Alytaus apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo bankrutuojančio fizinio asmens D. F. bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Skolvalda“ įgalioto asmens Vytauto Mockaus (toliau – ir pareiškėjas) prašymą dėl kreditoriaus tikslinimo ir reikalavimo išdėstymo D. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) fizinio asmens bankroto byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Bankrutuojančio fizinio asmens D. F. bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Skolvalda“ įgaliotas asmuo Vytautas Mockus teismo prašo: 1) pakeisti kreditorių iš Vaikų išlaikymo fondo į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrių; 2) patikslinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus kreditorinį reikalavimą iš 2343,95 EUR į 888,11 EUR; 3) išdėlioti likusią Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus kreditorinio reikalavimo 888,11 EUR sumą 12 (dvylikai) mėnesių po bankroto bylos užbaigimo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Prašymas tenkintinas iš dalies.

Dėl pirmojo iš trijų prašymo reikalavimų pasisakytina, kad nėra jokių teisinių kliūčių tenkinti šį reikalavimą, nors pastebėtina, kad tai realiai apčiuopiamų teisinių pasekmių nesukels, nes kaip matyti, ankstesnis kreditoriaus nepakeitimas nesutrukdė atlikti mokėjimus tinkamam gavėjui bei atlikti kitus teismo patvirtinto mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo veiksmus. Be to, kaip matyti, mokumo atkūrimo planas per 3 metų laikotarpį nuo 2016 metų praktiškai yra įgyvendintas, todėl šis klausimas yra mažai aktualus, taip pat pastebėtina, kad tokio reikalavimo teikimas nėra sąlyga teikti kitus du prašymo reikalavimus, nuo pirmojo tenkinimo ar atmetimo nepriklauso kitų dviejų prašymo reikalavimų tenkinimas ar atmetimas. Kaip matyti iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus prašymo dėl kreditoriaus pakeitimo (prašymo priedo 1), dar 2018-02-02 bankroto administratoriaus buvo prašoma kreiptis į teismą dėl kreditoriaus pakeitimo, tačiau kreiptasi tik dabar. Teisinis tokio reikalavimo tenkinimo pagrindas yra tai, kad Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatymo Nr. X-987 pakeitimo įstatymu Nr. XIII-650, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius nuo 2018-01-01 vykdo vaikų išlaikymo išmokų skyrimą, mokėjimą bei išmokėtų išmokų, delspinigių išieškojimą iš skolininkų, o taip pat atlieka Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos iki 2017-12-31 išmokėtų Vaikų išlaikymo fondo išmokų ir priskaičiuotų 5 procentų metinių palūkanų išieškojimus iš skolininkų.

Dėl antrojo iš trijų prašymo reikalavimų pasisakytina, kad yra teisinis pagrindas nagrinėti tokį reikalavimą, nes Fizinių asmenų bankroto įstatymo 23 straipsnio 7 dalis numato, kad su fizinio asmens bankroto procesu susiję kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų patikslinimai (nesumokėti mokesčiai, skola atleistiems darbuotojams, išlaikomiems asmenims ir kiti) tvirtinami teismo nutartimi, iki teismas priima nutartį nutraukti ar sprendimą baigti fizinio asmens bankroto bylą. Šiuo metu fizinio asmens D. F. bankroto byla nėra baigta, nors toks prašymas yra pateiktas civilinėje byloje Nr. e2FB-566-308/2020. Tenkinus pareiškėjo reikalavimą patikslinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus kreditorinį reikalavimą iš 2343,95 EUR į 888,11 EUR, vadovaujantis Fizinių asmenų bankroto įstatymo 23 straipsnio 9 dalimi, mokumo atkūrimo planas turėtų būti tikslinamas šio įstatymo nustatyta tvarka. Kaip matyti iš civilinėje byloje Nr. e2FB-566-308/2020 pateikto D. F. bankroto administratoriaus prašymo, plano įgyvendinimo aktą be kitų asmenų, yra pasirašęs ir kreditorių susirinkimo pirmininko įgaliotas asmuo, kas realiai reiškia, kad kreditoriai sutinka, jog D. F. mokumo atkūrimo planas iš esmės yra baigtas vykdyti. Pareiškėjo pateiktas reikalavimas faktiškai reiškia, jog ketinama grįžti prie pačio plano turinio, t. y. siekiama jį keisti, nors tokia veiksmų seka yra visiškai nelogiška, nes planas yra baigiamojoje jo stadijoje, šiuo metu yra laukiama kol bankroto byla bus baigta ir bus nurašyti likę nepatenkinti kreditorių reikalavimai. Fizinių asmenų bankroto įstatymo 8 straipsnio 13 dalis numato, kad plano pakeitimai svarstomi ir tvirtinami ta pačia tvarka kaip ir planas, o tai reiškia, kad turi būti šaukiamas kreditorių susirinkimas, nors jau yra įvykęs balsavimas ir sutinkama, jog plano įgyvendinimas yra baigtas. Apibendrinant pasisakytina, kad nepaisant aukščiau nurodytų aplinkybių, teoriškai yra Fizinių asmenų bankroto įstatymo 23 straipsnio 7 dalyje numatytas teisinis pagrindas nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl kreditorinio reikalavimo patikslinimo, todėl teismas jį nagrinėja bei žemiau pasisako dėl jo esmės.

