Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

nedalyvaujant civilinio atsakovo AB“Lietuvos draudimas“ atstovui

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Vilniaus r., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs – (duomenys neskelbtini), Maišiagalos mstl., Maišiagalos sen., Vilniaus r., pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, bedarbis, teistas:

1. 2001-09-25 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal senos redakcijos BK 16 str. 2 d.; 272 str. 1 d.; 25 str. 1 d. (redakcija, galiojusi iki 2003-05-01) – laisvės atėmimu 1 m. 6 mėn., bausmės vykdymas atidėtas 1 m. 6 mėnesiams;

2. 2002-08-05 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal senos redakcijos BK 272 str. 3 d; 16 str. 2 d. 272 str. 3 d; 16 str. 2 d.; 271 str. 2 d.; 271 str. 3 d. (redakcija, galiojusi iki 2003-05-01) – laisvės atėmimu 2 m., vadovaujantis senos redakcijos BK 43 str. 3 d. pridėta 2001-09-25 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmė ir galutinė bausmė skirta 2 metai 2 mėnesiai laisvės atėmimo;

3. 2003-06-17 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 25 str. 2 d. 178 str. 2 d. 50 val. viešųjų darbų, vadovaujantis BK 63 str. 8 d. bausmė subendrinta su ankstesniais nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis ir galutinė bausmė paskirta – laisvės atėmimas 2 m. 2 mėn.;

4. 2003-12-18 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 str. 1 d.; 189 str. 3 d. – 30 parų arešto, vadovaujantis BK 64 str. 1, 3 d. bausmė subendrinta su neatlikta bausmės dalimi ir skirta galutinė bausmė – 9 mėn. laisvės atėmimo;

5. 2005-02-01 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 str. 1 d. – laisvės atėmimu 1 m. 6 mėn.;

6. 2005-03-24 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 1 d. – laisvės atėmimu 6 mėn., vadovaujantis BK 63 str. 4, 9 d. bausmė subendrinta su 2005-02-01 nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė skirta – 1 m. 9 mėn. laisvės atėmimo;

7. 2007-01-09 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 135 str. 1 d. – laisvės atėmimu 3 m. 10 mėn., vadovaujantis BK 64 str. 1 d. 3 d. bausmė subendrinta su neatliktos bausmės dalimi ir galutinė bausmė skirta – 4 metai laisvės atėmimo. Bausmę atliko 2010-09-14;

8. 2012-03-22 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. – laisvės atėmimu 8 mėn., bausmę atliekant pataisos namuose, nuo 2012-05-17 atlieka bausmę pataisos namuose;

9. 2012-11-20 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. – laisvės atėmimu 9 mėnesiams, pritaikius BK 64 str. 1, 3 d. prie paskirtos bausmės pridėta Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012-03-22 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalį ir galutinę subendrintą bausmę paskirta – laisvės atėmimas 10 (dešimčiai) mėnesių;

10. 2012-12-11 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 138 str. 2 d. 10 p., 284 str. 1 d. – laisvės atėmimu 2 metams 6 mėn. 2013-04-11 nutartimi bausmes subendrintinos ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 9 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose;

11. 2014-04-01 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 189 str. 1 d. – laisvės atėmimu 7 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.Vadovaujantis BK 64 str. 1,3 d. paskirta bausmė subendrinta iš dalies sudedant su 2012-11-20 ir 2012-12-11 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiais paskirtų ir 2013-04-11 Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartimi jau subendrintų ir neatliktų bausmių dalimis (prie jų pridedant šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį) ir paskirta galutinė subendrinta 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmė, atliekant ją pataisos namuose,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. G. vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė Kelių eismo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent:

