Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

T. Š. laikotarpiu nuo 2010-05-17 iki 2013-05-18, dirbdamas vadybininku A. A. įkurtų bei faktiškai vadovautų bendrovių UAB (duomenys neskelbtini), šiuo metu UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), naktiniame klube (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą gauti pajamų iš asmenų prostitucijos, vykdydamas asmenų, kurių veikos tiriamos ikiteisminiame tyrime Nr. 30-1-00229-12, nurodymus ir veikdamas su šiais asmenimis organizuotoje grupėje, teikė transporto ir apsaugos paslaugas O. K., G. K., S. N., D. L., I. R., M. J., M. B., J. K.–P., dirbusioms klube šokėjomis bei neoficialiai, kaltinamajam žinant, to pageidavusiems klientams teikusioms seksualines paslaugas, sutartinai vadintas „privatus šokis“, „escort paslauga“, klube buvusiuose „Jakuzzi“ (sūkurinės vonios) kambariuose arba viešbučiuose, t.y. užtikrindavo seksualines paslaugas klube bei viešbučiuose teikiančioms merginoms saugumą, klubo administratorėms nurodžius, automobiliais gabendavo jas su klientais į viešbutį, kai seksualinės paslaugos būdavo teikiamos ne klube, ir parveždavo jas atgal, gaudamas už tai grupės organizatoriaus, kurio veikos yra tiriamos ikiteisminiame tyrime Nr. 30-1-00229-12, nustatytą, merginoms sumokėto už suteiktas seksualines paslaugas piniginio atlygio, kuris per nurodytą laikotarpį sudarė ne mažiau kaip 90000 litų (26065,80 EUR), dalį. Šiais veiksmais T. Š. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 307 straipsnio 1 dalyje.

Be to, jis, neturėdamas teisėto pagrindo, įgijo, gabeno ir laikė fizinių asmenų dokumentus.

T. Š. 2012 metais naktiniame klube (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisėto pagrindo, įgijo fizinių asmenų dokumentus, t. y. 2007-06-01 Kretingos PK MP T. Ž. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2003-10-09 Mažeikių PK MP G. S. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuos parsigabeno į namus, adresu (duomenys neskelbtini), kur juos, neturėdamas teisėto pagrindo, laikė iki 2013-05-18. Šiais veiksmais T. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 302 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis T. Š., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pripažino visiškai ir parodė, kad jis apie tris metus laiko dirbo UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini). Uždarosios akcinės bendrovės yra skirtingais pavadinimais, bet naktinis klubas (duomenys neskelbtini), priklausantis minėtoms bendrovėms, adresu (duomenys neskelbtini), yra tas pats. Minėto klubo savininkas – A. A.. Oficialiai klubui vadovavo A. A., kartais į susirinkimus atvažiuodavo ir jo sugyventinė Ž. N.. Ji, kaip ir A. A., vesdavo susirinkimus. T. Š. teko matyti vieną Ž. N. vedamą susirinkimą. Jis mano, kad Ž. N. žinojo viską, kas vykdavo klube. Susirinkimai buvo organizuojami barmenėms, šokėjoms, administratorėms. Susirinkimai vykdavo vieną kartą per mėnesį, arba pagal poreikį. Per susirinkimus, kuriuose T. Š. buvo, buvo sprendžiami merginų nesutarimai. T. Š. pradžioje buvo įdarbintas apsaugos darbuotoju, vėliau vadybininku. Apsaugos darbuotoju dirbo naktimis, tomis pačiomis valandomis kaip ir klubas. Jo darbo vieta buvo atskiras kabinetas, į klubo salę eidavo tik tada, kai iškviesdavo administratorė, arba jei pastebėdavo nedrausmingus klientus per vaizdo kameras. Už klubo darbą buvo atsakingos administratorės, jos žinojo, kurios merginos, kurią naktį turi dirbti, prižiūrėjo klube tvarką. Tuo metu, kai T. Š. dirbo, dirbo administratorės L. D., I., kurios pavardės neprisimena, E. Č.. Klubo šokėjų išvardinti negali, su jomis retai bendravo, tik gerai žinojo iš matymo. Šokėjos buvo pasivadinusios slapyvardžiais, tikrų jų vardų ir pavardžių nežinojo. Administratorės klube pasitikdavo klientus, buvo atsakingos už klientų mokamus pinigus už įvairias paslaugas, paimdavo iš klientų pinigus už įėjimą, mokėdavo taksistams už klientų atvežimą, būtent jos pasakydavo, kur reikia nuvežti merginą su klientu, ar iš kur pasiimti merginą. Administratorės kontroliavo ir merginų prabūtą laiką su klientu. Jei administratorės paprašydavo nuvežti merginas su klientais, arba klientus jų nurodytu adresu, T. Š. nuveždavo juos savo nuosavu automobiliu. Klubo automobilio Klaipėdoje nebuvo. Merginas su klientais yra vežęs kelis kartus į viešbučius, į kuriuos viešbučius neprisimena. Yra vežęs merginą su klientu prie jūros. Matydavo, kad dažnai merginos išeidavo su klientais iš klubo, eidavo į (duomenys neskelbtini) viešbutį arba tiesiog į miestą. Apie išėjimą iš klubo merginos turėdavo informuoti administratorę. Joms administratorė duodavo klubo telefoną ir, pasibaigus laikui, už kurį klientas sumokėdavo, administratorė skambindavo merginai ir apie tai informuodavo. Valanda laiko klientui, išėjusiam su mergina, kainuodavo apie 1000 litų. Suma galėjo būti ir mažesnė, ir didesnė, susitardavo pačios merginos, suderinusios su administratore. Žino, kad klube yra „Jakuzi“ kambarys, žino, kad merginos eidavo su klientu privačiam šokiui. Kadangi merginos eidavo su klientais į „Jakuzi“ kambarį, išeidavo ar išvažiuodavo į viešbučius, todėl buvo galima suprasti, kad jos klientams teikdavo ir seksualines paslaugas, nors pats T. Š. to nematė. Susirinkimuose A. A. sakydavo, kad seksualines paslaugas klube teikti draudžiama, sakydavo, kad jei kas nors rastų klube grynuosius pinigus ne kasoje, reikia sakyti, kad tai arbatpinigiai. Sakydamas, kad klube seksualines paslaugas teikti draudžiama, tuo pačiu visada priekaištaudavo ir reikalaudavo, kad klube būtų didesnė apyvarta. Didesnę apyvartą klubas gaudavo tik tuomet, kai klientai pirkdavo sau ir merginoms gėrimus, bei kai merginos šokdavo privačius šokius. Iš šio pasakymo buvo galima suprasti, kad vis tik merginos, kaip ir turėjo teikti seksualines paslaugas, ar bent jau eiti į privačius šokius, kad klubas uždirbtų kuo daugiau pinigų. Atlyginimai klube buvo mokami grynais pinigais, iš pinigų, kuriuos klientai sumokėdavo už gėrimus, už privačius šokius, iš merginų gautų arbatpinigių. Merginoms buvo mokami procentai nuo gautų sumų – kokie procentai, T. Š. įvardinti negali,– tai darydavo administratorės, A. A. nurodymu. T. Š. atlyginimą mokėdavo administratorė kiekvienos darbo nakties pabaigoje po 150 litų, nes taip buvo sutaręs su A. A.. Būdavo ir taip, kad atlyginimo nakties pabaigoje negaudavo, nes nebūdavo grynųjų pinigų, tuomet tie pinigai buvo išmokami kitos darbo nakties pabaigoje. Kiek suprato, T. Š. atlyginimas buvo mokamas iš pinigų, kuriuos sumokėdavo klientai. Algalapius klube pasirašinėjo vieną kartą per mėnesį, juose buvo nurodyta mažesnė suma, nei gaudavo. Kiekvieną mėnesį algalapyje buvo nurodyta skirtinga pinigų suma, priklausydavo nuo dirbtų dienų skaičiaus. Oficialiai jam skaičiuodavo atlyginimą už valandas, kiek buvo mokama už valandą T. Š. neatsimena, nes tai jam nebuvo aktualu, tai buvo tik formalumas. Algalapius pasirašydavo, bet tų pinigų, nurodytų algalapyje, niekas nemokėdavo, atlyginimas visų darbuotojų buvo tas, kurį gaudavo kiekvienos darbo nakties pabaigoje. Iš bendros sistemos suprato, kad klube ne visi pinigai buvo apskaitomi, bet tiksliai kokie ir už ką, T. Š. negali įvardinti. Įėjimas į klubą buvo mokamas – 100 litų, pastoviems klientams įėjimas buvo nemokamas. Pinigai už įėjimą buvo atiduodami dažniausiai taksistams, kurie į klubą atveždavo klientus. Toks nurodymas buvo taip pat A. A.. Pinigus grynais taksistams mokėjo administratorė. Kaip jos vesdavo grynųjų pinigų apskaitą T. Š. nežino, yra matęs, kad kažką rašydavosi ant lapo. Jei klientas už įėjimą mokėdavo mažiau, tai ir taksistas, atvežęs klientą, gaudavo mažiau. Taksistams, tiek T. Š., tiek A. P., buvo išdalinę skrajutes su klubo reklama, todėl visi žinojo, kad jei į (duomenys neskelbtini) klubą atveš klientą, gaus atitinkamai už tai ir pinigų. Jei iškildavo kokių nors nesklandumų dėl pinigų išmokėjimo, T. Š. skambindavo taksistai. T. Š. patarpininkaudamas padėdavo nesutarimus, iškilusius tarp administratorių ir taksistų, išspręsti, bet konkrečiai už taksistų mokėjimus nebuvo atsakingas. Per tą laikotarpį, kurį dirbo, klubo direktorė buvo A. A. mama A. A. ir pats A. A., tačiau klubui visą laiką vadovavo pats A. A., mama buvo direktore tik formaliai. Ji nedalyvaudavo susirinkimuose, darbo metu niekada neateidavo į klubą, su klubo darbuotojais nebendravo. Nurodymus gaudavo administratorės tik dėl tvarkos klube, bet jokių kitų einamų klausimų su ja nesprendė. Dėl Vilniaus klubo nieko negali pasakyti. Vienintelį žmogų iš to klubo T. Š. žino tai E.. E. siųsdavo Vilniaus klubo dokumentus iš Vilniaus per autobusų stotį, o T. Š. tuos dokumentus paimdavo ir nuveždavo buhalterei. Kas liečia dokumentus, kuriuos laikė savo namuose, tai pilnai pripažįsta, jie buvo rasti kratos metu. Dokumentus parsinešė 2012 metais iš klubo, ruošėsi juos nunešti į policiją, bet to nepadarė, nes užmiršo. Žino, kad svetimų dokumentų laikyti negalima. Kaip jie atsirado klube, T. Š. nežino, dažnai klientai palikdavo, pamesdavo. Sutinka, kad byla būtų baigta baudžiamuoju įsakymu, su bausmės rūšimi sutiko, tačiau prašo sumažinti baudos dydį ir leisti paskirtą baudą sumokėti per 6 (šešis) mėnesius, kadangi jo gaunamos pajamos yra mažos, jis išlaiko nedirbančią žmoną ir mažametį vaiką (tomas 4, b.l. 35-38, tomas 5, b.l. 22-24).

Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo 2014-10-20 protokolais, kuriuose užfiksuoti duomenys, gauti klausantis T. Š. pokalbių, perduotų elektroninių ryšių tinklais, naudojant mobilaus ryšio abonentus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), darant jų įrašus, kontroliuojant kitą elektroninių ryšių tinklais šio asmens perduotą informaciją, ją fiksuojant bei kaupiant. Bylai tirti ir nagrinėti reikšmingi šie protokoluose užfiksuoti duomenys (pokalbiai ir trumposios (SMS) žinutės): mobilaus ryšio abonento (duomenys neskelbtini) – 414, 415, 416 (tomas 1, b.l. 56-59), mobilaus ryšio abonento (duomenys neskelbtini) – 269, 3538, 3542, 4250, 4398, 5090 (tomas 1, b.l. 60-65),– pokalbiuose T. Š. kalba su taksistais apie atsiskaitymus už atvežtus klientus; mobilaus ryšio abonento (duomenys neskelbtini) – pokalbiuose T. Š. kalba su taksistais apie atsiskaitymus už atvežtus klientus, su klubo administratore dėl mokėjimų taksistams už atvežtus klientus (tomas 1, b.l. 148-158).

Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo 2014-10-21 protokolais, kuriuose užfiksuoti duomenys, gauti klausantis UAB (duomenys neskelbtini) striptizo klubo (duomenys neskelbtini) darbuotojų pokalbių, perduotų elektroninių ryšių tinklais, naudojant mobilaus ryšio abonentą (duomenys neskelbtini), darant jų įrašus, kontroliuojant kitą elektroninių ryšių tinklais šio asmens perduotą informaciją, ją fiksuojant bei kaupiant. Pokalbiuose ir SMS žinutėse yra pokalbiai: Nr. 245, 248, 249, kuriuose kalba administratorė I. K. su šokėja A. L., apie tai, kad išėjusią iš klubo A. L. atvažiuos pasiimti T. Š. (tomas 1, b.l. 66-89); L. D. pokalbiai Nr.14, 15, 16, 20, 21, 25, 26, 33, 42, 44, 45, 46, 47, 48, 49, 50, 51, 56, 710, 712, 713, 714, 715 su striptizo šokėjomis, kurios teikia seksualines paslaugas klientams už klubo ribų; su administratore I. K. apie pastovų klientą „J.“; pokalbyje Nr. 366 kalba administratorė I. K. su šokėja M. J., apie tai, kad T. Š. ją parvežtų į klubą (tomas 1, b.l. 116-147).

Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo 2014-10-21 protokolu, kuriame užfiksuoti duomenys, gauti klausantis T. Š. pokalbių, perduotų elektroninių ryšių tinklais, naudojant mobilaus ryšio abonentą (duomenys neskelbtini), darant jų įrašus, kontroliuojant kitą elektroninių ryšių tinklais šio asmens perduotą informaciją, ją fiksuojant bei kaupiant. Bylai tirti ir nagrinėti reikšmingi šie protokole užfiksuoti duomenys (pokalbiai ir trumposios (SMS) žinutės): Nr. 53, 224, 235, 286, 287, 395, 863, 1792, 1793, 2355, 2357, 2937, 3001 – pokalbiuose T. Š. kalba su taksistais dėl mokėjimų už į klubą atvežtus klientus; su klubo administratore dėl mokėjimų Klaipėdos miesto taksistams už į klubą atvežtus klientus (tomas 1, b.l. 90-97).

Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo 2014-10-21 protokolu, kuriame užfiksuoti duomenys, gauti klausantis L. D. pokalbių, perduotų elektroninių ryšių tinklais, naudojant mobilaus ryšio abonentą (duomenys neskelbtini), darant jų įrašus, kontroliuojant kitą elektroninių ryšių tinklais šio asmens perduotą informaciją, ją fiksuojant bei kaupiant. Užfiksuoti L. D. pokalbiai ir SMS žinutės, kuriuose kalbama su striptizo šokėja M. B., administratore I. K., direktoriumi A. A., apsaugos darbuotoju T. Š. (Pokalbio Nr. 238, 251), buhaltere A. P. apie M. B. seksualinių paslaugų suteikimą klientui viešbutyje (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje; susirašinėjimas su klientu, kuriam suteikinėjamos seksualinės paslaugos; administratore J. L. dėl kliento, pageidaujančio gauti seksualines paslaugas (tomas 1, b.l. 98-113).

Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo 2014-10-22 protokolu, kuriame užfiksuoti duomenys, gauti klausantis T. Š. pokalbių, perduotų elektroninių ryšių tinklais, naudojant mobilaus ryšio abonentą (duomenys neskelbtini), darant jų įrašus, kontroliuojant kitą elektroninių ryšių tinklais šio asmens perduotą informaciją, ją fiksuojant bei kaupiant. Pokalbiuose T. Š. kalba su taksistais apie atsiskaitymus už atvežtus klientus (tomas 1, b.l. 159-162).

Liudytojas Nr. 001, kuriam taikomas anonimiškumas, 2013-05-18 parodė, kad jam buvo leista neatskleidžiant savo tapatybės atlikti tyrimo veiksmus striptizo klubo (duomenys neskelbtini) administratorės, dirbančių ir teikiančių seksualines paslaugas klube merginų, apsaugos darbuotojų atžvilgiu. 2013-05-17 pareigūnai jam perdavė 1500 litų. Tos pačios dienos vakare jis kartu su anoniminiu liudytoju Nr. 002 nuėjo į striptizo klubą (duomenys neskelbtini). Įėjus į klubą juos pasitiko administratorė, kuri palydėjo į klubo vidų. Klube jis kartu su anoniminiu liudytoju Nr. 002 prisėdo salėje, kur netrukus prie jų priėjo mergina, kuri prisistatė vardu L.. Pokalbio metu L. pasiūlė apžiūrėti klubo patalpose „jakuzi“ bei pasakė, kad pasimaudymas kainuotų 1000 litų ir, kaip suprato iš jos pasakytų žodžių ir užuominų, į šią kainą įėjo ir seksualinių paslaugų suteikimas. Apžiūrėjęs „jakuzi“ patalpas, liudytojas Nr. 001 pasakė, kad „jakuzi“ jam nepatinka, pasakė, kad turi viešbutyje kambarį Nr. 1605. L. pasakė, kad jei jis įrodys, kad viešbučio kambarys yra geresnis nei „jakuzi“, ji su juo eis į viešbučio kambarį bei iš karto kažkur nuėjo. Kaip jis suprato, ji nuėjo atsiklausti administratorės. Sugrįžusi pasakė, kad ji eis su juo į viešbutį, bet jis prieš išeinant turės sumokėti 1000 litų už valandą. Jis norėjo eiti prie baro susimokėti, bet L. paprašė pinigus duoti jai tiesiog salėje. Liudytojas Nr. 001 padavė L. 1000 litų, t.y. tuos pinigus, kuriuos buvo davę policijos pareigūnai. Kur L. padėjo tuos pinigus jis nematė. Jiems išėjus į viešbučio kambarį, jis paklausė, kiek jie turi laiko. L. atsakė, kad jie turi valandą laiko. Paklausus ką liudytojas Nr. 001 turės už tą 1000 litų, L. atsakė, kad jei jis jai patiks, tai jis turės viską. Apie 2 val. nakties užėjus į viešbučio kambarį, L. užėjo iš karto į vonios kambarį, iš kur išėjo po kelių minučių, atsisėdo ant lovos. Ji pasakė, kad seksualinės paslaugos yra draudžiamos, bet jei liudytojas Nr. 001 bus geras, ji tas paslaugas suteiks. Pokalbio metu ji pasakė, kad gali suteikti seksualines paslaugas oraliniu būdu, analinis jai yra nepriimtinas. L. po truputį nusirengė visiškai nuogai, liudytojas Nr. 001 suprato, kad ji buvo pasiruošusi seksualinių paslaugų suteikimui. Atidarius šampaną į kambarį įėjo policijos pareigūnai (tomas 1, b.l. 175-176).

Liudytojas Nr. 002, kuriam taikomas anonimiškumas, 2013-05-18 parodė, kad jam buvo leista, neatskleidžiant savo tapatybės, atlikti tyrimo veiksmus striptizo klubo (duomenys neskelbtini) administratorių, dirbančių klube ir teikiančių seksualines paslaugas merginų, apsaugos darbuotojų atžvilgiu. 2013-05-17 pareigūnai jam perdavė 1000 litų. Tos pačios dienos vakare jis kartu su anoniminiu liudytoju Nr. 001 nuėjo į striptizo klubą (duomenys neskelbtini). Įėjus į klubą juos pasitiko administratorė, kuri palydėjo į klubo vidų. Klube jis kartu su anoniminiu liudytoju Nr. 001 prisėdo salėje, kur netrukus prie jų priėjo mergina, kuri prisistatė vardu L.. Netrukus prie jo priėjo dar viena mergina, kuri prisistatė J. vardu, ir kurią jis atpažino kaip J. J., iš prieš tai instruktažo metu policijos pareigūnų parodytos nuotraukos. Bendraujant su J. J. liudytojas Nr. 002 jos paklausė, ar galėtų susitikti ne klube. J. J. pasakė, kad gali susitikti tik klube, čia Klaipėdoje arba Vilniuje. Tolesnio pokalbio metu jis paklausė, ar galėtų jos geisti. J. J. pasakė, kad galėtų, bet tai kainuotų, Klaipėdoje – 1000 litų, Vilniuje – 1500 litų. Paklausus su kuo viską derinti, J. J. atsakė, kad su ja. Liudytojas Nr. 002 išsitraukė policijos perduotus 1000 litų, juos padavė J. J.. Pinigus J. J. perskaičiavo ir nusinešė į patalpą, kuri yra ties išėjimu. J. J. sugrįžus, prie jų priėjo liudytojas Nr. 001 su L.. L. aprodė klube esančias „jakuzi“ patalpas. Liudytojas Nr. 001 pasakė, kad jam šios patalpos nepatinka ir jis su L. išėjo iš klubo. Prieš tai, liudytojas Nr. 002 iš liudytojo Nr. 001 paėmė 200 litų. Klube sėdėdamas su J. J. liudytojas Nr. 002 kalbėjo apie seksualinių paslaugų suteikimą, t.y. J. J. pasakė, kad seksualinių paslaugų analiniu būdu neteikia. Paklausus, ar būtų galima su dviem merginomis, J. J. atsakė, kad galima ir iš karto pradėjo siūlyti šokančią tamsiais plaukais merginą. Bendravimo metu J. J. paprašė, kad liudytojas Nr. 002 jai nupirktų konjako. Iš liudytojo Nr. 001 paimtus 200 litų liudytojas Nr. 002 sumokėjo pirkdamas J. konjaką. Po kurio laiko į klubą atėjo policijos pareigūnai (tomas 1, b.l. 182-183).

2013-05-18 kratos protokolas patvirtina, kad kratos metu pas T. Š. bute, adresu (duomenys neskelbtini), rasti ir paimti dokumentai: T. Ž. vardu išduota asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), T. Ž. vardu išduota „Swedbank“ banko kortelė „Maestro“ Nr. (duomenys neskelbtini) ir G. S. vardu išduota asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) (tomas 2, b.l. 5-6).

2013-06-06 apžiūros protokolu užfiksuota 2013-05-18 kratos metu T. Š. gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), rastų ir paimtų T. Ž. ir G. S. dokumentų apžiūrą (tomas 2, b.l. 7-37).

2013-05-18 kratos protokolu užfiksuoti duomenys, gauti apžiūrint klubą (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (tomas 2, b.l. 68-78).

2013-12-03 apžiūros protokolu užfiksuoti rezultatai, gauti apžiūrėjus daiktus, paimtus kratos metu iš klubo (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), t.y. mobilaus ryšio telefonus, rankraštinius užrašus, dirbusių šokėjų užrašų knygutes su „juodosios buhalterijos“ užrašais, darbo grafikus ir kitus dokumentus (tomas 2, b.l. 79-158).

Liudytoja I. J. parodė, kad nuo 2011-03-22 iki 2012 metų balandžio mėnesio pabaigos dirbo UAB (duomenys neskelbtini) priklausančiame naktiniame klube (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Pradžioje įsidarbino šokėja, padirbo apie 4 mėnesius, po to perėjo dirbti barmene. Įsidarbinant su administratore L. aptarė savo darbo sąlygas, kad jai bus mokamas atlyginimas toks, kokį ji pati užsidirbs. L. paaiškino, kad nuo gautų iš klientų arbatpinigių jai priklausys 70 procentų, nuo gėrimų – 40 procentų, nuo privataus šokio – 50 procentų nuo gautos sumos. Likusieji procentai liks klubui. Klube savo mobiliuosius telefonus palikdavo prie baro, nes buvo tokios taisyklės, darbo metu jais naudotis nebuvo galima. Klube buvo privatus šokis už užuolaidos, kuris kainavo 300-400 litų, kainą galėdavo su klientu susitarti mergina, privatus šokis „jakuzi“ kambaryje, kur viena valanda kainavo 1000 litų, ir buvo galima išeiti su klientu iš klubo, kur viena valanda taip pat kainavo 1000 litų. Merginos šokėjos buvo pasivadinusios slapyvardžiais, jos slapyvardis buvo A.. Tuo metu klube dirbo šokėjos: R., M., S., V., G., E., G., R., H., I., D., N.. O administratorės buvo L., A., I., ir E., kuri pradžioje buvo barmenė, o vėliau administratorė. Išeinant iš klubo administratorė įduodavo merginai klubo telefoną, kad galėtų paskambinti, kai baigsis valanda laiko, už kurią sumokėjo klientas. Galima buvo laiką prasitęsti, bet mergina turėdavo atnešti papildomai už kiekvieną valandą po 1000 litų. Yra mačiusi R. „jakuzi“ kambaryje teikiančią seksualines paslaugas. Tai tiesiog buvo tokia situacija, kad su klientu į „jakuzi“ kambarį ėjo ji, ėjo R. ir G.. Prieš einant į „jakuzi“ kambarį su klientu susitarė, kad jam seksualinių paslaugų neteiks, o vėliau klientas norėjo, kad jam būtų teikiamos seksualinės paslaugos. R. jam seksualines paslaugas jos ir G. akivaizdoje pradėjo teikti, liesdama klientui lytinius organus rankomis. Ji su G. išėjo į šalia esantį persirengimo kambarį. R. pasakė administratorei L., kad ji su G. neteikė seksualinių paslaugų, todėl L., jai ir G. skyrė po 500 litų baudos, t.y. neišmokėjo 500 litų uždirbtų pinigų. Dėl šio konflikto ji kreipėsi į Ž. N., į klubo savininko A. A. žmoną, kuri taip pat vadovavo klubui, paaiškino situaciją, pasakė, kad prieš einant į „jakuzi“ kambarį buvo klientui pasakyta, kad seksualinių paslaugų neteiks. Ž. N. liepė L. neskirti jai ir G. piniginių baudų. Apie tai, kad klube buvo teikiamos seksualinės paslaugos kalbėjo visi, tiek pašaliniai žmonės, tiek klientai, tiek pačios klubo merginos, viena apie kitą. Nors administratorės ir A. A. oficialiai sakydavo, kad klube teikti seksualinių paslaugų negalima, tačiau, tam buvo sudarytos visos sąlygos. Merginos galėdavo eiti su klientu tiek į „jakuzi“ kambarį, tiek iš klubo. Be to, reikalaudavo daugiau uždirbti klubui pinigų, šokant privačius šokius. Tuo metu, kai dirbo šokėja, gautus pinigus iš klientų nunešdavo pasidėti į persirengimo kambarį, ryte juos atiduodavo administratorei, kuri atskaičiuodavo procentus ir likusius pinigus išmokėdavo. Iš tų pačių pinigų reikėjo 20 procentų palikti į rezervą. Rezervo reikėjo sukaupti 4000 litų. Buvo paaiškinta, kad išeinant iš darbo tie 4000 litų bus grąžinti, bet jeigu atleis iš klubo už pažeidimus, pavyzdžiui už susitikimą su klientu klubui nežinant – rezervas tokiu atveju išmokėtas nebus. Ji sukaupė 4000 litų rezervo, bet išeinant rezervas išmokėtas nebuvo. Per mėnesį uždirbdavo ne mažiau 5000 litų, algalapyje buvo nurodytas atlyginimas 300-500 litų. Po 4-5 mėnesių, pradėjo dirbti barmene. Į jos pareigas įėjo kokteilių darymas, kokteilių nešimas klientams ir merginoms, atsiskaitymas už kokteilius. Dažniausiai klientai atsiskaitydavo grynais pinigais, už gėrimus ne visada buvo mušama į kasą, buvo rašomi sąskaitų lapeliai, kurių vienas lieka klubui, vienas klientui. Ar buvo kur nors apskaitomi šie pinigai – nežino. Kuo mažiau pinigų mušti į kasą, toks buvo administratorių nurodymas. Darbo pabaigoje pinigus išimdavo iš kasos, atspausdindavo ataskaitą ir visus pinigus su ataskaita palikdavo administratorei. Dirbant barmene atlyginimas buvo mokamas vieną kartą per mėnesį, jis priklausydavo nuo visos apyvartos, atlyginimas buvo 1000 litų. Į klubą įėjimas buvo mokamas 100 litų, pastoviems klientams įėjimas buvo nemokamas. Taksistams, kurie atveždavo į klubą klientus, administratorė mokėjo pinigus, priklausomai nuo to, kiek klientas klubui palikdavo pinigų, t.y. nuo 50 litų iki 200 litų. Klubui vadovavo dirbanti administratorė, savininkas A. A.. Klubo susirinkimus vesdavo Ž. N., nors klube ji pasirodydavo retai. Per susirinkimus Ž. N. kalbėdavo, kuri merginą ką blogai daro, kad merginos daug geria. Susirinkimus taip pat vesdavo A. A., L. bei kitos dirbančios administratorės. Klube merginos turėdavo ir savo pastovius klientus. Vienas iš pastovių klientų buvo „J.“, jį taip vadino. Jis eidavo su merginomis tik į „jakuzi“ arba į viešbučio kambarį. Su juo eidavo S. ir V. (tomas 2, b.l. 193-195).

Liudytoja U. M. parodė, kad ji dirbo naktiniame klube (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kuris priklausė UAB (duomenys neskelbtini). Į minėtą klubą dirbti pasikvietė klubo direktorius A. A.. Apie tai, kad atėjusi į klubą dirbs kelias valandas ir neteiks seksualinių paslaugų, ji iš karto pasakė klubo direktoriui A. A., kuris su tuo pradžioje sutiko. Atėjus į darbą merginos savo mobiliuosius telefonus pasidėdavo prie baro, nes tokia buvo klube tvarka. Eidavo į sceną šokti paeiliui, eilę susidarydavo pačios šokėjos, bet apie tai viską žinojo administratorė. Be administratorės žinios klube merginos nieko negalėjo daryti, apie viską turėdavo informuoti administratorę. Iš klientų gaudavo arbatpinigių, klientai nupirkdavo kokteilių ar kitokių alkoholinių gėrimų. Klube buvo privatus šokis už užuolaidos, privatus šokis „jakuzi“ kambaryje, taip pat išeidavo merginos su klientais ir iš klubo. Privatus šokis „jakuzi“ kambaryje kainavo nuo 1000 litų už valandą, o pusvalandis nuo 700 litų. Liudytoja U. M. mano, kad tiek „jakuzi“ kambaryje, tiek išėjus su klientais iš klubo, buvo teikiamos seksualinės paslaugos, nes klientai prašydavo ir jos eiti į „jakuzi“ kambarį. Visi gerai žinojo, kad klubas (duomenys neskelbtini) laikosi gerai, jame yra daug klientų, nes klientams suteikiamos visos paslaugos, kokių jie pageidauja. Merginos klube (duomenys neskelbtini) dirbo su slapyvardžiais, jos slapyvardis buvo „S.“. Tuo metu dirbo administratorės L. ir I.. Šokėjos S., S., R., G., A., tikrasis A. vardas I., E., A., R.. Dažniausiai į „jakuzi“ kambarį eidavo S., S., A., R.. Neidavo ji, R. ir G.. Administratorės vadovavo visam klubo darbui. Merginos joms nešdavo gautus pinigus iš klientų, tiek arbatpinigius, tiek pinigus gautus už privačius šokius. Paduodavo tiesiogiai dirbančiai administratorei, arba nešdavo į persirengimo kambarį, pasidėdavo prie savo rūbų ir iš ten administratorės surinkdavo, o darbo nakties pabaigoje administratorė išmokėdavo merginoms atlyginimus už naktį. Nuo arbatpinigių merginoms priklausė 70 procentų, nuo gėrimų – 40 procentų, nuo privataus šokio – 50 procentų nuo sumos. Taip pat reikėjo kaupti rezervą. Vieną kartą per mėnesį pasirašinėjo algalapyje, kuris būdavo padėtas prie baro arba atnešdavo administratorės. Algalapyje nurodyta pinigų suma neatitiko gaunamų pinigų sumos, ji buvo nurodyta žymiai mažesnė. Klubo susirinkimus vesdavo A. A. ir Ž. N., dalyvaudavo ir administratorės bei barmenės. Per susirinkimus tiek Ž. N., tiek A. A. labai šaukdavo, kad merginos per mažai klubui uždirba pinigų, kad mažai šypsosi, kad gauna iš klientų nusiskundimų. Iš klubo ją atleido A. A., kaip liudytoja U. M. suprato, todėl, kad per mažai klubui uždirbdavo, nes neteikė klientams seksualinių paslaugų. Tiek susirinkimo metu, tiek šiaip klube, A. A., Ž. N., L. ir kitos administratorės sakydavo, kad merginos turi sakyti, jog atlyginimą gauna už valandas vieną kartą per mėnesį, kad klube seksualinės paslaugos neteikiamos. Tai kartodavo pastoviai, kviesdavosi A. A. po vieną merginą ir klausinėdavo, ar viską teisingai merginos atsako. Tiek A. A., tiek Ž. N., tiek dirbančios administratorės tikrai žinojo, kad klube buvo teikiamos seksualinės paslaugos, nes patys to reikalavo, tik ne tiesiogiai. Reikalavo daryti tai, ko pageidavo klientas, visada buvo sakoma, kad klientas turi būti patenkintas. Į klubą įėjimas buvo mokamas. Klientus atveždavo taksistai, kuriems klubas už klientų atvežimą mokėjo pinigus, t.y. 150-200 litų. Taksistams mokėjo iš karto, tą pačią naktį grynais pinigais. Administratorės reikalaudavo, kad klientai atsiskaitytų grynais pinigais, vesdavo klientus iki bankomato. Jei klientas nesutikdavo, tik tuomet leisdavo atsiskaityti kortele. T. Š. dirbo vadybininku, klubo susirinkimuose jis dalyvaudavo, bet merginų problemų nespręsdavo. Jis daugiau bendravo su apsaugos darbuotojais. Kartu su kitais apsaugos darbuotojais eidavo į lauką prie viešbučio, kalbindavo žmones, kviesdavo eiti į klubą. Tai yra girdėjusi iš pažįstamų (tomas 3, b.l. 1-3).

