durų buvo sūnus su pusbroliu, laukė jų. Atvykus durų neatidarė, jie skambino, bandė visaip patekti. Prieš tai sūnus sakė, jog matė savo motiną sumuštą koridoriuje, paskui patėvis ją nusitempė į kambarį ar kažkur. Iškvietė gelbėtojų tarnybą, dar atvažiavo mobiliosios pajėgos. Išlaužus duris su spec. pajėgomis pateko į vidų ir juos rado užsirakinusius miegamajame tiek nukentėjusiąją, tiek smurtautoją. Kai atėjome moteris buvo išsigandusi, matėsi, kad kažkas įvyko, o vyriškis gulėjo lovoje. Kiek prisimena, mėtėsi plaukai ir tikrai matėsi, kad moterį mušė. Žymės šviežios, buvo tokie paraudimai ant rankų, tiksliai neatsimena. Jie jų neklausė, kas čia atsitiko, nes kaip ir viską žinojo, bet paskui moteris pasakė, kad ją mušė ir daug kartų sudavė į pilvo, į galvos sritį. Sakė, kad ją mušė visur. O vyro neklausė, jie jį iš karto išvedė, t. y. ne liudytojas išvedė, o tos spec. pajėgos.

Kai atvažiavo į iškvietimą juos pasitiko moters sūnus ir jo pusbrolis. Jie sakė, kad paskambino kaimynė, gyvenanti šalia, dešinėje pusėje, kuri buvo laiptinėje su motina, ir atėjęs patėvis nusitempė ją į butą ir užsirakino. Kaimynė girdėjo bildesius ar kažką ir iškart paskambino ir pranešė sūnui. Sūnus atvyko, beldėsi, skambino, patėvis atsiliepė ir kalbėjo, bet durų neatidarė. Sakė, kad pro rakto skylutę matė, jog motina gulėjo koridoriuje, o vėliau ją nusitempė. Tai vėliau jie ją ir rado miegamajame. Miegamojo durų irgi niekas neatidarė, tai teko irgi išlaužti. Moteris miegamajame gulėjo. Atvykus vyras tikino, kad jie gulėjo, t. y. miegojo ir nieko negirdėjo, nors ten pjovė pjūklais ir panašiai.

Moters veidas buvo patinęs, liudytojas nežino, ar ten mušimo žymės, ar girtavimo ilgo laikotarpio pasekmės, bet vyras lyg ir nesimatė, jog girtas. Labai seniai buvo, aš neprisimena, negali tiksliai pasakyti, bet moteris atrodė tokia pasišiaušusi. Atsimena apie tai, kad ji kalbėjo, jog gėrė šampaną, bet kiek ji gėrė ir kiek dienų neprisimena, bet sakė, kad vartojo šampaną vakar ar šiandien.

Kraujo nematė. Labiausiai atsimena tai, kad ji buvo labai pasišiaušusi, išsigandusi, sukrėsta moteris, bet dėl kraujo neatsimena. Moteris vengė vykti į ligoninę, bet sūnus sakė vykti, nes gali būti daug sumušimų. Iš moters matėsi, kad ne vieną kartą jai smūgiavo. Nukentėjusioji vėliau persirenginėjo ir jiems rodė tuos sužalojimus, buvo tokio pastvėrimo, kaip sugriebė ranka žymės.

Pagarsinus liudytojo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 48-51), liudytojas nurodė, kad juose užfiksuotos aplinkybės yra teisingos. Dėl kraujo tikrai neprisimena, atsimenu, kad buvo pasišiaušusi, matėsi žymės ant rankų. Moteris skundėsi, kad jai skauda, nepasakys kur, tiesiog skundėsi skausmais. Teigė, kad jam nekilo net klausimas iš kur tie sumušimai, nubrozdinimai, kai vyras ir moteris guli vienoje lovoje ir yra vienoje patalpoje, kai sūnus matė akivaizdų smurtą prieš moterį. Nežino, ar ji ten pati žalojosi, ar ką, bet jam atrodo, jog tai nelogiškas klausimas moteriai, nes čia viskas kaip ir aišku. Jie moters klausė, kiek smūgių sudavė. Ji teigė, jog jai trenkė į galvą lyg ir virš dvidešimt kartų, į pilvo sritį kažkokį kiekį kartų, ji buvo mušta kojomis ir rankomis. Atsakydama į klausimą ji turėjo omenyje, kad ją mušė jos buvęs sugyventinis ar vyras, sakė, kad dar bendrą vaiką mažesnį turi. Kiek prisimena, tai teigė, kad vyras ar sugyventinis ją mušė. Trenkė atitinkamą kiekį kartų, sudavė iš kojų, iš rankų. Kiek kartų trenkė pasakojo pati moteris, nes keletą klausimų prieš išvažiuojant jie turime užduoti, pavyzdžiui, kiek smūgių sudavė, į kurią sritį, kur skauda ir panašiai. Tai visa tai pasakojo moteris, o ne sūnus. Moteris įvardino sritį, kiek smūgių. Ji buvo sukrėsta ir net nenorėjo vykti su GMP darbuotojais. Nes ji bijojo, gal bijo vyro iš seniau.

