- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-04-18
- Bylos Nr.
- 2S-989-485/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Algirdas Remeika (pirm.), Ramūnas Mitkus, Albinas Čeplinskas
- Atsakovas
- Kazlų, Kazlų Rūdos
- Ieškovas
- V. P.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Remeikos, kolegijos teisėjų Ramūno Mitkaus ir Albino Čeplinsko, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės Kazlų Rūdos savivaldybės tarybos atskirąjį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-659-374/2011 pagal ieškovo V. P. ieškinį atsakovei Kazlų Rūdos savivaldybės tarybai dėl neteisėto darbo sutarties nutraukimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti neteisėtu ir panaikinti Kazlų Rūdos savivaldybės tarybos 2010 m. gruodžio 14 d. sprendimą Nr. TS 39-1111 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo Kazlų Rūdos savivaldybės kultūros centro direktoriui V. P.“ bei pripažinti ieškovo atleidimą iš Kazlų Rūdos kultūros centro direktoriaus pareigų neteisėtu ir grąžinti ieškovą į ankstesnį darbą; priteisti ieškovui vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo; priteisti 5 000 Lt neturtinę žalą, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio įvykdymo užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Žemesnės instancijos teismas
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2011 m. vasario 4 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – uždraudė atsakovei konkurso būdu į pareigas skirti naują Kultūros centro vadovą (direktorių).
Teismas nurodė, jog atsakovei pradėjus konkurso procedūrą ir priėmus naują asmenį į ginčijamas pareigas, gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomu teismo sprendimo įvykdymas.
Šalies argumentai
Atsakovė atskiruoju skundu prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 4 d. nutartį panaikinti.
Atsiliepimas
Atsakovė nesutinka su teismo nutartimi dėl šių motyvų:
1. nėra rizikos, kad paskyrus naują Kazlų Rūdos savivaldybės kultūros centro direktorių, taptų negalimas teismo sprendimo įvykdymas dalyje dėl ieškovo grąžinimo į ankstesnes pareigas;
2. pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, Kultūros centrui yra apribotos galimybės vykdyti savo veiklą, juridinis asmuo yra paliekamas be vadovo, dėl ko gali būti pažeistas viešasis interesas;
3. civilinėje byloje dėl darbo teisinių santykių atsakovu turi būti ne juridinio asmens dalyvis, o juridinis asmuo, kuriame direktorius dirbo.
Ieškovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti.
Šalies argumentai
Ieškovas nesutinka su atskiruoju skundu dėl šių motyvų:
1. egzistuoja reali rizika, jog teismo sprendimo vykdymas pasunkės, panaikinus laikinąsias apsaugos priemones, būtų sudarytos sąlygos vilkinti teismo sprendimo vykdymą;
2. atsakovės noras vykdyti konkursą yra neracionalus, priėmus ieškovui palankų sprendimą, jo vykdymas pareikalautų daug lėšų, kas pažeistų viešąjį interesą;
3. kultūros centro internetiniame puslapyje nurodoma, jog šiuo metu direktoriaus pareigas eina direktoriaus pavaduotoja kultūrinei veiklai, todėl akivaizdu, jog įstaiga gali vykdyti savo funkcijas;
4. laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos būtent ieškovo nurodytai atsakovei, kadangi būtent atsakovė nutraukė su ieškove darbo sutartį.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 str.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str., nenustatyta.
Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Įstatyme tiesiogiai apibrėžta laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirtis – užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir garantuoti šio sprendimo privalomumą. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia reali grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo būsimo teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Taigi, laikinąsias apsaugos priemones teismas turi ir gali taikyti tik tuomet, kai yra pakankamas pagrindas manyti, jog teismo sprendimą įvykdyti bus sunku arba visiškai neįmanoma tuo atveju, jeigu pareikštas ieškinys būtų patenkintas. Pagal laikinųjų apsaugos priemonių instituto civiliniame procese paskirtį ir esmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti gali būti pritaikytos tik tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios susijusios su pareikštais ieškinio reikalavimais (CPK 145 str. 2 d.). Taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių rūšis numato CPK 145 straipsnio 1 dalis. CPK 145 straipsnio 1 dalies 12 punktas numato, kad laikinąja apsaugos priemone gali būti įpareigojimas atlikti veiksmus, užkertančius kelią žalai atsirasti ar padidėti.
Nagrinėjamoje byloje ieškovas yra pareiškęs reikalavimą pripažinti neteisėtu ir panaikinti Kazlų Rūdos savivaldybės tarybos 2010 m. gruodžio 14 d. sprendimą Nr. TS 39-1111 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo Kazlų Rūdos savivaldybės kultūros centro direktoriui V. P.“ bei pripažinti ieškovo atleidimą iš Kazlų Rūdos kultūros centro direktoriaus pareigų neteisėtu ir grąžinti ieškovą į ankstesnį darbą. Ieškovo prašymu pirmosios instancijos teismas taikė laikinąją apsaugos priemonę - uždraudė atsakovei konkurso būdu į pareigas skirti naują Kultūros centro vadovą (direktorių). Kaip matyti, toks ieškovo prašymas jau yra akivaizdžiai nukreiptas į pareikštų reikalavimų vykdymą, dar net nenustačius ar yra pagrindo teigti, jog ieškovas iš darbo buvo atleistas neteisėtai. Tokių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nagrinėjamos bylos kontekste reikštų jau pradėtą vykdymo procesą, o tai neatitinka laikinųjų apsaugos priemonių paskirties – užtikrinti galimai palankaus ieškovui būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir garantuoti šio sprendimo privalomumą. Atsakovė atskirajame skunde visiškai pagrįstai nurodė, jog šiuo atveju nėra rizikos, jog teismo sprendimo įvykdymas būtų neįmanomas. Nors ieškovas atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo vykdymas būtų apsunkintas, tačiau kolegijos nuomone, tokie argumentai nėra pakankamai pagrįsti tam, kad atsisakius tenkinti minėtus ieškovo prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių būtų sunku arba visiškai neįmanoma įvykdyti teismo sprendimą, jeigu jis bus palankus ieškovui. Kaip matyti iš apeliacinės instancijos teismui pateiktos bylos duomenų, ieškovas, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodė, jog jo žiniomis toks konkursas Kultūros centro direktoriaus pareigoms užimti aplamai nėra paskelbtas. Kolegija pritaria ir apeliantės pozicijai, jog pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, Kultūros centrui yra apribotos galimybės vykdyti savo veiklą, kadangi juridinis asmuo yra paliekamas be vadovo. Nors ieškovas nurodo, jog Kultūros centro vadovo pareigas šiuo metu eina direktoriaus pavaduotoja kultūrinei veiklai, tačiau kolegijos nuomone, toks argumentas nėra visiškai pagrįstas. Pažymėtina, jog kiekvienas asmuo, užimantis tam tikras pareigas, privalo jas atlikti taip, kad nenuketėtų jų atliekamų funkcijų kokybė. Šiuo atveju, pavaduotojai kultūrinei veiklai einant ir administracijos vadovo, t.y. direktoriaus, pareigas, galimai nukenčia tiek Kultūros centro kultūrinė veikla, tiek įstaigos administravimo kokybė. Tokia situacija neturėtų būti toleruojama ir laikoma norma. Todėl tokius ieškovo argumentus kolegija atmeta kaip nepagrįstus. Byloje taip pat kilo ginčas ar šioje byloje ieškovas savo materialinį reikalavimą pateikė tinkamam atsakovui. Pažymėtina, kad šalys civiliniame procese dažniausiai yra atitinkamų materialinių teisinių santykių, iš kurių kilo ginčas, dalyviai. Šioje dalyje ieškovas atsakove nurodo Kazlų Rūdos savivaldybės tarybą. Pažymėtina, kad Kazlų Rūdos savivaldybės taryba nagrinėjamo ginčo aspektu yra tik organas, pagal savo kompetenciją priėmęs sprendimą dėl ieškovo atleidimo iš darbo. Beje, pagal juridinių asmenų registro duomenis, toks juridinis asmuo, kaip savivaldybės taryba, nebeegzistuoja nuo 2006 metų, pakeitus Vietos savivaldos įstatymą. Tuo tarpu savivaldybė – valstybės teritorijos administracinis vienetas, turintis juridinio asmens statusą bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos laiduotą savivaldos teisę, įgyvendinamą per savivaldybės tarybą (Vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pripažįsta, kad savivaldybė, kaip juridinis asmuo, yra atsakinga už savo struktūrinių padalinių neveikimą ar netinkamą veikimą. Šios bylos esminis aspektas yra tai, jog byloje jau yra atlikti kai kurie procesiniai veiksmai, nors, kolegijos nuomone, pareikštas ieškinys yra adresuojamas netinkamam atsakovui. Kolegija pažymi, kad CPK 40 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu galima pašalinti procesinio pobūdžio trūkumus, susijusius su civiliniu procesiniu šalies veiksnumu, teismas nustato terminą trūkumams pašalinti. To paties straipsnio 2 dalis numato, jog teismas turi leisti asmeniui, neturinčiam civilinio procesinio veiksnumo atlikti tam tikrus veiksmus tuo atveju, jeigu per nustatytą terminą trūkumai bus pašalinti, o atlikti procesiniai veiksmai patvirtinti įgalioto vesti bylą asmens. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas turėtų vadovautis šia norma bei tęsti procesą tik tuo atveju, jeigu bus atlikti CPK 40 str. 2 d. nustatyti veiksmai. Tuo pačiu kolegija pabrėžia, kad darbo bylas teismas nagrinėja laikydamasis bendrųjų CPK taisyklių, atsižvelgdamas į CPK IV dalies „Atskirų kategorijų bylų nagrinėjimo ypatumai“ XX skyriaus „Darbo bylų nagrinėjimo ypatumai“ ir kituose įstatymuose nustatytas išimtis (CPK 410 straipsnis). Vienas iš svarbių darbo bylų nagrinėjimo ypatumų – teismo vaidmuo, kurį reglamentuoja CPK 414 straipsnis. Pagal šią teisės normą teismo vaidmuo tokiose kaip nagrinėjama darbo bylose yra aktyvus (CPK 410 straipsnio 2 dalis). Šioje byloje aktuali CPK 414 straipsnio 2 dalis, kurioje nustatyta, kad jeigu teismas, nagrinėdamas bylą pagal darbuotojo ieškinį, nustato, kad ieškinys pareikštas ne tam atsakovui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, tai turi teisę savo iniciatyva įtraukti dalyvauti byloje antrąjį atsakovą. Pagal CPK 45 straipsnio, reglamentuojančio netinkamos šalies pakeitimą tinkama, 1 dalį teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, gali vienos iš šalių motyvuotu prašymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį atsakovą tinkamu atsakovu. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog jeigu ieškovas nesutinka, kad atsakovas būtų pakeistas kitu asmeniu, teismas nagrinėja bylą iš esmės. Aiškindamas ir taikydamas šias teisės normas, Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra nurodęs, kad pagal šios teisės normos prasmę prašyti pakeisti netinkamą šalį (tiek ieškovą, tiek atsakovą) gali bet kuri šalis, taip pat šis pakeitimas gali įvykti ir teismo iniciatyva; tačiau bet kuriuo atveju netinkamos šalies pakeitimas gali įvykti tik sutinkant ieškovui (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. N. v. UAB „Lietuva Statoil“, bylos Nr. 3K-3-465/2006). Darbo byloms CPK 414 straipsnio 2 dalis nustato papildomą netinkamo atsakovo pakeitimo tinkamu procedūrą. Jeigu teismas, nagrinėdamas darbo bylą, nustato, kad ieškinys pareikštas ne tam atsakovui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, ir jeigu netinkamo atsakovo pakeisti tinkamu nėra galimybės pagal CPK 45 straipsnio taisykles ieškovo sutikimu, tai teismas turi teisę savo iniciatyva įtraukti tinkamą atsakovą kaip antrąjį atsakovą ir tik po to nagrinėti bylą iš esmės.
Remiantis išdėstytais motyvais, atskirasis skundas tenkintinas, Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 4 d. nutartis panaikintina ir klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išspręstinas iš esmės – ieškovo V. P. prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmestinas (CPK 337 str. 2 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 2 punktu,
nutaria:
atskirąjį skundą tenkinti.
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 4 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išspręsti iš esmės – ieškovo V. P. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti.