- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2016-06-23
- Bylos Nr.
- 1-1870-929/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-2-00057-2016-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rasa Paužaitė
- Kaltinamasis
- I. M.
- Kategorijos
- 1.2.14.5.1Paprastas sukčiavimas (BK 182 str. 1 d.)
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasa Paužaitė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro Tadeuš Osipovič pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su baudžiamąja byla, kurioje:
I. M. (I. M.), a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, vedęs, gyvenantis ir deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „J.“ direktoriumi, teistas:
1) 2010 m. liepos 1 d. Vilniaus miesto 1-o apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 154 str. 1 d., 155 str. 1 d. 10 MGL (1300 Lt) dydžio bauda;
2) 2015 m. gruodžio 21 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 182 str. 1 d. (6 veikos), 300 str. 1 d. (6 veikos), 222 str. 1 d. 50 MGL (1883 eurų) dydžio bauda,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. M., laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 12 d. iki šiol, būdamas UAB „J.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), direktoriumi, turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą – pinigines lėšas, pasinaudodamas itin įtikinamai sukurtoje interneto www. (duomenys neskelbtini).lt svetainėje pateiktais duomenimis apie teikiamas įdarbinimo paslaugas, garantuojančias legalų darbą ir gerą atlyginimą užsienyje – Anglijoje, Norvegijoje, įdarbinimo procedūrą, apie UAB „J.“ partnerius tiek Lietuvos Respublikos, tiek užsienio valstybėse, specialybių sąrašą, apgyvendinimui skirtų butų ir kambarių nuotraukas, valandinius įkainius, kontaktus bei kitą informaciją, 2013 m. balandžio 18 d. tiksliai nenustatytu laiku, V. Š. atvykus į UAB „J.“ patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), 1203 kab., jis iš anksto žinodamas, kad toks pasiūlymas realiai neegzistuojantis ir V. Š. įdarbintas nebus, nesudaręs sutarties dėl darbuotojų įdarbinimo su jokia užsienio bendrove, V. Š. pateikė tikrovės neatitinkančias žinias – melagingai nurodė, kad V. Š. bus nuvežtas į Angliją, į Bostono miestą ir bus priimtas legaliai dirbti gamykloje Anglijoje, Bostono mieste, bei siekdamas suklaidinti V. Š. pateikė pastarajam pasirašyti UAB „J.“ 2013 m. balandžio 18 d. „Konsultavimo paslaugų sutartį Nr. 02706“, šios sutarties priedą Nr. 02706 „Paslaugų priėmimo – perdavimo aktą“, sudarydamas apgaulingą įspūdį, jog Konsultavimo paslaugų sutartyje numatytos paslaugos suteiktos ir sutarties tikslai pasiekti. Tęsdamas nusikalstamą veiką I. M., pateikė V. Š. tikrovės neatitinkančią informaciją, kad prieš gaunant darbą Anglijoje iš anksto reikia sumokėti 400 Lt (ekvivalentas 115,85 eurų) už dokumentų vertimą. V. Š., būnant apgaulės įtakoje atidavė jam 400 litų, po ko I. M., turėdamas tikslą pasiimti sau šiuos pinigus, pagamino UAB ,,V.