- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-06-17
- Bylos Nr.
- P-68-146/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03975-2014-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Anatolijus Baranovas (pirm.), Laimė Baltrūnaitė (pran.), Irmantas Jarukaitis
- Pareiškėjas
- A. Š.
- Kategorijos
- 80.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Įžanginė dalis
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas) ir Irmanto Jarukaičio, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. Š. (A. Š.) prašymą atnaujinti procesą Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I-9605-365/2014 pagal pareiškėjo A. Š. (A. Š.) skundą dėl Antakalnio seniūno sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.
Pareiškėjas A. Š. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su patikslintu skundu (b. l. 15–17), prašydamas panaikinti Antakalnio seniūno leidimą Nr. A820-1441/14/2.17.2.4, kuriuo leista UAB „Perfectus LT“ teikti vandens atrakcionų paslaugas prie Balžio ežero. Pareiškėjas paaiškino, kad atvykęs prie ežero negalėjo įgyvendinti savo konstitucinės teisės – išsimaudyti ežere, nes vandenyje buvo sumontuotos metalinės konstrukcijos, o teritorija, kur jis ir jo draugai maudydavosi, aptverta tvora. Pareiškėjo manymu, buvo pažeistos jo ir kitų visuomenės narių, pamėgusių maudytis Balžio ežere, teisės.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. spalio 1 d. nutartimi (b. l. 21), priimta byloje Nr. I-9605-365/2014, atsisakė priimti skundą, kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 str. 2 d. 1 p.). Pirmosios instancijos teismas rėmėsi ABTĮ 56 straipsniu, pažymėjo, kad pareiškėjas tik abstrakčiai nurodė, jog ežere negalėjo maudytis ir kiti asmenys, kuriems ta vieta patiko, tačiau šių asmenų neįvardijo, nenurodė kas tie asmenys, kurie privalo maudytis būtent toje vietoje, nenurodė aplinkybių, kodėl žmonės gali maudytis kitoje ežero pakrantės vietoje. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad pareiškėjas skundo reikalavimą iš esmės grindžia savo privačių subjektyvių teisių ir interesų pažeidimu, todėl darė išvadą, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą gindamas savo paties pažeistą teisę ar teisėtą interesą (ABTĮ 5 str. 1 d.), o ne viešąjį interesą. Teismas pabrėžė, kad fizinis asmuo gali kreiptis į teismą gindamas viešąjį interesą tuomet, kai tokį atvejį numato įstatymai, tuo tarpu skunde nenurodoma norminių aktų, kurie numatytų pareiškėjo teisę ginčyti seniūno sprendimą, priimtą ne dėl pareiškėjo.
II.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo atskirąjį skundą, 2015 m. kovo 4 d. nutartimi (b. l. 33–35) atskirąjį skundą atmetė ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 1 d. nutartį paliko nepakeistą.
Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 1 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.), teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, nustatė, kad pareiškėjas į teismą dėl Antakalnio seniūno leidimo Nr. A820-1441/14/2.17.2.4 panaikinimo kreipėsi, kaip nurodyta jo skunde ir atskirajame skunde, gindamas viešąjį interesą.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad pagrindiniai kriterijai siekiant nustatyti, ar asmuo gina viešąjį interesą ar savo subjektinę teisę ar įstatymų saugomą interesą, yra teisiniai argumentai, aplinkybės, kuriomis jis grindžia savo reikalavimus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2004 m. sausio 23 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A3-11/2004 sistemiškai vertindamas ABTĮ 5 straipsnio 1 dalį, 3 dalies 1 punktą ir 3 punktą, 56 straipsnio 1 dalį nusprendė, kad tada, kai pareiškėjas savo reikalavimą grindžia savo privačių subjektyvių teisių ar interesų pažeidimu, vertintina, jog pareiškėjas kreipėsi ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, gindamas savo paties pažeistą ar ginčijamą teisę arba įstatymų saugomą interesą, o tais atvejais, kai pareiškėjas savo skundą grindžia tuo, kas yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai, vertintina, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 3 punkto ir 56 straipsnio 1 dalies pagrindu gindamas viešąjį interesą (pvz., LVAT 2007 m. kovo 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-316/2007, 2007 m. sausio 19 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A3-64/2007, 2008 m. kovo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-857/2008).
ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tačiau įstatymų leidėjas numatė ne tik suinteresuotų asmenų, kurių interesai yra pažeisti, teisę kreiptis į teismą. Teisminiu būdu gintini ir viešieji interesai. ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatyta, kad teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal prokuroro, administravimo subjektų, valstybės kontrolės pareigūnų, kitų valstybės institucijų, įstaigų, organizacijų, tarnybų ar fizinių asmenų kreipimąsi įstatymų nustatytais atvejais dėl valstybės ar kitų viešųjų interesų gynimo. To paties įstatymo 56 straipsnio 1 dalis numato, kad įstatymų nustatytais atvejais prokuroras, administravimo subjektai, valstybės institucijos, įstaigos, organizacijos, tarnybos ar fiziniai asmenys gali kreiptis į teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas arba apgintos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymėjo, kad pagal nurodytų teisės normų prasmę, siekdami apginti viešąjį interesą į teismą gali kreiptis tik tam tikri asmenys ir tik tada, kai tai tiesiogiai nurodyta įstatyme. Atitinkamo subjekto, paduodančio skundą (prašymą) administraciniam teismui, veiklą ir jo įgaliojimus reguliuojantys įstatymai turi suteikti jam teisę (priskirti kompetenciją) kreiptis su nurodyto pobūdžio skundu (prašymu) į administracinį teismą. Asmenų, kuriems nėra suteikta teisė apginti viešąjį interesą, skundai (prašymai) nepriimtini, vadovaujantis ABTĮ 4 straipsnio 5 dalimi, 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies bei 22 straipsnio 1 dalies nuostatų, reguliuojančių kreipimąsi į administracinį teismą, sisteminis vertinimas leidžia teigti, jog į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje (pvz., LVAT 2004 m. sausio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7-121/2004). Administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal ATBĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 22 straipsnio 1 dalį yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Remiantis šiomis teisės normomis, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (pvz., LVAT 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008, 2009 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009). Tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (pvz., LVAT 2010 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010, 2010 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010 ir kt.).
Šioje byloje apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymėjo, kad pareiškėjas nenurodė teisės aktų, nustatančių jo teisę ginti valstybės, viešąjį interesus ar kitų asmenų teises. Išanalizavusi ir įvertinusi bylos medžiagą, ginčijamą Antakalnio seniūno priimtą sprendimą, taip pat pareiškėjo argumentus dėl galimo jo teisių pažeidimo, kolegija priėjo prie išvados, kad pareiškėjas nenurodė jokių įtikinamų argumentų ar paaiškinimų, patvirtinančių, jog skundžiamu sprendimu tiesiogiai yra pažeidžiamos jo subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai. Bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia pareiškėjas, teismui pateiktame skunde nurodydamas jo pagrindą ir dalyką. Tikrinamu atveju pareiškėjo nurodyti bendro pobūdžio teiginiai apie galimą jo teisių pažeidimą maudytis ežere neleido teismui daryti išvados, kad pareiškėjas įgijo teisę skųsti ne jo atžvilgiu priimtą seniūno sprendimą.
Remdamasis išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir įvertino taikytinų teisės aktų nuostatas, todėl priėmė teisėtą nutartį atsisakyti priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu pagrindu. Pareiškėjo atskirasis skundas buvo atmestas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 1 d. nutartis palikta nepakeista.
III.
Pareiškėjas A. Š. 2015 m. kovo 12 d. pateikė teismui prašymą (b. l. 38–41) atnaujinti procesą Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I-9605-365/2014 ir pareiškimo dalyje dėl viešojo intereso gynimo netinkamą pareiškėją A. Š. (A. Š.) pakeisti tinkamu pareiškėju Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba, NŽT) Vilniaus miesto skyriumi.