Kaltinamajam buvo skirtos komandos, tokios kaip, pavyzdžiui, atidaryti duris, tai buvo kartota daug kartų, perspėjimų tikrai buvo. Negali pasakyti tiksliai, kur jis buvo, bet buvo lovoje, ar sėdėjo, ar gulėjo tiksliai negali pasakyti, nes ne jis pirmas įėjo. Trys pareigūnai ėjo prieš jį. Kaltinamąjį matė tik tada, kai jį sulaikė, o kokius veiksmus jis atliko negaliu tiksliai pasakyti, nes jis nebuvau tas pirmas pareigūnas, kuris įėjo. Ten įėjo spec. pajėgos, kurios buvo pasiruošusios.

Pagarsinus liudytojo tarnybinį pranešimą (t. 1, b. l. 30), liudytojas nurodė, jog jame aplinkybės išdėstytos teisingai (t. 1, b. l. 177-178).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytojas E. Z. paaiškino, kad 2023-03-12 dirbant pagal iš anksto nustatytą grafiką Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) vyriausiojo patrulio pareigose, kartu su Vilniaus AVPK (duomenys neskelbtini) vyriausiuoju patruliu A. Č. ir Lietuvos policijos mokyklos kursantu E. S., apie 16.13 val. iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), pranešėjo patėvis sumušė pranešėjo motiną. Patėvis durų neatidaro, prašo policijos ir medikų pagalbos. Nuvykus nurodytu adresu prie jų skubiai priėjo pranešėjas, kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo O. Č., kuris nurodė, kad turi paskubėti, nes pro durų užrakto skylutę matė, jog mama O. M. guli ant grindų, netoli durų. Paskambinus patėviui jis atsisakė duris atidaryti, o pačiam O. Č. durų išspirti nepavyko. Kartu su pranešėju bei jo pusbroliu D. J. užlipus į nurodytą aukštą, O. Č. paaiškino, kad jam būnant namuose, paskambino mamos kaimynė, kuri jam nurodė, kad jai kalbant su O. M. laiptinėje prie jos buto durų, O. M. buvęs vyras V. M. pagriebė ją ir įstūmęs į butą, užrakino duris. Iš kur laiptinėje atsirado V. M. nežino, O. Č. manantis, kad jis laukė O. M. laiptinėje. Dirbant įvykio vietoje bandė patekti į butą, tačiau įtariamasis durų jiems nedarė, kadangi O. M. sveikatai ir gyvybei grėsė pavojus, buvo priimtas sprendimas į įvykio vietą iškviesti Priešgaisrinę gelbėjimo tarnybą (toliau – PGT) Kartu su PGT atvyko ir policijos ekipažas V1921, t. y. Vilniaus AVPK Viešosios tvarkos valdybos Specialiosios parengties skyriaus pareigūnai. PGT išpjovus duris, kartu su ekipažu V1921 pateko į buto vidų. Apžiūrėjus kambarius asmenų juose nepastebėjo, tačiau vieno kambario, kaip vėliau buvo nustatyta, miegamojo kambario durys buvo užrakintos. Pareikalavus atidaryti minėto kambario duris, jų niekas neatidarė, todėl išspyrus duris buvo patekta į vidų. Kambario lovoje gulintys buvo pastebėti V. M. ir O. M. Moteris buvo akivaizdžiai sumušta, buvo matomas kruvinas bei ištinęs veidas. V. M. panaudojus antrankius sulaikytas ir pristatytas į Vilniaus AVPK OVS. Įvykio vietoje buvę greitosios medicinos pagalbos medikai moterį apžiūrėjo ir nusprendė detalesniems tyrimams pristatyti į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę. Taip pat nurodė, kad bandant išsiaiškinti kuo tikslesnes įvykio aplinkybes O. M. ne kartą buvo klausta, kas įvyko ir kiek smūgių jai buvo suduota. O. M. su jais bendravo vangiai, nenoriai atsakinėjo į klausimus, tačiau nurodė, kad buvo mušama kojomis ir rankų kumščiais į įvairias kūno vietas, daugiausiai į veidą, kadangi nurodė, jog galėjo būti suduoti mažiausiai 25 smūgiai. O. M. vizualiai atrodė neblaivi, iš moters burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti, tačiau neblaivumas nustatytas nebuvo, nes moteris buvo nedelsiant išvežta į ligoninę. Daugiau apie įvykį neturi ką papasakoti (t. 1, b. l. 48-51).

