Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. D., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, baigęs 11 klasių, nedirbantis, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini) neteistas, yra kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį;

A. R., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, baigęs 8 klases, S. A. mokyklos 9 klasės mokinys, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini) neteistas, yra kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. D. ir A. R. 2012 m. liepos 5 d. nuo 1⁰⁰ iki 3⁰⁰ val., būdami apsvaigę nuo alkoholio ir veikdami bendrininkų grupe, prie parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini) iš be priežiūros prie parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini) paliktos kuprinės pagrobė E. B. priklausančią piniginę, kurios vertė 50 Lt, ir joje buvusius 350 Lt, padarydami nukentėjusiajam 400 Lt turtinę žalą.

Ikiteisminio tyrimo metu (14-15, 88 b. l.) ir teisiamajame teismo posėdyje apklaustas L. D. paaiškino, kad 2012 m. liepos 4 d. vakare, apie 20 val., būnant savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini) į mobiliojo ryšio telefoną paskambino draugas A. R. ir pakvietė ateiti į parkelį Gergždelių k. Nuėjęs rado A. R., K. R., E. B. ir Paulių, kurio pavardės nežino. Kompanija sėdėjo prie laužo ir gėrė alų. Jis prisijungė prie jų, vartojo alkoholį. Jei neklysta, išgėrė tris skardines po 0,5 1itro alaus „Tauras“. Parkelyje pabuvę apie 1 val., visi nuėjo prie parduotuvės, esančios adresu Liepų g. 2, Gergždelių k. Parduotuvėje nusipirko dar tris butelius po 2 1itro alaus ir, išėję į lauką, prie parduotuvės, kur pastatyta akmeninė girna, toliau gėrė alų. Maždaug apie 23 val. namo išėjo K. R. ir Paulius, jis su A. R. ir E. B. pasiliko. Galėjo būti apie 2 val. nakties, kai namo išėjo E. B., tačiau jis žadėjo greitai grįžti. Apie 2³⁰ val. E. B. atsiuntė A. R. SMS žinutę sakydamas, kad neateis, prašė paimti paliktą kuprinę ir parnešti pas save į namus. Tada A. R. nuo žemės prie akmeninės girnos paėmė E. B. kuprinę ir atitraukęs užtrauktuką pažiūrėjo, kas joje yra. A. R. iš kuprinės ištraukė tamsios spalvos piniginę, ją atsidarė ir išėmė pinigus - 350 Lt. A. R. padavė jam 200 Lt nominalo vertės banknotą ir pasakė, kad pinigai yra už tai, jog jis niekam nieko nepasakotų. Jis pinigus paėmė. Suprato, kad negerai daro. Likusią sumą A. R. pasiliko sau. Ar kas nors dar buvo piniginėje, nematė, nes jos į rankas nebuvo paėmęs. Piniginę A. R. išmetė netoli esančiame lauko tualete. Baigę gerti alų, išėjo į Kuršėnuose Kapų g. esantį barą „Karčema“, o E. B. kuprinę paliko prie akmeninės girnos. Sulaukę 7 val. ryto, kai baras atsidaro, nusipirko po du bokalus 0,5 1itro alaus. Išgėrus alų, A. R. liepė atiduoti 30 Lt iš jam duotų 200 Lt, kad pavogtus pinigus būtų pasidalinę lygiai. Jis atidavė. Kartu grįžo atgal į Gergždelių k. ir išsiskirstė į namus.