Prašymas atnaujinti procesą grindžiamas ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punktu (naujai paaiškėjus esminėms bylos aplinkybėms, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu). Pareiškėjas prašyme nurodo, kad siekdamas išsiaiškinti, kokiu pagrindu Balžio ežero populiariausioji maudymosi vieta, valstybinė žemė ir vandens telkinys buvo užstatyti ir apribota prieiga gyventojams, pareiškėjo atstovas surinko dokumentaciją iš kompetentingų institucijų ir nustatė faktus, kurie patvirtina, jog buvo pažeistas kiekvieno gyventojo, negalinčio įgyvendinti savo teisės maudytis ežere, privatus interesas, taip pat valstybės nuosavybės teisė į žemės sklypą ir vandens telkinį. Pareiškėjas paaiškina, kad UAB „Perfectus LT“ teikiamos paslaugos ir jų teikimo būdas neatitinka Antakalnio seniūno išduotų leidimų nurodymų, t. y. teikiamos paslaugos yra ne prie Balžio ežero, o pačiame Balžio ežere, paslaugos teikiamos ne iš laikinojo įrenginio, o iš nekilnojamojo statinio, kuriam statyti leidimas nebuvo gautas, kuris nėra tinkamai įregistruotas ir kuris yra įtrauktas į pavojingų sąrašą. Balžio ežero pakrantės plotas, kuriame UAB „Perfectus LT“ savavališkai įrengė parką, nuosavybės teise priklauso valstybei, valstybinę žemę patikėjimo teise valdo Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyrius. UAB „Perfectus LT“ prieš statydamas statinius Balžio ežere turėjo gauti leidimą statybai iš valstybinės žemės sklypo ir vandens telkinio savininko / valdytojo, t. y. iš Nacionalinės žemės tarnybos. Tačiau šiuo atveju toks leidimas išduotas nebuvo, taip buvo pažeistas viešasis interesas, t. y. pažeista viena iš pagrindinių valstybės teisių – teisė į valstybės turtą. Pasak pareiškėjo, teismai neatsižvelgė į jo skunde išdėstytus argumentus ir prie skundo pateiktus įrodymus, kurie patvirtina valstybės nuosavybės teisės pažeidimo padarymo faktą, t. y. kad prisidengus seniūno laikinai išduodamais leidimais teikti vandens atrakciono paslaugas prie ežero neteisėtai, neturint valstybės patikėtinio – Nacionalinės žemės tarnybos leidimo, buvo užstatytas (užgrobtas) didžiulis ežero ir pakrantės plotas. Atsižvelgdamas į tai, pareiškėjas mano, kad teismas turi teisę pakeisti netinkamą pareiškėją tinkamu, t. y. šios administracinės bylos ribose dėl viešojo intereso gynimo tinkamu pareiškėju būtų NŽT Vilniaus miesto skyrius. Pareiškėjas teigia, jog ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punkto taikymo prasme naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis nagrinėjamu atveju laikytina tai, kad tik 2015 m. vasario mėn. pareiškėjo atstovui tapo žinoma apie NŽT Vilniaus miesto skyriaus aktus, kuriais buvo nustatytas valstybinės žemės ir vandens telkinio užgrobimo faktas ir imtasi veiksmų šiam pažeidimui pašalinti. Tačiau šie veiksmai, pareiškėjo įsitikinimu, nėra efektyvūs be viešojo intereso gynimo administraciniame teisme, t. y. be Antakalnio seniūno leidimų, kurių pagrindu buvo pažeistas viešasis interesas, panaikinimo.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV.
Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas ABTĮ IV skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka. Įsiteisėjusio teismo baigiamojo akto (teismo sprendimo, nutarimo ar nutarties) sąvoka reiškia, kad šalių ginčas išspręstas galutinai ir nebegali būti revizuojamas įprastinėmis procesinėmis priemonėmis, t. y. minėtas teismo baigiamasis aktas įgyja res judicata galią. Procesas administracinėje byloje, užbaigtoje įsiteisėjusiu teismo priimtu baigiamuoju aktu, gali būti atnaujintas tik ypatingais atvejais (siekiant pašalinti tam tikrus akivaizdžius ir esminius pažeidimus, padarytus sprendžiant bylą), griežtai laikantis ABTĮ IV skyriuje nustatytų proceso atnaujinimo sąlygų bei tvarkos.
ABTĮ 156 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo gali būti paduodamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kai jį padavęs subjektas sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, kurios yra proceso atnaujinimo pagrindas. Nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. I-9605-365/2014, kurios procesą prašoma atnaujinti, įsiteisėjo 2015 m. kovo 4 d. priėmus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį (b. l. 33–35). Pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą byloje pateiktas teismui 2015 m. kovo 12 d. (b. l. 38–41). Pareiškėjas prašyme nurodo, kad esminės bylos aplinkybės, kurios ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punkto nustatyta tvarka sudaro pagrindą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. I-9605-365/2014, paaiškėjo (apie šias aplinkybes pareiškėjo atstovui tapo žinoma 2015 m. vasario mėn.). Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad pareiškėjo prašymas paduotas nepraleidus ABTĮ 156 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino.