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), netikrus dokumentus – 2013 m. balandžio 18 d. kasos pajamų orderį ir kasos pajamų orderio kvitą Serija V123 Nr. 60, kuriuose buvo nurodytos žinomai melagingos žinios, kad piniginės lėšos mokamos už tariamai jo vadovaujamos UAB ,,V.“ suteiktas dokumentų ruošimo paslaugas bei patvirtindamas grynųjų pinigų gavimą pasirašė kaip UAB ,,V.“ direktorius ir neketindamas šiuos dokumentus įtraukti į UAB „V.“ buhalterinę apskaitą, 2013 m. balandžio 18 d. kasos pajamų orderį ir kasos pajamų orderio kvitą Serija V123 Nr. 60 atidavė V. Š.. Tęsdamas nusikalstamą veiką, I. M. tą pačią dieną UAB ,,J.“ patalpose, turėdamas tikslą apgaule UAB ,,J.“ naudai įgyti teisę į svetimą turtą, žinodamas, jog V. Š. jokio darbo nesuras bei UAB ,,J.“ ar jis pats jokių išlaidų, susijusių su darbo V. Š. suradimu nepatirs, nurodė V. Š., kad pastarasis už surastą darbą per tris mėnesius nuo darbo pradžios turi sumokėti 1300 litų (ekvivalentas 376,51 eurų) sumą už įdarbinimą, pateikė V. Š. užpildyti ir pasirašyti ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens pagamintą 2013 m. balandžio 18 d. paprastąjį vekselį 1300 litų (ekvivalentas 376,51 eurų) sumai, kuriuo pastarasis įsipareigoja UAB ,,J.“, į. k. (duomenys neskelbtini), iki 2013 m. liepos 30 d. sumokėti 1300 litų (ekvivalentas 376,51 eurų) sumą, kuris užpildęs ir pasirašęs vekselį perdavė jį I. M.. Tokiu būdu I. M. apgaule savo naudai įgijo svetimą V. Š. priklausantį turtą - 400 Lt (ekvivalentas 115,850 eurų) grynųjų pinigų bei apgaule UAB „J.“ vardu įgijo turtinę teisę į svetimą V. Š. priklausantį turtą – pinigines lėšas 1300 Lt (ekvivalentas 376,51 eurų) sumoje.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis I. M. savo kaltę visiškai pripažino ir parodė, jog maždaug 2007 m. jis įsteigė UAB „J.“ ir nuo tada yra šios bendrovės direktorius. UAB „J.“ veikla yra konsultacijos įdarbinimo klausimais bei organizavimas įvairių paslaugų asmenims, norintiems įsidarbinti užsienyje, tarpininkavimo paslaugos tarp užsienio darbdavio ir norinčių užsienyje įsidarbinti. UAB „J.“ turi keletą partnerių užsienyje (Norvegijoje ir Anglijoje), kurie suteikia asmenims apgyvendinimo, nuvežimo, vietinio pervežimo, įdarbinimo (tiek įdarbinimo agentūros, tiek darbdaviai). Į UAB „J.“ konsultuotis kreipiasi apie 50 žmonių per mėnesį, tačiau ne visiems jiems teikiamos ir kitos paslaugos, t.y. tarpininkavimo įdarbinant, būsto organizavimo, nuvežimo. UAB „J.“ daugiausiai dirbo 4 darbuotojai, įskaitant jį. Jis dar turėjo įmonę UAB „D.“, kuriai nuo 2003 m. iki 2007 m. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija buvo išdavusi licenciją tarpininkavimo įdarbinant užsienyje. Kai atidarė UAB „J.“ iškarto pateikė prašymą tokiai pat licencijai gauti, bet remiantis Europos Konvencija 2006 m., ministerija panaikino licencijavimą šios veiklos ir leido užsiimti tokia veikla be jokių apribojimų visiems asmenims. Tuo pačiu uždraudė imti pinigus už įdarbinimą iš įdarbinamų asmenų, buvo galima imti atlygį tik iš darbdavių. UAB „J.