Apklausta kaip liudytoja V. B. teismo posėdyje paaiškino, jog pažįsta V. ir O., D. yra O. sūnėnas. O. pažįsta, nes kaimynė, gyvena šalia. Žino, dėl ko nagrinėjama byla, dėl konflikto. O. sūnus paskambino jai, norėjo pakalbėti su mama. Jie pasikalbėjo liudytojos telefonu. Tuo metu, kai O. atidavinėjo jai telefoną, kažkas ją nustūmė. Tiek liudytojos, tiek O. butų durys buvo atidarytos. Pamatė, kad atėjo V. Iš pradžių jo nepastebėjo. Tuo metu O. buvo šalia liudytojos. Kai V. atėjo, jos telefonas dar nebuvo išjungtas, O. išgirdo V. balsą ir iš karto atvažiavo. Kas toliau vyko, negali pasakyti, nes tuo metu meistras pas ją baigė darbus, turėjo kitų reikalų. Greitai atvažiavo O. ir D., beldėsi į duris, bet niekas neatidarė. Atvažiavo policija, bet niekas neatidarė buto durų. Liudytoja uždarė savo buto duris, nes trukdė, kai gręžė O. buto duris.

V. tai V. M. Atėjęs jis nieko nesakė. Viskas įvyko labai greitai. Tuo metu, kai O. padavinėjo telefoną, jis liudytoją nustūmė į šoną. V. užėjo į butą ir uždarė duris. Nežino, ar ką sakė, labai greitai uždarė buto duris. Nežino, kas vyko toliau. Kai O. atidavė jai telefoną, dar nebuvo išjungtas. O. liudytoja pasakė, kad atėjo V. Nežino, kodėl O. nutarė atvažiuoti. Ką jis prieš tai kalbėjo su mama, nežino. Negali pasakyti, ar V. buvo blaivus. Nežiūrėjo, tuo metu galvojo apie savo reikalus. Neprisimenu, ar O. buvo blaivi, ar prieš tai buvo namie. Galvojo apie meistrus, kurie jos bute dirbo kelias dienas. V. nustūmė ją į šoną, kad užeitų į butą. Nematė, ar kažką darė O. Vaikai atvažiavo, stipriai beldė, buvo išlaužta durų rankena. O. per skylę duryse pamatė, kad O. gulėjo ant grindų. Po to jos nesimatė. Kaimynų konfliktą matė pirmą kartą. Anksčiau nekreipė dėmesio. Rūpinosi gulinčia sergančia mama, kuriai buvo virš (duomenys neskelbtini) metų. Ji yra vyresnė už kaimynus, neturėjo nieko bendro, gal tik kartais užeidavo viena pas kitą pasiskolinti morkos, pasisveikindavo. Nematė, kad jie gertų (t. 1, b. l. 190-191).

Apklaustas kaip liudytojas O. Č. teismo posėdyje paaiškino, jog kaltinamąjį pažįsta, patėvis, mamos buvęs vyras. Žino, dėl ko nagrinėjama byla. Mama mėgsta išgerti. Tada jis ją surado, parvežė namo. Atėmė telefoną, kad niekam negalėtų paskambinti. Pas ją pavalgė ir išvažiavo. Paskambino kaimynei, paprašė, kad mamai duotų telefoną, reikėjo pasikalbėti. Kai baigė pokalbį, išgirdo šauksmą, V. balsą. Greitai atvažiavo, bet negalėjo atrakinti viršutinės durų spynos. Beldė, bet durų niekas neatidarė. Išmušė durų rankeną. Per durų rankenos skylę pamatė, kad mama guli. Buvo išpjautos buto durys. Policija išsivedė V., mamą išvežė į ligoninę.

Mamos veidas buvo ištinęs. Iš kažkur buvo kraujo. Vėliau mama buvo su mėlynėmis. Kai parvežė mamą namo, sužalojimų nebuvo. Tiek mamai, tiek V. alkoholis blogas draugas. Abu geria, abu mušasi, abu vienodi. Po šio įvykio su mama blaivia galva nekalbėjo. Kai įėjo į butą, policija gal klausė, kodėl mama guli lovoje. Iš pradžių per durų skylę matė, kad mama guli ant grindų. Išėjo į kiemą, laukė policijos, o kai grįžo mamos ant grindų nebuvo. Mano, kad V. buvo blaivus, kai jis būna blaivus, būna geras žmogus. Bute grumtynių žymių nebuvo. Telefone išgirdo šauksmą. Kaimynė, kuri buvo apklausta kaip liudytoja, pasakė, kad V. mamai griebė už plaukų. Jis to nematė. Per telefoną išgirdo triukšmą. Kaimynė pasakė, kad atėjo V., griebė mamą už plaukų ir nusitempė į butą.

Mama alkoholį vartoja ištisai. Jai nereikia dirbti. Turi butų, kuriuos nuomoja, gauna kažkokį invalidumą. Šiemet nei su mama, nei su V. beveik nebendrauja. Jų jaunesnysis sūnus gyvena pas mamos seserį, liudytojo krikšto mamą.

Kai išmušė durų rankeną, nutarė, kad reikia laužti duris. Tuo metu mama pakėlė galvą. Matė ant veido kraują. Jiems muštis yra normalu. Abu jie vienodai geri. Vienas provokuoja, kitas mušasi. Kol neišvažiavo iš mamos į (duomenys neskelbtini), jam buvo normalu, kad geria ir mušasi. M. V. trenkė buteliu. Negali pasakyti, kada jie išsiskyrė (t. 1, b. l. 192).

Apklaustas kaip liudytojas D. J. teismo posėdyje paaiškino, jog pažįsta V., tai jo mamos sesers buvęs vyras, O. teta, liudytojo krikšto mama, mamos sesuo. Žino, dėl ko nagrinėjama byla. Su pusbroliu buvo pas liudytoją namuose. Kažkas paskambino, kad kažkas vyksta. Su O. nuvažiavo pas O. Durys buvo uždarytos, niekas neatidarė. Liudytojas išlaužė buto durų spyną. Per skylę pamatėme, kad O. guli kruvina. Šaukė, bet durų niekas neatidarė. Iškvietė policiją, gaisrininkus, išlaužė duris, O. išvežė į ligoninę.

Kai įėjo į butą, tetą rado sumuštą. Matė, kad veidas mėlynas. Ją vežė į ligoninę į Lazdynus. Skundėsi, kad skauda galvą, buvo mėlynės. Prieš tai matė tetą. Paskambino pusbrolis, pasakė, kad teta durniuoja. Radoo ją Lazdynuose, buvo neblaivi. Nuvežė į Narkologonį skyrių, bet nepriėmė. Nuvežė namo ir paliko. Jie nuvažiavo pas liudytoją. Maždaug po 15 min. buvo skambutis. Važiavo pas tetą. Prieš tai teta nebuvo sužalota. Vežė tetą į ligoninę, o gal maždaug valandą bendravo su policijos pareigūnais, tetą išvežė į ligoninę, o jie važiavo paimti ją. Teta nepasakojo, kas atsitiko. Tik pasakė, kad buvo sumušta. Su teta nelabai bendrauja.

Liudytojas su teta negyvena, negaliu pasakyti, kaip ji elgiasi, reikia klausti jos sūnaus. Buvo periodas, kai viskas buvo gerai, bet po to užėjo, kad viskas pablogėjo, prasidėjo naujos pažintys. Kai rado tetą, matė, kaip gyvena žmonės, kur ją rado, koks kvapas. Pasirodė visiškas bomžynas. Paėmė tetą ir išvažiavo. Nežino, kur buvo jos vaikai, gal pas močiutę ar mokykloje. Ar dažnai jie su vyru gerdavo, mušdavosi, nežino. Reikia klausti jos sūnaus. Pas krikšto mamą kartais nuvažiuodavo, bet nebūdavo V. Nuvažiuodavo gal per gimimo dieną. Muštynių jis nematė. Tik matė, kad sėdėdamas V. užsidegė cigaretę. Jį greitai išvežė policija (t. 1, b. l. 192-193).

Apklaustas kaip specialistas J. P. teismo posėdyje paaiškino, jog savo specialisto išvadą tvirtina. Buvo atvykusi pati nukentėjusioji, pateiktas medicininių dokumentų išrašas iš Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės. Teikdamas išvadą rėmėsi medicinine dokumentacija ir nukentėjusiosios apžiūra. Nustatė ne mažiau 93 trauminių poveikių. O. M. padaryta sužalojimai kietais bukais daiktais ne mažiau kaip devyniasdešimčia trauminių poveikių, kurie visumoje būdingi smūgių sudavimui. Sužalojimų padaryta labai daug skirtinguose kūno paviršiuose, tame tarpe tose kūno srityse, kurias griūnant sudėtinga sužaloti, reikia specifinių aplinkybių. Apibendrinant gali pasakyti, kad veido sužalojimai padaryti 9, krūtinės sužalojimų 11, pilvo sužalojimas 1, pečių sužalojimai 2 poveikiais. Šie sužalojimai labiau būdingi smūgių sudavimui. Jeigu juos imant atskirai, tai kai kurie galėjo atsirasti ir atsitrenkiant. Pavyzdžiui, kraujosrūva smilkinyje, pereinanti į kaktą vienoje ir kitoje pusėje, pažandėse keliose vietose, bet tuos 23 labiau vertina, kaip patyrus smūgius. Yra ir tokių sužalojimų, kurie būdingi ir smūgių sudavimui ar pačiai atsitrenkiant. Pavyzdžiui, nugaroje du trauminiai poveikiai, klubų šonuose; irgi gana sudėtinga, bet neatmestinas toks dalykas, kad šitie sužalojimai galėjo būti griūnant.