Ikiteisminio tyrimo metu (58-59 b. l.) ir teisiamajame posėdyje apklaustas A. R. paaiškino, kad 2012 m. liepos 4 d. vakare, apie 19 val., nuėjo į parkelį, esantį Gergždelių k., Šiaulių r., susitikti su draugais K. R., E. B., L. D. ir P. J.. Sėdėdami parkelyje prie laužo gėrė alų, jis asmeniškai išgėrė apie porą skardinių „Bari“ alaus. Parkelyje pabuvę apie dvi valandas visi nuėjo prie parduotuvės, esančios kaime, tikslaus adreso nežino, nusipirkti dar alaus. Parduotuvėje nusipirko tris butelius po 2 1itrus alaus ir, išėję į lauką, prie parduotuvės, kur stovi akmeninė girna, tęsė išgertuves. Maždaug apie 23 val. namo išėjo K. R. ir P. J., o jis su L. D. ir E. B. liko toliau gerti alų. Apie 2 val. nakties namo išėjo ir E. B., bet ketino greit grįžti. Apie 2³⁰ val. E. B. jam atsiuntė SMS žinutę, sakydamas, kad neateis, prašė paimti paliktą kuprinę ir parnešti pas save į namus. Tada L. D. pasakė, kad E. B. kuprinėje reikia paieškoti peilio, mat matė, kad E. B. jį turėjo. Jis atitraukė draugo kuprinę ir ieškojo joje peilio, bet nerado. Pastebėjo piniginę. Išėmė ją iš kuprinės ir pažiūrėjo, kas yra viduje. Kiek prisimena, piniginė buvo rusvos spalvos, odos imitacija. Joje buvo asmens tapatybės kortelė ir 350 Lt, iš kurių 150 Lt pasiliko sau, o likusius 200 Lt padavė L. D.. E. B. asmens tapatybės kortelę su pinigine išmetė į gretimais esantį lauko tualetą. Tada su Laimonu nuėjo į netoli kaimo esančią „Statoil“ degalinę ir už vogtus pinigus nusipirko po submariną, cigarečių. Iš „Statoil“ degalinės pakeleivinga mašina nuvyko į Kuršėnus, su vairuotoju atsiskaitė pavogtais pinigais - davė 20 Lt. Kuršėnų miesto centre sulaukė 7 val. ryto, kada atsidaro alaus baras „Karčema“, ir bare dar išgėrė alaus. Baigę gerti grįžo į Gergždelių k. ir išsiskirstė namo.

Ikiteisminio tyrimo metu (6, 82 b. l.) ir teisiamajame posėdyje apklaustas nukentėjusysis E. B. parodė, kad kaltinamieji yra jo draugai, jie pažįstami nuo vaikystės, kartu augo, lankė tą pačią mokyklą. 2012 m. liepos 5 d. apie 1⁰⁰ val. su L. D., A. R., P. J. gėrė alų prie parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini) girnos. Po to išėjo į namus, palikęs kuprinę su pinigine ir joje buvusiais pinigais bei dokumentais. Kadangi mama jo išgėrusio nebeleido eiti, parašė SMS žinutę A. R., prašydamas paimti kuprinę ir parsinešti ją į namus. Vėliau iš parduotuvės savininkės sūnaus sužinojo, kad prie parduotuvės mėtosi jo kuprinė. Atvykęs jos pasiimti, pasigedo piniginės su 350 Lt (po vieną 200 Lt ir 100 Lt kupiūrų, dviejų 20 Lt kupiūrų, vienos 10 Lt kupiūros) ir asmens tapatybės kortelės. Piniginė ruda, odinė, 50 Lt vertės. Skambino A. R., jį namuose aptiko miegantį, todėl iš pradžių nieko įtartino apie jį nepagalvojo. Iš draugų sužinojo, kad L. D. turi nemažai pinigų, o darbdavys pastarosiomis dienomis jam nemokėjo atlyginimo, todėl įtarė, kad vagystę galėjo įvykdyti vienas L. D..

2012 m. liepos 5 d. apžiūros protokole (4-6 b. l.) užfiksuota įvykio vietos – (duomenys neskelbtini) – apžiūra.

Iš 2012 m. liepos 5 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolų su foto lentelėmis (18-22, 62-66 b. l.) matyti, kad kaltinamieji parodė parduotuvę, kur šalia vyko išgertuvės, vietą prie girnos, kur iškraustė nukentėjusiojo kuprinę, lauko tualetą, kur išmetė E. B. piniginę.

2012 m. liepos 5 d. asmens blaivumo testo (alkotesterio parodymais) L. D. buvo nustatytas vidutinis – 2,10 % - girtumo laipsnis (10 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Ištyrus byloje surinktus duomenis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, darytina išvada, kad kaltinamųjų veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 1 dalį kaip slaptas svetimo turto pagrobimas, nes veika padaryta nesant kvalifikuojančių požymių, pavogtų daiktų vertė viršija 3 MGL sumą (BK 190 str. 1 d.). Iš kaltinimo šalinama aplinkybė, kad kaltinamieji taip pat pavogė E. B. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę, nes ji neturi materialinės vertės ir negali būti šio nusikaltimo dalyku.

Bendrininkavimas pagal BK 24 straipsnio 1 dalį – tai tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių BK 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Bendrininkavimo būtinieji subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Tyčia bendrininkavimo atveju yra tada, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis darant jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas įvairiomis formomis: žodžiu, raštu, konkliudentiniais veiksmais. Veikti bendrai gali būti susitariama iki baigtos nusikalstamos veikos stadijos, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas. Visi bendrininkai atsako pagal tą patį BK straipsnį, numatantį bendrai daromą nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai nustatomas vykdytojo ekscesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 22 d. nutartis b. b. Nr. 2K-103/2008). Nors nukentėjusiojo E. B. piniginę iš kuprinės, o iš pastarosios pinigus ištraukė kaltinamasis A. R., bet tai matydamas kaltinamasis L. D. tokiam kaltinamojo A. R. poelgiui neprieštaravo ir paėmė dalį jam už tylėjimą duodamus pinigus. Vadinasi, jis suprato A. R. nusikalstamus ketinimus ir norėjo taip elgtis, todėl pinigai užvaldyti abiejų kaltinamųjų veiksmais ir jie laikytini nusikaltimo bendravykdytojais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 27 d. nutartis b. b. Nr. 2K-5/ 2009).

Kaltinamųjų kaltė, padarius inkriminuotą veiką, įrodyta visiškai.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamieji ir nukentėjusysis pasirašė susitaikymo protokolą (89 b. l.). Jame kaltinamieji pripažįsta padarę nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, teigia, kad atlygino padarytą turtinę žalą, atsiprašė nukentėjusiojo, pastarasis jiems atleido, su jais susitaikė. Pasak kaltinamųjų, iš lauko tualeto jie ištraukė piniginę su E. B. asmens tapatybės kortele ir ją gražino. Nukentėjusysis pretenzijų kaltinamiesiems neturi, prašo nutraukti baudžiamąją bylą.

Kaltinamojo L. D. padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.). Nusikaltimas baigtas, padarytas tiesiogine tyčia (BK 15 str. 2 d. 2 p.). Jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi pasielgęs neapgalvotai, padėjo išaiškinti kitus veikoje dalyvavusius asmenis bei savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 str. 1 d. 2-3 p.). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupe ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo tiesioginės įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 1 ir 9 p.). VšĮ Šiaulių rajono PSPC Kuršėnų poliklinikos 2012 m. liepos 30 d. medicininiame pažymėjime (52 b. l.) nurodoma, kad kaltinamasis L. D. nėra įtrauktas į priklausomybės ligų ir/ar psichiatro įskaitą. Bet jis įrašytas į VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės filialo Psichiatrijos ligoninės pacientų registrą: 2010 m. kovo 17-22 d. diagnozuota ūminė reakcija į stresą, 2011 m. kovo 24-30 d. – adaptacijos sutrikimas, trumpalaikė depresinė reakcija; šiuo metu paros stacionare nesigydo (50 b. l.). Pasak kaltinamojo L. D., jo tėvai gyvena atskirai, mama dirba, jis taip pat (padeda sesers šeimai atlikti remonto darbus), finansinė padėtis pakankamai stabili ir užtikrinta. Teisiamajame teismo posėdyje kaltinamasis L. D. teigė, kad jam gėda prieš šeimos narius dėl savo neteisėto poelgio. Tačiau, teismo nuomone, kaltinamajam trūksta atsakingumo. Jis yra baustas administracine tvarka už KET pažeidimus ir girto pasirodymą viešoje vietoje (44-46 b. l.), Šiaulių rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 18 d. nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, remiantis BK 38 straipsniu, už tai, kad 2008 m. vasario 13 d. vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką; pagrobė svetimą turtą, įvykdė plėšimą (33-43 b. l.). Atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės negalima, nes BK 38 straipsnio 2 dalis draudžia BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais vėl atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės asmenį, kuris anksčiau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiuoju, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei 4 m.