“ perėmė prekybinį ženklą „D.“, nors UAB „D.“ buvo parduota. Kam buvo parduota UAB „D.“ pasakyti negali, nes neprisimena, prisimena tik tiek, kad tai buvo Lietuvos Respublikos piliečiai. UAB „V.“ buvo įkurta 2010-2011 m., tiksliai kada pasakyti negali, nes neprisimena. Jis šią įmonę įsteigė pats, tuo metu buvo vienintelis akcininkas. Maždaug prieš metus, 2015 m. pardavė šios įmonės akcijas, kam pardavė įmonę, jau neprisimena, tai buvo užsienietis, jo vardas pavardė ne lietuviški ir jis nekalbėjo lietuviškai. Nuo įmonės įsteigimo iki akcijų pardavimo 2015 m. jis buvo UAB „V.“ direktoriumi. Jo vadovavimo laikotarpiu įmonė užsiėmė verslo konsultacijomis, dokumentų vertimu, tarpininkavimo paslaugomis, įmonių įkūrimo paslaugomis. Tarpininkavimo paslaugas UAB „V.“ teikė panašias kaip ir UAB „J.“. UAB „V.“ dirbo du darbuotojai, įskaitant ir jį. Kito asmens, dirbusio UAB „V.“, vardo, pavardės pasakyti negali, nes neprisimena. UAB „V.“ vertimo paslaugas užsakydavo iš kitų įmonių. V. Š. situaciją prisimena tiek, kad sutarė dėl dokumentų paruošimo, vertimo, dėl išvykimo, už kurį apmoka pats V. Š., būsto suradimo, o už patį būstą turėjo apmokėti pats V. Š., dėl darbo suradimo pakavimo-fasavimo fabrike, Bostone, Anglijoje. Tiksliai pasakyti, kur V. Š. turėjo būti įdarbintas, negali. Jokių dokumentų patvirtinančių susitarimą su darbdaviu užsienyje pateikti negali, nes jų neturi. Į dokumentų ruošimą, kaip nurodyta KPO, išrašytame V. Š., įėjo CV, motyvacinio laiško, rekomendacinio laiško, garantinio lapo parengimas ir šių dokumentų vertimas. Tai buvo iš viso 9 lapai, įskaitant dokumentus lietuvių ir anglų kalbomis. Dokumentus V. Š. vertė UAB „V. G.“. Kas šios įmonės vadovas, pasakyti negali, nes neprisimena, maždaug nuo 2014 m. nebendradarbiauja. Koks šios įmonės darbuotojas vertė dokumentus, taip pat pasakyti negali. Koks tarifas ir kaip apskaičiuojamas, ar už lapų kiekį, ar už ženklų, ar žodžių skaičių, buvo apskaičiuojama vertimo kaina, pasakyti negali. V. Š. pats užpildė CV, o visus kitus dokumentus parengė jie. Motyvacinis laiškas buvo rašomas pagal tai, ką V. Š. pasakė konsultuojant žodžiu. Būna motyvaciniame laiške nurodomas ir laikotarpis, kurį asmuo nori dirbti, tačiau V. Š. atveju tai nebuvo numatyta. V. Š. į Angliją nuvežė kita įmonė, su kuria buvo sudaryta sutartis, įmonės įvardyti negali, nes neprisimena. Už nuvežimą V. Š. iš savo pinigų turėjo susimokėti 400 Lt. Mano, kad V. Š. užsienyje pasitiko UAB „J.“ darbuotojas R. Š., galbūt R. Š. buvo susiradęs padėjėjų, tačiau jokių kitų asmenų, sudariusių sutartį su UAB „J.