Dėl galūnių, rankose abiejose pusėse labai daug sužalojimų. Pavyzdžiui, dešinėje rankoje yra net 27 kraujosrūvos. Kairėje rankoje 24. Neatmestų galimybės, kad kai kurios galėjo atsirasti, kad krito, užsigavo. Jų kiekis ir lokalizacija, ir priekinėje, ir nugarinėje pusėje galėjo atsirasti tiesiog ginantis nuo smūgių ar nuo smūgių sudavimo, stovint nuleidus rankas. Kojose yra 23 sužalojimai. Taip pat galėjo tiek pati užsigauti, tiek ir po smūgių sudavimo.

Šie sužalojimai-poodinės kraujosrūvos praktiškai 3-6 paros, sumažinant intervalą, kiek galima, bet neatmestina tokia galimybė, paprastai tokios kraujosrūvos nuo 2 iki 14 dienų gali išlikti. Tų sužalojimų padarymo intervalas gali būti įvairus. Apibendrinant, kaip ir visi ekspertai, neturi teisės kurti aplinkybių, kaip griuvo, kaip užsigavo, šie sužalojimai galėjo atsirasti nurodytomis aplinkybėmis, kad prieš tiriamąją smurtavo, trenkė apie 25 smūgius į veido sritį, dešine koja spyrė apie 4 smūgius į šoną, kaip nurodyta užduotyje. Tuo remiantis padaryta tokia išvada.

Jam buvo žinoma, kad įvykis įvyko kovo 12 d. 16.05 val., tyrimas atliktas kovo 17 d., po 5 parų. Į klausimą, ar visi sužalojimai padaryti vienu metu, yra standartinis atsakymas. Sužalojimuose užsifiksavo vienodi morfologiniai kriterijai, kuriais remiantis išdiferencijuoti sužalojimo padarymo laiko ir eiliškumo negalima. Kaip minėjo, darau išvadą iš to, kas parašyta užduotyje, o ne mėgina išdėstyti sužalojimus intervale. Jeigu ikiteisminio tyrimo pareigūnai kategoriškai reikalauja išdėstyti sužalojimus intervale, tokiu atveju, kaip šis, dėl sužalojimų veide, važiuoja į įvykio vietą, apžiūrėti tą vietą, ar atsitrenkė. Niekada neteko matyti, nors dirba (duomenys neskelbtini) metus, kad pareigūnas parodytų, kad sužalojimai nuo 20-30 smūgių atsirado griūnant. Neatmeta galimybės, kad iš jo paskaičiuotų smūgių į veidą, kažkiek galėjo atsirasti griūnant, atsitrenkiant. Griūnant kaktoje, ant žando būtų nubrozdinimas, bet pas nukentėjusiąją yra nubrozdinimas prie lūpų kampo. Prie tokio sužalojimo, kuris atsirastų nuo griuvimo, neįmanoma tuo pačiu susižaloti ir aplinkinių veido dalių. Čia kategoriška išvada negalima.

Neatmeta aplinkybės, kad kažkurie sužalojimai jau buvo iki to. 3-6 paros yra klasika, bet nuo 2 iki 14 parų sužalojimai gali įgauti tokią spalvą. Jie konstatuoja, kad tie sužalojimai galėjo būti padaryti nurodytu laiku ir nurodytomis aplinkybėmis. Pasakyti kažką kategoriškai negali. Ar jo išvada sąlyginė, tai rašo, kad sužalojimai būdingi smūgių sudavimui. Tą intervalą atitinka, kad galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku. Jeigu būtų padaryti 13 ar 14 dieną, į tą intervalą patektų.

Medicininiuose dokumentuose nurodyti sužalojimai sutampa su rastais sužalojimais. Tik viena problema, kad medikai aprašydami, labai nemėgsta aprašyti kraujosruvų spalvos, morfologijos. Šiuo atveju taip pat parašyta-poodinė hematoma ties kairiu skruostu. Neaišku, kurioje vietoje, kokia spalva, koks dydis. Sunku daryti išvadą iš medicininių dokumentų. Pateikti medicininiai dokumentai nesudarė kategoriškos galimybės nustatyti, kada padaryti sužalojimai ir ar vienu metu. Čia yra kraujosruvos, kurios neįvardytos. Apžiūrint gydytojas konstatavo pykinimą, čia būtų lyg ir smegenų sukrėtimas, ar paskui nukentėjusioji gydėsi, duomenų nėra. Tikiuosi, kad nesigydė, nes paskui ateina ir sunkėja sužalojimas.

Ar kovo 17 d. O. M. buvo blaivi, nežino, neprisimins. Dauguma jo klientų turi specifinį kvapą. Į tai nekreipia dėmesio. Jeigu jau visiškai neblaivus, tada kviečia policiją ir išvaro. Dalį sužalojimų galėjo pasidaryti griūdama, bet kategoriškai nurašyti visų sužalojimo ant griuvimo, neišeina. Galiu pacituoti veido sužalojimus ir parodyti ant savo veido, rodo. Griūnant nelabai įmanoma, aišku, galima užgriūti ant stalo, bet čia jau iš kazuistikos. Taip, galvos svaigimą galėjo duoti alkoholis. Šie sužalojimai, kuriuos 10 duoda, galėjo būti nuo smūgio sudavimo, t. y. kurie labiau būdingi smūgio sudavimui. Skaičiuoja maždaug 9 trauminius poveikius į veidą, kurie būdingi smūgio sudavimui. Sužalojimų yra daugiau, bet vienu smūgiu galėjo būti padaryti keli sužalojimai. Bet čia minimum 9 trauminiai poveikiai į veidą, kurie būdingi smūgio sudavimui. Trenkiant į veidą, mėlynės eina į apačią, į viršų paprastai neina. Taip, keliant nuo žemės, galėjo būti padarytos mėlynės. Nešant iki lovos ir kojose galėjo atsirasti sužalojimai. Galėjo ir galva atsitrenkti, bet tas smūgių kiekis. Iš klausimų supranta, kad asmuo nevengia papiktnaudžiauti alkoholiu. Šiems asmenims sutrikęs kraujo krešėjimas. Bet koks trauminis poveikis, net ir lengvas, kuris normaliam žmogui kraujo išsiliejimo nepaliktų, tokiam asmeniui gali palikti, gal todėl tų kraujosruvų atsirado. Specialistas turi omenyje sistemingą vartojimą. Kraujosruvų atsiradimas labai priklauso nuo gyvenimo būdo. Ypač nuo tokio gyvenimo būdo, kuris paliečia kepenis. Sutrinka krešėjimas, kuris išplečia kraujosruvų plotus. Tokio tipo žmonėms kraujosruva nekinta, kaip normaliam žmogui, spalva gali išlikti nuo 2 iki 13 dienų. Normaliam žmogui iki kovo 17 d. kraujosruvos jau būtų beišnykstančios (t. 2, b. l. 11-13).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, jog 2023-03-12 apie 16:12 val. gautas pranešimas telefonu Bendrajam pagalbos centrui iš privataus fizinio asmens O. Č., kuriame nurodoma, jog pranešėjo patėvis sumušė pranešėjo motiną. Patėvis dabar durų neatidaro. Prašo ir Greitosios medicinos pagalbos, moteriai (duomenys neskelbtini) metai amžiaus (t. 1, b. l. 12-15).

Iš 2023-03-12 apžiūros protokolo matyti, jog buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bute. Apžiūros metu nustatyta, jog butas yra (duomenys neskelbtini) aukštų name, penktame aukšte, patenkama pro šarvuotas rudos spalvos duris. Patekus į butą atsiduriama siaurame koridoriuje, priešais yra svetainė, kurioje yra sofa ir įvairių išmėtytų daiktų, dešinėje pusėje virtuvė ir durys į vonią. Svetainės gale dešinėje kambarys Nr. 1, jo gale yra rašomasis stalas bei lova. Priešais kambarį Nr. 1 yra kambarys Nr. 2, kuriame per vidurį yra lova ir išmėtyti daiktai (t. 1, b. l. 16-25).