Liudytoja O. K. parodė, kad ji nuo 2010 metų gegužės mėnesio, tikslios datos neprisimena, iki 2011 metų gegužės mėnesio pradžios, dirbo UAB (duomenys neskelbtini) priklausančiame naktiniame klube (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), barmene. Įsidarbinant A. A. pasakė, kad minimalus atlyginimas bus mokamas vieną kartą per mėnesį grynais, bet prie jo bus mokami pinigai nuo apyvartos ir bus gaunami arbatpinigiai. Į jos pareigas įėjo darbas prie baro: priimdavo užsakymus gėrimams, paruošdavo kokteilius, nunešdavo klientams ir merginoms. Užsakymus įmušdavo į kasą, bet atsiskaitymų į kasą beveik nemušė, atspausdinus užsakymų čekį, jį paduodavo klientui ir kai klientas sumokėdavo pinigus, juos kartu su užsakymo čekiu pasidėdavo prie kasos. Į kasą nemušti pinigų liepdavo dirbančios administratorės. Per naktį įmušdavo į kasą tik kelis kartus, kad nebūtų taip, jog klubas dirba, o į kasą niekas nemušama. Viskam klube vadovavo dirbanti administratorė, be to, klube būdavo ir pats A. A.. Už įėjimą pinigus iš klientų paimdavo administratorė. Liudytoja O. K. surinktus per naktį pinigus sudėdavo į vieną vietą kartu su užsakymų čekiais, kuriuos darbo nakties pabaigoje atiduodavo dirbančiai administratorei. Atlyginimas O. K. buvo mokamas vieną kartą per mėnesį, ne mažiau 1000 litų, į šį atlyginimą, kaip ji suprato, įėjo ir kažkiek procentų nuo apyvartos. Gautus arbatpinigius dalindavosi su administratore, kur 30 procentų nuo gautų arbatpinigių palikdavo klubui. Algalapiuose sumos buvo nurodytos mažesnės, juose pasirašinėjo vieną kartą per mėnesį, tų pinigų sumų niekas nemokėjo. Tris paskutinius mėnesius dirbo klube šokėja. Šoko scenoje, gaudavo iš klientų arbatpinigių, klientai pirkdavo alkoholinius gėrimus, šoko privatų šokį už užuolaidos, ėjo į „jakuzi“ kambarį su klientais, buvo išėjusi su klientais ir iš klubo. Per tris mėnesius į „jakuzi“ kambarį buvo nuėjusi ne mažiau 10 kartų. Iš jų du kartus yra teikusi seksualines paslaugas. Du kartus ėjo su S., su A., kuri pradžioje dirbo administratore, o vėliau dirbo šokėja. „Jakuzi“ kambaryje su klientu valanda kainavo 1000 litų už vieną merginą. Būdama „jakuzi“ kambaryje kartu su A. darė klientui erotinį masažą, taip tenkindamos kliento lytinę aistrą. Iš klubo su klientu per tą laikotarpį buvo išėjusi ne mažiau 5 kartų, bet išėjusi iš klubo į viešbutį seksualinių paslaugų neteikė. Išėjimas iš klubo buvo vadinamas „privatu“, už valandą klientui reikėjo mokėti 1000 litų. Atlyginimus šokėjoms mokėjo dirbanti administratorė rytais, t.y. darbo nakties pabaigoje. Visus pinigus gautus nakties metu visos merginos nešdavo į persirengimo kambarį, padėdavo prie savo daiktų, tuos pinigus surinkdavo dirbanti administratorė, kuri vėliau atskaičiuodavo klubui procentus, t.y. nuo privataus šokio 50 procentų, nuo arbatpinigių 30 procentų, nuo gėrimų merginoms mokėdavo 40 procentų,- ir viską suskaičiavusios sumokėdavo atlyginimą. Reikėjo kaupti rezervą, kiek procentų buvo atskaičiuojama į rezervą neprisimena. Rezervo buvo sukaupusi 3000 litų, išeinant 1500 litų buvo išmokėti, likusieji liko klubui. Klube buvo teikiamos seksualinės paslaugos, nors akivaizdžiai apie tai niekas nekalbėjo. To reikalavo ir pats savininkas A. A.. Jis per susirinkimus visada būdavo nepatenkintas merginų darbu, sakydavo, kad klientai turi būti patenkinti, o didžioji dauguma klientų tikrai norėjo, kad jiems būtų teikiamos seksualinės paslaugos. O. K. buvo išėjusi su G. ir dviem klientais į viešbutį, prieš tai įspėjusi, kad seksualinių paslaugų neteiks. Klientas norėjo, kad jam būtų suteiktos seksualinės paslaugos, bet ji nesutiko. Už tai A. A. skyrė O. K. 2000 litų baudą, pasakydamas, kad ji nepadarė to, ko norėjo klientas. Apie tai, kad klube buvo teikiamos seksualinės paslaugos, žinojo ir administratorės, nes išeinant iš klubo merginai su klientu, merginai buvo įduodamas klubo telefonas, į kurį paskambindavo administratorė ir pranešdavo, kad laikas, už kurį sumokėjo klientas, baigiasi. Kai pradėjo dirbti, susirinkimuose dalyvaudavo ir A. A. žmona Ž. N., kuri viską apie klubo darbą žinojo, nes per susirinkimus sprendė visas iškilusias problemas, taip pat išsakydavo savo neigiamą nuomonę apie merginų darbą. Ž. N., kaip ir A. A., sakydavo, kad klientai iš klubo turi išeiti be nusiskundimų, patenkinti, taip buvo netiesiogiai sakoma, kad merginos klientams turėjo teikti ir seksualines paslaugas, nes to dažniausiai klientai ir norėjo. Į viešbučius merginas su klientais dažniausiai veždavo T. Š., kuris klube dirbo ir apsaugos darbuotoju, ir A. A. pavaduotoju. O. K. manymu, T. Š. žinojo, kur veža merginas, kadangi visi aiškiai suprato, kad seksualinės paslaugos buvo teikiamos. T. Š. buvo vienas iš vadovaujančių klubui asmenų, todėl jis puikiai žinojo visą klubo veiklą. Kartais merginas su klientais veždavo ir apsaugos darbuotojas A., kurio paprašydavo administratorė tuo atveju, jei nebūdavo T. Š.. O. K. su klientu yra vežęs A. į viešbutį (duomenys neskelbtini), esantį Šaulių gatvėje, bet tada ji seksualinių paslaugų neteikė (tomas 3, b.l. 4-6).

Liudytoja I. R. parodė, kad 2009 m., tikslios datos neprisimena, įsidarbino UAB (duomenys neskelbtini) striptizo klube (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Dėl darbo kalbėjo su direktoriumi A. A., su kuriuo ir aptarė pagrindines darbo sąlygas. A. A. paaiškino, kad kiekviena dirbanti mergina turi surinkti „rezervą“ – 20 procentų suma nuo vakaro surinktos arbatpinigių ir kitų už suteiktas paslaugas gautų pinigų sumos. Ši suma buvo kaupiama tam, kad išlaikyti darbuotojus, be to, kaip apsidraudimas baudoms mokėti. Baudos merginoms būdavo skiriamos už klubo taisyklių pažeidimus. A. A. pasakė, kad merginų darbo užmokestis priklauso nuo suteiktų paslaugų. Klube buvo teikiamos ir seksualinės paslaugos, tačiau, be abejonės, tai buvo neoficialu, direktorius ir administratorės paaiškino, kad merginos turi atsargiai rinktis klientus ir būti atsargios. Jokios prievartos ar skatinimo teikti klientams seksualines paslaugas iš vadovaujančiųjų klubui nebuvo. Darbo sutartį pasirašė arba su A. A., arba su administratore L. D.. Klube administratorėmis dirbo A., I., E.. 2011 m. perėjo dirbti į UAB (duomenys neskelbtini) striptizo klubą (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Vilniaus klube administratorėmis dirbo I., J. ir L.. Abiejų klubų savininkai ir vadovai buvo tie patys, darbo sąlygos, paslaugų įkainiai ir darbo užmokestis buvo analogiški. Klubuose, tiek Klaipėdoje, tiek Vilniuje, šoko striptizą. Datas, kada dirbti, merginos rinkdavosi ir pasiskirstydavo pačios. Be striptizo klube merginos teikdavo šias paslaugas: konsumacija (tai kai klientas pasirenka merginą, su kuria leidžia vakarą klubo patalpose, perka gėrimus sau ir merginai), už kurią merginai klubas mokėdavo nuo 20 iki 50 proc. (priklausė nuo gėrimo kainos) dalį nuo bendros už gėrimus sumokėtos sumos; privatus šokis, kurio kaina ne mažiau kaip 300 Lt 15 minučių, nuo šios sumos 50 proc. tekdavo merginai; už seksualines paslaugas „jakuzi“ ir klientų viešbučių kambariuose buvo mokama ne mažiau 1000 Lt už valandą, nuo šios sumos 50 proc. likdavo merginai. Ir Klaipėdos, ir Vilniaus klubuose buvo po 2 VIP kambarius, kur klientai galėdavo nusivesti pasirinktą merginą. Šiuose kambariuose galėjo būti teikiamos ir seksualinės paslaugos. Šių kambarių nuoma buvo 1000 Lt, o kambarys su pirtimi ir „jakuzi“ – nuo 1500 Lt valandai. Privačių paslaugų metu nebūtinai buvo lytiškai santykiaujama, pagal susitarimą klientai aistrą galėdavo tenkinti liesdami, masturbuodami. Užsakymus priimdavo pačios merginos, kurios bendraudavo su klientais, ir iš anksto aptardavo, kokių paslaugų norės klientas. Užsakymus merginos pasakydavo administratorėms – kuriam laikui, kur išeina ir už kokią sumą. Detaliai paslaugų nurodyti nereikėjo, viena vertus, tai buvo privatu, kita vertus – apie tai kalbėti buvo kaip ir uždrausta, kad neišaiškėtų neteisėta veikla. Klubo administratorės išeinančioms iš klubo merginoms duodavo kontaktinį telefoną, kuriuo mergina pranešdavo, ar pratęsiamas užsakymo laikas ir ar ją reikia parsivežti. Pirminio užsakymo sumą merginos paimdavo iš klientų ir perduodavo administratorei, o jei užsakymo laikas būdavo pratęsiamas, tada mergina paimdavo papildomą užmokestį iš kliento, atveždavo į klubą ir perduodavo administratorei. Iki 2011 m. klientai pinigus už užsakytas paslaugas mokėdavo iš anksto tiesiogiai administratorei. Vėliau tvarka pasikeitė, siekiant užmaskuoti nusikalstamą veiką. Pastaruoju metu, priimant užsakymus, pagal nustatytą tvarką, merginos tik pranešdavo administratorei apie priimtą užsakymą, tačiau pinigus už visas paslaugas laikydavo pas save ir tik po darbo pamainos, ryte atiduodavo administratorei. Ir pačios merginos, ir administratorės fiksuodavo, kokias paslaugas mergina suteikė, būdavo paskaičiuojama ir išmokama procentinė merginos dalis nuo bendros sumos. Ji tiek Klaipėdos, tiek Vilniaus klubuose yra teikusi klientams seksualines paslaugas. Kiekvienas privatus išvykimas ar pasibuvimas su klientu nebūtinai reiškė intymius santykius, tai buvo grynai laisvas pasirinkimas ir susitarimas su klientu. Pasitaikydavo, kad pastovūs klientai, kurių klubai turėjo tikrai daug, klube pareikalaudavo merginos, kuriai tuo metu būdavo išeiginė. Tokiu atveju administratorė skambindavo tai merginai ir tardavosi, ar ši gali atvykti aptarnauti kliento. Tai nebūtinai lietė seksualines paslaugas. Merginos nebuvo įpareigojamos vykti, elgdavosi savo nuožiūra, tačiau klubų administratoriai būdavo suinteresuoti patenkinti kliento reikalavimus ir, aišku, iš to užsidirbti. Klubo vadovybės buvo griežtai uždrausta susitikinėti su klubo klientais už klubo ribų. Intymias paslaugas dirbdama šiuose klubuose klientams suteikė ne mažiau 100 kartų, taigi klientai galėjo sumokėti už teiktas paslaugas ne mažiau 100 000 Lt. Klubas iš minėtų jos suteiktų seksualinio pobūdžio paslaugų uždirbo ne mažiau 50 000 Lt. Per vakarą mergina, aptarnaujanti klientą, didžiąją pinigų sumos dalį galėdavo surinkti iš konsumacijos, šokių ir privačių šokių. Ji klubuose per mėnesį uždirbdavo ne mažiau 15 000 Lt, yra buvę kai keletą mėnesių buvo uždirbusi apie 30 000 Lt. Dėl mokamo darbo užmokesčio nurodo, kad procentinė surinktų pinigų dalis buvo mokama neoficialiai. Darbo sutartyje buvo numatyta, kad gaus minimalų darbo užmokestį. Niekas jokio kito darbo užmokesčio, išskyrus tą, apie kurį paaiškino, nemokėjo. Mėnesio pabaigoje turėdavo pasirašyti darbo užmokesčio žiniaraščiuose, kuriuos paduodavo administratorė. Apytiksliai kartą per mėnesį, paskutiniu metu – porą kartų per mėnesį, direktorius A. A. su savo sugyventine Ž. N. rengdavo darbuotojų susirinkimus, kurių tikslas buvo aptarti klubo reikalus, klientų skaičių, aptarnavimo kokybę, bendravimo problemas, kartais aptardavo ir kaip užmaskuoti neteisėtai teikiamas seksualines paslaugas. Susirinkimų esmė buvo skatinti merginas gerinti teikiamas paslaugas, pritraukti kuo daugiau klientų ir gauti daugiau pajamų. Prašymą atleisti iš darbo UAB (duomenys neskelbtini) parašė 2013 m. gegužę. Tai dienai klubo „rezerve“ sukaupta pinigų suma buvo 4000 Lt, kurių jai niekas negrąžino. Klubuose jos slapyvardis buvo „V.“. Po to, kai policijos pareigūnai sulaikė klubų direktorių ir administratores, Vilniaus administratorės I. ir J. organizavo visų Vilniaus klube dirbusių merginų susirinkimą Vilniaus Vingio parke, kurio metu pastarosios klausinėjo, ko merginų klausė policija, kokius jos davė parodymus, kokie daiktai buvo paimti ir grąžinti, be to, liepė neigti apie klubo merginų teikiamas privačias paslaugas, arbatpinigius, darbo užmokestį (tomas 3, b.l. 13-16).