“ ir įpareigotų pasitikti ar rūpintis ten nuvykusiais asmenimis, nebuvo. Dažniausiai asmenys apgyvendinami dviejų aukštų kotedžuose, gyvena dažniausiai po du kambaryje. Kur buvo apgyvendintas V. Š., pasakyti negali, nes nežino. Žmonės gali būti apgyvendinti ir ne dviese, tačiau tai tikriausiai buvo laikinai. Dėl V. Š. apgyvendinimo Anglijoje patalpose be langų, gali pasakyti, kad ir jam yra tekę gyventi patalpoje be lango, dėl pelėsio gyvenamojoje vietoje gali pasisakyti, kad galbūt tai buvo vonioje. Apie tai, ar V. Š. ten nuvykęs skambino, ar rašė el. laiškus su skundais pasakyti negali, nes neprisimena. Su V. Š. buvo tartasi ne tik dėl konsultavimo paslaugų, dėl kurių buvo sudaryta sutartis, bet ir dėl nuvykimo, apgyvendinimo ir įdarbinimo organizavimo, tačiau išėjo taip, kad V. Š. nuvykęs į Angliją, į Bostono miestą, taip ir nebuvo įdarbintas. V. Š. patirtą žalą, t.y. 400 Lt (115,85 eurų), atlygins. V. Š. visų jo vadovaujamų įmonių paslaugų kaina buvo 1700 Lt, tačiau jis turėjo tik 400 Lt, todėl likusiai daliai V. Š. užpildė ir pasirašė paprastąjį vekselį, t.y. 1300 Lt sumai. Šį vekselį šiai dienai jis yra sunaikinęs ir jo pateikti negali. (T. 2, b. l. 12-14).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis V. Š. parodė, jog 2013 m. balandžio mėnesį sužinojo apie įmonę UAB „J.“, t. y. apie tai, kad yra tokia įmonė, kuri siūlo darbą užsienyje, veža į užsienį dirbti. Jis internete per Google paiešką suvedęs paieškos laukelyje įmonės UAB „J.“ pavadinimą, rado šios įmonės internetinę svetainę. Internetinėje svetainėje buvo parašyti darbo pavadinimai, butų ir gyvenamųjų patalpų nuotraukos, buvo nurodytas valandinis įkainis įsidarbinus užsienyje. Atsimena, jog valandinis įkainis buvo nurodytas apie 5 svarus per valandą. Internetinėje svetainėje buvo nurodytos ir valstybės, kuriose UAB „J.“ neva įdarbina, pvz., Norvegija, Anglija, Škotija. Jam įstrigo šioje svetainėje tai, kad įmonė siūlė darbą beveik iškarto – tuo šios įmonės paslaugos ir atrodė patrauklios, juolab kad pažiūrėjus internetinę svetainę nekilo jokių abejonių, nes joje pateikiama informacija buvo išsami. Tada 2013 m. balandžio 18 d. nuėjo su mama T. Š. į UAB „J.“ buveinę, į (duomenys neskelbtini). UAB „J.“ direktorius I. M. pasakojo apie darbą užsienyje, kad darbas bus iškart nuvykus į Jungtinę Karalystę. I. M. aiškino, jog UAB „J.“ padės jam visokeriopai sutvarkyti visus darbinimosi Jungtinėje Karalystėje Bostono mieste reikalus. Jis suprato, jog UAB „J.“ sutvarkys visus reikalus, susijusius su jo tiesioginiu įdarbinimu, tai yra: parengs ir sutvarkys visus reikiamus darbinimosi dokumentus, suorganizuos jo nuvykimą į Bostono miestą ir pradinį apgyvendinimą. Už šiuos darbus I. M. pasakė, jog reikės sumokėti 1700 Lt. Jis tokios pinigų sumos neturėjo, todėl I. M. pasiūlė pasirašyti vekselį 1300 Lt sumai. I. M. pateikė pasirašyti 2013 m. balandžio 18 d. konsultavimo paslaugų teikimo sutartį tarp UAB „J.