Iš 2023-03-12 tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, jog jame nurodoma, kad apie įvykį pranešė sūnus O. Č. Smurtą patyręs asmuo O. M. Ant jos matomi sužalojimai žaizda prie kairio lūpų kampo nubrozdinimas dešiniame šone ir kt. Smurtą galimai patyręs asmuo vengia bendrauti su pareigūnais, akivaizdžiai neblaivus ar apsvaigęs. Smurtu įtariamas asmuo V. M., ant jo matomų kūno sužalojimų nėra. Ryšys su smurtą patyrusiu asmeniu nurodomas buvę sutuoktiniai, kartu negyvena apie 5 metus. Įvykio aplinka netvarkinga. anksčiau buvo gauta pranešimų dėl smurto artimoje aplinkoje, dėl kurių buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą. Smurtu įtariamas asmuo sulaikytas ir pristatytas į policijos įstaigos patalpas. Įvykio vieta yra keturių kambarių butas, svetainė. Merginai girtumas nenustatytas, nes ją išvežė GMP brigada. Nuo jos sklinda alkoholio kvapas, kalba nerišliai, vangiai bendrauja (t. 1, b. l. 26-29).

Iš 2023-03-12 patrulio E. Z. tarnybinio pranešimo matyti, jog jame nurodoma, kad 2023-03-12 apie 16:13 val. iš VOK OVS gavo pranešimą, jog Vilniuje (duomenys neskelbtini), pranešėjo patėvis sumušė pranešėjo motiną. Patėvis dabar durų neatidaro, prašo moteriai ir GMP, jai 46 metai, sąmoninga, vaikų nėra. Atvykus prie jų pribėgo O. Č., prašė paskubėti, nes per spynos akutę matė kaip jo sumušta motina O. M. guli ant žemės prie durų, o durys užrakintos, jų nepavyksta išspirti, viduje esantis buvęs moters buvęs vyras jų neatidaro. Susisiekus su juo telefonu, sako, kad neatidarys. Užlipus į nurodytą aukštą, ten buvo ir pranšėjo pusbrolis D. J., kuris su juos greitai sureagavo į kaimynės skambutį. Paklausus pranešėjo pirminių aplinkybių jis teigė, kad jam būant namuose paskambino mamos kaimynė, kuri teigė, kad jai kalbant su O., buvęs jos vyras V. M. pribėgo prie O., pagriebė ją iį įstūmė į jos butą (duomenys neskelbtini) ir užsirakino, ji tuoj pat paskambino jam ir jie atvažiavo į vietą. Pareigūnai tarnybiniame pranešime nurodė, kad bandė belsti į duris, nurodė atidaryti bylas, bet V. jų nurodymų nevykdė. Moteriai grėsė pavojus gyvybei, tad nusprendė iškviesti PGT, sūnaus paklausus ar galima laužti jis teigė taip, paskubėkit. Priėjus prie durų žiūrėjo pro akutę, bet nukentėjusiosios moters nematė, bet kaip tikino sūnus, prieš jiems atvykstant mama gulėjo ant žemės kruvina. Atvykus PGT 1 brigadai, su jais kartu atvyko ir V1921 ekipažas į pagalbą. PGT duris išpjovė, taip kartu su V1921 pateko į vidų, praėjus koridorių ir apžiūrėjus kitas patalpas jos buvo tuščios, miegamojo durys buvo užrakintos asmeniui, vėl nurodė atidaryti duris, bet jis nereagavo į tai, išspyrus duris, lovoje gulėjo O. ir V., moteris buvo akivaizdžiai sumušta (ištinęs, kruvinas veidas) Panaudojus spec. priemonę antrankius smurtautojas buvo sulaikytas. Faktinis sulaikymo laikas 16 val. 50 min. Moterį apžiūrėjo GMP 0801 ir nusprendė gabenti į RVUL tolimesniems tyrimams. V. pristatytas į VPK OVS (t. 1, b. l. 30).

Iš 2023-03-17 specialisto išvados Nr. G 837/2023 (01) matyti, jog joje nurodoma, kad O. M. padarytos daugybinės poodinės kraujosruvos veide, liemenyje, rankose, kojose, odos nubrozdinimas veide, muštinė žaizdelė kairio žando gleivinėje, kietais bukais daiktais, ne mažiau kaip devyniasdešimčia trauminių poveikių, kurie visumoje yra būdingi smūgių sudavimams. Tai yra sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku (2023-03-12) Sužalojimai visumoje ir atskirai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, jų padarymas sukėlė fizinį skausmą (t. 1, b. l. 42-43).

