Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2011-11-02 · Byla Nr. Ik-3588-142/2011

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2011-11-02
Bylos Nr.
Ik-3588-142/2011
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Jūra Marija Strumskienė, Ina Kirkutienė, Halina Zaikauskaitė
Pareiškėjas
A. K.
Atsakovas
Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos
Trečiasis asmuo
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija
Kategorijos
Adm. byla Nr. I-3588-142/11Proc. Nr. 3-61-3-01758-2011-8
Procesinio sprendimo kategorija 1.2; 26; 33.4; 37.1; 74 (S)
SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. lapkričio 2 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Inos Kirkutienės, Jūros Marijos Strumskienės ir Halinos Zaikauskaitės (pirmininkaujančios posėdžiui ir pranešėjos), sekretoriaujant Anai Matutienei, dalyvaujant pareiškėjai A. K., jos atstovui K. P., atsakovės atstovui Andriui Petkevičiui, trečiojo suinteresuoto asmens atstovei Rasai Miliūnaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos A. K. skundą dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos sprendimų panaikinimo, nagrinėtas atsakovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos skundas dėl Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2011 07 28 sprendimo Nr. 3R-189(AG-161/05-2011) panaikinimo, atsakovė Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja A. K. (toliau – ir pareiškėja) 2011 07 11 padavė skundą „Dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos sprendimų panaikinimo“ Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai (toliau – ir VAGK, ir Komisija), prašė panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos sprendimus: 2011 06 14 Nr. BR6-948977, 2011 06 15 Nr. BR6-1155402, 2011 07 05 Nr. BRK-(3.82)-3349 (VAGK byla AG-161/03-2011, l. 1-2). Komisija 2011 07 28 sprendimu Nr. 3R-189 (AG-161/05-2011) nusprendė panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA, ir Agentūra, ir atsakovė) 2011 06 14 sprendimą Nr. BR6-948977, 2011 06 15 sprendimą Nr. BR6-1155402 ir 2011 07 05 sprendimą Nr. BRK-(3.82)-3349.

Atsakovė Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos 2011 08 19 padavė skundą teismui, kuriame prašo panaikinti Komisijos sprendimą ir pripažinti, kad Agentūros 2011 06 14, 2011 06 15 ir 2011 07 05 sprendimai ir raštas yra teisėti ir pagrįsti bei atmesti pareiškėjos skundą.

Teisme 2011 09 22 gautas atsakovės patikslintas skundas, kuriame Agentūra prašo panaikinti VAGK 2011 07 28 sprendimą Nr. 3R-189(AG-161/05-2011) ir priimti šioje byloje naują sprendimą, t. y. pripažinti, kad Agentūros 2011 06 14 sprendimas Nr.BR6-948977, 2011 06 15 sprendimas Nr. BR6-1155402, 2011 07 05 sprendimas Nr.BRK-(3.82)-3349 (raštas) yra teisėti ir pagrįsti bei atmesti pareiškėjos skundą.

Skunde teismui NMA paaiškina, kad su Komisijos sprendimu nesutinka.

Dėl faktinių aplinkybių paaiškina, kad pareiškėja 2006 06 05 Varėnos seniūnijai pateikė Paraišką gauti tiesiogines išmokas už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus, mokamas už plotus 2006 m. (reg. Nr. (duomenys neskelbtini) (valdos Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – 2006 m. Paraiška), kurioje deklaravo 63,05 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotą, už kurį mokamos tiesioginės išmokos bei mokama kompensacinė parama pagal Kaimo plėtros 2004–2006 metų plano priemonę „Mažiau palankios ūkininkauti vietovės ir vietovės su aplinkosaugos apribojimais“, ir 0,02 ha plotą, už kurį nemokamos tiesioginės išmokos. Pareiškėjos pateikta 2006 m. Paraiška buvo vertinama vadovaujantis Tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus administravimo bei kontrolės 2006 m. taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2006 03 17 įsakymu Nr. 3D-101 (toliau – 2006 m. Taisyklės), ir Kaimo plėtros 2004–2006 metų plano priemonės „Mažiau palankios ūkininkauti vietovės ir vietovės su aplinkosaugos apribojimais“ administravimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2004 07 16 įsakymu Nr. 3D-430 (toliau – 2004–2006 m. MPŪV Taisyklės).

Agentūra pareiškėjos valdoje 2006 08 23 atliko patikrą vietoje (Paraiškos patikros vietoje ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini). Patikros vietoje metu nustatyta:

1. Kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) esančiame lauke Nr. 1 deklaruotas 6,43 ha (5DG-1) (daugiametės ganyklos – pievos (5 m. ir daugiau) plotas, nustatytas faktinis plotas – 7,22 ha. Šiame lauke nebuvo laikomasi geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų (toliau – GAAB reikalavimai), įtvirtintų 2006 m. Taisyklių 9.3 punkte: „šienas ar žalioji masė ganyklose (pievose), taip pat daugiametėse ganyklose (pievose) turi būti sutvarkyti ir išvežti iš lauko iki rugpjūčio 1 d. (išskyrus atvejus, kai žalioji masė šienavimo metu susmulkinama ir tolygiai paskleidžiama ganyklų (pievų), taip pat daugiamečių ganyklų (pievų) plotuose). Šienas, šiaudų ir augalų liekanos gali būti sudėti į kūgius. Šis reikalavimas netaikomas vietovėms su aplinkosaugos apribojimais (t. y. paukščių apsaugai svarbioms vietovėms (Natura 2000 vietovėms), už kurias mokama kompensacinė parama pagal Kaimo plėtros 2004–2006 metų plano priemonę „Mažiau palankios ūkininkauti vietovės ir vietovės su aplinkosaugos apribojimais“) ir plotams, už kuriuos mokama kompensacinė parama pagal minėto plano priemonės „Agrarinė aplinkosauga“ „Kraštovaizdžio tvarkymo programą“ bei „Paviršinio vandens telkinių pakrančių apsaugos juostos įrengimo pievoje bei ariamoje žemėje ir apsaugos nuo erozijos programą“, taip pat medingųjų augalų (pvz., facelijų, barkūnų, esparcetų ir jų mišinių) plotams.“, t. y. patikros dieną lauke šienas buvo paliktas pradalgėse.

2. Kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) esančiame lauke Nr. 1 deklaruotas 1,90 ha (5DG-1) (daugiametės ganyklos – pievos (5 m. ir daugiau)) plotas, nustatytas faktinis plotas – 1,33 ha. Nustatytas ploto trūkumas. Šiame lauke nebuvo laikomasi GAAB reikalavimų, įtvirtintų 2006 m. Taisyklių 9.2 punkte: „ganyklos (pievos), taip pat daugiametės ganyklos (pievos) turi būti geros būklės, naudojamos gyvuliams ganyti arba ne rečiau kaip kartą per metus (iki liepos 15 d.) nušienaujamos (žalioji masė šienavimo metu gali būti susmulkinta ir tolygiai paskleista ganyklų (pievų), taip pat daugiamečių ganyklų (pievų) plotuose). Šis reikalavimas netaikomas vietovėms su aplinkosaugos apribojimais (t. y. paukščių apsaugai svarbioms vietovėms (Natura 2000 vietovėms), už kurias mokama kompensacinė parama pagal Kaimo plėtros 2004–2006 metų plano priemonę „Mažiau palankios ūkininkauti vietovės ir vietovės su aplinkosaugos apribojimais“) ir plotams, už kuriuos mokama kompensacinė parama pagal minėto plano priemonės „Agrarinė aplinkosauga“ „Kraštovaizdžio tvarkymo programą“ bei „Paviršinio vandens telkinių pakrančių apsaugos juostos įrengimo pievoje bei ariamoje žemėje ir apsaugos nuo erozijos programą“, taip pat medingųjų augalų (pvz., facelijų, barkūnų, esparcetų ir jų mišinių) plotams“ bei 9.5 punkte: „ganyklų (pievų), taip pat daugiamečių ganyklų (pievų) plotuose neturi būti sustabarėjusių, taip pat sėklas subrandinusių arba išbarsčiusių piktžolių (kiečių, pelynų, usnių, varnalėšų, dilgėlių ir kt.). Piktžolėti plotai turi būti deklaruojami kaip „Apaugę plotai“ (pagal šių taisyklių 2 priedo VII skyriuje pateikto klasifikatoriaus dalį „Plotai, už kuriuos nemokamos tiesioginės išmokos“). Pavienių piktžolių ar žolės kupstų buvimas nelaikomas pažeidimu.“, t. y. dalis lauko buvo nenušienauta/nenuganyta.

3. Kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) esančiame lauke Nr. 2 deklaruotas 0,15 ha (5DG-1) (daugiametės ganyklos – pievos (5 m. ir daugiau)) plotas, patikros vietoje metu neradus aiškių deklaruoto lauko ribų (riboženklių), laukas laikytinas kaip nesantis, nustatytas faktinis plotas – 0,00 ha. 2006 m. Taisyklių 18 punkte nurodyta, jog „jei vientisas ganyklų (pievų), taip pat daugiamečių ganyklų (pievų) plotas (laukas) naudojamas kelių asmenų, tai kiekvieno iš jų naudojamo ploto (lauko) dalis turi būti atskirta aiškiomis ribomis. Ribos turi būti pažymėtos taip, kad einant bet kuria lauko kraštine galima būtų matyti lauko ribą ir per kalendorinius metus ji negalėtų natūraliai išnykti arba būti pakeista. Atskiro asmens naudojamo lauko dalies atskyrimu aiškiomis ribomis laikytini lauko kampiniuose ir tarpiniuose taškuose (priklausomai nuo lauko reljefo ir konfigūracijos) įkasti (įkalti) ilgalaikiai, stambūs, aiškiai matomi vienas nuo kito mediniai, betoniniai ar metaliniai stulpeliai (kad būtų galima matyti lauko ribą), taip pat atskiro asmens naudojamo lauko dalies atskyrimas kitu būdu (pvz., tvora, medžių arba krūmų eile ar pan.).“.

4. Kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) esančiame lauke Nr. 4 deklaruotas 4,00 ha (5DG-1) (daugiametės ganyklos – pievos (5 m. ir daugiau)) plotas, nustatytas faktinis plotas – 3,44 ha. Nustatytas ploto trūkumas.

5. Kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) esančiame lauke Nr. 2 deklaruotas 0,60 ha (5DG-1) (daugiametės ganyklos – pievos (5 m. ir daugiau) plotas, nustatytas faktinis plotas – 0,21 ha. Nustatytas ploto trūkumas.

6. Kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) esančiame lauke Nr. 2 deklaruotas 1,16 ha (5DG-1) (daugiametės ganyklos – pievos (5 m. ir daugiau) plotas, nustatytas faktinis plotas – 0,77 ha. Nustatytas ploto trūkumas.

Pagal 2006 m. Taisyklių 9 punktą, žemės ūkio naudmenos, už kurias prašoma išmokų, turi atitikti GAAB reikalavimus.

Apie patikros vietoje metu nustatytus neatitikimus pareiškėja buvo informuota Agentūros 2006 08 28 raštu Nr. 200 „Pranešimas apie patikros vietoje metu nustatytus neatitikimus“, prie kurio buvo pridėta ir Paraiškos patikros vietoje ataskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) kopija.

Sankcijos už 2006 m. Paraiškoje nustatytus pažeidimus buvo pritaikytos vadovaujantis Sankcijų už geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų pažeidimus taikymo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2005 m. spalio 6 d. įsakymu Nr. 3D-476 (toliau – 2006 m. Metodika), 9.1 punktu, kuriame įtvirtintas sankcijų taikymas už tyčinius GAAB reikalavimų pažeidimus, kai pažeidimų plotas viršija 10 proc., bet neviršija 20 proc. deklaruoto ploto, bei 2004–2006 m. MPŪV Taisyklių 26.5.1 punkto nuostatomis: „už kiekvieną nustatytą pažeidimą taikoma 5 proc. išmokų sumažinimo sankcija tam laukui, kuriame nustatytas pažeidimas. Bendra šių sankcijų suma negali viršyti 5 proc. visų deklaruotų laukų ploto.“.

Agentūra 2007 06 05 raštu Nr. BR6-(11.13)-12467 „Dėl mokėtinos išmokų sumos ir taikomų sankcijų“ informavo pareiškėją apie 2006 m. Paraiškos administravimo pabaigą.

Paaiškina, kad 2006 m. Taisyklių 30.9 punkte nurodyta, jog Agentūra, baigusi administruoti paraišką, raštu informuoja pareiškėją apie jam sumokėtas išmokas bei pritaikytas sankcijas. Informaciniame pranešime pareiškėjams administravimo metu nustatyti neatitikimai nedetalizuojami, pateikiami tik suminiai rezultatai. Pareiškėja šio Agentūros sprendimo neapskundė teisės aktuose nustatyta tvarka. Remiasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 30 ir 33 straipsniais.

Paaiškina, kad pareiškėja 2007 06 07 Varėnos seniūnijai pateikė Paraišką tiesioginėms išmokoms už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus ir paramai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“, „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“, „Natura 2000 išmokos ir su direktyva 2000/60/EB susijusios išmokos“, „Natura 2000 išmokos“, ir kompensacinėms išmokoms už saugomų teritorijų žemės ūkio naudmenas 2007 m. gauti (reg. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – 2007 m. Paraiška), kurioje deklaravo 66,53 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotą, už kurį mokamos tiesioginės išmokos bei teikiama parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“.

Pareiškėjos pateikta 2007 m. Paraiška buvo vertinama vadovaujantis Tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus administravimo bei kontrolės 2007 m. taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 03 30 įsakymu Nr. 3D-135 (toliau – 2007 m. Taisyklės), bei Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonių „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“, „Natura 2000 išmokos ir su direktyva 2000/60/EB susijusios išmokos“ ir „Natura 2000 išmokos“ įgyvendinimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 04 06 įsakymu Nr. 3D-151 (toliau – MPŪV taisyklės).

Agentūra pareiškėjos valdoje 2007 08 14 atliko patikrą vietoje (Paraiškos patikros vietoje ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini). Patikros vietoje metu nustatyta:

1. Kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) esančiame lauke Nr. 1 deklaruotas 3,85 ha (5PD-1) (pūdymas (juodasis) plotas, nustatytas faktinis plotas – 1,87 ha. Nustatytas ploto trūkumas.

2. Kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) esančiame lauke Nr. 1 deklaruotas 14,04 ha (5DG-1) (daugiametės ganyklos – pievos (5 m. ir daugiau) plotas, nustatytas faktinis plotas – 14,20 ha. Šiame lauke nebuvo laikomasi GAAB reikalavimų, įtvirtintų 2007 m. Taisyklių 9.2 punkte: „ganyklos arba pievos, taip pat daugiametės ganyklos arba pievos turi būti geros būklės, naudojamos gyvuliams ganyti (iki rugpjūčio 1 d. turi būti bent kartą nuganytos) arba ne rečiau kaip kartą per metus (iki rugpjūčio 1 d.) nušienaujamos (žalioji masė šienavimo metu gali būti susmulkinta ir tolygiai paskleista ganyklų arba pievų, taip pat daugiamečių ganyklų arba pievų plotuose). Šis reikalavimas netaikomas plotams, už kuriuos mokamos kompensacinės išmokos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programas „Kraštovaizdžio tvarkymas“ ir „Rizikos“ vandens telkinių būklės gerinimas“, taip pat medingųjų augalų (pvz., facelijų, barkūnų, esparcetų ir jų mišinių) plotams. Pareiškėjai, dalyvaujantys Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programose „Kraštovaizdžio tvarkymas“ ir „Rizikos“ vandens telkinių būklės gerinimas“, privalo laikytis „Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programų „Kraštovaizdžio tvarkymas“, „Ekologinis ūkininkavimas“ ir „Rizikos“ vandens telkinių būklės gerinimas“ įgyvendinimo taisyklėse“ nustatytų šienavimo ir ganymo terminų. Pareiškėjai, dalyvaujantys Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonėje „Natura 2000 išmokos ir su direktyva 2000/60/EB susijusios išmokos“, privalo laikytis šiame punkte nurodytų terminų, jei saugomos teritorijos tvarkymo nuostatuose ar priemonės įgyvendinimo taisyklėse nenumatyta kitaip. Pareiškėjams, užsiimantiems vynuoginių sraigių auginimu, jų tiekimu į rinką bei turintiems šį verslą liudijančius dokumentus, šienavimo terminas gali būti atidėtas. Soduose ir uogynuose, kurių tarpueiliuose laikoma veja ar pieva, turi būti laikomasi šiame punkte nurodytų šienavimo ar ganymo terminų.“, t. y. mažesnė lauko dalis nenušienauta/nenuganyta.

3. Kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) esančiame lauke Nr. 2 deklaruotas 1,16 ha (5DG-1) (daugiametės ganyklos – pievos (5 m. ir daugiau) plotas, nustatytas faktinis plotas – 1,17 ha. Šiame lauke nebuvo laikomasi GAAB reikalavimų, įtvirtintų 2007 m. Taisyklių 9.2 punkte, t. y. mažesnė lauko dalis nenušienauta/nenuganyta.

4. Kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) esančiame lauke Nr. 3 deklaruotas 0,45 ha (5SD-6) (kiti sodai (vaismedžiai) plotas, nustatytas faktinis plotas – 0,20 ha. Nustatytas ploto trūkumas.

5. Kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) esančiame lauke Nr. 7 deklaruotas 3,44 ha (5DG-1) (daugiametės ganyklos – pievos (5 m. ir daugiau) plotas, nustatytas faktinis plotas –3,72 ha. Šiame lauke nebuvo laikomasi GAAB reikalavimų, įtvirtintų 2007 m. Taisyklių 9.2 punkte, t. y. laukas nenušienautas/nenuganytas.

6. Kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) esančiame lauke Nr. 2 deklaruotas 1,33 ha (5DG-1) (daugiametės ganyklos – pievos (5 m. ir daugiau) plotas, nustatytas faktinis plotas – 1,21 ha. Nustatytas ploto trūkumas.

Pagal 2007 m. Taisyklių 9 punktą, žemės ūkio naudmenos, už kurias prašoma išmokų, turi atitikti GAAB reikalavimus.

Apie patikros vietoje metu nustatytus neatitikimus pareiškėja buvo informuota Agentūros 2007 08 16 raštu Nr. 299 „Pranešimas apie patikros vietoje metu nustatytus neatitikimus“, prie kurio buvo pridėta ir Paraiškos patikros vietoje ataskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) kopija.

Sankcijos už 2007 m. Paraiškoje nustatytus pažeidimus buvo pritaikytos vadovaujantis Sankcijų už geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų pažeidimus taikymo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 10 29 įsakymu Nr. 3D-470 (toliau – 2007 m. Metodika), 9.5 punktu, kuriame nurodyta, kad, ,,kai nustatomas reikalavimų pakartotinis tyčinis pažeidimas, pagrindinė išmokos dalis einamaisiais metais ir kitais kalendoriniais metais neskiriama“.

Agentūra 2008 07 09 raštu Nr. BR6-948977 „Dėl mokėtinos išmokų sumos ir taikomų sankcijų“ informavo pareiškėją apie 2007 m. Paraiškos administravimo pabaigą.

Paaiškina, kad 2007 m. Taisyklių 38.3 punkte nurodyta, jog Agentūra, baigusi administruoti paraišką, raštu informuoja pareiškėją apie jam sumokėtas išmokas bei pritaikytas sankcijas. Informaciniame pranešime pareiškėjams administravimo metu nustatyti neatitikimai nedetalizuojami, pateikiami tik suminiai rezultatai.

Pareiškėja 2008 06 10 Varėnos seniūnijai pateikė Paraišką tiesioginėms išmokoms už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus ir paramai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“, „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“, „Natura 2000 išmokos ir su direktyva 2000/60/EB susijusios išmokos“, „Natura 2000 išmokos“, ir kompensacinėms išmokoms už saugomų teritorijų žemės ūkio naudmenas 2008 m. gauti (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – 2008 m. Paraiška), kurioje deklaravo 65,60 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotą, už kurį mokamos tiesioginės išmokos bei teikiama parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemonę „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“.

Pareiškėjos pateikta 2008 m. Paraiška buvo vertinama vadovaujantis Tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus administravimo bei kontrolės 2008 m. taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 04 03 įsakymu Nr. 3D-187 (toliau – 2008 m. Taisyklės), bei MPŪV taisyklėmis.

Agentūra pareiškėjos valdoje 2008 09 30 atliko patikrą vietoje (Paraiškos patikros vietoje ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini)), patikros vietoje metu neatitikimų nenustatyta.

Agentūra 2009 06 19 raštu Nr. BR6-(11.13)-1155402 „Dėl mokėtinos išmokų sumos ir taikomų sankcijų“ informavo pareiškėją apie 2008 m. Paraiškos administravimo pabaigą. Sankcijos už 2008 m. Paraiškoje nustatytus pažeidimus buvo pritaikytos vadovaujantis Sankcijų už geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų nesilaikymą taikymo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2005 m. spalio 6 d. įsakymu Nr. 3D-476 (toliau – Metodika), 9.5 punkto nuostatomis, kuriose nurodyta, kad „kai pažeidimų plotas viršija 50 proc. deklaruoto ploto, laikoma, kad tai sunkus GAAB reikalavimų nesilaikymas, taip pat kai nustatomas reikalavimų pakartotinis tyčinis nesilaikymas, pagrindinė išmokos dalis einamaisiais metais ir kitais kalendoriniais metais neskiriama“.

Paaiškina, jog pareiškėja šio Agentūros sprendimo neapskundė ABTĮ 30 straipsnyje ir 33 straipsnyje nustatyta tvarka.

Toliau skunde atsakovė išdėsto motyvus ir argumentus dėl Europos Komisijos Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinio direktorato audito.

Paaiškina, jog Europos Komisijos Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinio direktorato (toliau – Direktoratas) Tiesioginės paramos auditas (toliau – Auditas) 2008 m. rugpjūčio 4–8 d. atliko Agentūros auditą. Audito metu buvo nustatyti neatitikimai, kurie nurodyti 2009 02 09 rašte Nr. AGR 2643. Šiame rašte Direktorato Auditas nurodė, jog Lietuvos Respublikos valdžios institucijos ne iki galo įvykdė 2005 09 20 Tarybos reglamento (EB) Nr. 1698/2005 dėl Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) paramos kaimo plėtrai (toliau – Reglamentas (EB) Nr. 1698/2005) ir 2003 09 29 Tarybos reglamento (EB) Nr. 1782/2003, nustatančio bendrąsias tiesioginės paramos schemų pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir nustatančio tam tikras paramos schemas ūkininkams bei iš dalies keičiančio Reglamentus (EEB) Nr. 2019/93, (EB) Nr. 1452/2001, (EB) Nr. 1453/2001, (EB) Nr. 1454/2001, (EB) Nr. 1868/94, (EB) Nr. 1251/1999, (EB) Nr. 1254/1999, (EB) Nr. 1673/2000, (EEB) Nr. 2358/71 ir (EB) Nr. 2529/2001 (toliau – Reglamentas (EB) Nr. 1782/2003), reikalavimus, todėl privalo imtis priemonių ir ištaisyti padėtį, kaip nustatyta priede, siekdami užtikrinti, kad ateityje būtų laikomasi šių reikalavimų. Priedo Nr. 1 „Pastabos ir prašymas atsiųsti išsamesnę informaciją“ išvadų 1.3 punkte „Neatitikimo įvertinimas; išmokų sumažinimo ir neskyrimo apskaičiavimas“ Komisijos auditas nurodo, jog Byloje Nr.(duomenys neskelbtini) A. J.) 2007 metais dėl GAAB reikalavimų nesilaikymo buvo sumažinta tik išmoka, teikiama pagal vienkartinės išmokos už plotus schemą, o kaimo plėtros programos buvo finansuojamos iki galo. Šiuo atveju pasikartojo praėjusiais metais nustatytas neatitikimas, todėl 2007 metais buvo taikyta 15 proc. (3 x 5 proc.) sankcija, tačiau ši sankcija buvo taikyta tiktai pagal vienkartinės išmokos už plotus schemą, bet nebuvo mažinamos išmokos pagal kaimo plėtros programas.

Direktorato nuomone, nepaisant Reglamento Nr. 1698/2005 51 straipsnio reikalavimų, nebuvo sumažintos išmokos pagal kompleksinio paramos susiejimo reikalavimus. Reglamento Nr. 1698/2005 51 straipsnio 1 dalyje teigiama, kad, jei paramos gavėjai, gaunantys išmokas pagal 36 straipsnio a punkto i–v papunkčius ir b punkto i, iv ir v papunkčius, dėl jiems tiesiogiai priskiriamo veikimo ar neveikimo visoje valdoje nesilaiko Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 4 ir 5 straipsniuose bei III ir IV prieduose numatytų privalomų reikalavimų, bendras išmokų, kurios turi būti skiriamos tais kalendoriniais metais, kuriais nustatomas toks reikalavimų nesilaikymas, dydis sumažinamas arba jos neskiriamos, t. y. sumažinamos arba nemokamos bendros išmokos (tiesioginės išmokos ir parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones).

Paaiškina, jog 2006 m. gruodžio 7 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1975/2006, nustatančio išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1698/2005 kontrolės įgyvendinimo procedūrų įgyvendinimo ir kompleksinio paramos susiejimo įgyvendinimo taisykles, susijusias su paramos kaimo plėtrai priemonėmis (toliau – Reglamentas Nr. 1975/2006), 23 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, nepažeidžiant Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 51 straipsnio 1 dalies, kai nustatoma neatitiktis reikalavimams, taikomas sumažinimas bendrai to reglamento 36 straipsnio a punkto i–v papunkčius ir b punkto i, iv ir v papunkčiuose numatytos paramos sumai, kuri buvo ar bus suteikta atitinkamam paramos gavėjui, pateikusiam ar pateiksiančiam mokėjimo prašymus tais kalendoriniais metais, kuriais nustatyta neatitiktis.

Vadinasi, nustačius GAAB reikalavimų pažeidimus ir pritaikius tam tikras sankcijas tiesioginių išmokų pagrindinei daliai, turi būti taikoma tokio paties dydžio (kompleksinės paramos susiejimo sankcija už tyčinį reikalavimų pažeidimą pagrindinei tiesioginių išmokų daliai ir už GAAB reikalavimų nesilaikymą sankcija kompensacinei išmokai už ūkininkavimą didelio nepalankumo vietovėje) sankcija ir kaimo plėtros priemonėms (kompensacinei išmokai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“. Sankcijų pagal kaimo plėtros priemones taikymas pagal Reglamentą Nr. 1975/2006 yra tinkamas ir pakankamas teisinis pagrindas taikyti vienodo dydžio sankcijas Pareiškėjai.

Direktoratas nurodo, kad Lietuvos valdžios institucijos savo procedūras turi suderinti su minėtų teisės nuostatų reikalavimais. Atsižvelgiant į Audito pastabas, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 10 04 įsakymu Nr. 3D-893 „Dėl žemės ūkio ministro 2007 10 29 įsakymo Nr. 3D-470 „Dėl sankcijų už geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų pažeidimus taikymo metodikos patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – 2010 10 04 Įsakymas Nr. 3D-893) 2007 m. Metodika buvo papildyta šia nuostata: sankcijos dėl GAAB reikalavimų pažeidimų Programos priemonių išmokoms taikomos tokio pat dydžio, kaip ir sankcijos, pritaikytos pagrindinei išmokos daliai. Sankcijos apskaičiuojamos kiekvienai Programos priemonės išmokai atskirai (2007 m. Metodikos 10 punktas).

Paaiškina, kad 2010 10 04 Įsakymo Nr. 3D-893 2 punktu Agentūrai buvo pavesta iš naujo įvertinti 2007 m. ir 2008 m. pateiktas paraiškas – taip pat ir pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemonę „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“.

Pažymi, kad nuostatos dėl sankcijų taikymo už tyčinį reikalavimų pažeidimą pagrindinei tiesioginių išmokų daliai ir už GAAB reikalavimų nesilaikymą kompensacinei išmokai už ūkininkavimą didelio nepalankumo vietovėje yra įtvirtintos Reglamente Nr. 1698/2005, Reglamente Nr. 1975/2006, kurie galiojo Pareiškėjos 2007 m. ir 2008 m. Paraiškų administravimo metu. Taip pat pažymi, jog Reglamento Nr. 1975/2006 23 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, jog, jeigu įsipareigojimų nesilaikoma tyčia, paramos sumažinimas apskaičiuojamas remiantis 2004 m. balandžio 21 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 796/2004, nustatančio išsamias kompleksinio paramos susiejimo, moduliavimo ir integruotos administravimo ir kontrolės sistemos, numatytų Tarybos reglamente (EB) Nr. 1782/2003, nustatančiame bendrąsias tiesiogines paramos schemų pagal bendrąją žemės ūkio politiką taisykles ir nustatančiame tam tikras paramos schemas ūkininkams, įgyvendinimo taisykles, 67 straipsniu (toliau – Reglamentas Nr. 796/2004). Taigi, sankcijų dydis nustatomas vadovaujantis Reglamento Nr. 796/2004 67 straipsniu.

Agentūra, administruodama paramą žemės ūkiui ir kaimo plėtrai, vadovaujasi ne tik Lietuvos Respublikos teisės aktų, bet ir Europos Sąjungos reglamentų bei kitų teisės aktų reikalavimais. Europos Bendrijos steigimo sutarties 249 straipsnyje yra numatyta, jog tam, kad Europos Parlamentas ir Taryba bendrai atliktų savo uždavinius, Taryba ir Komisija priima reglamentus ir leidžia direktyvas, priima sprendimus, teikia rekomendacijas ar nuomones. Savo ruožtu, reglamentas yra taikomas visuotinai. Jis visas privalomas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse, taip pat ir Lietuvoje.