“ ir jo bei 2013 m. balandžio 18 d. paslaugų priėmimo-perdavimo aktą, kuriuos jie abu pasirašė. Kadangi iškarto, kai pasirašė dokumentus, užpildė anketą, jam I. M. pasakė, kad jau po maždaug savaitės gali važiuoti į Angliją. I. M. pasakė, jog 400 litų reikia sumokėti už dokumentų, kuriuos užpildė ten vietoj (CV anketa ir kiti dokumentai, kurių jau nepamena), vertimą. Jam I. M. davė kasos pajamų orderį, patvirtinantį, kad jis sumokėjo 400 Lt. Taip pat jis pasirašė vekselį, kurį jis pats ir užpildė. Vekselis buvo atspausdintas, tik tam tikri laukeliai buvo tušti, t.y. tokie kaip suma, vardas pavardė, asmens kodas, adresas. Šiuos duomenis įrašė pats. I. M. aiškino, jog jis bus nuvežtas mikroautobusu į Jungtinę Karalystę, ten jį pasitiks reikiami asmenys, kurie jį apgyvendins ir atliks tiesioginius įdarbinimo veiksmus. Jam už dvejų savaičių paskambino ir pasakė, jog mikroautobusu galės nuvykti į Bostono miestą, už tai turi sumokėti vairuotojui 400 litų, ką jis ir padarė. Jis buvo nuvežtas į Jungtinę Karalystę, ten jį pasitiko vyriškis vardu O., kuris pasakė, jog reikia sumokėti 110 svarų už gyvenime būste ir 50 svarų už jo dokumentų, susijusių su draudimu ir banko sąskaitos atidarymu. O. jį ir dar vieną vyriškį su drauge atvežė į namą ir ten paliko, o pats iškart išvyko ir pažadėjo ryte atvykti ir tvarkyti įdarbinimo reikalus, nurodė savo telefono numerį. Įėjus į bustą paaiškėjo, jog tai „landinė“ ir yra netinkamas gyventi, nes patalpos buvo be langų, apaugusios pelėsiu, išmėtyti švirkštai. Ryte paskambino O., tačiau pastarasis neatsiliepė. O. pasirodė tik po dviejų dienų. O. pasakė, jog kitą dieną sutvarkys jų draudimo ir banko sąskaitos atidarymo dokumentus, tačiau kitą dieną telefonu vėl neatsiliepė. Minėtame būste prabuvus 3 dienas pamatė, jog turimi pinigai jau baigiasi ir jis minėtoje vietoje savarankiškai nepragyvens. Jis įsigijo bilietą į Londoną ir išvyko ieškoti darbo savarankiškai. Jau iš Londono skambino O. ir jo prašė pateikti su jo draudimu ir banko sąskaitos atidarymu susijusius dokumentus, bet O. taip jų ir nepateikė. Jis pats susitvarkė minėtus dokumentus ir įsidarbino Londono mieste. (T. 1, b. l. 127-128, 129-130).
2016 m. birželio 7 d. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis V. Š. pareiškė, jog I. M. jam atlygino padarytą turtinę žalą 115,85 eurų ir neturi pretenzijų I. M.. (T. 1, b. l.131).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja T. Š. parodė, kad ji su sūnumi V. Š. sužinojo iš interneto apie UAB „J.“. Kaip sūnus surado šią įmonę, ji nežino. Įmonė skelbė internete, kad suranda darbą, apgyvendinimą Anglijoje, Norvegijoje, ar dar kur kitoje valstybėje, tiksliai neprisimena. Darbą siūlė sandėliuose, fabrikuose, skinti gėles. Svetainėje buvo įdėtos nuotraukos butų, kambarių. Viskas atrodė labai gražu. 2013 m. balandžio 18 d. ji su sūnumi V. Š. dviese nuėjo įmonės nurodytu adresu, t.y. (duomenys neskelbtini), 1203 kab. Kai jie atėjo, buvo likę labai nedaug laiko iki pietų, ten buvo mergina, kurios vardo pasakyti negali, nes nežino, mergina pasiūlė ateiti po pietų. Po pietų V. Š. nuėjo vienas, ten buvo direktorius I. M.. Kiek jai žinoma, sūnui buvo pažadėtas apgyvendinimas Jungtinės Karalystės Bostono mieste ir garantuota, kad jis bus iš karto įdarbintas ir sutvarkyti visi reikiami dokumentai. V. Š. sumokėjo I. M. 400 litų pagal 2013 m. balandžio 18 d. KPO Serija V123 Nr. 60 sumai 400 Lt, kuriame nurodyta, kad sumokama už paketo dokumentų ruošimą. Kasos pajamų orderis išrašytas kitos įmonės – UAB „V.