Yra siekiama patikslinti kreditorinį reikalavimą iš 2343,95 EUR į 888,11 EUR, tačiau prašyme nėra detalizuota iš kur pareiškėjas gavo 888,11 EUR sumą, t. y. nėra aiškiai atskleistas reikalavimo dalyko faktinis pagrindas. Teismas, analizuodamas prašymo priedus nustatė, kad 888,11 EUR suma yra apskaičiuota tokiu būdu: 2398,04 Eur (prašymo 4 priede nurodyta suma) minus 1505,94 Eur (prašymo 3 priede nurodyta suma) minus 3,99 Eur (prašymo 5 priede nurodyta suma). Pareiškėjas nėra detalizavęs, kodėl yra pasirinkęs tokį skaičiavimo būdą ir tvarką, kodėl pasirinko vienas, o ne kitas sumas, kodėl 888,11 EUR sumą, o ne kitą sumą laiko teisinga. 888,11 EUR sumos patvirtinimas, ko yra prašoma teismo, reikštų, kad D. F. šią sumą yra skolingas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriui, nors tai ir nebūtų vykdytina suma. Pastebėtina, kad nors teismo 2016-03-21 nutartimi patvirtinta kreditoriaus reikalavimo suma yra 2343,95 EUR, pareiškėjas realiai naudoja kitą sumą – 2398,04 Eur. 1505,94 Eur (prašymo 3 priede nurodyta suma) yra D. F. darbdavio nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtų sumų pervedimas R. F. (nėra pagrindo laikyti, kad tai D. F. mokėjimas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriui). 3,99 Eur mokėjimas yra atliktas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriui, tačiau tai ne vienintelis mokėjimas (kitų analogiškų mokėjimų sumos jau nėra įtrauktos į 888,11 EUR sumos skaičiavimą). Kaip matyti iš civilinėje byloje Nr. e2FB-566-308/2020 pateiktų duomenų iš teismo patvirtintos 2343,95 Eur sumos pareiškėjas su kreditorium pagal praktiškai įvykdytą ir užbaigtą mokumo atkūrimą yra atsiskaitęs 196,40 Eur, o likusi suma, kuri negali būti nurašyta ir ją D. F. turės kaip neįgyvendintą įsipareigojimą, net ir užbaigus bankroto procesą, yra 2147,55 Eur. Būtent 2147,55 Eur preliminariai įrodytą sumą, o ne 888,11 Eur teismas galėtų patvirtinti kaip kreditorinį reikalavimą, tačiau tai bus pagal atskirai pateiktą prašymą užvestos civilinės bylos Nr. e2FB-566-308/2020 nagrinėjimo dalykas. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta teismas daro išvadą, kad nėra įrodyto faktinio pagrindo tenkinti reikalavimą patikslinti kreditorinį reikalavimą iš 2343,95 EUR į 888,11 EUR, be to, turėtina omeny, kad jeigu ir būtų įrodytas faktinis pagrindas, toks kreditorinio reikalavimo tikslinimas galutiniame bankroto proceso etape mažų mažiausiai neatitiktų ekonomiškumo kriterijaus (dėl jau paminėtos plano keitimo procedūros) ir apskritai neatitinka elementarios bankroto proceso tvarkos bei sampratos apie tai, kas yra tvarkingas bankroto procesas. Dėl visų aukščiau išvardytų priežasčių atmetamas antrasis iš trijų prašymo reikalavimų.

Pareiškėjas taip pat prašo išdėlioti likusią Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus kreditorinio reikalavimo 888,11 EUR sumą 12-ai mėnesių po bankroto bylos užbaigimo, nes bankrutuojantis asmuo šiuo metu neturi finansinių galimybių įvykdyti visą nepatenkintą bei nenurašomą VSDFV reikalavimą. Byloje nepasitvirtino 888,11 EUR sumos pagrįstumas, t. y. neaišku kodėl pareiškėjas laiko, jog šią sumą bankrutuojantis (bankrutavęs) asmuo turės vykdyti po bankroto bylos užbaigimo. Pagal bylos duomenis bankrutavęs asmuo turės ne bankroto proceso, bet savanoriškai arba galimai ir įprastine Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso VI dalyje numatyta tvarka vykdyti 2147,55 Eur nenurašomą sumą, išskyrus atvejį, jeigu su kreditoriumi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriumi susitars dėl kitos sumos bei įvykdymo terminų. Šiuo atveju 2147,55 Eur suma liks po mokumo atkūrimo plano įvykdymo, tačiau tai nebus priteista ir priverstinai vykdytina suma, nes pagal Fizinių asmenų bankroto įstatymo nuostatas bankrutuojama dėl skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję. Reikalavimo, kad skoliniai įsipareigojimai, dėl kurių bankrutuojama, būtų priverstinai vykdytini, t. y. priteisti įsiteisėjusiu teismo sprendimu ar pagrįsti kitais vykdytinais dokumentais, Fizinių asmenų bankroto įstatyme nėra. Nors pareiškėjas yra nurodęs, kad likusio kreditorinio reikalavimo išdėliojimas atitiks tiek bankrutuojančio asmens, tiek VSDFV interesus, tačiau teismas neturi duomenų, jog kreditorius sutinka su tokiais mokėjimo terminais. Galbūt kreditorius sutinka net su ilgesniu negu 12 mėnesių mokėjimo terminu, tačiau prieš tai būtina gauti jo atsiliepimą ne bankroto procese. Apskritai, kadangi kreditorius turės tik reikalavimo teisę į nenurašomas sumas, kurios kol kas neturi ir šia nutartimi dėl nustatytų objektyvių priežasčių negali įgyti apibrėžto prievolės įvykdymo termino, ši prievolė nebus priverstinai vykdytina, todėl D. F. siūloma pasinaudoti galimybe pareikšti pareiškimą dėl taikos sutarties, nesant teisminio ginčo (supaprastinta tvarka), patvirtinimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso XXXIX skyriuje nustatyta tvarka. Vis dėlto, atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad kreiptis į teismą dėl taikos sutarties patvirtinimo, kai civilinė byla dėl taikos sutartimi išspręstų klausimų teisme nėra iškelta, šalys neprivalo. Sudarydamos tokią sutartį šalys gali apsiriboti vien paprasta rašytine sandorio forma (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.73 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 6.983 straipsnio 3 dalis). Dėl byloje nustatytų priežasčių, neįrodžius faktinio pagrindo, atmetamas trečiasis prašymo reikalavimas.

Dėl trečiojo reikalavimo teisinio pagrindo pasisakytina, kad Fizinių asmenų bankroto įstatymas nenumato galimybės spręsti po bankroto bylos užbaigimo kylančių klausimų. Fizinių asmenų bankroto įstatymo 30 straipsnio 4 dalis numato, kad baigus fizinio asmens bankroto procesą, visi mokesčiai, taip pat palūkanos ir netesybos skaičiuojami nuo teismo sprendimo baigti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos. Kadangi su bankrotu susiję teisiniai santykiai reglamentuojami tiek viešosios, tiek privatinės teisės normomis, dėl bankroto teisės reguliavimo dalyko ypatumų teisės doktrinoje pripažįstama, kad bankroto teisė yra tarpšakinis teisės institutas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-03-04 nutartis 3K-3-109-611/2015), todėl net ir tinkamai įrodžius reikalavimo dalyko faktinį pagrindą (888,11 EUR sumą), būtų pagrindas atmesti prašymą, nesant tokio prašymo tenkinimo teisinės galimybės, t. y. tęsti procesą pasibaigusiame bankroto procese, spręsti kitus bankrutavusio asmens klausimus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 23 straipsnio 7 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291 straipsniais, teismas

nutaria:

Prašymą tenkinti iš dalies.

Pakeisti D. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kreditorių iš Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, juridinio asmens kodas 188725330, į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrių, juridinio asmens kodas 191738576, kuris faktiškai yra perėmes ir vykdo pirminės kreditorės teises ir pareigas nuo 2018-01-01.

Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.