Iš 2023-04-11 apžiūros protokolo matyti, jog buvo apžiūrėta pranešimų bendrajam pagalbos centrui garso įrašai. Apžiūros metu nustatyta, jog apžiūrimas Bendrojo pagalbos centro skambučio įrašas pavadinimu „2023_03_12_16-09-13_(duomenys neskelbtini) (1)“, kurio bendra trukmė 1 min. 23 s. Garso įraše girdimas Bendrojo pagalbos centro darbuotojos (toliau – BPC) ir pranešėjo (toliau – P) pokalbis:

Iš 2023-03-29 apžiūros protokolo matyti, jog buvo apžiūrėta policijos pareigūnų Body kamerų vaizdo įrašas. Apžiūrimame vaizdo įraše matomas policijos pareigūnas (toliau - P), kuris bendrauja su dviem vyrais (toliau - V) Taip pat vaizdo įraše matoma ir moteris (toliau - M), kuri vaizdo įraše nurodo įvykio aplinkybes:

M: „Aš išvis nieko nedariau. Aš su V. stovėjau ir kalbėjau.“

Iš 2023-03-12 tarnybinio pranešimo matyti, jog jame postinė I. G. nurodė, kad 2023-03-12 apie 18 val. 48 min. į Vilniaus AVPK (duomenys neskelbtini) patalpas buvo pristatytas V. M., nuo kurios sklido stiprus alkoholio kvapas, eidamas svirduliavo, pasiūlius pasitikrinti girtumą atsisakė, nors prisipažino, kad šiandieną vartojo alkoholio (t. 1, b. l. 89).

N. O. M. nurodė, jog prie buto durų ji kalbėjo su kaimyne, kaltinamojo nematė. V. pastūmė kaimynę, o ją įstūmė į butą, uždarė duris ir mušė rankomis bei kojomis, spardė daugiausiai į viršutinę kūno dalį. Mušė rankomis, kumščiais. Prieš tai su kaimyne kalbėjo jos telefonu su sūnumi, dar nebuvo išjungusi pokalbio ir kaimynė sūnui pasakė, kad mama rėkia, todėl sūnus atvažiavo, bet negalėjo atidaryti durų. Iškvietė policiją, gaisrininkus. Kol sūnus ir sūnėnas važiavo, V. ją mušė. Mušė svetainėje. Kai išlaužė duris ji buvo lovoje. N. V. Lovoje gal nemušė. Įvykio metu ji labai šaukė: baik, nustok.

Apklausta kaip liudytoja teisme V. B. taip pat patvirtino šias aplinkybes, jog O. M. sūnus paskambino jai, norėjo pakalbėti su mama liudytojos telefonu. Tuo metu, kai O. pakalbėjusi atidavinėjo jai telefoną, V. M. liudytoją nustūmė į šoną, užėjo į butą ir uždarė duris. Kai V. atėjo, jos telefonas dar nebuvo išjungtas, O. išgirdo V. balsą ir iš karto atvažiavo. Kas toliau vyko, negali pasakyti, nes tuo metu meistras pas ją baigė darbus, turėjo kitų reikalų. Greitai atvažiavo O. ir D., beldėsi į duris, bet niekas neatidarė. Atvažiavo policija, bet niekas neatidarė buto durų. Liudytoja uždarė savo buto duris, nes trukdė, kai gręžė O. buto duris.

O. Č. paaiškino, kad mama mėgsta išgerti. Tada jis ją surado, parvežė namo. Atėmė telefoną, kad niekam negalėtų paskambinti. Vėliau paskambino kaimynei, paprašė, kad mamai duotų telefoną, reikėjo pasikalbėti. Kai baigė pokalbį, išgirdo šauksmą, V. balsą. Greitai atvažiavo, bet negalėjo atrakinti viršutinės durų spynos. Beldė, bet durų niekas neatidarė. Išmušė durų rankeną. Per durų rankenos skylę pamatė, kad mama guli. Buvo išpjautos buto durys. Policija išsivedė V., mamą išvežė į ligoninę. Analogiškas aplinkybes patvirtino ir liudytojas D. J. S. bendrajam pagalbos centrui garso įrašas bei jo apžiūros protokolas patvirtina, jog paskambinęs bendrajam pagalbos centrui O. Č. taip pat nurodė analogiškas aplinkybes, jog patėvis įsibrovė į namus, mušė mamą, girdisi, kad rėkia ir dabar neatidaro durų. Taip pat šias aplinkybes patvirtina ir liudytojo E. Z. parodymai, tarnybinis pranešimas.

Ieškovas prašo priteisti iš kaltinamojo 5 procentų dydžio procesines palūkanas. Atsižvelgiant į CK 6.37 straipsnio 2 dalies ir CK 6.210 straipsnio 2 dalies nuostatas pagrįstas ir tinkintinas yra Vilniaus teritorinių ligonių kasų reikalavimas dėl 5 procentų procesinių palūkanų priteisimo, jas skaičiuojant nuo priteistos 126,60 eurų sumos. Palūkanos baudžiamojoje byloje gali būti skaičiuojamos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo momento arba vėliau. Šiuo atveju procesinių palūkanų skaičiavimo momentas nustatomas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo momento.