“ vardu. Taip pat 2013 m. balandžio 18 d. V. Š. pasirašė konsultavimo paslaugų sutartį Nr. 02706 ir iškarto Paslaugų priėmimo-perdavimo aktą. Taip pat V. Š. pasirašė neprotestuotiną vekselį 1300 Lt sumai. I. M. pasakė, kad į šią sumą įeina nuvykimas, sutikimas, apgyvendinimas, įdarbinimas. Kiek jai yra žinoma, I. M. paaiškino, kad iš Lietuvos į Angliją jos sūnų nuveš, kad reikia su savimi turėti pinigų, todėl ji iškeitė sūnui 200 svarų. Prieš sūnui išvykstant į Bostoną, vairuotojas, kas jis toks, ji pasakyti negali, nes nežino, paprašė V. Š. susimokėti už kelionę. V. Š. sumokėjo 400 Lt. Ji su sūnumi V. Š. suprato, kad jiems UAB „J.“ paslaugos kainuos iš viso 1700 Lt, o kad vekselio sumą 1300 Lt, jis turės apmokėti per 3 mėnesius. 2013 m. balandžio 26 d. V. Š. išvyko į Bostoną su mikroautobusiuku. Į kokį mikroautobusiuką sėsti ir iš kur vykti, V. Š. žinojo, nes jam prieš porą dienų paskambino vairuotojas ir prisistatęs kaip iš UAB „J.“ pasakė, kad išvykimas vyks iš Savanorių pr., jei neklysta, iš kažkokios degalinės. Kai V. Š. atvyko į Bostoną, tai buvo apgyvendintas „landynėje“, kurioje prabuvo kelias dienas. Kai nuvyko tenai, tai pas V. Š. ir ten buvusius asmenis atvyko UAB „J.“ atstovas vardu O. Jis paprašė susimokėti už pragyvenimą 110 svarų ir 50 svarų už dokumentų įforminimą, viso 160 svarų. Jis pasiėmė pinigus ir O. pasakė, kad darbas bus. Nepasakė, koks darbas, tik pasakė, kad lauktų ir kad jie atvažiuos. Po kelių dienų V. Š. su kitais ten buvusiais asmenimis UAB „J.“ atstovai pasakė, kad V. Š. ir kiti ten buvę asmenys patys ieškotų darbo per įdarbinimo agentūras. Tada suprato, kad jie nebuvo pasiruošę įdarbinti V. Š. ir kitus kartu važiavusius asmenis, kad jokių dokumentų niekas nerašė, nevertė jų į kitą kalbą ir jokių paslaugų už iš karto sumokėtus 400 Lt negavo. Jai ir V. Š. buvo svarbiausia, kad UAB „J.“ įdarbins V. Š., tačiau šios paslaugos taip ir negavo ir tik jau tada, kai V. Š. buvo Anglijoje, pasijuto apgauti. Iki tol jokių abejonių neturėjo, kadangi svetainė atrodė įtikinamai, jie skaitė ten įkeltus atsiliepimus, be to, I. M. žodžiais neabejojo, vienintelis keistas dalykas, kad gavo abi KPO dalis. Jie suprato, kad UAB „J.“ nuveš į vietą Anglijoje, apgyvendins ir suras darbą. Tai buvo svarbiausia ir tą suprato iš I. M. žodžių. Tokia suma, t. y. 1700 Lt, yra akivaizdžiai per didelė tik už konsultacijas, kaip tai nurodyta sutartyje. Be to, jie nežinojo, kad ši įmonė neturėjo teisės užsiimti įdarbinimo veikla. Parodymų davimo dienai vekselis yra neapmokėtas ir jie nesiruošė jo apmokėti, nors yra raštas-įspėjimas su Skolų išieškojimo antspaudu. Iš kur jį gavo, pasakyti negali, nes neprisimena, mano, kad I. M. jiems atsiuntė paštu. I. M. jai paaiškino, kad tokie įspėjimai siunčiami automatiškai. (T. 1, b. l. 142-143).
2013 m. balandžio 18 d. Paprastojo vekselio kopijoje užfiksuota, jog vekselio davėjas V. Š. besąlygiškai įsipareigoja sumokėti 1300 Lt UAB „J.“, į. k. (duomenys neskelbtini), iki 2013 m. liepos 30 d.; UAB „J.“ 2013 m. liepos 31 d. pranešime - paprastojo vekselio pateikime apmokėjimui-adresuotui V. Š. nurodyta, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymu, pateikia apmokėjimui 2013 m. balandžio 18 d. išrašytą vekselį 1300 Lt sumai ir reikalauja jį apmokėti. (T. 1, b. l. 14).
2013 m. balandžio 18 d. Konsultavimo paslaugų teikimo sutarties Nr. 02706 ir jos priedo Nr. 1 – 2013 m. balandžio 18 d. Paslaugų priėmimo perdavimo akto kopijoje užfiksuota, kad šie dokumentai pasirašomi tarp UAB „J.“ ir V. Š.. (T.1, b. l. 30-34).
UAB „V.“, į. k. 302914467, 2013 m. balandžio 18 d. kasos pajamų orderio Nr. 60 ir kasos pajamų orderio kvito Nr. 60 kopijoje užfiksuota, kad už dokumentų paketo ruošimą sumokami 400 litų. (T.1, l. 35).
Iš VĮ „Registro centras“ duomenų matyti, kad nuo 2009 m. balandžio 24 d. UAB „J.“ direktorius yra I. M. (T. 1, b. l. 145-146).
Iš VĮ „Registrų centras“ duomenų matyti, kad nuo 2012 m. gruodžio 4 d. iki 2014 m. rugsėjo 30 d. UAB „V.“ direktorius buvo I. M. (T. 1, b. l. 149-150).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 str. reikalavimais, išnagrinėjęs ir įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad kaltinamojo I. M. kaltė padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 str. 1 d. ir 300 str. 1 d., visiškai įrodyta.
Pagal BK 182 str. 1 d. baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Pagal BK 300 str. 1 d. numatyta atsakomybė tam, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo.
Kaltinamasis I. M. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad jis buvo UAB „J.“ direktorius, buvo susitarta su V. Š., kad suras jam darbą ir jis užsienyje bus įdarbintas, tačiau to nepadarė. Be visiško kaltinamojo I. M. prisipažinimo, jo kaltę, padarius jam inkriminuotas veikas, patvirtina byloje esančių įrodymų visuma – nukentėjusiojo V. Š., liudytojos T. Š. parodymai, paprastojo vekselio kopija, Konsultavimo teikimo sutarties ir Paslaugų priėmimo akto kopijos, kasos pajamų orderio ir kvito kopijos. Šie įrodymai sutampa tarpusavyje, vieni kitus papildo, teismas neturi pagrindo jais abejoti. Esant tokiems įrodymams, konstatuotina, kad I. M. pagamino netikrus dokumentus – 2013 m. balandžio 18 d. kasos pajamų orderį ir kasos pajamų orderio kvitą Serija V123 Nr. 60, kuriuose buvo nurodytos žinomai melagingos žinios, kad piniginės lėšos mokamos už tariamai jo vadovaujamos UAB ,,V.“ suteiktas dokumentų ruošimo paslaugas bei, patvirtindamas grynųjų pinigų gavimą, pasirašė kaip UAB ,,V.“ direktorius ir neketindamas šios dokumentus įtraukti į UAB „V.“ buhalterinę apskaitą, 2013 m. balandžio 18 d. kasos pajamų orderį ir kasos pajamų orderio kvitą Serija V123 Nr. 60 atidavė V. Š., bei apgaule savo naudai įgijo svetimą V. Š. priklausantį turtą – 400 Lt (ekvivalentas 115,850 eurų) grynųjų pinigų bei apgaule UAB „J.“ vardu įgijo turtinę teisę į svetimą V. Š. priklausantį turtą – pinigines lėšas 1300 Lt (ekvivalentas 376,51 eurų). Tokie jo veiksmai kvalifikuojami pagal BK 182 str. 1 d. ir 300 str. 1 d.
Prokuroras siūlo baudžiamąją bylą užbaigti baudžiamojo įsakymo priėmimu. Teismas konstatuoja, kad yra BPK 418 str. nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas: už kaltinamajam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymą baudžiamajame įstatyme gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvi bet kuri bausmė, bylos aplinkybės yra aiškios, teismas konstatuoja, kad I. M. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, ir proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamasis neprieštaravo, sutiko su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (T. 2, b. l. 75-77).
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), ir savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 str. 1 d. 3 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas bausmę teismas taip pat atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą – padaryti du nesunkūs baigti tyčiniai nusikaltimai. Teismas atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį I. M. – teistas, baustas administracine tvarka, VšĮ Vilniaus miesto psichikos centre nesigydė (T. 2, b.1. 64), VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje gydytas nuo 2005 m. spalio 17 d. iki 2005 m. lapkričio 9 d. (T. 2, b. l. 65), Vilniaus priklausomybės ligų centre negydytas (T. 2, b. l. 63). Šių aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad BK 41 str. numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytas nusikalstamas veikas paskyrus įstatymo sankcijose numatytas ir prokuroro siūlomą bausmės rūšį – baudas. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 2 d., 5 d. 1 p., paskirtos bausmės, bendrintinos bausmių apėmimo būdu, t. y. griežtesne bausme visiškai apimant švelnesnę bausmę, kadangi veikos sudaro idealiąją nusikaltimų sutaptį.
Byla užbaigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis I. M. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, todėl taikytinos BK 64¹ str. nuostatos ir kaltinamajam I. M. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9 d., paskirta bausmė subendrintina su 2015 m. gruodžio 21 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, bausmes iš dalies sudedant. Atsižvelgiant į tai, kad 2015 m. gruodžio 21 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu I. M. buvo nustatytas vienerių metų savanoriško baudos sumokėjimo terminas, bei į baudos dydį, teismas vertina, kad per du mėnesius tokio dydžio baudą sumokėti gali būti finansiškai sunku, todėl nustatytinas vienerių metų savanoriškas baudos sumokėjimo terminas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 str. 1 d. 1 p., 421 str.,
nusprendžia:
I. M. (I. M.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas:
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d., ir skirti jam 21 MGL (790,86 eurų) dydžio baudą;Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 str. 1 d., ir skirti jam 10 MGL (376,60 eurų) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1, 2 d., 5 d. 1 p., paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir I. M. paskirti subendrintą bausmę – 21 MGL (790,86 eurų) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str. 1 d., skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir I. M. skirti 14 MGL (527,24 eurų) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1, 4, 9 d., paskirtą bausmę subendrinti su 2015 m. gruodžio 21 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme – 50 MGL (1883 eurų) bauda, bausmes iš dalies sudedant, ir paskirti I. M. galutinę subendrintą bausmę – 60 MGL (2259,60 eurų) dydžio baudą.
Nustatyti I. M. vienerių metų savanoriško baudos sumokėjimo terminą.
Baudos bausmė savanoriškai įvykdoma per 1 (vienerius) metus nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą banke AB „Swedbank“ Nr. LT24 7300010112394300, arba sąskaitą banke „Nordea Bank Finland Plc“ Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, arba sąskaitą banke SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, arba sąskaitą banke DNB bankas Nr. LT 74 4010 0510 0132 4763 nurodant įmokos kodą 6801.Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.