jis 2016-05-29, apie 1.47 val., Nemenčinėje, Vilniaus raj., neturėdamas teisės vairuoti ir būdamas neblaivus (kraujyje rasta 0,95 promilės etilo alkoholio), vairavo V. V. nuosavybės teise priklausantį automobilį Audi A3, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas Bažnyčios g. nuo Švenčionių g. pusės, buvo neatsargus ir neatidus, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į kelio ir reljefo ypatumus, dėl ko kelio vingyje nesuvaldė vairuojamo automobilio, nuvažiavo nuo kelio važiuojamosios dalies ir atsitrenkė į Bažnyčios g. 30-to namo tvorą. Eismo įvykio metu automobilio Audi keleiviui R. V., gimusiam 1993 m., buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, ir apgadintas kitiems asmenims priklausantis turtas – automobilis Audi A3, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantis V. V., bei M. P. priklausanti Bažnyčios g. 30-to namo tvora, gyvatvorė bei šalia tvoros sukrauti akmenys. Šiais savo veiksmais V. G. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, numatantį, kad „Draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, <...>.“, bei 127 punkto reikalavimą, numatantį, kad „Vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio <...> būklę, <...> kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. <...>.“, ir, atsiradus minėtoms pasekmėms, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 2 dalyje.

Be to, V. G. 2016-08-11 apie 13.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, Kiemelių gatvėje, Maišiagalos mst., Maišiagalos sen., Vilniaus r., dėl savanaudiškų paskatų, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, nežymiai sutrikdė V. K. (V. K.) sveikatą ir padarė plėšimą, o būtent, priėjęs prie V. K., jo atžvilgiu panaudodamas fizinį smurtą, tai yra tyčia vieną kartą dešine koja spyręs V. K. į krūtinės ląstos kairę pusę ir taip palaužęs V. K. valią priešintis, ištraukė iš V. K. rankų piniginę, iš kurios išėmė pinigus – viso 100 eurų įvairaus nominalo kupiūromis, tokiu būdu, panaudodamas prieš nukentėjusįjį V. K. fizinį smurtą, padarė jam krūtinės ląstos poodinę kraujosruvą, taip nežymiai sutrikdydamas pastarojo sveikatą ir pagrobė V. K. priklausantį turtą – 100 eurų, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 180 straipsnio 1 dalyje.

V. G. kaltu padaręs šias nusikalstamas veiką prisipažino visiškai ir paaiškino, kad jam reikėjo nuvažiuoti į Nemenčinę pas draugą. R. V. iki avarijos pažinojo. Jis tą dieną buvo prie bendrabučio, ten susitiko. Paprašė nuvažiuoti iki draugo. Jam pasakė, kad išgėręs, negali vairuoti. Tada jis pasakė, kad pats vairuos. Važiuojant atgal atsitrenkė į tvorą. Buvo padaryti sužalojimai, sužalojo R. V.. Pripažįsta, kad dėl jos veiksmų buvo sužalotas žmogus. Tuo metu buvo neblaivus. Tiesiog sėdo už vairo neblaivus, tačiau nežino kodėl. Sugadino automobilį, tvorą. P. V. V. civilinį ieškinį. A. V. V.. Pripažįsta mašinos vertę, kuri nurodyta ieškinyje. Neatsiprašė kitos nukentėjusiosios M. P., kurios tvorą sugadinau, nes neturėjo progos. R. V. neturėjo pretenzijų dėl sužalojimų, nieko jam nesakė. Jis atsiprašė jo tėvo.

Dėl V. K. apiplėšimo paaiškino, kad tą dieną tiesiog ėjo iš parduotuvės, pritrūko išgerti ir priėjo prie nukentėjusiojo V. K.. Paėmė iš jo 100 eurų. Pinigai jam buvo reikalingi savo reikmėms. Sudavė V. K. smūgius. Spyrė į krūtinės ląstą. Nežino, kodėl jam spyrė. Nepamena, ar V. K. jam iš karto davė pinigus. Tuo metu buvo neblaivus, visų aplinkybių nepamena. Pripažįsta V. K. ieškinį. Nežino, kaip atlygins. Iš įkalinimo įstaigos yra paleistas prieš 1 metus, pilnai atlikęs bausmę. Buvo išgėręs, dėl to taip įvyko. Turi priklausomybę alkoholiui, problemos nebandė spręsti. Nežino, kodėl nesprendė. Planuoja koduotis. Neužsikodavo anksčiau, nes nebuvo galimybės, neturėjo pinigų. Yra registruotas darbo biržoje. Jeigu nebūtų buvęs apsvaigęs, nebūtų taip pasielgęs su V. K.. Jam pinigų reikėjo alkoholiui, už tuos pinigus gėrė. Savo kaltę pripažįstu pilnai dėl savo visų nusikalstamų veikų. Civilinius ieškinius pripažįsta. Pripažįstu sumas – 1500 eurų už automobilio sugadinimus, 171,67 eurų už automobilio stovėjimą ir saugojimą, 1000 eurų neturtinę žalą. Taip pat, pripažįsta ir V. K. 100 eurų ieškinį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Motyvuojamoji dalis

nukentėjusiojo R. V. parodymais teisme, kad V. G. paskambino jam, kad atvažiuotų pas jį prie bendrabučio pasikalbėti. Kai atvažiavo, išlipo iš savo tėvo mašinos, tada jis staigiai atsisėdo į vairuotojo pusę ir pasakė, kad jam reikia nuvažiuoti į Nemenčinę. Jis pasakė, kad neduos jam mašinos, jis pradėjo sakyti, kad jam nerūpi, jis vis tiek važiuos. Pasakė, kad arba sėsk iš šono, arba eik kur nori. Nenorėjo V. G. duoti mašinos, tai tiesiog atsisėdo jam iš šono, nes nežinia, kaip būtų iš viso pasibaigę. Nesikreipė į policiją, nes kaip jis būtų šalia būdamas jo paskambinęs, būtų gal pradėjęs smurtauti. Tuo metu jis buvo blaivas. Tačiau V. G. pasakė, kad yra neblaivus, kad nelieptų jam važiuoti. Nebuvo išgėręs. Įvykio metu jam nesunkiai sutrikdė sveikatą, buvo gydytas, kreipėsi į draudimo bendrovę, kuri jam atlygino žalą. Jokių pretenzijų kaltinamajam V. G. neturi. Pretenzijų nereiškia, nes jam atlyginta žala. Pats nenorėjo važiuoti, nenorėjo jo vežti, nes tik iš matymo žinojo V. G.. Važiavo pasikalbėti, galvojo, kad tik pasikalbėti nori. Kaltinamasis šalia jo gyvena. Nevairavo, pasakė jam, kad yra išgėręs. Jo paties girtumo netikrino, kai pristatė į ligoninę. V. G. norėjo po eismo įvykio susitikti su juo, atsiprašyti, bet jis nėjo su juo susitikti. Jam tuo metu buvo sulaužyta koja, negalėjo eiti. Mašina buvo sugadinta nepataisomai, už ją mokėjo anksčiau apie 5000 Lt. Daugiau mašina naudodavosi jo tėvas. Tą vakarą automobilį pasiėmė su tėvo žinia, jau tą dieną su ja važinėjo.

2016-08-29 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 2629/2016(01), kurioje nurodyta, kad remiantis V. K. apžiūros medicinos dokumentų ir papildomų tyrimų duomenimis, pateikiama išvada, kad V. K. nustatytos veido ir krūtinės ląstos poodinės kraujosruvos, padarytos kietu, buku daiktu (daiktais) iki kreipiantis medicininės pagalbos į gydymo įstaigą 2016-08-22. Neatmetama galimybė, kad dėl išvados 1-me punkte nustatytų sužalojimų V. K. galėjo jausti fizinį skausmą. Išvados 1-me punkte nustatyti sužalojimai tiek visumoje, tiek ir kiekvienas iš jų atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Išvados 1-me punkte nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais. (2 tomas, b. l. 25-26).

Dėl veikos kvalifikavimo ir motyvų

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 281 str. 2 d.

Vertindamas kaltinimo pagrįstumą, atsižvelgęs į byloje esančius teisminio nagrinėjimo metu ištirtus įrodymus bei nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad byloje esanti įrodymų visuma patvirtina kaltinamąjį padarius šią nusikalstamą ir, kad pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti buvo tai, jog kaltinamasis V. G., nepasirinko saugaus važiavimo greičio, kelio vingyje nesuvaldė vairuojamo automobilio, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į tvorą bei gyvatvorę, šie jo veiksmai ir buvo priežastiniame ryšyje su autoįvykio metu kilusiais padariniais.

Kaltinamojo padaryto nusikaltimo subjektyviosios pusės požymis – kaltė apibūdinama neatsargumu. BK 16 str. 3 d. numato, kad nusikaltimas laikomas padarytu dėl neatsargumo ir tuo atveju, kai jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti visuomenei pavojingos pasekmės, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo numatyti. Tokiu atveju asmuo veikia nusikalstamai nerūpestingai. Šioje byloje kaltinamasis, neturintis teisės vairuoti, būdamas neblaivus nepasirinkęs važiavimo greičio, įvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą nuvažiavo nuo kelio. Jis galėjo ir turėjo numatyti kad tokie jo veiksmai, neįsitikinus, jog tai daryti saugu, prieštarauja KET ir kelia pavojų kitiems eismo dalyviams. Tačiau pasielgė nusikalstamai nerūpestingai, ko pasekojo buvo sužalotas žmogus bei sugadintas turtas, todėl pripažintina, kad būtent ši kaltės rūšis yra jo veikoje.

Įvertinęs įrodymų visumą teismas pripažįsta neginčytinai įrodyta, kad eismo įvykio kilimą sąlygojo būtent kaltinamojo veiksmai, prieštaravę KET 14,127 reikalavimams. Kiekvienas šių KET pažeidimų ir jie visi kartu buvo priežastiniame ryšyje su autoįvykio metu kilusiais padariniais. Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas pripažįsta neginčytinai įrodyta, kad V. G. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 2 d. Jo kaltęs patvirtina, jog paties prisipažinimas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu, nuketėjusiųjų parodymai, bei specialisto išvadose ir apžiūros protokoluose užfiksuoti duomenys. Jo veika tinkamai kvalifikuota.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 180 straipsnio 1 dalyje.

Teismas išanalizavęs byloje surinktus įrodymus ir juos patikrinęs teisiamojo posėdžio metu konstatuoja, kad kaltinamojo V. G. kaltė, jog jis panaudodamas fizinį smurtą V. K. atžvilgiu, įvykdė plėšimą, visiškai įrodyta. Tai, kad kaltinamasis panaudodamas fizinį smurtą V. K. atžvilgiu įvykdė plėšimą patvirtina jo paties duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu, paaiškinimai teisiamojo posėdžio metu, nukentėjusiojo V. K. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu, specialisto išvadoje, įvykio vietos apžiūros protokoluose užfiksuoti duomenys bei kiti įrodymai, ištirti (duomenys neskelbtini) straipsnyje nustatyta tvarka. Taigi, teismas įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, jog jų visiškai pakanka išvadai, kad V. G. 2016-08-11 apie 13.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, Kiemelių gatvėje, Maišiagalos mst., Maišiagalos sen., Vilniaus r., dėl savanaudiškų paskatų, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, nežymiai sutrikdymas V. K. (V. K.) sveikatą padarė plėšimą. Jo veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal LR BK 180 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir `nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę dėl veikos padarytos LR BK 180 straipsnio 1 dalyje sunkina, jog šią nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nuskalstamos veikos padarymui ( LR BK 60 st. 1 d.9 p.), kadangi kaltinamasis posėdžio metu nurodė, jog dėl neblaivumo taip pasielgė

Dėl bausmės skyrimo

LR BK 64¹ straipsnio nuostatomis paskirtoji bausmė mažintina 1/3 trečdaliu.

Iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti paliktinos paskirtos kardomosios priemonės- rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje .

N. V. V. pareiškė civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Prašo priteisti 1500 eurų turtinės žalos atlyginimo už automobilį, bei 171, 67 eurų automobilio stovėjimą ir saugojimą, bei priteisti 3000 eurų neturtinės žalos ( 2 tomas, b.l.137-139). Ieškinyje nurodo, jog 2016-05-29 Vilniaus r. N. B. g.28 įvyko autoįvykis, kurio metu atsakovas V. G. pažeidė kelių eismo taisykles, vairuodamas ieškovui priklausančią transporto priemonę AUDi A3, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Dėl atsakovo kaltės, eismo įvykio metu, buvo nepataisomai sugadintas jam priklausantis automobilis AUDI A3, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir yra nebetinkamas eksploatacijai. Nurodo, jog automobilis buvo įsigytas už rinkos kainą 1500 eurų ir po eismo įvykio tapo nebetinkamas nei pardavimui, nei eksploatacijai. Nurodo, jog eismo įvykio metu automobilis buvo visiškai sugadintas ir priverstinai nuvežtas į specialią stovėjimo aikštelę, kurios paslaugos yra mokamos. Patyrė išlaidas atsiimant automobilį, kadangi privalėjo susimokėti 171, 67 eurų už automobilio stovėjimą ir saugojimą. Taip pat prašo priteisti 3000 eurų neturtinę žalą, kadangi atsakovo V. G. sukeltame eismo įvykyje, dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo, vairuojant transporto priemonę apsvaigus nuo alkoholio, nukentėjo jo sūnus. Jo sveikata buvo sutrikdyta nesunkiai, patyrė išlaidų apmokant medicininį gydymą, perkant vaistus, apmokant medicininius tyrimus. Taip pat dėl atsakovo neteisėtų veiksmų praradus automobilį pats patyrė daug nepatogumų, neigiamų emocijų, laiko sąnaudų dėl važiavimo į darbą. Patyrė nepatogumus dėl važiavimo sprendžiant reikalus, susijusius su bylos tyrimu, automobilio atsiėmimu, dokumentus tvarkymu, nes turėjo atsiprašinėti iš darbo, prarasti pajamas, leisti papildomus pinigus transportui.

Teismo posėdžio metu ieškinį palaikė ir nurodė, jog automobilio vertę nustatė pagal internete rastus skelbimus, kur buvo tų metu ir tokio modelio automobiliai, kiek tokių metų automobiliai kainavo avarijos padarymo metu. Mašina buvo 1999 m. gamybos, ji buvo sugadinta stipriai. Neturtinę žalą patyrė, kadangi dėl nepataisomai sugadinto automobilio kilo nepatogumų dėl vykimo į darbo. Turėjo tartis su darbdaviu, kad vėluos, nes į darbą reikėjo važiuoti iš Maišagalos į Naująją Vilnią. Be to jam reikėjo vežioti sūnų procedūroms. Posėdžio metu neturtinę žalą sumažino iki 1000 eurų ir prašė neturtinės žalos priteisti 1000 eurų.

K. V. G. V. V. civilinį ieškinį pripažino.

Civiliniu atsakovu įtraukta draudimo bendrovė AB“Lietuvos draudimas“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog ieškovas yra ir transporto priemonės, kuria sukeltas eismo įvykis savininkas, tiesiogiai eismo įvykyje nenukentėjęs asmuo. Todėl visa reikalaujama suma gali būti priteistina tik tiesiogiai iš eismo įvykio kaltininko. Dėl neturtinės žalos nurodė, jog nėra duomenų, kad ieškovas būtų sužalotas eismo įvykio metu ar jo artimiesiems būtų atimta gyvybė, todėl reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo AB „Lietuvos draudimo atžvilgius yra nepagrįstas.

Pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalį nei draudikas, nei Biuras nemoka išmokos dėl žalos padarymo atsakingam už žalos padarymą valdytojui, jo naudojamai transporto priemonei ir joje esančiam turtui bei kitam tos transporto priemonės draudėjo ar savininko turtui. Nagrinėjamu atveju žala buvo padaryta vairuojant padidinto pavojaus šaltinį automobilį AUDI A3, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris eismo įvykio metu buvo taip pat buvo sugadintas ir priklauso pačiam nukentėjusiajam. Pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 2 straipsnio 14 dalį neturtinė eismo įvykio žala (toliau – neturtinė žala) – asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kitos piniginės išraiškos neturinčios pasekmės, atsiradusios dėl padarytos per eismo įvykį žalos asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Todėl pareiga atlyginti patirtą žalą dėl eismo įvykio metu sugadinto automobilio ir sukeltų nepatogumu tenka kaltinamajam V. G..

LR CK 6.263 str. 2 d. nustato, kad asmuo, padaręs žalą kitam asmeniui, privalo ją visiškai atlyginti. LR CK 6.246 str. 1 d. nustato, kad civilinė atsakomybė atsiranda atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, t. y. esant neteisėtam veikimui. Civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje gali pareikšti fiziniai asmenys, kuriems nusikalstama veika tiesiogiai padaryta turtinė žala. Byloje nustatyta, jog kaltinamasis V. G. vairuodamas nukentėjusiajam priklausantį automobilį eismo įvykio metu jį sugadino. Taigi, nagrinėjamu atveju darytina išvada, jog kaltinamasis savo neatsargiais nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajam padarė žalą. Posėdžio metu nukentėjusysis V. V. prašė priteisti iš 1500 eurų už automobilį bei 171, 67 eurų už automobilio stovėjimą ir laikymą. Kaltinamasis civilinį ieškinį pripažino. Iš byloje esančių duomenų, matyti, jog transporto priemonei dėl sugadinimų uždrausta dalyvauti eisme ir panaikintas techninės apžiūros dokumento galiojimas ( 2 tomas, b.l.140). Taip pat byloje esantis pinigų priėmimo kvitas patvirtina patirtas išlaidas už saugojimą ( 2 tomas, b.l. 142). Atsižvelgiant į tai civilinis ieškinys dėl turtinės žalos tenkintinas ir priteistinas iš kaltinamojo V. G..

Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. (CK 6.250 straipsnio 1 dalis) Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Neturtinės žalos dydis išreikštas pinigais, yra bendrieji nuostoliai. Lietuvos Aukščiausiasis teismas savo nutartyse yra ne kartą akcentavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusio asmens patirtus dvasinius išgyvenimus, nepatogumus ir kt., o teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimo sąlygos ir skaičiavimo kriterijai yra nustatyti LR CK6.250 straipsnio 2 dalyje, kurioje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Kadangi įstatymas nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą žalą tenka teismui. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį teismas nėra visiškai laisvas, jis atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Vienas iš pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra jos pasekmės, kurios vertinamos atsižvelgiant į asmens patirtų praradimų dydį, jų įtaką žmogaus tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeimyniniam gyvenimui. Nagrinėjamu atveju nukentėjusysis V. V. dėl V. G. veiksmų turėjo nepatogumų, negalėjo naudotis automobiliu, buvo sugaištas laikas. Taigi šioje byloje neturtinė žala padaryta nusikaltimu, dėl to CK 6.250 straipsnio 2 dalies pagrindu atsiranda pareiga atlyginti neturtinę žalą. Byloje, nukentėjusysis neturtinės žalos dydį sumažino ir prašo priteisti 1000 eurų neturtinės žalos. Tačiau nagrinėjimu atveju vertinant žalos dydį atsižvelgtina tik į sukeltus nepatogumus dėl negalėjimo naudotis automobiliu. Ieškinyje nukentėjusysis nurodo, jos patyrė neturtinę žalą ir dėl to, kad buvo sūnui eismo įvykio metu nesunkiai sutrikdyti sveikata. Tačiau šiuo atveju teisę į žalos atlyginimą turi tiesiogiai žalą dėl sveikatos sutrikdymo patyręs asmuo, būtent eismo įvykio metu šią žalą patyręs asmuo R. V., kuris teismo posėdžio metu informavo, jog jo patirtą žalą atlygino draudimas. Taip pat iš byloje esančio AB „Lietuvos draudimas“ paaiškinimo matyti, jog R. V. buvo išmokėta 800 eurų neturinės žalos atlyginimo ( 2 tomas, b.l.148-149). Todėl atsižvelgiant į nurodytus aplinkybes, taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, darytina išvada, kad nukentėjusiojo V. V. prašoma 1000 eurų neturtinei žalai, atlyginti nėra adekvatus sukeltų pasekmių pobūdžiui. Todėl, teismas įvertinęs visas byloje nustatytas aplinkybes ir vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, nukentėjusiojo V. V. prašymą tenkina iš dalies ir priteisia iš kaltinamojo V. G. 500 EUR neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje ieškinys atmestinas .

Baudžiamojoje byloje nukentėjęs V. K. pareiškė civilinį ieškinį ( 2 tomas, b.l.154), kuriame nurodė, jog 2016-08-11 V. G. panaudodamas jo atžvilgiu fizinį smurtą, pagrobė jam priklausančius 100 eurų, prašo priteisti šią sumą iš V. G.. Teismo posėdžio metu ieškinį palaikė.

Kaltinamasis V. G. teismo posėdžio metu ieškinį pripažino ir sutiko atlyginti.

LR CK 6.263 str. 2 d. nustato, kad asmuo, padaręs žalą kitam asmeniui, privalo ją visiškai atlyginti. LR CK 6.246 str. 1 d. nustato, kad civilinė atsakomybė atsiranda atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, t. y. esant neteisėtam veikimui. Civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje gali pareikšti fiziniai asmenys, kuriems nusikalstama veika tiesiogiai padaryta turtinė žala. Nustatyta, kad kaltinamasis V. G. savo nusikalstamais veiksmais plėšimo būdu pagrobęs V. K. priklausantį turtą, padarė turtinę žalą. Todėl ieškinys tenkintinas ir priteistina iš Vytauto G. V. K. naudai 100 eurų turtinės žalos atlyginimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 1 d., 291 str. 2 d., 303 str. 2 d..

nusprendė:

V. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 2 dalyje ir 180 straipsnio 1 dalyje ir nubausti:

pagal LR BK 281 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu -1 ( vieneriems) metams ir 6 ( šešiems ) mėnesiams;

pagal LR BK 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu - 2 ( dvejiems) metams ir 9 ( devyniems) mėnesiams;

Vadovaujantis LR baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir V. G. paskirti subendrintą bausmę laisvės atėmimą 3 ( trejiems) metams.

Vadovaujantis LR baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatomis paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. G. paskirti galutinę bausmę laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.

Pritaikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 5, 7, 8 ir 10 punktus ir V. G. paskirtos bausmės vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams įpareigojant, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ( rajono ) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, būti namuose nuo 22 val. vakaro iki 6 val. ryto, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, dirbti arba būti registruotam darbo biržoje.

Kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje palikti iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti.

N. V. V. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš kaltinamojo V. G. 1671,67 EUR ( vieną tūkstantį šešis šimtus septyniasdešimt vieną eurą, 67 eurocentus) turtinei žalai atlyginti ir 500 EUR ( penkis šimtus eurų ) neturtinei žalai atlyginti, o likusioje dalyje ieškinį atmesti.

N. V. K. civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš Vytauto G. V. K. 100 EUR ( vieną šimtą eurų) turtinės žalos atlyginimo.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.