Liudytoja M. B. parodė, kad nuo 2010 metų gegužės 7 d. dirbo UAB (duomenys neskelbtini), vėliau buvo pakeistas uždaros akcinės bendrovės pavadinimas į UAB (duomenys neskelbtini). Dirbo naktiniame klube (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), šokėja. Šoko klube scenoje, kaip šokėja, kadangi reikėjo užsidirbti pinigų. Klube buvo ir privatus šokis už užuolaidos, privatus šokis „jakuzi“ kambaryje, bei galima buvo išeiti su klientu iš klubo, tai buvo vadinama taip pat privačiu šokiu. Jos slapyvardis buvo „R.“. Tuo pačiu metu klube dirbo merginos, kurių slapyvardžiai buvo: G., S., R., J., E., S., D., E., S., A., H., administratorės buvo L., I., E., barmenės I., L., E., kuri vėliau buvo administratorė. Dalis merginų klube tik šoko scenoje, o kita dalis merginų ėjo tiek į „jakuzi“ kambarį, tiek su klientais iš klubo. Dažniausiai iš klubo ėjo J.. Ji taip pat išeidavo su klientais tiek į „jakuzi“ kambarį, tiek iš klubo į (duomenys neskelbtini) viešbutį, tik pasirinkdavo su kuo norėdavo eiti. Pradžioje seksualinių paslaugų neteikė. Kadangi šokėja J. visada eidavo su visais klientais iš klubo ir į „jakuzi“ kambarį, kitos merginos sąžiningai neturėjo galimybės užsidirbti pinigų, nes dauguma klientų tikėjosi, kad jiems bus suteiktos seksualinės paslaugos. Šį klausimą buvo iškėlusi ir per susirinkimą, kuriame dalyvavo pats A. A. ir administratorės. Ar dalyvavo Ž. N. neprisimena. Šį klausimą kėlė po to, kai ji sėdėjo su J. su dviem klientais, ji sakė, kad seksualinių paslaugų neteikia, o tuo tarpu J. sutiko su kitu klientu eiti į viešbutį ir teikti jam seksualines paslaugas. Tarpusavyje klientai pasikalbėjo ir jos klientas paklausęs kodėl viena už tuos pačius pinigus teikia seksualines paslaugas, o ji ne, pasitraukė. Tokiu būdu ji prarado galimybę užsidirbti pinigų. Po to, norėdama užsidirbti daugiau pinigų ir būdama išgėrusi, ėjo su jai patikusiais klientais į „jakuzi“ kambarį, kur teikė seksualines paslaugas, lytiškai su klientais nesantykiaudavo, tiesiog jei klientas patikdavo patenkindavo jo aistrą. Taip pat, su patikusiais klientais eidavo ir į viešbutį, kur dažniausiai stengdavosi bendrauti su klientu ir išgerti, bet esant reikalui kaip ir „jakuzi“ kambaryje teikdavo ir seksualines paslaugas. Su vienu klientu buvo išėjusi į viešbutį ir prabuvo tris paras. Viena valanda kainavo klientui 1000 litų. Šis klientas klube mokėjo kreditine kortele. Už tris dienas užsidirbo apie 30 000 litų, tiek pat pinigų uždirbo ir klubas. Ji, dirbdama UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini), seksualines paslaugas yra teikusi daugiau nei 20 kartų. Šokant scenoje gaudavo arbatpinigių iš klientų, privatus šokis už užuolaidos kainavo nuo 400 litų, galėjo pati mergina susitarti, su klientu ir dėl didesnės pinigų sumos, „jakuzi“ ir išėjimas iš klubo kainavo valanda laiko 1000 litų ir daugiau, o pusvalandis nuo 800 litų ir daugiau. Už privačius šokius pinigus paduodavo klientai šokėjoms, kurios pinigus nunešdavo į persirengimo kambarį, padėdavo prie savo daiktų, pasižymėdavo už ką gavo. Priklausomai nuo to, buvo mokamas atlyginimas už naktį. Užrašų ji neturi, nes rašydavo ant servetėlės, kurią iš karto išmesdavo. Nuo arbatpinigių priklausė 70 procentų, nuo privataus šokio 50 procentų, nuo gėrimų 40 procentų. Nuo surinktų per naktį pinigų atskaičiuodavo 20 procentų rezervui, t.y. 4000 litų, tokią sumą buvo būtina kaupti visoms šokėjoms. Merginų suneštus pinigus į persirengimo kambarį surinkdavo tą naktį dirbanti administratorė ir visoms priklausomai nuo kiekvienos merginos atneštos sumos atskaičiuodavo aukščiau nurodytus procentus, bei išmokėdavo atlyginimus. Pinigai buvo susukami į popieriaus lapelius, ant kurių buvo užrašomas slapyvardis, ir už kokią dieną yra mokami pinigai. Vieną kartą per mėnesį administratorės duodavo pasirašyti algalapyje. Algalapyje buvo nurodyta didžiausia jos gaunama suma 600 litų. Tie pinigai mokami nebuvo. Ji dirbo apie 12 naktų per mėnesį, užsidirbdavo ne mažiau 6000 litų, o vidutiniškai užsidirbdavo per mėnesį 10 000 litų. Rezervą - 4000 litų, buvo sukaupusi, kai išėjo iš darbo, 2000 litų rezervo pinigų grąžino, likusių negrąžino. Pinigines baudas skirdavo visos administratorės. Baudos buvo skiriamos už pavėlavimą į darbą, už necenzūrinių žodžių pavartojimą administratorių atžvilgiu. Baudos buvo skiriamos taip, kad tiesiog iš pinigų sumos, kurias turi sumokėti administratorės, atskaičiuodavo administratorės nuo 50 iki 1500 litų. Ji yra gavusi daug baudų, baudas jai skyrė administratorė I. ir kitos administratorės. Klubas toks pats yra tiek Klaipėdoje, tiek Vilniuje. Vilniuje klubą atidarė vėliau. Vilniuje jai taip pat teko dirbti apie du mėnesius, jame tvarka ta pati. Šokėjoms atlyginimai mokami tokia pačia tvarka. Tos pačios merginos dirba tiek Klaipėdos klube, tiek Vilniaus klube. Klubams tiek Vilniuje, tiek Klaipėdoje vadovauja administratorės ir A. A. su Ž. N.. Visada visus reikalus tvarkė administratorės, o į susirinkimus atvažiuodavo ir Ž. N., kuri kartu su A. A. vedė susirinkimus. Susirinkimo metu Ž. N. sakė, kad visos yra stebimos, parodė net Ingos kliento nuotrauką. Tiek Vilniuje, tiek Klaipėdoje išėjus merginai su klientu iš klubo, administratorė įduodavo klubo telefoną ir besibaigiant laikui, už kurį sumokėjo klientas, dirbanti administratorė paskambindavo ir pasakydavo, kad laikas baigiasi, reikia grįžti į klubą. Telefonu buvimo su klientu laiką buvo galima prasitęsti, apie tai informuojant administratorę, bet už papildomą laiką reikėjo į klubą atnešti gautus iš kliento pinigus (tomas 3, b.l. 46-48).

Liudytoja D. T. parodė, kad apie tris metus laiko dirbo naktiniame klube (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), striptizo šokėja. Buvo įdarbinta barmene, bet dirba šokėjos darbą. Visus tris metus klube tvarka buvo ta pati. Atėjus į darbą, merginos- šokėjos persirengdavo, pasidažydavo, savo mobiliuosius telefonus padėdavo prie baro ir laukdavo klientų. Atėjus klientui reikdavo šokti salėje, šokdavo paeiliui, reikėdavo bendrauti su klientu, jį kalbinti. Įėjimas į klubą buvo ir yra mokamas – 100 litų. Klube buvo šokami privatūs šokiai už užuolaidos, privatus šokis Jakuzi kambaryje ir galima buvo išeiti iš klubo su klientu. Šokant scenoje gaudavo arbatpinigius, jei klientas norėdavo privataus šokio už užuolaidos, tai viena daina kainavo 100 litų. Dažniausiai būdavo trys dainos, todėl kainuodavo 300 litų. Jakuzi kambaryje viena valanda kainavo ne mažiau 1000 litų, išėjimas su klientu iš viešbučio, viena valanda kainavo taip pat 1000 litų. Dėl pinigų tardavosi pačios merginos, todėl galima buvo paprašyti iš kliento ir daugiau, bet ne mažiau nustatytos kainos. Gautus arbatpinigius ir pinigus už privačius šokius nunešdavo ir padėdavo prie savo daiktų į persirengimo kambarį, pasižymėdavo kiek ir už ką gavo. Tuos pinigus surinkdavo dirbanti administratorė. Administratorė lapelyje atžymėdavo, kad tuos pinigus paima. Jų atžymėjimas buvo tai tiesiog parašytas brūkšnelis, arba apibraukta suma. Apie tai, kur šokėjos eidavo ar į Jakuzi kambarį, ar iš klubo visada turėdavo informuoti administratorę, savavališkai to daryti negalėjo. Išeinant iš klubo su klientu, merginai buvo duodamas klubo mobilusis telefonas, į kurį baigiantis laikui paskambindavo administratorė ir pranešdavo už kiek laiko mergina turi sugrįžti į klubą. Buvo galima prasitęsti laiką su klientu, bet reikėdavo informuoti administratorę ir už papildomą laiką atnešti ir perduoti administratorei pinigus. Darbo pabaigoje administratorė suskaičiuodavo visų merginų suneštus pinigus, suskaičiuodavo kiekvienos šokėjos atlyginimą, pagal tai, kiek kiekviena mergina užsidirbo. Nuo arbatpinigių šokėjoms buvo mokama 70 procentų, nuo privataus šokio 50 procentų, nuo gėrimų, kuriuos pirkdavo klientai – 40 procentų. Likusieji procentai likdavo klubui. Atlyginimus už kiekvieną naktį mokėjo iš karto, pasibaigus darbo nakčiai, o vėliau pradėjo mokėti kitos darbo dienos pradžioje grynais, niekur pasirašyti nereikėdavo. Pinigai buvo susukti į popieriaus lapelį, ant jo buvo užrašyta merginų slapyvardžiai ir data už kokią dieną pinigai yra mokami. Jokių užrašų, susijusių su gautais pinigais neturi, rašydavo tik ant paprastų popieriukų, kurių nekaupė. Jos slapyvardis buvo S.. Klube, „jakuzi“ kambaryje, ir už klubo ribų klientams buvo teikiamos seksualinės paslaugos. Apie tai, kad seksualinės paslaugos buvo teikiamos Jakuzi kambaryje ji yra girdėjusi. Pati seksualinių paslaugų neteikė. Už klubo ribų būdavo taip pat įvairus bendravimas, yra teikusi ir seksualines paslaugas. Turi ir pastovius klientus, kurie ateina į klubą ir nori praleisti laiką būtent su jomis. Klubo administracija žinojo, kad merginos teikia seksualines paslaugas. A. A. sakydavo, kad klube tokių paslaugų teikti negalima, bet iš klubo su klientais išeiti nedraudė. Vidutiniškai uždirbdavo per mėnesį 5000-6000 litų, ir tikrai ne mažiau 2000 litų. Per mėnesį visada administratorė atnešdavo pasirašyti algalapį, kuriame buvo nurodyta 600-700 litų. Rezervą sukaupė 4000 litų. Toks buvo administracijos reikalavimas. Rezervą kaupė iš tų pačių surinktų pinigų už privačius šokius, už gėrimus. Griežtai buvo draudžiama bendrauti su klientais už klubo ribų. Dėl bendravimo už klubo ribų su klientu atleido šokėją Ingą. Buvo suorganizuotas susirinkimas, kurį vedė direktorius A. A., jo žmona Ž. N.. Per susirinkimą buvo viešai išsakyta ta informacija. Buvo suorganizuotas skandalingas susirinkimas, kad visos suprastumėm, kad taip elgtis negalima. Ž. N. atvažiuodavo į klubą retai, ji dažniausiai spręsdavo buitinius merginų konfliktus. Klube buvo ir piniginių baudų sistema, jas skirdavo administratorės dažniausiai už pavėlavimą. Vilniaus klube (duomenys neskelbtini) yra dirbusi gal kokias 4 naktis, kai tik klubas atsidarė ir nebuvo kam dirbti. Vilniaus klube, kaip ir Klaipėdoje yra viskas taip pat, tas pats direktorius, taip pat buvo mokami šokėjoms ir pinigai. Žino, kad klube dirba apsaugos darbuotojai, bet su jais šokėjoms nebuvo galima kontaktuoti. Jei mergina kur nors važiuodavo, tai apsaugos darbuotojas ją nuveždavo, ar parveždavo (tomas 3, b.l. 22-24).