Reglamentų esminis bruožas yra jų tiesioginis taikymas, jų nereikia įgyvendinti/perkelti į nacionalinę teisę, priimant atskirus teisės aktus, o galima tiesiogiai remtis jų nuostatomis. Tiesioginis Europos Sąjungos teisės taikymas reiškia šios teisės pripažinimą nacionalinės teisinės sistemos dalimi. Pažymi, kad iš Europos Bendrijos steigimo sutarties 10 straipsnio nuostatų kyla Europos Sąjungos teisės viršenybės prieš valstybės narės, taip pat ir Lietuvos teisę principas. Todėl, esant prieštaravimams tarp Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų (arba nesant tam tikrų teisės normų), turėtų būti atsižvelgiama į Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimus. Lietuvos įsipareigojimas laikytis Europos Bendrijos steigimo sutarties nuostatų yra nustatytas Lietuvos stojimo į Europos Sąjungą sutarties (Žin., 2004, Nr. 1-1) 1 straipsnio 1 dalyje, kurioje teigiama, kad šia sutartimi Lietuvos Respublika tampa Europos Sąjungos nare ir sutarčių, kuriomis yra grindžiama Europos Sąjunga, su pakeitimais ar papildymais, šalimi. Atsižvelgiant į tai, Pareiškėjos atžvilgiu pritaikyta nuostata dėl sankcijų taikymo už 2007 m. atliktos patikros vietoje metu nustatytus GAAB reikalavimų pažeidimus nėra laikytina teisės aktų taikymu atgal. Vadinasi, Agentūros priimtas skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Kadangi pagal 2007 m. ir 2008 m. Paraiškas sankcijos pagrindinei išmokos daliai ir kompensacinei išmokai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“ dėl GAAB reikalavimų nesilaikymo buvo pritaikytos nevienodai (pagrindinei išmokos daliai ‑ išmokos dydis sumažintas 100 proc., o kompensacinei išmokai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“ ‑ išmokos dydis sumažintas 32 procentais), Pareiškėjos 2007 m. ir 2008 m. Paraiškos buvo peradministruotos, pritaikant 100 proc. sankciją pagal MPŪV priemonę, todėl Pareiškėjai susidarė 27 777,25 Lt permoka dėl nepritaikytų sankcijų pagal MPŪV priemonę.

Pareiškėja neginčijo jai pagal 2007 m. ir 2008 m. Paraiškas pritaikytų sankcijų tiesioginių išmokų pagrindinei daliai dydžio dėl GAAB reikalavimų pažeidimų, su jomis sutiko. Daro išvadą, kad šioje byloje nėra ginčo dėl pačių sankcijų procentinio dydžio.

Peradministravusi pareiškėjos 2007 m. ir 2008 m. Paraiškas, Agentūra priėmė 2011 03 01 sprendimą Nr. SP1-(11.84)-27 „Dėl išmokėtos paramos/paramos dalies sugrąžinimo“. Apie susidariusią permoką pareiškėja buvo informuota Agentūros 2011 03 03 raštu Nr. BRK-(3.82)-876 „Dėl išmokėtos paramos sugrąžinimo“.

Susidariusią 27 777,25 Lt permoką už 2007 m. ir 2008 m. Paraiškas Agentūra, vadovaudamasi Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 137 (toliau – Grąžintinų lėšų taisyklės), 11 ir 16.2 punktais, 2011 03 17 išskaičiavo iš kitų pareiškėjai priklausančių išmokų: 11 677,43 Lt – iš paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programą „Kraštovaizdžio tvarkymas“ už 2010 deklaravimo metus sumos; 15 510,62 Lt – iš paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programą „Ekologinis ūkininkavimas“ už 2010 deklaravimo metus sumos; 351,00 Lt – iš susietųjų su gamyba papildomų nacionalinių tiesioginių išmokų už 2010 deklaravimo metus sumos; 238,20 Lt – iš atsietųjų nuo gamybos papildomų nacionalinių tiesioginių išmokų už 2010 deklaravimo metus sumos. Apie tai pareiškėja buvo informuota Agentūros 2011 m. kovo 23 d. raštu Nr. BRK-(3.82)-1120 „Dėl skolos išskaičiavimo“.

Šalies argumentai

Pareiškėja Komisijai 2011 m. balandžio 6 d. pateikė skundą dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos sprendimų panaikinimo, kuriuo Komisijos prašė panaikinti Agentūros 2011 m. kovo 1 d. sprendimą Nr. SP1-(11.84)-27 „Dėl išmokėtos paramos/paramos dalies sugrąžinimo“ ir 2011 m. kovo 23 d. raštą Nr. BRK-(3.82)-1120 „Dėl skolos išskaičiavimo“. Komisija 2011 m. balandžio 27 d. sprendimu Nr. 3R-110 (AG-80/04-2011) (toliau – Komisijos sprendimas) pripažino Agentūros 2011 m. kovo 1 d. sprendimą Nr.SP1-(11.84)-27 „Dėl išmokėtos paramos/paramos dalies sugrąžinimo“ ir 2011 m. kovo 23 d. raštą Nr. BRK-(3.82)-1120 „Dėl skolos išskaičiavimo“ nemotyvuotais bei neatitinkančiais Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 8 straipnsio reikalavimų, todėl juos panaikino bei įpareigojo Agentūrą grąžinti Pareiškėjai 2011 m. kovo 17 d. išskaičiuotą 27 777,25 Lt dydžio paramos sumą. Agentūra, vykdydama Komisijos sprendimą, grąžino Pareiškėjai 2011 03 17 išskaičiuotą 27 777,25 Lt dydžio paramos sumą. Apie tai Pareiškėja buvo informuota Agentūros 2011 05 26 raštu Nr. BRK-(3.82)-2376 „Dėl apskaičiuotos skolos anuliavimo“.

Paaiškina, jog Agentūra yra savarankiška Lietuvos Respublikos vykdomosios valdžios institucija – biudžetinė įstaiga, finansuojama iš Lietuvos Respublikos biudžeto, veikianti Žemės ūkio ministerijos administravimo srityje, administruojanti valstybės paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai ir Europos Sąjungos paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai lėšas bei atliekanti jų mokėjimo ir kontrolės funkcijas. Vykdydama jai pavestus uždavinius Agentūra priima paraiškas, atlieka jų vertinimą ir priima sprendimus dėl paramos skyrimo/neskyrimo, pagal patvirtintą tvarką atlieka techninę, administracinę ir finansinę paraiškų ir investicinių projektų kontrolę (Agentūros nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m. sausio 22 d. įsakymu 3D-17, 1 punktas, 9.10 punktas, 9.12 punktas, 9.13 punktas).

Pažymi, kad Agentūra, kaip bendrąją žemės ūkio politiką vykdanti institucija, privalo imtis visų būtinų teisinių ir administracinių nuostatų bei visų kitų priemonių, reikalingų veiksmingai finansinių Bendrijos interesų apsaugai, visų pirma siekdama užkirsti kelią pažeidimams ir su jais kovoti bei susigrąžinti sumas, kurios buvo prarastos dėl pažeidimų ar aplaidumo.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, Pareiškėjos 2007 m. ir 2008 m. Paraiškos buvo administruojamos pakartotinai. Pabaigus 2007 m. ir 2008 m. Paraiškų pakartotinį administravimą, Pareiškėjai buvo perskaičiuota 2007 m. ir 2008 m. priklausanti paramos suma pagal MPŪV priemonę, pritaikant teisės aktuose numatytą kompleksinės paramos susiejimo sankciją, t. y. parama pagal MPŪV priemonę neskirta už 2007 m. ir už kitus metus (2008 m.) Atsižvelgdama į aukščiau nurodytas aplinkybes, Agentūra priėmė 2011 06 14 sprendimą „Dėl mokėtinos išmokų sumos ir taikomų sankcijų“ Nr. BR6-948977 pagal 2007 m. Paraišką ir 2011 m. birželio 15 d. sprendimą „Dėl mokėtinos išmokų sumos ir taikomų sankcijų“ Nr. BR6-1155402 pagal 2008 m. Paraišką (toliau – Sprendimai), kurie atitinka VAĮ keliamus reikalavimus. Sprendimuose Agentūra pareiškėjai detaliai aprašė 2006 m. rugpjūčio 23 d. ir 2007 m. rugpjūčio 14 d. patikrų vietoje metu nustatytus neatitikimus, t. y. GAAB reikalavimų pažeidimus, taip pat nurodė teisės aktus ir aplinkybes, kuriomis remiantis buvo peradministruotos pareiškėjos 2007 m. ir 2008 m. Paraiškos, bei teisės aktų nuostatas, kuriomis vadovaujantis buvo pareiškėjai pritaikytos kompleksinio paramos susiejimo sankcijos bei priimti Sprendimai. Sprendimuose sankcijų taikymas taip pat grindžiamas Reglamento Nr. 1975/2006 23 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, jog, jeigu įsipareigojimų nesilaikoma tyčia, paramos sumažinimas apskaičiuojamas remiantis Reglamento Nr. 796/2004 67 straipsniu.

Paaiškina, kad Agentūros Sprendimai laikytini administraciniais aktais (sprendimais) Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 8 dalies ir 11 dalies prasme, kadangi jais Agentūra išreiškė valią dėl mokėtinos išmokų sumos ir taikomų sankcijų. Sprendimai grindžiami objektyviais faktais, duomenimis ir teisės normomis, pasirašyti tam įgaliojimus turinčio asmens, patvirtinti institucijos antspaudu.

Perskaičiavus už 2007 m. ir 2008 m. priklausančią paramos sumą pagal MPŪV priemonę, Pareiškėjai susidarė 27 777,25 Lt dydžio grąžintinų lėšų suma, kurią Pareiškėja privalo grąžinti Agentūrai.

Agentūra, vykdydama Komisijos sprendimą, 2011 03 17 išskaičiuotą 27 777,25 Lt paramą pagal MPŪV priemonę išmokėjo Pareiškėjai. Tačiau po pakartotinio 2007 m. ir 2008 m. Paraiškų peradministravimo priėmus Sprendimus, pareiškėja susidariusią 27 777,25 Lt dydžio grąžintinų lėšų sumą privalo grąžinti Agentūrai. Apie tai Pareiškėja buvo informuota Agentūros 2011 07 05 raštu Nr. BRK-(3.82)-3349 „Dėl išmokėtos paramos sugrąžinimo“. Rašte Agentūra nurodo grąžintinų lėšų atsiradimo priežastis, teisės aktus kaip pagrindą susigrąžinti paramos lėšas, lėšų grąžinimo terminą ir palūkanų skaičiavimą, jeigu Pareiškėja per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo pranešimo išsiuntimo dienos negrąžins grąžintinų lėšų.

Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 137, 7.1.3 punkte nustatyta, kad vykdomoji institucija priima sprendimą dėl grąžintinų lėšų susidarymo, jeigu fizinis arba juridinis asmuo gavo didesnę paramą, nei priklauso.

Vadovaujantis Reglamento Nr. 796/2004 73 straipsnio ir Reglamento Nr. 1975/2006 9 straipsnio 2 dalies nuostatomis, negrąžinus skolos per nurodytą terminą pradedamos skaičiuoti palūkanos.

Atsižvelgiant į tai, Agentūros 2011 06 14 sprendimas ir 2011 m. birželio 15 d. sprendimas bei 2011 07 05 raštas Nr. BRK-(3.82)-3349 yra teisėti ir pagrįsti, atitinkantys VAĮ 2 straipsnio 9 ir 11 dalyse bei 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus reikalavimus.

Nesutikdama su Agentūros 2011 06 14 sprendimu Nr. BR6-948977, 2011 06 15 sprendimu Nr. BR6-1155402 ir 2011 07 05 sprendimu Nr. BRK-(3.82)-3349, Pareiškėja pateikė skundą Komisijai.

Agentūra teikia paaiškinimus dėl skundžiamo komisijos sprendimo. Komisijos priimtas sprendimas turėtų būti panaikintas, kadangi pažeistas ABTĮ 86 straipsnis, kuriame nurodyta, kad sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas. Komisija netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas ir tuo pagrindu priėmė neteisėtą sprendimą, kuris turi būti panaikintas.

1. Komisija sprendime nurodo, jog negalima iš asmens reikalauti laikytis taisyklių, kurių jo veiklos metu nebuvo ir todėl jis negalėjo žinoti būsimų reikalavimų.

Agentūra nesutinka su šiuo Komisijos teiginiu. Pažymi, jog nuostata dėl sankcijų taikymo už nustatytus pažeidimus yra įtvirtinta Reglamento Nr. 1698/2005 51 straipsnio 1 dalyje bei Reglamento Nr. 1975/2006 22 straipsnio 1 dalyje ir 23 straipsnio 1 dalyje ir galiojo Pareiškėjos 2007 m. Paraiškos ir 2008 m. Paraiškos pateikimo ir administravimo metu. Vadovaujantis Europos Bendrijų steigimo sutartimi, reglamentų esminis bruožas yra jų tiesioginis taikymas, todėl jų nereikia įgyvendinti nacionalinėje teisėje priimant atskirus teisės aktus, o galima tiesiogiai remtis jų nuostatomis. Tiesioginis Europos Sąjungos teisės taikymas reiškia šios teisės pripažinimą nacionalinės teisinės sistemos dalimi.

Nuostatoms dėl sankcijų, dėl GAAB reikalavimų pažeidimų Programos priemonių išmokoms taikymo tokio pat dydžio, kaip ir sankcijų, pritaikytų pagrindinei išmokos daliai esant įtvirtintoms Reglamento Nr. 1698/2005 51 straipsnio 1 dalyje, jų tiesioginis taikymas negali būti nevykdomas, todėl Pareiškėjos atžvilgiu dėl nustatytų GAAB reikalavimų pažeidimų turi būti pritaikytos tokios pačios sankcijos pagal MPŪV priemonę, kaip ir sankcijos, pritaikytos pagrindinei išmokos daliai.

Pareiškėja pati pasirašydama 2007 m. ir 2008 m. Paraiškas patvirtino, jog žino, kad Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktų žemės ūkio srityje pažeidimai gali lemti išmokų sumažinimą arba teisės į jas netekimą (2007 m. Paraiškos 3 d. „Įsipareigojimai“ 10 punktas ir 2008 m. Paraiškos 3 d. „Įsipareigojimai“ 9 punktas) bei sutiko, jog pažeidus įsipareigojimus būtų taikomos Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose numatytos sankcijos (2007 m. Paraiškos ir 2008 m. Paraiškos pareiškėjos įsipareigojimų pagal paramos priemonę „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves (mažiau palankios ūkininkauti vietovės)“ 8 punktas).