Svetimo turto pagrobimas baudžiamas viešaisiais darbais, bauda, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki 3 m.

Parinkdamas kaltinamajam L. D. bausmės rūšį, nustatydamas jos trukmę, teismas atsižvelgia į nurodytą teisinį reglamentavimą, aptartų ir bausmės skyrimui teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą, kaltinamojo asmeninių savybių, kitų jį charakterizuojančių duomenų pobūdį, jų kiekį ir tarpusavio santykį.

Kadangi kaltinamasis L. D. sutinka atlikti viešuosius darbus (BK 46 str. 1 d.), už nusikaltimo padarymą skiriama švelniausia BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – viešųjų darbų bausmė (BK 46 str. 2-3 d.).

Pagal BK 38 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savu noru atlygino ar pašalino padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Kaltinamojo A. R. padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.). Nusikaltimas baigtas, padarytas tiesiogine tyčia (BK 15 str. 2 d. 2 p.). Jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi pasielgęs neapgalvotai, atlygino padarytą žalą (BK 59 str. 1 d. 2-3 p.). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupe, be to, buvo apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo tiesioginės įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 1 ir 9 p.). Jis neįrašytas į Šiaulių rajono PSPC Kuršėnų poliklinikos priklausomybės ligų ir psichiatro įskaitas, VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės filialo Psichiatrijos ligoninės pacientų registrą (77, 79 b. l.). Administracine tvarka nebaustas (73 b. l.), neteistas (72 b. l.), nedirba (74 b. l.), šiuo metu mokosi. Pasak kaltinamojo, jis turi vyresnį brolį, tėvai išsiskyrę ir gyvena atskirai nuo pat jo gimimo; ateityje norėtų įsigyti išsilavinimą, dirbti ir užsidirbti lėšų pragyvenimui savarankiškai.

Padarytos nusikalstamos veikos motyvai, tikslai yra už dispozicijos ribų, bet nusikaltimams nuosavybei būdingos savanaudiškos paskatos, siekis neteisėtai praturtėti kitų asmenų sąskaita. Ar kaltinamasis pakeis požiūrį į svetimą nuosavybę, ims daugiau gerbti ir branginti, parodys laikas. Tuo tarpu susiklosčiusioje situacijoje teismas parodo kaltinamajam A. R. pasitikėjimą ir atleidžia jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį, o baudžiamąją bylą nutraukia.

Kaltinamiesiems paskirtos kardomosios priemonės - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (23-24, 67-68 b. l.) –nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BK 38 straipsnio 1 dalimi ir BPK 297-298, 301-305 ir 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

L. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant jį per mėnesį neatlygintinai išdirbti 20 (dvidešimt) valandų visuomenės labui.

L. D. skirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti - nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

A. R. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos pagal BK 178 straipsnio 1 dalį padarymą, susitaikius kaltinamajam ir nukentėjusiajam, baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Išaiškinti A. R., kad jei jis, būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, per 1 (vienerius) metus padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jei jis per 1 (vienerius) metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

A. R. skirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti - nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per šį apylinkės teismą.