Liudytoja M. J. parodė, kad ji dirbo UAB (duomenys neskelbtini), nuo pat įmonės įsikūrimo, o po to, UAB (duomenys neskelbtini) buvo pervadinta į UAB (duomenys neskelbtini), t.y. tame pačiame naktiniame klube (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), choreografe. Pati taip pat šoko. Dauguma merginų pasivadinusios slapyvardžiais, jos slapyvardis yra S.. Dažniausiai klube dirba viena administratorė ir viena barmenė. Paskutiniu metu dirbo administratorės L., E., I.. L. daugiau važinėjo į Vilnių. Klube šokėjos šokdavo scenoje, gaudavo arbatpinigius, būdavo privatus šokis už užuolaidos, privatus šokis „jakuzi“ kambaryje, ir išėjimas iš klubo su klientu. Privatus šokis „jakuzi“ kambaryje ir išėjimas iš klubo buvo pačių merginų su klientu susitarimo reikalas, bet ne mažiau už valandą nei 1000 litų. Ji pati šoko privatų šokį už užuolaidos, buvo su klientu Jakuzi kambaryje, buvo išėjusi su klientu ir iš klubo. Kelis kartus viešbutyje teikė seksualines paslaugas, nes patiko klientas. Išeinant iš klubo, administratorė įduodavo klubo telefoną ir laikui baigiantis, kuris buvo sutartas su klientu, administratorė paskambindavo ir apie tai pranešdavo. Laiką galima buvo ir prasitęsti. Gavusi pinigus tiek už privatų šokį už užuolaidos, tiek už kitus privačius šokius, tiek už išėjimą iš klubo, paduodavo administratorei, arba padėdavo persirengimo kambaryje prie savo daiktų, vėliau minėtus pinigus paimdavo dirbanti administratorė. Nuo sumos, gautos už privačius šokius, mokėjo 50 procentų, nuo gėrimų - 40 procentų, nuo arbatpinigių 70 procentų, likusieji likdavo klubui. Pradėjusi dirbti UAB (duomenys neskelbtini) turėjo sukaupti rezervą iki 2000 litų, nes toks buvo reikalavimas. Vidutiniškai dirbdama UAB (duomenys neskelbtini) per mėnesį uždirbdavo 4000-5000 litų. Į šią sumą įeina visi pinigai, kuriuos ji gaudavo. Atlyginimo gaudavo tiek, kiek pati užsidirbdavo. Pinigus mokėjo administratorės grynais. Vieną kartą per mėnesį reikėjo pasirašyti algalapį, kuriame buvo nurodyta oficialus atlyginimas t.y. 700-800 litų, kurių niekas nemokėjo. Klube vienas iš reikalavimų yra nesusitikinėti su klientais už klubo ribų. Per kiekvieną klubo darbuotojų susirinkimą, kurį vesdavo administratorės, pats direktorius A. A. ir retai kada Ž. N., buvo akcentuojama, kad negalima susitikti su klientais už klubo ribų (tomas 3, b.l. 43-45).

Liudytoja G. K. parodė, kad nuo 2012 m. vasaros pradžios pradėjo dirbti UAB (duomenys neskelbtini) priklausančiame naktiniame klube (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), šokėja. Klube už privatų šokį klientai mokėjo nuo 200 iki 400 litų. Kainą nustatydavo pati šokėja. Visus gautus pinigus iš šokėjų paimdavo klubo administratorė. Jai buvo mokama tik procentinė dalis nuo tos sumos, likusieji likdavo klubui. Už privatų šokį šokėjoms buvo mokama 50 procentų, arbatpinigių -70 procentų, nuo gėrimų 40 procentų. Nuo 2012m vasaros pradžios iki 2013 metų balandžio 30 d. gavo ne mažiau kaip 22 000 litų pajamų. Vieną kartą per mėnesį klubo administratorė I. arba L. duodavo pasirašyti algalapį, kuriame nurodyta buvo atlyginimo suma 800-900 litų, tačiau šių pinigų niekas nemokėjo. Apie tai, kad merginos klientams teikia seksualines paslaugas ir taip gali daugiau užsidirbti pinigų ji sužinojo iš A., dar prieš įsidarbinant. Klube šios paslaugos buvo užvardintos kaip „jakuzi“. Vienos valandos kaina buvo 1000 litų. Be to klientai galėdavo išsivesti merginas iš klubo į viešbutį. Ji du kartus teikė seksualines paslaugas, lytiškai santykiavo su klientais „jakuzi“ kambaryje. Klubo vadovas buvo A. A.. Jis su Ž. N. vesdavo klube susirinkimus (tomas 3, b.l. 39-42).

Liudytoja S. N. parodė, kad 2012 metų vasarą ieškojo darbo, o darbą klube (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), pasiūlė D. J. D., kurios slapyvardis buvo L.. Liudytojos S. N. slapyvardis buvo E.. Atvažiavusi į klubą susitiko su administratore L.. Pradžioje stebėjo klubo darbą, po ko 2012-07-19 įsidarbino. Pradžioje, klube dirbo administratorės I. ir L., po to paaukštinta pareigose buvo E.. Klube buvo šokamas striptizas, klientai duodavo šokėjoms arbatpinigių, iš kurių 70 procentų buvo atiduodama šokėjoms, 30 procentų likdavo klubui. Buvo privatus šokis už užuolaidos, dėl kurio kainos su klientu sutardavo pati šokėja. Liudytoja S. N. mažiau kaip už 150 litų nešokdavo, daugiausiai yra gavusi 600 litų. Jei klientas nupirkdavo gėrimų, tai nuo išleistos už gėrimus klubui sumos gaudavo 40 procentų. Gautus iš klientų pinigus nešė į persirengimo kambarį, padėdavo prie savo daiktų, užsirašydavo kokią sumą ir už ką gavo. Tuos pinigus surinkdavo dirbančios administratorės. Buvo ir tokių atvejų, kai pinigus iš karto paduodavo administratorei. Atlyginimus mokėjo už kiekvieną pradirbtą naktį administratorė, prieš tai atskaičiavusi minėtus procentus klubui. Už gautus pinigus niekur pasirašyti nereikėjo. Įprastai per vakarą uždirbdavo ne mažiau 800 litų. Vasaros metu per mėnesį uždirbdavo ne mažiau 4000 litų. Dirbdama tik savaitgaliais uždirbdavo per mėnesį ne mažiau 2000 litų. Pradėjusi dirbti klube iš pačių šokėjų sužinojo, kad merginos, gaudamos iš klientų pinigus, teikia jiems seksualines paslaugas. Valanda praleista intymiai bendraujant su klientu kainavo 1000 litų. Teikti klientui seksualines paslaugas buvo galima pačiame klube „jakuzi“ kambaryje arba išeinant su klientu į (duomenys neskelbtini) viešbutį. Viską kontroliavo dirbanti administratorė, kuri žinojo, kuriam laikui šokėja išeina su klientui, ir besibaigiant nurodytam laikui administratorė paskambindavo ir pranešdavo. Laiką, leidžiamą su klientu, buvo galima prasitęsti telefonu. Būdavo ir tokių atvejų, kai klientas lytiniams santykiams pasiimdavo ne vieną merginą, o kelias. Už kiekvieną merginą už valandą mokėjo po 1000 litų. Pinigus, gautus už lytinius santykius, merginos atiduodavo administratorei, kuri atskaičiuodavo 50 procentų merginai, likusieji likdavo klubui. Apie tai, kad klube teikiamos seksualinės paslaugos, jai pasakė ir pati administratorė L., nors apie tai pasakojo ir L.. Lytiškai santykiauti su klientais niekas nevertė, S. N. pati taip nusprendė, nes norėjo daugiau užsidirbti pinigų. Rūbais ir apsaugos priemonėmis rūpinosi pačios. Periodiškai klube buvo rengiami susirinkimai, kuriuos vesdavo direktorius A. A. su Ž. N.. Per susirinkimus buvo sakoma, kad merginos prastai dirba, blogai šoka, per mažai į klubą ateina klientų. A. A. ir Ž. N. žinojo, kas klube vyksta. Apie klube buvusią „baudų“ sistemą sužinojo iš šokėjų. Baudos dažniausiai buvo skiriamos už tai, kad pasibaigus laikui merginos dar pabūdavo su klientu „jakuzi‘ kambaryje ar viešbutyje. S. N. baudų nėra gavusi. Dirbdama klube gyvendavo (duomenys neskelbtini) viešbutyje, už parą mokėjo po 15 litų administratorei. Buvo užsivedusi sąsiuvinį, kurį laikė namuose Kelmėje. Sąsiuvinyje žymėjo datas, pinigų sumas bei už kokias paslaugas jas gaudavo iš klientų. Sulaikymo metu rastas lapelis, kuriame nurodytos pinigų sumos 50 Lt, 200 Lt, 40 Lt, 30 Lt. Šias pinigų sumas S. N. buvo gavusi sulaikymo vakarą iš klientų, užbrauktas brūkšnys reiškia, kad administratorė E. tuos pinigus, t.y. 290 litų, buvo paėmusi iki ateinant pareigūnams. 30 Lt dar buvo nepaimti, jie buvo rasti jos kosmetinėje, prie minėto lapelio. Taip pat ant lapelio buvo parašyta kiek kokteilių ji išgėrė iki sulaikymo, t.y. 6 kokteiliai po 160 litų. Seksualines paslaugas klube teikė ne mažiau 10 kartų. Yra teikusi seksualines paslaugas kartu su D. J. D.. S. N. seksualines paslaugas teikė tik lytiškai santykiaudama, o D. J. D. seksualines paslaugas teikia tiek lytiškai santykiaudama, tiek oraliniu būdu. Yra mačiusi, kaip seksualines paslaugas klube teikė R.. Apie tai, kad klube buvo teikiamos seksualinės paslaugos, administratorės žinojo. Jos prieš išeinant duodavo klubo mobilų telefoną. Klientas turėjo prieš tai susimokėti, kitaip neišleisdavo, kontroliavo buvimo su klientu laiką. Be to, administratorės siūlydavo eiti su klientu į viešbutį, pasakydamos „pati žinai ko“. Prievartos nebuvo, bet jos tikrai viską žinojo. Administratorės sakydavo, kad geriau būtų, jei klube, „jakuzi“ kambaryje, seksualinės paslaugos nebūtų teikiamos. Geriau su klientais išeiti į viešbutį. Tai sakydavo ne tiesiogiai, bet suprantamai. Pats direktorius A. A. per susirinkimus sakydavo, kad seksualinių paslaugų klube teikti negalima, bet „jūs juk galite išeiti prie jūros ir panašiai“. Jei su klientais reikėdavo važiuoti į kitus viešbučius, veždavo apsaugos darbuotojas. S. N. ne mažiau dviejų kartų yra vežęs T. Š.. Nurodymą vežti ją su klientu T. Š. gaudavo iš administratorės. Mano, kad T. Š. suprato, kur jis S. N. su klientu vežė, bet vežant prie kliento niekada nieko neklausinėjo (tomas 4, b.l. 28-30).