Daro išvadą, kad Komisijos sprendimo teiginiai, kad iš asmens reikalaujama taisyklių, kurių jo veiklos metu nebuvo ir todėl jis negalėjo žinoti reikalavimų, yra visiškai nepagrįsti ir todėl atmestini.

2. Komisija sprendime nurodo, jog Agentūra, peradministruodama 2007 m. ir 2008 m. pareiškėjos 2007 m. ir 2008 m. Paraiškas bei jos atžvilgiu taikydama sankcijas ir priskaičiuodama skolą už 2006 m. ir 2007 m. patikrų vietoje metu nustatytus pažeidimus, nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu patvirtintais Metodikos 10 punkto nuostatų pakeitimais. Agentūra nesutinka su šiuo Komisijos teiginiu.

Pažymi, jog Agentūra pagrįstai vadovavosi Metodikos 10 punkto nuostatų pakeitimais, nes 2010 10 04 Įsakymu Nr. 3D-893 patvirtintais pakeitimais buvo suderintos Lietuvos Respublikos procedūrų, nustatančių sankcijas už GAAB pažeidimus, nuostatos su Europos Sąjungos teisės nuostatų reikalavimais, t. y. buvo tinkamai inkorporuotos Reglamente Nr. 1698/2005 įtvirtintos nuostatos, kurios galiojo pareiškėjos 2007 m. Paraiškos ir 2008 m. Paraiškos administravimo metu.

3. Komisija sprendime netinkamai aiškina ir taiko Reglamento Nr. 796/2004 73 straipsnio 4 dalies nuostatas. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog jeigu ūkininkas gauna pernelyg didelę išmoką, jis grąžina atitinkamą sumą ir palūkanas, apskaičiuotas pagal straipsnio 3 dalį. Reglamento Nr. 796/2004 73 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog šio straipsnio 1 dalyje nurodytas grąžinimo įpareigojimas netaikomas, jeigu išmoka buvo netinkamai skirta dėl kompetentingos ar kitos institucijos padarytos klaidos ir jeigu tokios klaidos ūkininkas pagrįstai galėjo neaptikti. Tačiau, jeigu klaida yra susijusi su faktiniais elementais, kurie yra svarbūs atitinkamai išmokai apskaičiuoti, pirmoji pastraipa taikoma tiktai tuomet, jei apie sprendimą dėl susigrąžinimo nebuvo pranešta per 12 mėnesių nuo išmokėjimo datos.

Komisija Sprendime nurodo, jog 2007, 2008 metais Agentūra priėmė sprendimus dėl paramos išmokėjimo taikydama tuo metu galiojusius teisės aktus ir net darant prielaidą, kad paramos suma buvo apskaičiuota per didelė, tai įvyko dėl Agentūros galimai padarytos klaidos, bet ne pareiškėjos.

Agentūra nesutinka su šiuo Komisijos teiginiu. Pažymi, jog Agentūra, 2007, 2008 metais priimdama Sprendimus, nepadarė klaidos, apie kurią Komisija nurodo savo Sprendime. Pažymi, kad Agentūra pareiškėjos 2007 m. ir 2008 m. Paraiškas administravo ir pareiškėjai sankcijas pritaikė vadovaudamasi tuo metu galiojusiomis teisės aktų nuostatomis, tą Sprendime pripažįsta ir Komisija, todėl Komisijos teiginiai, kad tai įvyko dėl galimai padarytos Agentūros klaidos, yra visiškai nepagrįsti.

Pareiškėjai buvo apskaičiuota paramos suma už 2007 m. ir 2008 m. Paraiškas ir nepritaikytos sankcijos pagal MPŪV priemonę dėl nevisapusiško ir nesisteminio Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų taikymo.

Paaiškina, kad Komisija Sprendime nurodo, kad Agentūra taiso neva padarytą teisės taikymo klaidą, tačiau ji (klaida) nėra susijusi su faktiniais elementais, o tik su kitokiu tų pačių faktinių elementų (pažeidimų, nustatytų patikros ataskaitoje) vertinimu ir teisės taikymu. Komisija pati savo sprendime pripažįsta, kad Agentūros veiksmai dėl paramos pagal 2007 m. ir 2008 m. Paraiškas perskaičiavimo yra nesusiję su faktiniais elementais.

Išanalizavusi Reglamento Nr. 796/2004 73 straipsnio 4 dalies turinį, daro išvadą, kad nesant kompetentingos institucijos klaidos bei atsižvelgus į tai, kad pareiškėjai 2007 m. ir 2008 m. priklausanti paramos suma pagal MPŪV priemonę buvo perskaičiuota dėl tinkamo teisės taikymo ir vertinimo, o ne faktinių elementų, pareiškėjos atžvilgiu paramos grąžinimas turi būti taikomas.

Daro išvadą, kad Komisijos sprendime teiginys, jog Reglamento Nr. 796/2004 73 straipsnio 4 dalies įpareigojimas grąžinti permokėtą sumą pareiškėjai neturėtų būti taikomas, yra nepagrįstas ir netinkamas.

4. Komisija sprendime nurodo, jog Agentūros skundžiami sprendimai neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų, todėl yra pagrindas juos naikinti. Agentūra nesutinka su šiuo Komisijos teiginiu. Paaiškina, jog Agentūra yra savarankiška Lietuvos Respublikos vykdomosios valdžios institucija – biudžetinė įstaiga, finansuojama iš Lietuvos Respublikos biudžeto, veikianti Žemės ūkio ministerijos administravimo srityje, administruojanti valstybės paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai ir Europos Sąjungos (toliau – ES) paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai lėšas bei atliekanti jų mokėjimo ir kontrolės funkcijas. Agentūra savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos (toliau – LR) Konstitucija, ES teisės aktais, LR įstatymais, LR tarptautinėmis sutartimis, LR Prezidento dekretais, LR Seimo ir Vyriausybės priimtais teisės aktais, LR žemės ūkio ministro įsakymais, ES institucijų rekomendacijomis bei šiais nuostatais.

Agentūra pagrįstai vadovavosi Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 10 04 įsakymu Nr. 3D-893 patvirtintais 2007 m. Metodikos 10 punkto nuostatų pakeitimais, siekdama tinkamai užtikrinti įgyvendinamas funkcijas, bei siekdama, jog parama pareiškėjams būtų mokama laikantis Europos Sąjungos aktų (reglamentų) nuostatų reikalavimų.

Pažymi, jog Agentūros 2011 06 14 sprendimas „Dėl mokėtinos išmokų sumos ir taikomų sankcijų“ Nr. BR6-948977 ir 2011 06 15 sprendimas „Dėl mokėtinos išmokų sumos ir taikomų sankcijų“ Nr. BR6-1155402 atitinka VAĮ keliamus reikalavimus. Agentūra pareiškėjai detaliai aprašė 2006 m. rugpjūčio 23 d. ir 2007 m. rugpjūčio 14 d. patikrų vietoje metu nustatytus neatitikimus, t. y. GAAB reikalavimų pažeidimus, taip pat nurodė teisės aktus ir aplinkybes, kuriomis remiantis buvo peradministruotos pareiškėjos 2007 m. ir 2008 m. Paraiškos, bei teisės aktų nuostatas, kuriomis vadovaujantis buvo pareiškėjai pritaikytos kompleksinio paramos susiejimo sankcijos bei priimti Sprendimai. Sprendimuose sankcijų taikymas taip pat grindžiamas Reglamento Nr. 1975/2006 23 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, jog, jeigu įsipareigojimų nesilaikoma tyčia, paramos sumažinimas apskaičiuojamas remiantis Reglamento (EB) Nr. 796/2004 67 straipsniu.

Agentūros 2011 07 05 rašte Nr. BRK-(3.82)-3349 „Dėl išmokėtos paramos sugrąžinimo“ Agentūra nurodo grąžintinų lėšų atsiradimo priežastis, teisės aktus kaip pagrindą susigrąžinti paramos lėšas, lėšų grąžinimo terminą ir palūkanų skaičiavimą, jeigu pareiškėja per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo pranešimo išsiuntimo dienos negrąžins grąžintinų lėšų.

Atsižvelgiant į tai, Agentūros 2011 06 14 sprendimas ir 2011 06 15 sprendimas bei 2011 07 05 raštas Nr. BRK-(3.82)-3349 yra teisėti ir pagrįsti, atitinkantys VAĮ 2 straipsnio 9 ir 11 dalyse bei 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus reikalavimus.

Žemesnės instancijos teismas

Informuoja, kad Vilniaus administraciniame teisme yra nagrinėjamas analogiškas ginčas (administracinė byla Nr. I-2740-815/2011). Teismas savo iniciatyva kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 10 04 įsakymo Nr. 3D-893 „Dėl žemės ūkio ministro 2007 m. spalio 29 d. įsakymo Nr. 3D-470 „Dėl sankcijų už geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų pažeidimus taikymo metodikos patvirtinimo“ pakeitimo (Žin., 2010, Nr. 119-6065) 2 punkto atitikimo konstituciniam teisinės valstybės principui. Vadovaujantis ABTĮ (Žin., 1999, Nr. 13-308; 2000, Nr. 85-2566) 98 straipsnio 1 dalies 5 punktu, byla sustabdoma, kai kreipiamasi į administracinį teismą prašant ištirti norminio administracinio akto teisėtumą arba kai pats administracinis teismas, nagrinėdamas konkrečią bylą, nusprendžia ištirti norminio administracinio akto teisėtumą. Pažymi, kad šiuo atveju yra svarbi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) išvada dėl norminio teisės akto atitikties vienam iš pagrindinių teisės principų, todėl prašo sustabdyti pareiškėjos bylos nagrinėjimą iki LVAT nutarties priėmimo dėl Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 10 29 įsakymo Nr. 3D-470 atitikimo konstituciniam teisinės valstybės principui.

Prašo panaikinti Komisijos 2011 07 28 sprendimą Nr. 3R-189 (AG-161/05-2011) ir priimti naują sprendimą šioje administracinėje byloje, t. y. pripažinti, kad Agentūros 2011 06 14 sprendimas „Dėl mokėtinos išmokų sumos ir taikomų sankcijų“ Nr. BR6-948977 ir 2011 06 15 sprendimas „Dėl mokėtinos išmokų sumos ir taikomų sankcijų“ Nr. BR6-1155402 bei 2011 07 05 raštas Nr. BRK-(3.82)-3349 „Dėl išmokėtos paramos sugrąžinimo“ yra teisėti ir pagrįsti, ir atmesti Pareiškėjos skundą.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje atstovas palaikė skundą ir prašė tenkinti.

Pareiškėja A. K. atsiliepime į atsakovo skundą prašo bylą nutraukti (b. l. 26-30).

Remiasi ABTĮ 101 straipsnio 2 punktu. Paaiškina, kad Vyriausioji administracinių ginčų komisija 2011 07 28 sprendime Nr. 3R-189 (AG-161/05-2011) nustatė, kad pareiškėjos skundžiamais sprendimais yra taikomos sankcijos už pareiškėjos 2007 ir 2008 metų paraiškas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007 – 2013 metų programos priemonę „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“. Sankcijos taikytos Agentūros 2008 07 09 sprendimu ir 2009 06 19 sprendimu. Mano, kad esant galiojantiems NMA 2008 07 09 sprendimui ir 2009 06 19 sprendimui, apie kuriuos skunde nurodo NMA, atsakovė 2011 metais neturėjo teisės iš naujo administruoti pareiškėjos 2007 ir 2008 m. paraiškų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007 – 2013 metų programos priemonę „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“. Dėl nurodytų sprendimų nuginčijimo ir NMA nesikreipė į teismą ar viešąjį interesą ginančius subjektus.

Esant nenuginčytiems ir galiojantiems NMA sprendimams, kuriais įvertintos 2007 ir 2008 m. paraiškos, Agentūra, 2011 03 01 (praėjus 4 metams nuo 2007 m. paraiškos pateikimo), priėmė naują sprendimą dėl pareiškėjos 2007 ir 2008 m. paraiškų vertinimo (rėmėsi 2006 ir 2007 metais nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis) ir 2011 03 01 galiojančiais teisės aktais taikė pareiškėjai sankcijas už 2006 ir 2007 metais NMA nustatytus pažeidimus.

NMA 2011 03 01 sprendime, 2011 03 03 rašte nebuvo jokios informacijos apie tai, kad atsakovė būtų panaikinusi savo 2008 07 09 ir 2009 06 19 sprendimus.

Dėl to, atsakovė yra priėmusi dėl tos pačios administracinės procedūros kelis skirtingus galiojančius sprendimus, o pagal LVAT formuojamą praktiką viešojo administravimo subjektas administracine tvarka neturi teisės naikinti savo sprendimų, kurie sukėlė teisines pasekmes.

Pareiškėja skundė NMA 2011 03 01 ir 2011 03 23 sprendimą. VAGK 2011 04 27 sprendimu Nr. 3R-110(AG-80/04-2011) panaikino skundžiamus sprendimus bei įpareigojo NMA grąžinti pareiškėjai 2011 03 17 išskaičiuotą 27 777,25 Lt dydžio paramos sumą. NMA neskundė Komisijos sprendimo ir sprendimo dalį dėl skolos anuliavimo įvykdė, NMA 2011 05 26 raštu informavo, kad vykdant Komisijos 2011 04 27 sprendimą A. K. apskaičiuota 27 777,25 Lt skola yra anuliuojama.

Teigia, kad įsiteisėjęs VAGK sprendimas pareiškėjai ir atsakovei turi res judicata galią, t. y. šalių ginčas dėl pareiškėjos 2007 ir 2008 m. pateiktų paraiškų vertinimo yra galutinai išspręsta ir ginčo šalims turi įstatymo galią.

Esant galiojančiam VAGK 2011 04 27 sprendimui, NMA 2011 06 14, 15 ir 07 05 priėmė šioje administracinėje byloje skundžiamus sprendimus, kuriais dar kartą (trečią kartą) administravo pareiškėjos 2007 06 07 ir 2008 06 10 pateiktas paraiškas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007 – 2013 metų programos priemonę „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“.

Atsižvelgiant į tai, kad yra įsiteisėjęs VAGK sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, VAGK pagrįstai panaikino NMA 2011 06 14, 2011 06 15 ir 2011 07 05 sprendimus. VAGK 2011 07 28 sprendime pasisakė, kad 2011 03 01 sprendimas yra pagrįstas tais pačiais teisės aktais, kaip ir pirmesniu VAGK sprendimu panaikintas sprendimas.

Paaiškina, kad vadovaujantis ABTĮ 101 straipsnio 2 punktu, byla turi būti nutraukta. Remiasi LVAT sprendimais administracinėse bylose Nr. A-756-1862-09, A502-1676-2009, A756-1486/2010.