Pareiškėjo prašymas grindžiamas ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punktu. Šioje normoje nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu naujai paaiškėja esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, siekiant proceso atnaujinimo ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, būtina nustatyti, kad tokios aplinkybės: 1) egzistavo nagrinėjant bylą, kurios procesą prašoma atnaujinti, nagrinėjimo ir procesinio sprendimo priėmimo metu; 2) nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu, apie šias aplinkybes pareiškėjas sužinojo jau įsiteisėjus teismo sprendimui ar nutarčiai; 3) turi esminę reikšmę bylai, t. y. žinant apie šias aplinkybes galėjo būti priimtas kitoks teismo sprendimas ar nutartis (žr., pvz., LVAT nutartis administracinėse bylose Nr. P15-60/2006, P6-169/2007, P556-68/2008, P525-222/2009, P858-43/2010, P63-129/2011, P261-107/2011, P858-157/2011, P63-44/2012, P-61-525/2015, kt.). Esminis naujai paaiškėjusios aplinkybės pobūdis suprantamas kaip svarbiausių bei turėjusių didžiausią reikšmę priimant atitinkamą teismo procesinį sprendimą duomenų pasikeitimas, kurį nustačius turėtų keistis įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada (LVAT 2007 m. kovo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P6-115/2007, 2009 m. birželio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P438-131/2009).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nurodo, kad 2015 m. vasario mėn. pareiškėjo atstovui tapo žinoma apie Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus bei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Ekonomikos ir investicijų departamento priimtus administracinius aktus (NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2014 m. liepos 29 d. ir 2014 m. rugpjūčio 29 d. žemės naudojimo patikrinimo aktai, 2014 m. spalio 17 d. ir 2014 m. lapkričio 6 d. raštai UAB „Perfectus LT“ vadovui kviečiant jį atvykti dėl galimo administracinio teisės pažeidimo išaiškinimo ir / ar protokolo surašymo; b. l. 45–50; Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Ekonomikos ir investicijų departamento 2015 m. vasario 10 d. raštas Balžio bendruomenės pirmininkei „Dėl informacijos pateikimo“, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Investicijų plėtros komisijos 2014 m. birželio 2 d. posėdžio protokolas; b. l. 51–52), kuriais buvo nustatytas valstybės nuosavybės teisės į Balžio ežerą ir jo pakrantes pažeidimas, t. y. kad UAB „Perfectus LT“ neteisėtai teikia vandens atrakcionų paslaugas Balžio ežere, bei imtasi veiksmų šiam pažeidimui pašalinti. Šios aplinkybės, pareiškėjo manymu, rodo, jog būtina ginti viešąjį interesą administraciniame teisme, t. y. kreiptis su skundu į teismą dėl Antakalnio seniūno leidimų, išduotų UAB „Perfectus LT“, panaikinimo.
Iš pareiškėjo prašymo atnaujinti procesą argumentų galima daryti išvadą, jog pareiškėjas mano, kad šios naujai paaiškėjusios aplinkybės dėl kompetentingų valstybės ir savivaldybės institucijų veiksmų (sprendimų), priimtų konstatuojant UAB „Perfectus LT“ padarytą valstybės nuosavybės teisių į Balžio ežerą ir jo pakrantes pažeidimą, turi esminės reikšmės išnagrinėtai administracinei bylai Nr. I-9605-365/2014. Kitaip tariant, žinant apie šias aplinkybes galbūt būtų priimtas kitoks teismo procesinis sprendimas – priimti pareiškėjo skundą nagrinėti teisme.
Teisėjų kolegija pažymi, jog tokia pareiškėjo pozicija yra nepagrįsta bei neteisinga.