Liudytoja J. K.-P. parodė, kad buvo apklausta liudytoja, tačiau nori savo parodymus patikslinti ir papildyti. Po to, kai policijos pareigūnai apsilankė striptizo klube, kuriame ji dirbo, ir ji buvo iškviesta apklausai, patyrė stresą, buvo išsigandusi, todėl davė iš esmės neteisingus parodymus. Papildomos apklausos metu parodė, kad nuo 2009 m., tiksliau datos neprisimena, įsidarbino UAB (duomenys neskelbtini) striptizo klube (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Klubui (duomenys neskelbtini) oficialiai vadovavo A. A., tačiau dėl darbo kalbėjo su T. Š.. Su pastaruoju aptarė pagrindines darbo sąlygas. Klaipėdos klube administratorėmis dirbo L., kitų nepamena. Prieš pradedant dirbti niekas iš savininkų ar vadovų neaiškino apie klube teikiamas seksualines paslaugas, tai ji žinojo iš klube dirbusių merginų. Liudytoja J. K.-P. žinojo, kad privačių paslaugų metu, kliento pageidavimu, galima teikti seksualines paslaugas. Be abejo, tai buvo didesni pinigai, tačiau jokios prievartos nebuvo. Darbo sutartyje buvo nurodyta, kad ji dirbs šokėja už minimalų darbo užmokestį. Padirbo apie 3 savaites, po ko išėjo savo noru. Nuo 2011 m. gruodžio perėjo dirbti į UAB (duomenys neskelbtini) striptizo klubą (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Vilniaus klube administratorėmis dirbo I. (tai A. A. sugyventinės Ž. N. draugė), J. ir L.. Ž. N. vadovaudavo tam tikroms klubo darbo sritims – pavyzdžiui vesdavo darbuotojų susirinkimus. Ž. N. buvo valdinga moteris, jos visi klausydavo. Abiejų klubų savininkai ir vadovai buvo tie patys, darbo sąlygos, paslaugų įkainiai ir darbo užmokestis buvo analogiški. Dar prieš įsidarbinant žinojo, kad merginų darbo užmokestis priklauso nuo suteiktų paslaugų. Klube buvo teikiamos ir seksualinės paslaugos, tačiau, be abejonės, tai buvo neoficialu, slepiama, garsiai apie tai nebuvo kalbama. Jokios prievartos ar skatinimo teikti klientams seksualines paslaugas iš vadovaujančiųjų klubui nebuvo, tačiau jie kontroliuodavo kuri mergina kokias maždaug paslaugas klientams teikė. Abiejuose klubuose tiek Klaipėdoje, tiek Vilniuje šoko striptizą, bei teikė kitas paslaugas, dirbo laisvu grafiku, privalomos buvo 3 naktys per savaitę, kai dirbdavo nuo 20 val. iki 7 val., o vasaros sezono metu nuo 22 val. iki 6 val. Vėliau darbo grafikas buvo pakeistas į slenkantį – 3 naktis dirbi, 3 laisvos. Klube merginos teikdavo šias paslaugas: striptizas – jo metu gauti arbatpinigiai buvo dalinami 70 proc. merginai, 30 proc. klubui; konsumacija (kai klientas pasirenka merginą, su kuria leidžia vakarą klubo patalpose, perka gėrimus sau ir merginai) už kurią merginai klubas mokėdavo 40 proc. dalį nuo bendros už gėrimus sumokėtos sumos; privatus šokis, kurio kaina ne mažiau kaip 300 Lt 15 minučių, nuo šios sumos 50 proc. tekdavo merginai; už seksualines paslaugas „jakuzi“ buvo mokama ne mažiau 1000 Lt ir klientų viešbučių kambariuose - ne mažiau 1500 Lt už valandą, nuo šios sumos 50 proc. likdavo merginai. Ir Klaipėdos, ir Vilniaus klubuose buvo po 2 VIP kambarius, kur klientai galėdavo nusivesti pasirinktą merginą. Šiuose kambariuose galėjo būti teikiamos ir seksualinės paslaugos. Šių kambarių nuoma buvo 1000 Lt, o kambarys su pirtimi ir „jakuzi“ – nuo 1500 Lt valandai. Privačių paslaugų metu nebūtinai buvo lytiškai santykiaujama, pagal susitarimą klientai aistrą galėdavo tenkinti liesdami, masturbuodami. Klubo politika buvo tokia, kad dirbanti mergina turi kuo ilgiau pratempti laiką, kad klientas užsakytų kuo daugiau gėrimų. Užsakymus priimdavo pačios merginos, kurios bendraudavo su klientais ir iš anksto aptardavo kokių paslaugų norės klientas. Užsakymus merginos pasakydavo administratorei - kuriam laikui, kur išeina ir už kokią sumą. Detaliai paslaugų nurodyti nereikėjo, apie tai kalbėti buvo kaip ir uždrausta, kad neišaiškėtų neteisėta veikla. Klubo administratorės išeinančioms iš klubo merginoms duodavo kontaktinį telefoną, kuriuo mergina pranešdavo, ar pratęsiamas užsakymo laikas ir ar reikia parsivežti merginą. Pirminio užsakymo sumą merginos paimdavo iš klientų ir perduodavo administratorei, o jei užsakymo laikas būdavo pratęsiamas, tada mergina paimdavo papildomą užmokestį iš kliento ir atveždavo į klubą ir perduodavo administratorei. Jai ir Klaipėdos, ir Vilniaus klubuose yra tekę teikti klientams seksualines paslaugas. Nei konkrečių datų, nei skaičiaus suteiktų paslaugų neprisimena. Kiekvienas privatus išvykimas ar pasibuvimas su klientu nebūtinai reiškė intymius santykius, tai buvo jos laisvas pasirinkimas ir susitarimas su klientu. Mano, kad intymias paslaugas dirbdama šiuose klubuose suteikė klientams ne mažiau 30 kartų, taigi klientai galėjo sumokėti už teiktas paslaugas ne mažiau 30 000 Lt, taigi klubas iš minėtų jos suteiktų seksualinio pobūdžio paslaugų uždirbo ne mažiau 15 000 Lt. Klubuose per mėnesį uždirbdavo ne mažiau 10 000 Lt, yra buvę kad vieną mėnesį buvo uždirbusi apie 40 000 Lt. Kiekviena dirbanti mergina turėdavo klube surinkti „rezervą“ – 20 procentų sumą nuo vakaro surinktos arbatpinigių ir kitų už suteiktas paslaugas gautų pinigų sumos, kaip aiškino direktorius, ši suma buvo kaupiama tam, kad išlaikyti darbuotojus, be to kaip apsidraudimas baudoms mokėti. Baudos merginoms būdavo skiriamos už klubo taisyklių pažeidimus. Yra gavusi kelias baudas – jas skyrė tik I., už išvaizdą, už miegojimą darbe, baudos buvo nuo 100 iki 500 Lt dydžio. Niekas jokio kito darbo užmokesčio, išskyrus tą, apie kurį daviau paaiškino, nemokėjo, tačiau mėnesio pabaigoje turėdavo pasirašyti darbo užmokesčio žiniaraščiuose, kuriuos paduodavo administratorė. Taip pat pasitaikydavo, kad pastovūs klientai (tokių klubai turėjo tikrai daug), klube pareikalaudavo merginos, kuriai tuo metu būdavo išeiginė. Tokiu atveju administratorė skambindavo tai merginai ir tardavosi dėl atvykimo aptarnauti kliento. Tai nebūtinai lietė seksualines paslaugas. Merginos nebuvo įpareigojamos vykti, elgdavosi savo nuožiūra, tačiau klubų administratoriai būdavo suinteresuoti patenkinti kliento reikalavimus ir, aišku, iš to užsidirbti. Klubo vadovybės buvo griežtai uždrausta susitikinėti su klubo klientais už klubo ribų. Kartą per mėnesį, paskutiniu metu – porą kartų per mėnesį direktorius A. A., kartais su savo sugyventine Ž. N. rengdavo darbuotojų susirinkimus, kurių tikslas buvo aptarti klubo reikalus, klientų skaičių, aptarnavimo kokybę, bendravimo problemas, kartais aptardavo ir kaip užmaskuoti neteisėtai teikiamas seksualines paslaugas. Susirinkimų esmė buvo skatinti merginas gerinti teikiamas paslaugas, pritraukti kuo daugiau klientų ir gauti daugiau pajamų. Klubuose jos slapyvardis buvo „T.“. Po to, kai policijos pareigūnai sulaikė klubų direktorių ir administratores, Vilniaus administratorės I. ir J. organizavo visų Vilniaus klube dirbusių merginų susirinkimą Vilniaus Vingio parke, kurio metu pastarosios klausinėjo ko merginų klausė policija, kokius jos davė parodymus, kokie daiktai buvo paimti ir grąžinti, be to, apie klubo merginų teikiamas privačias paslaugas mokė sakyti, kad kliento užmokestis pilnai yra merginų arbatpinigiai (tomas 3, b.l. 31-33, 34-38).