Teigia, kad NMA sprendimai turi atitikti VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus. NMA pripažįsta, kad ginčijami sprendimai yra individualūs teisės aktai. NMA sprendimuose nurodyti du jų priėmimo teisiniai pagrindai – tai VAGK sprendimo vykdymas ir žemės ūkio ministro 2010 10 04 įsakymo Nr. 3D-893 vykdymas.

VAGK 2011 04 27 sprendime nenurodė NMA iš naujo administruoti jos 2007 ir 2008 metų paraiškas.

Atsakovė skunde remiasi 2005 09 20 Tarybos reglamento (EB) Nr. 1698 ir 2006 12 07 Komisijos reglamento (EB) Nr. 1975/200 nuostatomis, tačiau pareiškėjos skundžiamuose administraciniuose aktuose aiškiai nurodyta, kad sankcijos pagal 2007 ir 2008 metų paraiškas pritaikytos vadovaujantis žemės ūkio ministro 2010 10 04 įsakymu Nr. 3D-893 patvirtinta Metodika.

VAGK 2011 04 27 sprendime konstatavo, kad atsakovė vertindama pareiškėjos 2007 ir 2008 m. paraiškas nepagrįstai vadovaujasi 2010 10 09 įsigaliojusiu žemės ūkio ministro įsakymu. Tuo tarpu NMA 2011 06 14 ir 2011 06 15 sprendimai priimti vadovaujantis to paties žemės ūkio ministro 2010 10 04 įsakymo Nr. 3D-893 nuostatomis, šiuose sprendimuose vertinamos tos pačios paraiškos ir joms taikomos tos pačios teisės normos, dėl kurių jau pasisakė VAGK.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje pareiškėja ir jos atstovas palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė NMA skundo netenkinti.

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija (toliau – ir ministerija) atsiliepime į skundą (b. l. 22-24) prašo Agentūros skundą patenkinti ir panaikinti skundžiamą Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2011 07 28 sprendimą.

Paaiškina, kad nesutinka su Komisijos sprendimu. Pirma, 2005 09 20 Tarybos reglamento (EB) Nr. 1698/2005 dėl Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) paramos kaimo plėtrai 51 str. 1 d. ir 2006 12 07 Komisijos reglamento (EB) Nr. 1975/2006, nustatančio išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1698/2005 kontrolės įgyvendinimo procedūrų įgyvendinimo ir kompleksinio paramos susiejimo įgyvendinimo taisykles, susijusias su paramos kaimo plėtrai priemonėmis 23 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata dėl sankcijų taikymo už nustatytus pažeidimus. Pažymi, kad ši nuostata galiojo ir pareiškėjos 2007 m. ir 2008 m. paraiškų administravimo metu. Vadovaujantis Europos Bendrijų steigimo sutartimi, reglamentų esminis bruožas yra jų tiesioginis taikymas, todėl jų nereikia įgyvendinti nacionalinėje teisėje priimant atskirus teisės aktus, o galima tiesiogiai remtis jų nuostatomis. Pagal Reglamento Nr. 1698/2005 51 straipsnio 1 dalį sankcijų taikymas turi būti vykdomas, todėl pareiškėjos atžvilgiu dėl nustatytų GAAB reikalavimų pažeidimų turi būti pritaikytos tokios pačios sankcijos kaip ir sankcijos, pritaikytos pagrindinei išmokos daliai. Administruojant paramą žemės ūkiui ir kaimo plėtrai, vadovautasi ne tik Lietuvos Respublikos teisės aktų, bet ir Europos Sąjungos reglamentų bei kitų teisės aktų reikalavimais.

Antra, Komisijos sprendime netinkamai aiškinamos ir taikomos Reglamento Nr. 796/2004 73 straipsnio 4 dalies nuostatos.

Žemesnės instancijos teismas

Trečia, Europos Komisijos Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinio direktorato (Direktoratas) Tiesioginės paramos auditas (Auditas), 2008 08 4-8 atliko Agentūros patikrinimą. Audito metu nustatyti neatitikimai, kurie buvo nurodyti 2009 02 09 rašte AGR 2643. Rašte nurodyta, kad Lietuvos respublikos valdžios institucijos ne iki galo įvykdė 2005 09 20 Tarybos reglamento (EB) Nr. 1698/2005 ir 2003 09 29 Tarybos reglamento (EB) Nr. 1782/2003 reikalavimus, todėl privalo imtis priemonių ir ištaisyti padėtį, kaip numatyta priede, siekdami užtikrinti, kad ateityje būtų laikomasi šių reikalavimų. Priede Nr. 1 , išvadų 1.3 punkte auditas nurodo, jog byloje Nr. 9007 9, (duomenys neskelbtini) A. J.) 2007 metais dėl geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų nesilaikymo buvo sumažinta tik išmoka, teikiama pagal vienkartinės išmokos už plotus Schemą, o Kaimo plėtros programos buvo finansuojamos iki galo.

Ketvirta, atsižvelgiant į audito pastabas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-893 2007 m. metodika buvo papildyta nuostata, jog sankcijos dėl GAAB reikalavimų pažeidimų Programos priemonių išmokoms taikomos tokio pat dydžio kaip ir sankcijos, pritaikytos pagrindinei išmokos daliai. Sankcijos apskaičiuojamos kiekvienai Programos priemonės išmokai atskirai. Šio įsakymo 2 punktu Agentūrai pavesta iš naujo įvertinti 2007 m. ir 2008 m. pateiktas paraiškas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007 – 2013 metų programos priemones „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“, „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“, „Natura 2000 išmokos ir su direktyva 2000/60/EB susijusios išmokos“, „Natura 2000 išmokos“, „Miškų aplinkosaugos išmokos“. Mano, kad Agentūra taikė metodikos nuostatas teisėtai ir pagrįstai.

Teismo posėdyje atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus.

Skundas netenkinamas.

Atsakovė Nacionalinė mokėjimo agentūra skundžia Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2011 07 28 sprendimą Nr. 3R-189(AG-161/05-2011) ir prašo priimti šioje byloje naują sprendimą, t. y. pripažinti, kad Nacionalinės mokėjimo agentūros 2011 06 14 sprendimas Nr.BR6-948977, 2011 06 15 sprendimas Nr. BR6-1155402, 2011 07 05 sprendimas Nr.BRK-(3.82)-3349 (raštas) yra teisėti ir pagrįsti, ir atmesti pareiškėjos skundą.

VAGK 2011 07 28 sprendimu nusprendė panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros 2011 06 14 sprendimą Nr.BR6-948977, 2011 06 15 sprendimą Nr. BR6-1155402, 2011 07 05 sprendimą Nr.BRK-(3.82)-3349.

Ginčas yra dėl VAGK sprendimo, kuriuo išnagrinėtas A. K. skundas (VAGK byla AG-161/03-2011). Šiuo skundu A. K. prašė VAGK panaikinti NMA sprendimus: 2011 06 14 sprendimą Nr.BR6-948977, 2011 06 15 sprendimą Nr. BR6-1155402, 2011 07 05 sprendimą Nr.BRK-(3.82)-3349.

Skunde A. K. nurodė, kad 2006 06 05, 2007 06 07 ir 2008 06 10 pateikė NMA paraiškas gauti tiesiogines išmokas už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus ir paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007 – 2013 metų programos priemones„Agrarinės aplinkosaugos išmokos“, „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“, „Natura 2000 išmokos ir su direktyva 2000/60/KB susijusios išmokos“, „Natura 2000 išmokos“. Skunde nurodė, kad atlikus patikras vietoje 2006 m. ir 2007 m., buvo nustatyti GAAB pažeidimai ir pritaikyta sankcija. 2007 m. ir 2008 m. 100 procentų sumažintos tiesioginės išmokos. Išmoka ūkininkams vietovėse, kur yra kliūčių buvo išmokėta. NMA 2011 03 01 sprendimu Nr. SP1-(11-84)-27 pareikalavo grąžinti išmoką ir išlaikė pinigus iš 2010 m. paramos. VAGK 2011 04 27 sprendimu panaikino NMA 2011 03 01 sprendimą ir įpareigojo grąžinti A. K. 2011 03 17 išskaičiuotą 27 777,25 Lt paramos sumą. NMA 2011 05 26 raštu BPK-(3.82)2376 anuliavo savo sprendimą.

Skunde VAGK A. K. nurodė, kad 2011 07 05 NMA raštu Nr. BRK-(3.82)3349 vėl priėmė sprendimą dėl išmokėtos paramos sugrąžinimo, prieš tai priėmė naują sprendimą dėl mokėtinos išmokų sumos ir taikomų sankcijų. Nurodo 2011 06 15 ir 2011 06 14 sprendimus. Prašo Komisiją išnagrinėti nurodytus dokumentus ir sprendimus panaikinti. Pareiškėja Komisijos posėdyje aiškino, kad Agentūros 2011 m. birželio 14 d. ir 15 d. sprendimai Nr.BR6-948977 ir Nr.BR6-l155402 priimti vadovaujantis to paties žemes ūkio ministro 2010 10 04 įsakymo Nr.3D-893 nuostatomis, juose vertinamos tos pačios pareiškėjos paraiškos ir joms taikomos tos pačios teisės normos, dėl kurių savo sprendime jau pasisakė Komisija. Pareiškėjos nuomone, Agentūra jos 2007 ir 2008 m. paraiškas jau įvertino 2008 07 09 sprendimu Nr.BR6-948977 ir 2009 06 19 sprendimu Nr.BR6-l155402, kuriais buvo nustatytos pareiškėjai mokėtinų išmokų sumos ir taikomos sankcijos pagal 2007-2008 m. paraiškas. Nors Komisija savo sprendime jau konstatavo, kad šie Agentūros sprendimai įsiteisėję ir galiojantys, o žemės ūkio ministro 2010 10 04 įsakymas Nr.3D-893 galioja nuo 2010 10 08, todėl netaikytinas praeityje susiklosčiusiems teisiniams santykiams ir jų padariniams, tačiau skundžiamais Agentūros 2011 m. birželio 14 d. ir 15 d. sprendimais Nr.BR6-948977 ir Nr.BR6-l 155402 pareiškėjai dar kartą paskiriamos Komisijos sprendimu panaikintos sankcijos už 2007 ir 2008 m. paraiškas, remiantis tik 2010 10 08 įsigaliojusiomis teisės normomis. A. K. nuomone, skundžiami sprendimai pažeidžia bendrąjį teisinio stabilumo principą, teisinio pasitikėjimo, teisinio saugumo ir teisėtų lūkesčių principus.

Skundžiamame sprendime VAGK konstatavo, kad Agentūra, peradministruodama 2007 m. ir 2008 m. A. K. paraiškas bei jos atžvilgiu taikydama sankcijas ir priskaičiuodama skolą už 2006 m. ir 2007 m. patikrų vietoje metu nustatytus pažeidimus, nepagrįstai vadovavosi Sankcijų už geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų pažeidimus taikymo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 10 29 įsakymu Nr. 3D-470 (toliau – Metodika), 10 punkto nuostatų pakeitimais, įsigaliojusiais 2010 10 08.

VAGK 2011 07 28 sprendime pažymėta, kad dar 2011 04 27 sprendime Komisija konstatavo, kad Metodikos 10 punkte nustatyta teisės norma buvo patvirtinta Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-893, kuris paskelbtas tik 2010 10 07 leidinyje „Valstybės žinios“, todėl įsigaliojo tik 2010 10 08 ir pareiškėjos 2007 m. ir 2008 m. paraiškų pateikimo metu ir teisinių santykių, susiklosčiusių pagal jas, laikotarpiu negaliojo. Komisija pakartojo, kad atsižvelgiant į Konstitucijos nuostatas, kitų įstatymų nuostatas, teisės aktas neturi atgalinio veikimo galios.

VAGK sprendime išdėstytos faktinės aplinkybės apie pareiškėjos Agentūrai teiktas 2006, 2007 ir 2008 m. paraiškas, apie Agentūros atliktas patikras vietoje ir paaiškinama, kad administruodama šias paraiškas Agentūra dėl to priėmė sprendimus: 2007 06 05 raštu Nr. BR6-(11.13)-12467 Agentūra pareiškėją informavo, kad jai už 2006 m. yra skiriama 25 590,29 Lt galutinė paramos suma; 2008 07 09 raštu Nr. BR6-948977 Agentūra pareiškėją informavo, kad jai yra skiriama galutinė 12 196,10 Lt dydžio paramos suma už 2007 m; 2009 06 19 raštu Nr. BR6-1155402 Agentūra pareiškėją informavo, kad jai yra skiriama 17 232,59 Lt dydžio galutinė paramos suma už 2008 m. Šiais sprendimais buvo taikytos ir sankcijos.

VAGK sprendime nurodyta ir tai, kad po šių sprendimų, kuriais nustatytos paramos sumos, taikytos sankcijos, 2011 03 01 raštu Agentūra pareiškėjai pranešė, kad vadovaujantis 2007 08 14 patikros duomenimis, perskaičiuota 2007 m. ir 2008 m. priklausanti paramos suma, nurodė, kad susidarė permoka 27 777,25 Lt. Dėl šios permokos pareiškėja gavo ir 2011 03 23 Agentūros raštą, kuriame nurodyta, kad 27 777,25 Lt skola 2011 03 17 buvo išskaičiuota iš pareiškėjai priklausančios paramos už 2010 metus.

VAGK 2011 07 28 sprendime nurodė, kad 2011 04 27 sprendimu Komisija panaikino Agentūros 2011 03 01 sprendimą Nr. SP1-(11.84)-27 ir 2011 03 23 sprendimą Nr. BRK-(3.82)-1120 bei įpareigojo Agentūrą grąžinti A. K. 2011 03 17 išskaičiuotą 27 777,25 Lt dydžio paramos sumą. Nurodo, kad po to Agentūra priėmė 3 sprendimus, kuriais iš naujo nustatė sankcijas pareiškėjai už tą patį laikotarpį: 2011 06 14 sprendimu pagal 2007 m. paraiškoje pateiktus duomenis apskaičiavo 29 215,97 Lt kompleksinio paramos susiejimo sankciją ir nustatė galutinę paramos sumą 894,05 Lt; 2011 06 15 sprendimu pagal 2008 m. paraišką nustatė 32 533,26 Lt kompleksinio paramos susiejimo sankciją ir galutinę paramos sumą 756,39 Lt, 2011 07 05 sprendimu nurodė grąžinti 27 777,25 Lt skolos sumą į Agentūros sąskaitą. Sprendimuose nurodyta, kad pareiškėjos 2007 ir 2008 m. paraiškos administruojamos iš naujo.

VAGK padarė išvadą, kad nors Agentūra priminė sprendimuose 2004 04 21 Komisijos reglamento (EB) Nr. 796/2004 (Reglamentas) 41 straipsnio a dalyje esančias nuostatas, 67 straipsnio 2 dalies nuostatas, tačiau Komisijos nuomone, vis tiek pritaikė Metodikos 10 punktą, dėl kurio taikymo Komisija jau buvo pasisakiusi 2011 04 27 sprendime. Padarė išvadą, kad palyginus skundžiamus Agentūros sprendimus su tais, kurie buvo panaikinti 2011 04 27 sprendimu, matyti, kad jų norminis pagrindimas yra identiškas. Sprendime VAGK paaiškina, kad dar 2011 04 27 sprendime Komisija konstatavo, kad Metodikos 10 punkte nustatyta norma negalėjo būti taikoma santykiams ir faktams, vykusiems 2007 – 2008 m., nes ji įsigaliojo tik 2010 10 08. Paaiškino, kad Metodikoje ir kituose Agentūros taikytuose teisės aktuose nėra teisinių nuostatų, įpareigojančių ar įgaliojančių žemės ūkio ministro Nr. 3D-893 įsakymu patvirtintų Metodikos pakeitimų nuostatas taikyti atgal, t. y. santykiams, susiklosčiusiems iki šio įsakymo įsigaliojimo.

VAGK sprendime išdėstė savo nuomonę, kad kitaip supranta reglamento nuostatas, kuriomis rėmėsi Agentūra. Sprendime aiškina, kad: „pagal Reglamento 73 str., jeigu ūkininkas gauna pernelyg didelę išmoką, jis grąžina atitinkamą sumą ir palūkanas, apskaičiuotas pagal straipsnio 3 dalį (1 d.). Valstybės narės gali nuspręsti, kad pernelyg didelė išmoka turi būti susigrąžinta, išskaitant jos sumą iš bet kokių išankstinių mokėjimų arba išmokų <…> ūkininko gautų nuo sprendimo dėl susigrąžinimo priėmimo dienos. Tačiau ūkininkas gali grąžinti minėtą sumą, nelaukdamas išskaitymo (2 d.). Palūkanos skaičiuojamos už laikotarpį, praėjusį nuo pranešimo apie įpareigojimą grąžinti išmoką pateikimo ūkininkui iki jos grąžinimo arba išskaitymo (3 d.). Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas grąžinimo įpareigojimas netaikomas, jeigu išmoka buvo netinkamai skirta dėl kompetentingos arba kitos institucijos padarytos klaidos ir jeigu tokios klaidos ūkininkas pagrįstai galėjo neaptikti. Tačiau, jeigu klaida yra susijusi su faktiniais elementais, kurie yra svarbūs atitinkamai išmokai skaičiuoti, 4 d. pirmoji pastraipa taikoma tiktai tuomet, jei apie sprendimą dėl susigrąžinimo nebuvo pranešta per 12 mėnesių nuo išmokėjimo datos (4 d.). Iš bylos medžiagos matyti, jog 2007, 2008 metais Agentūra priėmė sprendimus dėl paramos išmokėjimo A. K. taikydama tuo metu galiojusius Lietuvos Respublikos teisės aktus ir net darant prielaidą, kad paramos suma buvo išmokėta per didelė, tai įvyko dėl Agentūros galimai padarytos klaidos, bet ne pareiškėjos. Skundžiamais sprendimais Agentūra taiso neva padarytą teisės taikymo klaidą, tačiau ji nėra susijusi su faktiniais elementais, o tik su kitokiu tų pačių faktinių elementų (pažeidimų, nustatytų patikros ataskaitoje) vertinimu ir teisės taikymu. Už paraiškų vertinimą, pažeidimų nustatymą ir sankcijų skyrimą atsakinga Agentūra. Komisija neturi įrodymų, kad pareiškėja iki 2011 m. kovo 1 d. Agentūros sprendimo priėmimo žinojo, kad ankstesniais sprendimais jai klaidingai išmokėta per didelė paramos suma. Todėl net darant prielaidą, kad paramos suma 2007 – 2008 metais buvo apskaičiuota neteisingai, tai yra ne pareiškėjos, o kompetentingos institucijos (Agentūros) klaida ir pareiškėja šios klaidos pagrįstai galėjo nepastebėti. Kadangi apie sprendimą dėl paramos dalies susigrąžinimo nebuvo pranešta per 12 mėnesių nuo paramos išmokėjimo, vadovaujantis Reglamento 73 str. 4 d. įpareigojimas grąžinti permokėtą sumą šiuo atveju pareiškėjai neturėtų būti taikomas“.

VAGK daro išvadą, jog Agentūros skundžiami sprendimai neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 str. reikalavimų, todėl yra pagrindas juos naikinti.

Kadangi pareiškėjos argumentai grindžiami tuo, kad šiuo atveju du sykius nagrinėjama analogiška byla, kai NMA 2011 04 27 VAGK sprendimo neskundė ir jis yra įsiteisėjęs, vertinant skundžiamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, reikšmingas yra VAGK 2011 04 27 sprendimas, kuriuo nuspręsta panaikinti NMA 2011 03 01 sprendimą Nr. SP1-(11.84)-27 ir 2011 03 23 sprendimą Nr. BRK-(3.82)-1120; įpareigoti Agentūrą grąžinti A. K. 2011 03 17 išskaičiuotą 27 777,25 Lt dydžio paramos sumą. Ši suma, kaip pripažįsta NMA, buvo grąžinta pareiškėjai. VAGK 2011 04 27 sprendimu nagrinėta situacija, kai pareiškėjai Agentūros sprendimais (2007 06 05, 2008 07 09, 2009 06 19) administruojant 2006 m., 2007 m. ir 2008 m. paraiškas buvo apskaičiuotos galutinės paramos sumos, dėl patikrų rezultatų taikytos sankcijos. Šiame sprendime VAGK dėstydama motyvus dėl 2011 03 01 Agentūros sprendimo pasisakė, kad sprendime nenurodytas faktinis jo priėmimo pagrindas, t. y. nėra nurodyta, kokius pažeidimus iš nustatytų patikrų metu Agentūra laiko nustatytais, pažeidimai neįvardinti ir kaip sankcijų už 2007 m. bei 2008 m. paraiškas taikymo faktinis pagrindas. Nors nagrinėjant bylą tuo metu Agentūros atstovas paaiškino, kad 2011 03 01 sprendime visi pažeidimai kvalifikuoti kaip tyčiniai ir tyčiniai pakartotiniai, tačiau VAGK pasisakė kad tokiu atveju nėra aišku, kokių faktų nustatymo teisingumą Komisija turėtų patikrinti, o tuo paneigiama galimybė išsamiai patikrinti sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. VAGK pripažino 2011 03 01 sprendimą nemotyvuotu ir neatitinkančiu VAĮ 8 straipsnio reikalavimų dėl faktinių aplinkybių aiškaus nenurodymo (kodėl pažeidimai vertinti tyčiniais ir tyčiniais pakartotiniais). Taip pat VAGK nurodė, kad Agentūra negalėjo taikyti Metodikos (redakcija galiojanti nuo 2010 10 07) 10 punkto, nes pareiškėjos 2007 m. ir 2008 m. paraiškų pateikimo metu ir teisinių santykių, susiklosčiusių pagal jas, laikotarpiu ši norma negaliojo. Pasisakė, kad įsakymo 2 punkte nustatytas pavedimas Agentūrai iš naujo įvertinti 2007 m. ir 2008 m. pateiktas paraiškas, tačiau VAGK manymu įsakyme ir kituose teisės aktuose nėra teisinių nuostatų, įpareigojančių ar įgaliojančių šiuo įsakymu patvirtintų Metodikos pakeitimų nuostatas taikyti atgal. VAGK 2011 04 27 sprendime dėl 27 777,25 Lt sumos sugrąžinimo yra nurodyta, kad vadovaujantis Grąžintinų lėšų taisyklėmis, sprendimą dėl grąžintinų lėšų susidarymo priežasčių, jų grąžinimo ir palūkanų skaičiavimo priima vykdomoji institucija (šiuo atveju Agentūra). Šis sprendimas yra pagrindas iš skolininko susigrąžinti grąžintinas lėšas. Agentūra priima sprendimą dėl grąžintinų lėšų susidarymo, jeigu fizinis arba juridinis asmuo nesilaikė ES ir (arba) nacionaliniuose teisės aktuose ir (arba) paramos sutartyje nustatytų reikalavimų paramai gauti (7.1.1 p.). Vienas iš priskaičiuotos skolos susigrąžinimo būdų – susigrąžinimas, išskaičiuojant grąžintinų lėšų sumą iš skolininkui apskaičiuotos paramos pagal tą pačią ar kitą priemonę mokėjimo pavedimo formavimo metu, apie tai skolininką informuojant registruotu laišku per 10 darbo dienų nuo susigrąžinimo įskaitos būdu (4 p., 11 p., 16.2 p.). VAGK daroma išvada, kad Agentūros 2011 03 01 sprendimas nėra pagrįstas objektyviai nustatytomis aplinkybėmis bei teisės aktų normomis, atitinkamai juo nebuvo nustatyta, kad pareiškėja nesilaikė Europos sąjungos ir (arba) nacionaliniuose teisės aktuose, ir (arba) paramos sutartyje nustatytų reikalavimų paramai gauti. Dėl to padarė išvadą, kad Agentūra nepagrįstai 2011 03 23 raštu taikė Grąžintinų lėšų taisyklių nuostatas ir nepagrįstai priėmė sprendimą dėl skolos išskaičiavimo iš pareiškėjai 2010 m. priklausančių paramos sumų (VAGK byla Nr. AG-80/04-204, 2 tomai). Šis VAGK sprendimas nebuvo skundžiamas administraciniam teismui, nurodyta suma buvo grąžinta pareiškėjai.

Taigi, VAGK nagrinėjo ir NMA skundžiamu sprendimu išsprendė ginčą dėl NMA 2011 06 14 sprendimo Nr. BR6-948977, 2011 06 15 sprendimo Nr. BR6-1155402, 2011 07 05 07 05 sprendimo Nr. BRK-(3.82)-3349 teisėtumo ir pagrįstumo. Teismas daro išvadą, kad nors šie sprendimai yra dėl to paties klausimo, kuris buvo spręstas ir 2011 03 01, 2011 03 23 ir 2011 03 17 sprendimais, tačiau VAGK turėjo nagrinėti pareiškėjos pakartotinį skundą iš naujo, o ne bylą nutraukti, nes NMA priėmė vietoje panaikintų sprendimų naujus sprendimus. Tai daryti NMA galėjo dėl to, kad 2011 04 27 sprendimu VAGK panaikino sprendimus, dėl to, kad jie nebuvo pagrįsti nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir dėl to, kad buvo neteisingai taikytas teisės aktas. VAGK buvo nurodžiusi, kad nėra motyvų dėl pažeidimų pripažinimo tyčiniais ir tyčiniais pakartotiniais. Nei dėl šių faktinių aplinkybių neteisingo įvertinimo ir motyvavimo, nei dėl teisės akto neteisingo taikymo NMA 2011 04 27 Komisijos sprendimo neskundė, todėl būtina pripažinti, kad su Komisijos išvada sutiko, kaip nustatyta, grąžino pareiškėjai ir išskaitytas pinigines lėšas. Tai, kad NMA su 2011 04 27 sprendimu sutiko visa apimtimi, patvirtina ir tas faktas, kad šioje byloje NMA aiškina, kad paraiškas peradministravo ir sankcijas taikė nauju teisiniu pagrindu, vadovaudamasi tiesiogiai taikomais reglamentais, rėmėsi 2004 m. balandžio 21 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 796/2004. Be to, šioje byloje ginčijamais sprendimais NMA jau motyvavo ir padarytų pažeidimų pobūdį, nurodė, kodėl įvertino juos kaip tyčinius ir tyčinius pakartotinius.

Agentūros 2011 06 14 sprendime Nr. BR6-948977 yra nurodyta, kad Agentūra, vadovaudamasis VAGK 2011 04 27 sprendimu, pareiškėjos 2007 06 07 pateiktą paraišką administruoja iš naujo. Nurodoma, kad pabaigus 2007 m. paraiškos pakartotinį vertinimą pagal 2007 m. paraiškoje pateiktus duomenis pareiškėjai apskaičiuota 895,05 Lt dydžio galutinė suma. Šiame sprendime aprašomi 2006 m. ir 2007 m. patikrų vietoje rezultatai, pažeidimai įvardijami tyčiniais, nurodoma, kad pareiškėjai pritaikyta teisės aktuose numatyta kompleksinio paramos susiejimo sankcija – pagrindinė išmokos dalis einamaisiais metais (2007 m.) ir kitais kalendoriniais metais (2008 m.) neskirta. Nurodyta, kad sankcija pagal 2007 m. paraišką pritaikyta vadovaujantis Sankcijų už geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų pažeidimus taikymo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 10 29 įsakymu Nr. 3D-470 (Žin., 2007, Nr. 113-4611; 2010, Nr. 119-6065) (toliau – Metodika). Remiasi žemės ūkio ministro 2010 10 04 įsakymu Nr. 3D-893 „Dėl žemės ūkio ministro 2007 10 29 įsakymo Nr. 3D-470 Dėl sankcijų už geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų pažeidimus taikymo metodikos patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2010, Nr. 119-6065), kuriuo pakeistas Metodikos 10 punktas. Taip pat remiasi šio įsakymo 2 punktu, kuriuo pavesta Agentūrai iš naujo įvertinti 2007 m. ir 2008 m. pateiktas paraiškas pagal programos priemones „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ ir t. t. Nurodyta, kad paraiška administruota pakartotinai, nes sankcijos taikytos neteisingai.

Toliau NMA 2011 06 14 sprendime pateikiamas sąrašas teisės aktų, nurodant, kad jais buvo vadovaujamasi vertinant 2007 m. paraišką: 2007 03 30 žemės ūkio ministro įsakymas Nr. 3D-135, 2007 04 06 įsakymas Nr. 3D-151, 2007 07 10 įsakymas Nr. 3D-327 ir Lietuvos kaimo plėtros 2007 – 2013 m. programa. Po to vardinama, kokiomis 2007 m. Metodikos nuostatomis vadovaujantis taikomos sankcijos: 2 punktu, 4 punktu, 9.5. punktu, 10 punktu.

Nurodoma, kad Agentūra norėtų priminti teisės aktų nuostatas, pateikiamas teisės normų sąrašas, tarp jų paminėta 2004 04 21 Komisijos reglamento (EB) Nr. 796/2004 41 straipsnio a dalis, 67 straipsnio 2 dalis. Kokį tai turi ryšį su sprendžiamu rašte klausimu, jokios motyvacijos nėra, nes kokiais teisės aktais vadovaujantis buvo vertinama paraiška, pagal kokius teisės aktus pritaikytos sankcijos, nurodyta atskiruose teisės aktų ir normų sąrašuose. Todėl aišku, kad paraiška buvo vertinama ir sankcijos pritaikytos ne pagal reglamentą Nr. 796/2004, o pagal tuos teisės aktus, kurie ir nurodyti.

NMA 2011 06 15 sprendime Nr. BR6-1155402 taip pat nurodoma, kad 2008 m. paraiška, kurios reg. Nr. (duomenys neskelbtini), administruojama iš naujo. Apskaičiuota 756,39 Lt dydžio galutinė paramos suma. Nurodoma, kokios patikros buvo atliktos 2006 m., 2007 m., kokie pažeidimai buvo nustatyti. Taip pat išvardinami teisės aktai, kuriais vadovaujantis 2008 m. paraiška buvo vertinama pakartotinai: žemės ūkio ministro 2008 04 03 įsakymas Nr. 3D-187; 2007 04 06 įsakymas Nr. 3D-151; Lietuvos kaimo plėtros 2007 – 2013 m. programa, patvirtinta 2007 m. spalio 19 d. Komisijos sprendimu C (2007) 5076, su pakeitimais patvirtintais 2009 12 14 Komisijos sprendimu Nr. C(2009)10216. Nurodoma, kad sankcijos pritaikytos vadovaujantis Sankcijų už geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų pažeidimus metodikos, patvirtintos žemės ūkio ministro 2007 10 29 įsakymu Nr. 3D-470 (su 2010 m. pakeitimu) 9.5, 10 punktais. Primenama 2004 04 21 komisijos reglamento (EB) Nr. 796/2004 41 straipsnio a dalis, 67 straipsnio 2 dalis. T. y. šio sprendimo tekstas analogiškas 2011 06 14 rašto turiniui.

NMA 2011 07 05 rašte Nr. BRK-(3.82)-3349 „Dėl išmokėtos paramos sugrąžinimo“ atkartojamos pirmiau minėtų raštų nuostatos dėl konstatuotų pažeidimų, daroma išvada, kad pagal 2007 m. ir 2008 m. paraiškas pareiškėjai buvo išmokėta parama pagal MPŪV priemonę, kuri jai nepriklauso, tai susidariusią 27 777,25 Lt dydžio permoką pareiškėja turi grąžinti Agentūrai. Nurodomi tie patys teisės aktai. Vadovaujamasi Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2008 02 13 nutarimu Nr. 137 (toliau – Grąžintinų lėšų taisyklės), 7.1.3 punktu. Palūkanų skaičiavimą Agentūra grindžia 2004 04 21 Komisijos reglamento (RB) Nr. 796/2004 73 straipsniu, 2006 12 07 Komisijos reglamento (EB) Nr. 1975/2006 9 straipsnio 2 dalimi.

Šioje byloje nėra ginčo dėl NMA sprendimų, kuriais pareiškėjai apskaičiuotos mokėtinos išmokos ir taikytos sankcijos atsižvelgiant į 2006 – 2008 m. patikrų rezultatus: tai NMA 2007 06 05 sprendimas Nr. BR6-(11.13)-12467, 2008 07 09 NMA sprendimas Nr. BR6-948977, NMA 2009 06 19 sprendimas Nr. BR6-1155402 (VAGK byla Nr. AG-80/04-2004, t. I, b. l. 11-12, 13-14, 105-106, 107). Pareiškėja šių sprendimų neginčijo ir nors 2011 04 06 skunde VAGK aiškino, kad su šiais sprendimais nesutinka, tačiau VAGK šiuos pareiškėjos argumentus 2011 04 27 sprendime vertinti atsisakė, kadangi dėl sprendimų nuginčijimo buvo praleistas terminas. Pagal šiuos sprendimus pareiškėjai buvo išmokėta paramos suma. Tos pačios paraiškos 2011 m. kovo mėnesį administruotos iš naujo, nustatyta, kad sankcijos taikytos neteisingai, nustatyta grąžintinų lėšų suma. NMA sprendimuose, kurie ginčijami šioje byloje, iš esmės nenurodytas pagrindas, kodėl NMA laiko 2007 – 2009 m. sprendimus, kuriais administruotos tos pačios paraiškos, juose pasakyta, kad tai galutiniai sprendimai dėl paraiškų, niekiniais ir negaliojančiais, nesukėlusiais pareiškėjai teisinių ir kitokių pasekmių. Nurodoma tik teisės taikymo klaida. Faktinių aplinkybių vertinimas iš esmės niekaip nepasikeitė, pažeidimai liko tie patys.

Ginčas yra dėl pakartotinio paraiškų vertinimo 2011 06 14, 2011 06 15 ir 2011 07 05 NMA sprendimais, kuriais vėl nustatyta, kad grąžintina ta pati 27 777,25 Lt suma, kartą jau grąžinta pareiškėjai.

Žemės ūkio ministro 2007 10 29 įsakymu Nr. 3D-470 patvirtintos Sankcijų už geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų pažeidimus taikymo metodikos 2 punktas apibrėžia tyčinio reikalavimų pažeidimo sąvoką, o 9 punktas nustato, kokios sankcijos taikomos dėl tyčinio reikalavimų pažeidimo, atsižvelgiant į reikalavimų pažeidimo sunkumą. Taigi atsakovė turėjo pagrindą taikyti sankcijas ir byloje nėra ginčo dėl to, ar 2007, 2008, 2009 metais pareiškėjai pagrįstai buvo pritaikytos sankcijos dėl nustatytų GAAB reikalavimų nesilaikymo. Ginčas yra tik dėl sankcijos pagal MPŪV priemonę dydžio perskaičiavimo 2011 m. atsakovo sprendimais, kuriuos VAGK panaikino. Minėta, kad šiuo atveju VAGK galėjo vertinti iš naujo 2011 06 14, 2011 06 15 ir 2011 07 05 sprendimus, nes ankstesni analogiški sprendimai buvo VAGK 2011 04 27 sprendimu panaikinti dėl jų neatitikimo Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatoms. VAGK neįpareigojo iš naujo vertinti paraiškas, taip pat aiškiai nepasisakė ir dėl to, ar 2011 m. kovo mėnesio sprendimai negalėjo būti priimti dėl to, kad paraiškų administravimas jau buvo baigtas 2007 – 2009 m. galiojančiais NMA sprendimais. Todėl šioje byloje ginčijamuose NMA sprendimuose, atsižvelgiant į VAGK 2011 04 27 sprendimo motyvus ir argumentus, galėjo būti iš naujo atliktas faktinių aplinkybių vertinimas (motyvuojant pažeidimų pobūdį), o VAGK 2011 04 27 sprendimas nebuvo kliūtis NMA priimti naujus sprendimus, kaip teigia pareiškėja A. K.. Teismas tik įvertina, ar šie sprendimai yra teisėti ir pagrįsti.

Teismas toliau pasisakys dėl atsakovės NMA argumentų, susijusių su teisiniu ginčo sprendimų pagrindimu. Žemės ūkio ministro 2007 10 29 įsakymu Nr. 3D-470 patvirtinta Sankcijų už geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų pažeidimus taikymo metodika, o atsakovė taikė 2010 m. redakciją, kuri, pasak atsakovės, leido peradministruoti 2007 – 2008 m. paraiškas.

Žemės ūkio ministro 2010 10 04 įsakymo Nr. 3D-893 „Dėl žemės ūkio ministro 2007 10 29 įsakymo Nr. 3D-470 „Dėl Sankcijų už geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų pažeidimus taikymo metodikos patvirtinimo“ 1.4 punktu buvo pakeistas Metodikos 10 punktas ir nustatyta, kad sankcijos dėl GAAB reikalavimų pažeidimų programos priemonių išmokoms (tarp kurių yra ir MPŪV priemonė) taikomos tokio pat dydžio kaip ir sankcijos, pritaikytos pagrindinei išmokos daliai. Iki šio įsakymo priėmimo galiojusioje 2007 m. Metodikos 10 punkto redakcijoje buvo nustatyta, kad programos priemonėms reikalavimų pažeidimų ploto išraiška procentais apskaičiuojama remiantis bendros pagal visas programos priemones deklaruotų plotų sumos santykiu su bendra pagal visas programos priemones deklaruotų plotų, kuriuose nustatytas GAAB reikalavimų pažeidimas, suma. Taikomų sankcijų dydis apskaičiuojamas remiantis 2007 m. Metodikos 6–9 punktais ir taikomas paramos, apskaičiuotos pagal programos priemones, sumai. Žemės ūkio ministro 2010 10 04 įsakymo Nr. 3D-893 2 punktu Agentūrai pavesta iš naujo įvertinti 2007 m. ir 2008 m. pateiktas paraiškas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“, „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“, „Natūra 2000 išmokos ir su direktyva 2000/60/ EB susijusios išmokos“, „Natūra 2000 išmokos“, „Miškų aplinkosaugos išmokos“.

Sankcijos pagal MPŪV priemonę perskaičiavimo pagrįstumą atsakovė grindžia tuo, kad Direktorato Auditas 2009 02 09 rašte Nr. AGR 2643 (b. l. 38-41) nurodė, kad Lietuvos Respublikos valdžios institucijos ne iki galo įvykdė 2005 09 20 Tarybos reglamento (EB) Nr. 1698/2005 dėl Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) paramos kaimo plėtrai ir 2003 09 29 Tarybos reglamento (EB) Nr. 1782/2003, nustatančio bendrąsias tiesioginės paramos schemų pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir nustatančio tam tikras paramos schemas ūkininkams bei iš dalies keičiančio Reglamentus (EEB) Nr. 2019/93, (EB) Nr. 1452/2001, (EB) Nr. 1453/2001, (EB) Nr. 1454/2001, (EB) Nr. 1868/94, (EB) Nr. 1251/1999, (EB) Nr. 1254/1999, (EB) Nr. 1673/2000, (EEB) Nr. 2358/71 ir (EB) Nr. 2529/2001, reikalavimus, todėl privalo imtis priemonių ir ištaisyti padėtį, kaip nustatyta priede, siekdamas užtikrinti, kad ateityje būtų laikomasi šių reikalavimų. Priedo Nr. 1 „Pastabos ir prašymas atsiųsti išsamesnę informaciją“ išvadų 1.3 punkte „Neatitikimo įvertinimas; išmokų sumažinimo ir neskyrimo apskaičiavimas“ Komisijos auditas dėl kompleksinio paramos susiejimo mažinimo kaimo plėtros schemos netaikymo nurodo, jog byloje Nr. 2007_9, (duomenys neskelbtini) A. J.) 2007 metais dėl GAAB reikalavimų nesilaikymo buvo sumažinta tik išmoka, teikiama pagal vienkartinės išmokos už plotus schemą, o kaimo plėtros programos buvo finansuojamos iki galo. Šiuo atveju pasikartojo praėjusiais metais nustatytas neatitikimas, todėl 2007 metais buvo taikyta 15 proc. (3x5 proc.) sankcija, tačiau ši sankcija buvo taikyta tiktai pagal vienkartinės išmokos už plotus schemą, bet nebuvo mažinamos išmokos pagal kaimo plėtros programas. Direktorato nuomone, nepaisant Reglamento Nr. 1698/2005 51 straipsnio reikalavimų, išmokos nebuvo sumažintos pagal kompleksinio paramos susiejimo reikalavimus. Reglamento Nr. 1698/2005 51 straipsnyje rašoma, kad, jei paramos gavėjai, gaunantys išmokas pagal 36 straipsnio a punkto i–v papunkčius ir b punkto i, iv ir v papunkčius dėl jiems tiesiogiai priskiriamo veikimo ar neveikimo visoje valdoje, nesilaiko Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 4 ir 5 straipsniuose bei III ir IV prieduose numatytų privalomų reikalavimų, bendras išmokų, kurios turi būti skiriamos tais kalendoriniais metais, kuriais nustatomas toks reikalavimų nesilaikymas, dydis sumažinamas arba jos neskiriamos, t. y. sumažinamos arba nemokamos tiesioginės išmokos ir parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones. I priede prašoma, kad Lietuvos Respublikos valdžios institucijos savo procedūras suderintų su minėtų teisės nuostatų reikalavimais, t. y. prašoma ateityje nustatyti tokias procedūras, kurios atitiktų minėtų reglamentų reikalavimus. Atsakovės nuomone, kaip tik dėl nurodytų pastabų atsakovė turi pagrindą taikyti kaimo plėtros programos priemonėms tokio pat dydžio sankcijas, kokios buvo pritaikytos tiesioginėms išmokoms, ir jas taiko iš esmės vadovaudamasi 2007 10 29 įsakymo Nr. 3D-470 pakeitimu, atliktu žemės ūkio ministro 2010 10 04 įsakymu Nr. 3D-893.

Visų pirma, daroma išvada, kad atsakovė neturėjo teisinio pagrindo padidinti pareiškėjai paskirtos sankcijos dydžio dėl to, kad Reglamentas Nr. 1698/2005 tiesiogiai nenumato sankcijų pagal kaimo plėtros programas vienodumo su sankcijomis dėl tiesioginių išmokų. Direktorato Auditas taip pat nėra nurodęs sankcijų vienodumo. Žemės ūkio ministro 2010 10 04 įsakymo Nr. 3D-893 „Dėl žemės ūkio ministro 2007-10-29 įsakymo Nr. 3D-470 „Dėl Sankcijų už geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų pažeidimus taikymo metodikos patvirtinimo“ 2 punkte nurodytas tik įpareigojimas peradministruoti paraiškas, bet nenumatytos peradministravimo taisyklės ar kitos peradministravimo teisinės prielaidos (ankstesni sprendimai turėjo būti pripažinti neteisėtais ir nepagrįstais, panaikinti ar pripažinti negaliojančiais). Tai yra bendro pobūdžio pavedimas, tačiau ginčas yra dėl jo įvykdymo būdo. Tokio pobūdžio pavedimas nereiškia, kad jis turi būti vykdomas visais atvejais ir nepaisant Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimų, konstitucinių teisinės valstybės principų. Iš atsakovės paaiškinimų daroma išvada, kad buvo padaryta teisės aktų taikymo klaida ir ši klaida padaryta ne NMA veiksmais, bet buvusiu žemės ūkio ministro 2007 10 29 įsakyme Nr. 3D-470 nustatytu teisiniu reguliavimu. Šiuo atveju, kadangi NMA yra viešojo administravimo institucija, jai taikomos ir Viešojo administravimo įstatymo nuostatos (tai NMA pati nurodo skunde). Visų pirma, Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje nustatyti viešojo administravimo principai, taip pat ir įstatymo viršenybės principas, kuris reiškia, kad administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais. Minėta, kad šioje byloje ginčijami NMA sprendimai grindžiami tais pačiais teisės aktais, kuriais jie buvo grindžiami ir 2007 – 2009 metais, o Komisijos reglamentas nenurodomas kaip naujas teisinis pagrindas sankcijoms apskaičiuoti, tiesiogiai reglamentas Nr. 796/2004 pritaikytas tik palūkanoms už grąžintinas lėšas skaičiuoti. Viešojo administravimo įstatyme nustatytas reikalavimas laikytis ir proporcingumo principo, kuris reiškia, kad administracinio sprendimo mastas ir jo įgyvendinimo priemonės turi atitikti būtinus ir pagrįstus administravimo tikslus. Šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad teisės aktuose (tarp jų ir NMA nurodytuose reglamentuose) buvo nustatyta pareiga šiuo atveju būtent tokiu būdu taisyti klaidą, o minėtas Europos komisijos direktorato auditas kelia reikalavimus nukreiptus į ateitį, iš esmės reikalavimus suderinti procedūras. Dėl visų šio ginčo aplinkybių yra pagrindas teigti, kad NMA veiksmuose dar matyti nepateisinamai ilgas paraiškų administravimo laikas, kuris sprendžiant iš NMA veiksmų gali būti begalinis (be jokios senaties), kas pažeidžia reikalavimą valstybėje laikytis teisinio stabilumo principo. Be to, Viešojo administravimo įstatymo 35 straipsnyje nustatyta klaidų ištaisymo procedūra, kuri leidžiama tik tais atvejais, kai yra skaičiavimo, faktinių duomenų neatitikimo ar kitos techninės klaidos. Tos klaidos taisomos ne priimant naują sprendimą, bet jos taisomos administracinės procedūros jau esamame sprendime. Šiuo atveju tai būtų minėti 2007 – 2009 m. sprendimai, kuriais pareiškėjai apskaičiuota parama ir taikytos sankcijos dėl tų pačių faktinių aplinkybių. Daroma išvada, kad toks klaidos taisymas prieštarauja ne tik minėtai įstatymo nuostatai, bet ir konstituciniams teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principams (teisinės valstybės principams).