Šiuo aspektu pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. kovo 4 d. nutartyje, kuri šioje byloje turi res judicata, t. y. įsiteisėjusio teismo baigiamojo akto, galią, pasisakė apskritai dėl pareiškėjo teisės kreiptis į administracinį teismą su skundu dėl Antakalnio seniūno išduoto UAB „Perfectus LT“ leidimo teikti vandens atrakcionų paslaugas prie Balžio ežero panaikinimo. Teisėjų kolegija, nutartyje atmesdama pareiškėjo atskirąjį skundą ir palikdama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 1 d. nutartį nepakeistą, remdamasi ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje ir 3 dalies 3 punkte, 56 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų normų turinio analize, taip pat atsižvelgdama į nuosekliai formuojamą administracinių teismų praktiką analizuojamu klausimu, pažymėjo, kad pagal nurodytų teisės normų prasmę, siekdami apginti viešąjį interesą į teismą gali kreiptis tik tam tikri asmenys ir tik tada, kai tai tiesiogiai nurodyta įstatyme. Atitinkamo subjekto, paduodančio skundą (prašymą) administraciniam teismui, veiklą ir jo įgaliojimus reguliuojantys įstatymai turi suteikti jam teisę (priskirti kompetenciją) kreiptis su nurodyto pobūdžio skundu (prašymu) į administracinį teismą. Asmenų, kuriems nėra suteikta teisė apginti viešąjį interesą, skundai (prašymai) nepriimtini, vadovaujantis ABTĮ 4 straipsnio 5 dalimi, 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu. Minėtoje 2015 m. kovo 4 d. nutartyje teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo skundo argumentus ir byloje pateiktus dokumentus, konstatavo, kad pareiškėjas neįrodė, jog skundžiamu Antakalnio seniūno leidimu Nr. A820-1441/14/2.17.2.4, kuriuo leista UAB „Perfectus LT“ teikti vandens atrakcionų paslaugas prie Balžio ežero, tiesiogiai pažeidžiamos jo subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai, taip pat nenurodė teisės aktų, nustatančių pareiškėjo teisę ginti valstybės, viešąjį interesus ar kitų asmenų teises. Tikrinamu atveju pareiškėjo nurodyti bendro pobūdžio teiginiai apie galimą jo teisių maudytis ežere pažeidimą neleido teismui daryti išvados, kad pareiškėjas įgijo teisę skųsti ne jo atžvilgiu priimtą seniūno sprendimą. Nurodytais argumentais buvo pripažinta, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą.
Tokiu būdu, administracinėje byloje, kurios procesą šiuo atveju prašoma atnaujinti, įsiteisėjusiu teismo aktu konstatuota svarbi aplinkybė, jog pareiškėjas neturi teisės kreiptis į teismą su pareiškimu dėl viešojo intereso, susijusio su veikla Balžio ežere ir jo pakrantėse, gynimo. Atsižvelgiant į tai, visi pareiškėjo prašyme atnaujinti procesą pateikti argumentai, kuriais grindžiamas UAB „Perfectus LT“ padaryto pažeidimo teikiant vandens atrakcionų paslaugas prie Balžio ežero ir atitinkamai viešojo intereso pažeidimo mastas bei padarytų pažeidimų pobūdis, neturi jokios reikšmės administracinėje byloje Nr. I-9605-365/2014 priimtam galutiniam teismo procesiniam sprendimui, nes, kaip minėta, pareiškėjui įstatymai nesuteikia įgaliojimų ginti valstybės, viešąjį interesus ar kitų asmenų teises.
Konstatavus, kad pareiškėjo prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytos aplinkybės neturi jokios esminės reikšmės išnagrinėtai administracinei bylai ir joje priimtam galutiniam teismo procesiniam sprendimui, darytina išvada, kad pareiškėjas nepagrindė administracinės bylos proceso atnaujinimo sąlygų, nustatytų ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punkte, todėl atnaujinti procesą šiuo pagrindu atsisakytina (ABTĮ 159 str. 1 d.).
Netenkinus pareiškėjo prašymo dėl administracinės bylos proceso atnaujinimo, teisėjų kolegija nepasisako dėl pareiškėjo prašyme pateikto papildomo procesinio prašymo pakeisti pareiškimo dalyje dėl viešojo intereso gynimo netinkamą pareiškėją į tinkamą (NŽT Vilniaus miesto skyrių).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Pareiškėjo A. Š. (A. Š.) prašymo atnaujinti procesą netenkinti.
Atsisakyti atnaujinti procesą Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I-9605-365/2014 pagal pareiškėjo A. Š. (A. Š.) skundą dėl Antakalnio seniūno sprendimo panaikinimo.
Nutartis neskundžiama.