Liudytoja D. L. parodė, kad nuo 2011-12-22 iki 2012-06-09 dirbo šokėja naktiniuose klubuose (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje ir Vilniuje. UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) dirbo tuo pačiu laikotarpiu. Kai dirbo Klaipėdoje gyveno (duomenys neskelbtini) viešbutyje, mokėjo už parą 15 litų, kadangi pats klubas buvo sudaręs su klubu sutartį. Įdarbino ją administratorė L.. Įsidarbinant pasirašė darbo sutartį, kurioje buvo nurodytas jos valandinis atlyginimas, nors įsidarbinant žinojo iš administratorių, kad gaus atlygino tiek, kiek pati užsidirbs. Liepdavo administratorės sakyti, kad atlyginimas mokamas vieną kartą per mėnesį, nedidelės pinigų sumos, klube seksualinės paslaugos neteikiamos. Dažnai administratorės egzaminuodavo žodžiu ar tikrai žino ką pasakyti, jei klaustų iš mokesčių inspekcijos ar kiti pareigūnai. Dirbo tris, keturias naktis per savaitę, per mėnesį ne mažiau nei 12–16 naktų. Darbo laikas klube buvo nuo 20 val. iki 7 val. ryto. Vilniaus klubo darbas visiškai nesiskyrė nuo Klaipėdos klubo darbo, nes buvo abiejų klubų vienas ir tas pats savininkas. Atėjus į darbą reikėjo persirengti, ir laukti klube klientų. Atėjus klientams reikėjo paeiliui eiti šokti ant scenos. Šokio metu nusirengdavo, likdavo tik su kelnaitėmis. Po šokio eidavo prie klientų prašyti arbatpinigių. Arbatpinigių prašydavo atsisėdant klientui ant kelių, arba šalia. Seksualines paslaugas suteikė vieną kartą, su klientu buvo išėjusi į (duomenys neskelbtini) viešbutį, kuriame klientas tuo metu gyveno. Su klientu lytiškai santykiavo, prabuvo valandą laiko. Prieš tai buvo vieną kartą su klientu išėjusi į viešbutį, bet klientui iš karto buvo pasakiusi, kad seksualinių paslaugų neteiks. Viešbučio kambaryje klientas pareikalavo, kad ji teiktų seksualines paslaugas, bet jai nesutikus, klientas ją išvarė. Sugrįžus į klubą buvo stipriai išbarta dirbančios administratorės. Iš administratorės išsakytų priekaištų suprato, kad jei jau išėjo su klientu tai privalėjo ir teikti jam seksualines paslaugas, nes tas klientas sumokėjo 1000 litų. Klubuose, tiek Vilniuje, tiek Klaipėdoje, buvo teikiamos seksualinės paslaugos, nes tai sakydavo ir patys klientai ir pati suprato, kad merginos, kurios ėjo į „jakuzi“ ir į viešbučius, seksualines paslaugas teikė. Administratorės priėjusios prie merginų sakydavo „Atėjo vaikinukas nori, kad jam būtų suteiktos seksualinės paslaugos, kuri norite eiti“. Už privatų šokį už užuolaidos klientas mokėdavo ne mažiau trijų šimtų litų, pati mergina galėjo tą sumą pasididinti. Jei mergina eidavo su klientu į „jakuzi“ kambarį ar išeidavo iš klubo, tuomet klientui valanda kainuodavo ne mažiau 1000 litų, šią sumą merginos taip pat galėjo pasididinti, jei tik klientas sutikdavo. Į „jakuzi“ kambarį ji yra ėjusi keturis kartus, 2 kartus buvo Vilniaus klube ir 2 kartus buvo Klaipėdos klube. Išėjusi iš viešbučio tuos minėtus du kartus buvo Klaipėdoje. Į „jakuzi“ kambarį ėjo ne viena buvo trys, todėl klientas turėjo už valandą sumokėti 3 000 litų. Kitą kartą ėjo aštuonios merginos. Tuomet klientas turėjo už valandą sumokėti 8 000 litų. Dauguma merginų klube dirbo pasivadinusios slapyvardžiais, ji slapyvardžio neturėjo. Gautus pinigus iš klientų visos merginos nešdavo į persirengimo kambarį, nakties metu pinigus surinkdavo administratorė ir paskaičiuodavo darbo nakties pabaigoje visoms atlyginimus. Atlyginimas buvo: 70 procentų nuo arbatpinigių sumos, 30 procentų likdavo klubui, nuo privataus šokio 50 procentų, 50 procentų likdavo klubui, taip pat nuo nupirktų gėrimų sumos iš klubo buvo mokama 40 procentų. Iš to susidarydavo jų atlyginimas. Per mėnesį gaudavo ne mažiau 4 000 litų. Atlyginimą mokėjo dirbanti administratorė grynais pinigais kiekvienos darbo nakties pabaigoje, tuomet niekur pasirašyti nereikėdavo. Reikėjo pasirašyti algalapį vieną kartą per mėnesį, kur suma buvo nurodyta žymiai mažesnė, nei gaudavo iš tikrųjų. Kai algalapyje pasirašydavo, jokių pinigų niekas nemokėjo. Klubo susirinkimuose nedalyvavo, teko būti tik vieną kartą Vilniuje, susirinkimą tada vedė A. A. su žmona. Kalbėjo apie klubo darbą, kad reikia dirbti taip, kad klientui būtų patenkinti, kad vėl sugrįžtų. Pats A. A. būdavo dažnai naktimis klube tiek Klaipėdoje, tiek Vilniuje, dažniau būdavo Klaipėdoje. Jis dažniausiai sėdėdavo salėje ir stebėdavo merginų darbą (tomas 3, b.l. 49-51).

Liudytoja A. R. parodė, kad 2009 metais, tikslios datos neprisimena, įsidarbino naktiniame klube (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kuris tuo metu priklausė UAB (duomenys neskelbtini). Prieš tai dirbo naktiniame klube (duomenys neskelbtini). Dirbti į šį klubą ją pasikvietė Ž. N.. Ž. N. atsidarė minėtą klubą su A. A.. (duomenys neskelbtini) ji dirbo tik apie du mėnesius laiko, tuo metu Ž. N. (duomenys neskelbtini) dirbo administratore. Buvo girdėjusi, kad A. A. anksčiau (duomenys neskelbtini) dirbo apsaugos darbuotoju. Ji atėjo dirbti į (duomenys neskelbtini) choreografe, pasirašė darbo sutartį, darbo sutartyje buvo nurodytas valandinis darbo užmokestis, bet mokamas nebuvo. Jai Ž. N. pažadėjo mokėti lygtai 100 litų už naktį, nors tiksliai neprisimena. Jos darbas buvo apmokyti merginas-šokėjas šokti. Tai buvo darbo pradžia. Taip pat šoko ir ji pati. Klube buvo šokama scenoje, kur klientai duodavo merginoms arbatpinigius, buvo privatus šokis už užuolaidos, kuris kainavo lygtai 400 litų, tikslios kainos neprisimena, o be to, tai buvo pačios merginos susitarimas su klientu. Tai tik orientacinė kaina. Klube buvo „Jakuzi“ kambarys, kuriame buvo vonia, didelė lova, šokių stulpo nebuvo. Buvo dar vienas kambarys, kuriame buvo tik lova ir dušas. Pradžioje vienos merginos tik šoko, o dvi merginos darė klientams „masažus iki laimingos pabaigos“ tuose kambariuose. Valanda klientui „Jakuzi“ kambaryje ir kitame privačiame kambaryje kainavo 1000 litų, vėliau 1500 litų, o dar vėliau už tiek, kiek susitardavo pati mergina. Kadangi klientai atėję į klubą dažniausiai visi norėjo, kad jiems būtų suteikiamos seksualinės paslaugos, todėl vėliau, jau dauguma merginų ėjo su klientais į „Jakuzi“ kambarį, į kitą privatų kambarį ir net iš klubo su klientais į viešbučius. Pradžioje buvo daromi tik vadinami masažai, o vėliau jau buvo teikiamos ir seksualinės paslaugos klientams, nors tai viešai nebuvo sakoma, bet tai buvo akivaizdu ir visiems žinoma. Be to, pats A. A. sakydavo, kad klientai iš jo klubo turi išeiti patenkinti, kad vėliau sugrįžtų. Pradžioje merginos sakydavo, kad klientai nori jog jiems būtų teikiamos seksualinės paslaugos, A. A. atsakydavo „Man nesvarbu ką jūs darote, svarbiausia, kad klientas būtų patenkintas“, taip sakydamas davė suprasti, kad ko klientas nori, tą merginos ir turi daryti. Todėl vėliau ir buvo klube teikiamos klientams seksualinės paslaugos. Merginos, kurios neteikė seksualinių paslaugų ir mažai uždirbdavo klubui, iš klubo buvo išmetamos. Klubui vadovavo tiek A. A., tiek Ž. N.. Kadangi Ž. N. su daugeliu iš merginų buvo geruose santykiuose, tai kai merginos neklausydavo Ž. N. nurodymų, su merginomis kalbėdavo A. A.. Merginos dirbo pasivadinusios slapyvardžiais, jos slapyvardis buvo „E.“. Visos dirbančios merginos ėjo į „Jakuzi“ kambarį, tik vienos teikė seksualinės paslaugas, kitos ne. Yra girdėjusi, kaip priekaištauja klientai dėl to, kad sumokėjo didelius pinigus, o negavo to, ko norėjo. Ji ėjo į „ Jakuzi“ kambarį. Per savo darbo laiką buvo apie 6 kartus, tačiau seksualinių paslaugų neteikė. Su klientu būdama „Jakuzi“ kambaryje būdavo su kelnaitėmis, klientas būdavo nuogas. Ji klientui leido save liesti, leido liesti krūtis, kūną, bet neleido liesti lytinių organų. Ji taip pat lietė kliento kūną, glaudėsi, bet jo lytinių organų nelietė. Stengdavosi klientą patenkinti šokdama, ir kitais visokiais įmanomais būdais, neteikiant tiesiogiai seksualinių paslaugų. Į „Jakuzi“ kambarį eidavo dažniausiai su kitomis merginomis, kurios, galimai, teikė seksualinės paslaugas. Ji klientą įaudrindavo ir išeidavo, palikdavo su kita mergina. Yra ėjusi su V., su R., su masažuotoja, kurios nei vardo, nei slapyvardžio neprisimena. Iš klubo su klientais neidavo, nors matė, kad kitos merginos eidavo. Valanda išėjus su klientu iš klubo kainavo 2000 litų. Kainos keitėsi, kadangi klientų ne visada buvo daug. Visą šokėjų darbą prižiūrėjo klube dirbanti administratorė, kuri kontroliuodavo laiką kada merginos su klientais išeidavo ir kada turėjo sugrįžti. Jos parinkdavo klientui net merginas, jei klientas norėdavo, kad jam būtų teikiamos seksualinės paslaugos. Būdavo naktimis ir pats A. A., kuris sėdėjo savo kabinete. Atlyginimai buvo mokami kiekvienos darbo nakties pabaigoje t.y. ryte. Gautus pinigus iš klientų merginos nunešdavo į persirengimo kambarį, pasidėdavo prie savo daiktų, pasižymėdavo kiek ir už ką gavo. Pinigus surinkdavo dirbanti administratorė, ir ryte, kai darbas baigdavosi, administratorė suskaičiuodavo kiek kuriai sumokėti. Nuo arbatpinigių buvo mokama 70 procentų, nuo privataus šokio 50 procentų, nuo gėrimų buvo mokama 40 procentų merginoms, likusieji atitekdavo klubui. Taip pat reikėjo 20 procentų nuo sumos palikti kaupiamam rezervui, toks klubo vadovybės reikalavimas. Rezervą reikėjo surinkti 4000 litų. Ji per naktį uždirbdavo ne mažiau 500 litų. Per mėnesį uždirbdavo vidutiniškai 12 000 -15 000 litų. Nemažiau 9 000 litų. Būdavo algalapiai, kuriuos, lygtai, atnešdavo pasirašyti Ž. N.. Juose pasirašydavo. Oficialūs dokumentai neatitiko tikrovės. Pinigai buvo mokami grynais ir visos merginos uždirbdavo labai gerai. Buvo tokių merginų, kurios uždirbdavo per mėnesį ir iki 50 000 litų. Ji klube buvo klientų pageidaujama. Klientai norėdavo su ja eiti tiek į „Jakuzi“, tiek į viešbučius. Ji nesutiko, todėl sukonfliktavo su A. A. ir Ž. N.. Jie reikalavo, kad ji klientams teiktų seksualines paslaugas, nes to norėjo klientai, o ji pasakė, kad tokių paslaugų neteiks. Išeinant su ja pilnai neatsiskaitė, neatidavė sukaupto rezervo - 4000 litų. Dar buvę likę skoloje apie 2000 litų už gėrimus. Lieka skoloje tuomet, kai klientas atsiskaito kortele, tada tuos 40 procentų jau atiduoda kitomis darbo dienomis. Klube buvo mokami „Juodi pinigai“ . Pasirašinėjo ten kur reikėjo. Įėjimas į klubą buvo mokamas, kiek prisimena pradžioje kainavo 80 litų, vėliau 100 litų. Taksistams, atvežusiems klientus į klubą, administratorė mokėdavo taip pat grynais pinigais atlygius. Į kasą mušami grynieji pinigai nebuvo, buvo mušama tik tuo atveju, jei klientas atsiskaitydavo kortele, arba būdavo įtartinas klientas. Kitų pinigų į kasą niekas nemušė (tomas 2, b.l. 196-198).

Atsižvelgiant į UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) 41 darbuotojos, įdarbintos šokėjomis, stilistėmis, choreografėmis, barmenėmis, padavėjomis, kurios faktiškai dirbo šokėjomis, liudytojų parodymus, ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu nustatyta, kad iš UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) įdarbintų merginų (darbuotojų) teiktų paslaugų (bendravimo, striptizo šokių, privačių šokių, intymių) laikotarpiu nuo 2009-09-01 iki 2013-05-18 buvo gauta iš viso 3770062,31 Lt (1091885,52 Eur) pajamų (piniginių lėšų), kurias sudarė 195000 Lt (56475,90 Eur) pajamos (piniginės lėšos) už merginų suteiktas intymių santykių paslaugas, 3575062,31 Lt (1035409,61 Eur) pajamos (piniginės lėšos) už kitas paslaugas, iš jų: