Utenos apylinkės teismo sprendimas

2015-07-08 · Civilinė byla Nr. e2-711-356/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-07-08
Bylos Nr.
e2-711-356/2015
Teisminio proceso Nr.
2-50-3-00407-2015-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vijolė Vitienė
Pareiškėjas
A. T.
Suinteresuotas asmuo
Utenos rajono savivaldybės administracijos, Aukštaitijos nacionalinio parko, Labanoro regioninio parko direkcijai
Advokatai
Justina Murauskaitė
Civilinė byla Nr.e2-711-356/2015Teisminio proceso Nr.2-50-3-00407-2015-9Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 30.2.; 113.1.;116.1.;128.2.
UTENOS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. liepos 8 d.
Utena,

Utenos rajono apylinkės teismo teisėja Vijolė Vitienė, sekretoriaujant Elonai Mackutei, dalyvaujant pareiškėjos A. T. atstovei advokatei Justinai Murauskaitei, o pareiškėjai A. T., suinteresuotų asmenų Utenos rajono savivaldybės administracijos, Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcijos atstovams nedalyvaujant, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. T. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Utenos rajono savivaldybės administracijai, Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcijai dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

Aprašomoji dalis

nustato:

Šalies argumentai

Pareiškėja A. T. prašė statybų saugomoje teritorijoje tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), yra buvusi sodyba.

Pareiškėja ir jos atstovė prašė pareiškimą tenkinti, paaiškino, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Utenos rajone, yra priklausiusios jos tėvo tėvams sodybos, kurią sudarė gyvenamasis namas, ūkio pastatai, pamatai bei keletas sodo medžių. Šį faktą patvirtina pateikti rašytiniai įrodymai ir liudytojų parodymai. Pareiškėjai faktą nustatyti yra būtina sodybos atstatymo tikslu, ne kitokia tvarka ji negali gauti reikiamų dokumentų ir atstatyti gyvenamąjį namą.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Utenos rajono savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad suinteresuotas asmuo neturi jokių duomenų, galinčių patvirtinti/paneigti prašomą nustatyti faktą.

Suinteresuotas asmuo Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcija atsiliepime į pareiškimą nurodė, o atstovas paaiškino, kad sodyba – juridiškai įformintas žemės sklypas su jame esančiu gyvenamuoju namu. Taigi galima būtų statyti tik sodyboje ar buvusioje sodyboje. Suinteresuoto asmens nuomone, pareiškėjos pateikti įrodymai patvirtina faktą, kad jos nuosavybės teise valdomame žemės sklype yra buvusiai sodybai priklausiusio gyvenamojo namo pamatų liekanos. Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo neprieštarauja.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Teismas ypatingosios teisenos tvarka nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 str. 1 d., 445 str.). Asmens kreipimasis į teismą su prašymu nustatyti tam tikrą faktą lemia, kad pareiškėjas žino (arba bent turi žinoti), kokia materialioji teisė šiam faktui suteikia juridinę reikšmę ir kokių jo asmeninių ar turtinių teisių gali dėl to fakto atsirasti.

Pareiškėja pateikė rašytinį įrodymą – Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, kuris patvirtina, kad paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu pareiškėjai 2001 m. buvo įregistruotos nuosavybės teises į žemės ūkio paskirties 7.5200 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Utenos rajone. Buvęs savininkas – K. S., kuriam nuosavybės teisės buvo registruotos 1998 m. apskrities viršininko priimto sprendimo pagrindu. Pareiškėja yra K. S. dukra.

Pareiškėja, būdama šio nekilnojamojo daikto savininke, turi teisę savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti, žemės sklypo savininkui nuosavybės teise priklauso viršutinis žemės sklypo sluoksnis, ant žemės esantys statiniai bei jų priklausiniai, kiti nekilnojamieji daiktai, jeigu įstatymo ar sutarties nenustatyta kitaip, šias teises savininkui numato ir garantuoja CK 4.37 str., 4.40 straipsnis. Taigi pareiškėjai, kaip nekilnojamojo daikto savininkei, įstatymas garantuoja jos teisę iš žemės sklypo gauti ekonominę naudą, kurią paprastai teikia nekilnojamieji daiktai. Pareiškėja pageidauja žemės sklype atstatyti sodybą. Šioje byloje nustatyta, kad pareiškėjos žemės sklypas yra Aukštaitijos nacionalinio parko teritorijoje, Tauragno kraštovaizdžio draustinyje, o Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad žemės sklypui taikomos šios specialiosios naudojimo sąlygos: nacionalinių ir regioninių parkų, todėl pareiškėjos, kaip žemės sklypo savininkės, veiklą jai priklausančiame žemės sklype riboja įstatymai. Taigi pareiškėjos prašomas nustatyti faktas siejamas su turtinių teisių, nustatytų Saugomų teritorijų įstatyme, atsiradimu.

Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 8 punkte įtvirtinta bendro pobūdžio taisyklė, kad gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose draudžiama statyti su draustinio steigimo tikslais nesusijusius statinius, tačiau ta pati įstatymo nuostata minėtam statybų draustiniuose draudimui turi ir tam tikrų statybos esamose ir buvusiose sodybose išlygų. Įstatymų leidėjas nurodo tris savarankiškus būdus, kaip yra patvirtinamas buvusios sodybos faktas, suteikiantis teisę statyti saugomoje teritorijoje: 1) statinių ir (ar) sodų fizinių liekanų buvimas; 2) tos teritorijos planai, žemėlapiai ir panašūs dokumentai, kuriuose pažymėta buvusi sodyba; 3) sodybos buvimo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas teismo sprendimu, kai nėra išlikę nei archyvinių, nei grafinių sodybos buvimo dokumentų. Sodybos buvimo faktas, kaip suteikiantis galimybę vykdyti statybas draustinio teritorijoje, gali būti patvirtintas vienu iš nurodytų trijų būdų. Turinčio juridinę reikšmę fakto nustatymas yra vienas iš būdų draustinio teritorijoje buvusios sodybos faktui patvirtinti tuo atveju, kai egzistuoja CPK 444 str. 1 d. bei 445 str. nustatytos sąlygos.

Remiantis teismų praktika juridinis faktas, jog sodyba – gyvenamasis namas su priklausiniais – buvo pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, gali būti nustatomas, kai konstatuojama, jog yra išlikę buvusių statinių ir (ar ) sodų liekanų arba kai sodybos yra pažymėtos vietovės ar kituose planuose, t. y. sodybos buvimo faktas visų pirma siejamas su gyvenamojo namo sklype buvimu. Taigi pagrindinis sodybos atitinkamame žemės sklype elementas yra gyvenamasis pastatas.

Suinteresuotas asmuo Utenos rajono savivaldybės administracija pareiškėjai, išnagrinėjęs jos pateiktus rašytinius įrodymus, atsakė, kad sprendžiant dėl galimybės išduoti statybą leidžiantį dokumentą sodybai atstatyti jos pateikti dokumentai nėra pakankami konkrečiai sodybinių pastatų pagal jų paskirtis buvimo vietai indentifikuoti.

Pareiškėja, kad patvirtinti prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, pateikė savo paaiškinimus, liudytojų parodymus, rašytinius įrodymus. CPK 177 str. 2 d. nurodoma, kad faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis; šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, apžiūrų protokolais. Todėl vadovaujantis šiuo CPK straipsniu laikytina, kad pareiškėja prašomą faktą įrodinėja leistinomis įrodinėjimo priemonėmis.

Kaip nurodė pareiškėja, sodybos buvimo vietą patvirtina išlikę pastatų liekanos, kurių buvimo vieta yra aiški pagal akmenines pamatų liekanas. Pagal teismų praktiką juridinis faktas, jog sodyba – gyvenamasis namas su priklausiniais – buvo pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, gali būti nustatomas, kai konstatuojama, jog yra išlikę buvusių statinių ir (ar) sodų liekanų arba kai sodybos yra pažymėtos vietovės ar kituose planuose t.y. sodybos buvimo faktas visų pirma siejamas su gyvenamojo namo sklype buvimu.

Utenos rajono apylinkės teismas 1991-12-23 priėmė sprendimą, kuriuo ieškovui K. S. iš Tauragnų apylinkės natūra priteisė gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini) buvęs ir K. S. tėvo ir jo brolio nuosavybės teise valdytas gyvenamasis namas buvo paimtas kolūkio reikmėms, perkeltas į kitą vietovę.

Lietuvos centrinis valstybės archyvas išdavė pažymą apie T. S. nuosavybę, nurodė, kad (duomenys neskelbtini) bažnytkaimyje gyveno S. T. įpėdiniai, kurie turėjo 34,35 ha žemės. K. S. gimimo liudijimo duomenys patvirtina, kad jo tėvai buvo T. S. ir M. G.. Utenos apskrities 1998-10-30 sprendimu K. S. nuosavybės teisės į 34,35 ha (27,11 ha miško) buvo atkurtos (grąžinant natūra) (duomenys neskelbtini).

Liudytoja T. J., gimusi ir gyvenanti (duomenys neskelbtini), patvirtino, kad ji pažinojo ir pamena pareiškėjos tėvą, jo tėvus, kitus giminaičius, žino, kad tas žemės sklypas, kuriame buvo minėtų asmenų gyvenamasis namas, ūkio pastatai, priklauso pareiškėjai. Šiuo metu yra likę tik pamatų akmenys, keletas sodo medžių, nes gyvenamąjį namą paėmė kolūkio reikmėms ir perkėlė. Liudytojas A. T. patvirtino, kad jis K. S. atveždavo į jo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kur jam rodydavo buvusio gyvenamojo namo ir kitų pastatų vietą.

Antstolis L. J. 2014-12-05 surašė faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, prie jo pridėjo 8 fotonuotraukas ir 2 vietovės žemėlapius. Antstolis konstatavo, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra dviejų statinių pamatų liekanos. Vieno pastato matyti jau suirusių pamatų pavieniai akmenys bei dar tvirtai besilaikančios dalys, pamatų statybai naudota rišamoji medžiaga – kalkinis skiedinys. Kito statinio pamatai yra 10 metrų ilgio ir 5 metrų pločio, pamatų viduryje matyti likusių pamatų pertvara, dalijanti statinį į 2 dalis.

Matininko V. S. parengtas pareiškėjos nuosavybės teise valdomo 7.52 ha žemės sklypo planas su sodybviete patvirtina, kad žemės sklypo ribose buvo gyvenamasis namas. Šiam planui parengti buvo panaudota Geodezinės ir kartografinės medžiagos fondo GLMF topografinis žemėlapis N-35-16-G-b, kuris susietas su LKS -94 koordinačių sistema.

Pagal CPK 176 str. 1 d. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Bylose dėl faktų, turinčių juridinę reikšmę, nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai, nes jeigu pareiškėjai turėtų tiesioginių prašomą faktą patvirtinančių įrodymų, tai jiems apskritai nereikėtų kreiptis į teismą (CPK 445 str.).

Teismas vertina, kad šioje byloje ištirtų įrodymų visuma yra pagrindas pareiškėjos pareiškimą tenkinti (CPK 178 str.). Prašomą nustatyti faktą pareiškėja sieja su teisės atstatyti sodybą įgijimu, todėl nagrinėjamoje byloje prašomas nustatyti faktas siejamas su turtinių teisių, nustatytų Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme, atsiradimu, prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas sukels pareiškėjai teisinius padarinius, todėl nustatytinas (CPK 444 str. 1d., 2 d. 9p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 264, 269, 270, 448 straipsniais

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Sodybos atstatymo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjai A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančiame žemės ūkio paskirties 7.5200 ha ploto žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), Utenos rajone, yra buvusi sodyba.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Utenos rajono apylinkės teisme.

Teisėja Vijolė Vitienė