Dėl Direktorato audito nurodytų teisės aktų. 2005 09 20 Tarybos Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 dėl Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) paramos kaimo plėtrai 51 straipsnis reglamentuoja išmokų sumažinimą arba neskyrimą. Tarybos Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 51 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jei paramos gavėjai, gaunantys išmokas pagal 36 straipsnio a punkto i–v papunkčius ir b punkto i, iv ir v papunkčius, dėl jiems tiesiogiai priskiriamo veikimo ar neveikimo visoje valdoje nesilaiko Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 4 ir 5 straipsniuose bei III ir IV prieduose numatytų privalomų reikalavimų, bendras išmokų, kurios turi būti skiriamos tais kalendoriniais metais, kuriais nustatomas toks reikalavimų nesilaikymas, dydis sumažinamas arba jos neskiriamos, 3 dalyje nustatyta, kad nukrypstant nuo 1 dalies, paramos gavėjai valstybėse narėse, taikančiose vienkartinės išmokos už plotus schemą, kaip numatyta Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 143b straipsnyje, turi laikytis to reglamento 5 straipsnyje ir IV priede numatytų privalomų reikalavimų.

2003 09 29 Tarybos reglamento (EB) Nr. 1782/2003, nustatančio bendrąsias tiesioginės paramos schemų pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir nustatančio tam tikras paramos schemas ūkininkams bei iš dalies keičiantis Reglamentus (EEB) Nr. 2019/93, (EB) Nr. 1452/2001, (EB) Nr. 1453/2001, (EB) Nr. 1454/2001, (EB) Nr. 1868/94, (EB) Nr. 1251/1999, (EB) Nr. 1254/1999, (EB) Nr. 1673/2000, (EEB) Nr. 2358/71 ir (EB) Nr. 2529/2001, 4 straipsnis įtvirtina teisės aktų nustatytus valdymo reikalavimus, 5 straipsnyje apibrėžiama gera agrarinė ir aplinkosauginė būklė. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės narės užtikrina, kad būtų išlaikoma žemės ūkio paskirties žemės, pirmiausia žemės, kuri nebenaudojama gamybos tikslais, gera agrarinė ir aplinkosauginė būklė. Valstybės narės nacionaliniu ar regioniniu lygiu nustato būtiniausius reikalavimus, keliamus gerai agrarinei ir aplinkosauginei būklei, paremtus IV priede išdėstyta sistema, atsižvelgdamos į konkrečias atitinkamų teritorijų charakteristikas, įskaitant dirvos ir klimato sąlygas, egzistuojančias ūkininkavimo sistemas, žemėnaudą, sėjomainą, ūkininkavimo veiklą ir ūkių struktūrą. Tai nepažeidžia standartų, reglamentuojančių gero ūkininkavimo praktiką, taikomą pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1257/1999, ir agrarinės aplinkosaugos priemonių, kurių taikymas viršija gero ūkininkavimo praktikos orientacinį lygį.

Įvertinus ankščiau išdėstytų reglamentų nuostatas, matyti, kad juose tiesiogiai nėra įtvirtinta, kokio dydžio sankcijos yra taikomos paramos pagal kaimo plėtros priemones gavėjams. Tarybos Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 51 straipsnio 1 dalis tik numato taisyklę, kad nustačius GAAB pažeidimus pagal tiesiogines išmokas, sankcija taikytina ir pagal kaimo plėtros priemones. Direktorato Audito 2009 02 09 rašte Nr. AGR 2643 taip pat konkrečiai nenurodomas kaimo plėtros priemonių dalyviams taikytinų sankcijų dydis bei jų santykis su sankcijomis už tiesiogines išmokas. Rašte prašoma atsižvelgti ir įvertinti kompleksinio paramos susiejimo reikalavimus, tačiau šios sąvokos esmė teisės aktuose nėra atskleista.

Reglamento (EB) 1782/2003 įžangos 24 punkte išsakomas siekis, kad bendroji išmoka ūkiui priklausytų nuo kompleksinio paramos susiejimo su aplinkosaugos, maisto saugos, gyvūnų sveikatos ir gerovės reikalavimais bei geros agrarinės ir aplinkosauginės būklės išlaikymu ūkyje. Tikslesnio sąvokos nusakymo teisės aktas nepateikia. Reglamente (EB) Nr. 1698/2005 kompleksinio paramos susiejimo sąvoka nėra naudojama. Iš Direktorato Audito pasisakymo 2009 02 09 rašte Nr. AGR 2643 dėl A. J. (12 išvadų punktas) matyti, kad nepritariama tam, kad A. J. sumažinus SPP išmokas dėl GAAB nesilaikymo nebuvo sumažintos kaimo plėtros išmokos. Tačiau nėra pasisakyta, kokiu procentu turi būti mažinamos kaimo plėtros išmokos. Lyginant su nagrinėjama byla atvejai nėra tapatūs. Minėtas Direktorato Audito raštas nelaikytinas teisės aktu, tai informacinio, rekomendacinio pobūdžio raštas, kuriuo Lietuvos institucijų prašoma suderinti savo procedūras su teisės aktais.

Žemės ūkio ministro 2010 10 04 įsakymu Nr. 3D-893 „Dėl žemės ūkio ministro 2007-10-29 įsakymo Nr. 3D-470 „Dėl Sankcijų už geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų pažeidimus taikymo metodikos patvirtinimo“ 2 punktu pavesta Agentūrai iš naujo įvertinti 2007 m. ir 2008 m. pateiktas paraiškas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“, „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“, „Natūra 2000 išmokos ir su direktyva 2000/60/ EB susijusios išmokos“, „Natūra 2000 išmokos“, „Miškų aplinkosaugos išmokos“. Įvertinus minėto įsakymo 2 punkto nuostatas, iš jo negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad šiuo įsakymu atsakovei suteikti įgaliojimai bet kuriuo atveju skirti sankcijas paramos gavėjams pagal to paties įsakymo 1 punktu padarytus taisyklių pakeitimus, nukreipiant 1 punktu patvirtintų nuostatų galiojimą atgal.

Teisinėje valstybėje teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį ir neleidžiamas teisės aktų galiojimas atgaline tvarka. Dėl šio principo taikymo Konstitucinis Teismas yra pasisakęs savo nutarimuose. Konstitucinis Teismas 2007 11 29 nutarime „Dėl teisės normų, reguliuojančių mokesčių santykius, galiojimo atgaline tvarka“ išaiškino, kad su konstituciniu teisinės valstybės principu susijęs principas lex retro non agit, pagal kurį teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį ir neleidžiamas teisės aktų galiojimas atgaline tvarka, nebent būtų palengvinama teisės subjektų padėtis, kartu nepakenkiant kitiems teisės subjektams (lex benignor retro agit). Nei įstatymu, nei poįstatyminiais aktais negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris įsiterptų į jau pasibaigusius teisinius santykius. Toks reguliavimas, kuris galėtų pakeisti teisės normas, kai reguliuojami santykiai jau yra užbaigti, sudarytų prielaidas paneigti asmenų teisėtus lūkesčius, teisinį tikrumą ir teisinį saugumą, konstitucinį teisingumo principą. Konstitucinis Teismas 2001 01 11 nutarime „Dėl baudžiamųjų įstatymų grįžtamojo galiojimo“ nurodė, kad Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalyje taip pat atsispindi teisės principas, jog paskelbti įstatymai galioja į ateitį ir neturi grįžtamosios galios (lex retro non agit). Taigi įstatymai taikomi tiems faktams ir pasekmėms, kurios atsiranda po šių įstatymų įsigaliojimo. Reikalavimas, kad paskelbti įstatymai galiotų į ateitį ir neturėtų grįžtamosios galios - svarbi teisinio tikrumo prielaida, esminis teisės viešpatavimo, teisinės valstybės elementas. Pažymėjo, kad teisės principas, jog paskelbti įstatymai galioja į ateitį ir neturi grįžtamosios galios, sietinas su konstituciniais teisingumo, humanizmo principais.

Teismas daro išvadą, kad žemės ūkio ministro 2010 10 04 įsakymo Nr. 3D-893 2 punktas, neturėjo būti taikomas šiuo atveju, nes juo įpareigojama taikyti papildomas sankcijas. Šį punktą būtų galima taikyti, jeigu NMA kreiptųsi į institucijas, kurios įgaliotos ginti viešąjį interesą ir kurios imtųsi teisinių priemonių tam, kad būtų panaikinti NMA 2007 – 2009 m. sprendimų, kuriais pasisakyta, kad jais yra baigtas paraiškų administravimas, galiojimas. Tokiu atveju NMA įgytų teisines prielaidas tas paraiškas administruoti iš naujo, o kartu tai būtų teisinė prielaida vykdyti Metodikos 2 punktą, taikyti pakeistą 10 punktą. Šioje byloje svarbu tai, kad NMA nenuginčijo VAGK 2011 04 27 sprendimo, kuriame buvo padaryta išvada, kad 2010 10 04 įsakymu Nr. 3D-893 pakeistas Metodikos 10 punktas negali būti taikomas teisiniams santykiams, susiklosčiusiems 2007 – 2008 metais. Todėl VAGK 2011 04 27 sprendimas galioja visa apimtimi, jis yra įsiteisėjęs ir toje dalyje, kuria paneigtas Metodikos taikymas atgal.

Nors skundžiami NMA sprendimai iš esmės nebuvo grindžiami NMA skunde nurodytomis reglamentų nuostatomis, NMA sprendimuose konkrečiai paminėta tik 2004 04 21 Komisijos reglamento (EB) Nr. 796/2004 41 straipsnio a dalis, 67 straipsnio 2 dalis, o dėl grąžintinų lėšų 73 straipsnio ir 2006 12 07 Komisijos reglamento (EB)1975/2006 9 straipsnio 2 dalis.

Teismas sutinka su VAGK sprendimo išvadomis dėl reglamento Nr. 796/2004 73 straipsnio taikymo, t. y. kad šiuo konkrečiu atveju yra kompetentingos institucijos padaryta klaida, ji nebuvo taisyta sprendimu, apie kurį pareiškėjai pranešta per 12 mėnesių nuo paramos išmokėjimo datos, pareiškėja padarytos klaidos tikrai negalėjo aptikti, nes pati Agentūra klaidą aptiko tik po Komisijos direktorato atlikto audito, klaidą padarė ne Agentūra, o toks buvo teisinis reguliavimas ir jis buvo taikytas teisingai, todėl šio reglamento taisyklė dėl įpareigojimo grąžinti permokėtą sumą pareiškėjai negali būti taikoma. Reglamento Nr. 796/2004 41 straipsnyje nustatomi bendrieji principai ir sąvokų apibrėžimai, a punkte nustatyti tik kriterijai pažeidimui apibrėžti. Dėl pažeidimų pobūdžio (tyčinis, pakartotinis tyčinis) ginčo nėra. Šio reglamento 67 straipsnyje reglamentuojamas išmokų sumažinimas ir jų neskyrimas dėl sąmoningų pažeidimų, 2 dalyje nustatyta, kad, jei sąmoningas pažeidimas susijęs su konkrečia pagalbos schema, atitinkamais kalendoriniais metais ūkininkui neleidžiama pateikti paraiškų dalyvauti toje pagalbos schemoje; jei nustatytų pažeidimų masto, sunkumo ar pastovumo laipsnis ypatingai didelis arba nustatyti pakartotiniai sąmoningi pažeidimai, ūkininkui neleidžiama pateikti paraiškų dalyvauti toje pagalbos schemoje dar ir kitais kalendoriniais metais. Nėra pagrindo teigti, kad pabaigiant paraiškų administravimą 2007–2009 m. nebuvo laikomasi šių taisyklių. NMA nenurodo, kodėl pirminis paraiškų administravimas ir jo užbaigimas neatitinka nurodytų nuostatų.

Dėl nurodytų argumentų ir aplinkybių teismas, kaip ir VAGK, pripažįsta neteisėtais ir nepagrįstais sprendimus dėl paraiškų administravimo iš naujo, dėl to savaime yra neteisėtas ir sprendimas dėl grąžintinų lėšų susidarymo.

Tačiau teismas nesutinka su VAGK sprendimo teisiniu pagrindimu. Nėra pagrindo teigti, kad ginčijami sprendimai neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų ir tik todėl jie panaikinami. Formaliai ginčijami sprendimai atitinka tiek Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, tiek atsakovo nurodomų 2 straipsnio 9 ir 11 dalies reikalavimus.

NMA sprendimai naikintini dėl to, kad, visų pirma, jie neteisėti iš esmės, nes savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams (Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui). Antra, sprendimai neteisėti dėl to, kad juos priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą (atlikta procedūra, kurią draudžia Viešojo administravimo įstatymo 35 straipsnio nuostatos, nepanaikinus galiojančių sprendimų, tuo pačiu klausimu priimami nauji sprendimai), t. y. pareiškėjos skundžiamus sprendimus VAGK panaikinti turėjo taikydama ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktus.

Tačiau dėl neteisingos teisinės kvalifikacijos, kuria grindžiamas sprendimo neteisėtumas, VAGK ginčijamas sprendimas negali būti panaikinamas, kadangi iš esmės VAGK sprendimo argumentai ir motyvacija yra teisingi.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsniu, teisėjų kolegija

nusprendė:

Skundą atmesti.

Palikti galioti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2011 m. liepos 28 d. sprendimą Nr. 3R-189(AG-161/05-2011).

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Ina KirkutienėJūra Marija StrumskienėHalina Zaikauskaitė