- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Data
- 2008-05-12
- Bylos Nr.
- 2-294/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Donatas Šernas, Audronė Jarackaitė, Konstantinas Gurinas
- Trečiasis asmuo
- AB SEB banko
- Kategorijos
- 126.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 126.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino, Audronės Jarackaitės (pirmininkė ir pranešėja) ir Donato Šerno,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens (kreditoriaus) akcinės bendrovės SEB banko atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. vasario 7 d. nutarties, priimtos dėl trečiojo asmens AB SEB banko prašymo pripažinti negaliojančiais ir panaikinti kreditorių susirinkimo nutarimus, bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,LRG farmacija“ bankroto byloje Nr. B2-411-45/08, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismo 2005 m. balandžio 15 d. įsiteisėjusia nutartimi iškelta UAB „LRG farmacija“ bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Admivita“ (įgaliotas asmuo Arvydas Gaubas) (1 t., b. l. 100-101), o 2005 m. gruodžio 23 d. nutartimi patvirtintas BUAB „LRG farmacija“ kreditorių ir jų reikalavimų sąrašas (2 t., b. l. 18-20).
Šalies argumentai
Tretysis asmuo (kreditorius) AB SEB bankas 2006-10-13 kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti neteisėtais, negaliojančiais ir panaikinti 2006-09-26 ir 2006-09-28 vykusio BUAB „LRG farmacija“ kreditorių susirinkimo nutarimus:
1) nekeisti BUAB „LRG farmacija“ kreditorių komiteto narių skaičiaus;
2) išrinkti į kreditorių komitetą: Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos atstovą; BUAB „LRG farmacija“ darbuotojų kolektyvo atstovą; UAB „Berlin Chemie Menarini Baltic“ atstovą; Coface Austria Kreditversicherung AG Lietuvos filialo atstovą; Bristol-Myers Squibb Polska Sp.z.o.o. atstovą; LEK Pharmaceuticals d.d. atstovą; Tamro SIA atstovą; Marek Sharp & Dohme B.V atstovą; UAB „GlaxoSmithKline Lietuva“ atstovą- kaip kreditorių susirinkimo pirmininką;
3) kreiptis į teismą dėl BUAB „LRG farmacija“ administratoriaus pakeitimo;
4) prašyti teismą paskirti naujuoju BUAB „LRG farmacija“ bankroto administratoriumi UAB „Bankroto administravimo paslaugos“, o tuo atveju, jei ši kandidatūra butų netinkama, bankroto administratoriumi paskirti UAB „Renavita“;
5) pavesti kreditorių susirinkimo pirmininkui parengti, pasirašyti ir pateikti teismui visus su administratoriaus paskyrimu susijusius dokumentus ir atlikti visus kitus su tuo susijusius veiksmus (9 t., b. l. 1-12).
Tretysis asmuo (kreditorius) AB SEB bankas nurodė, kad pagal Įmonių bankroto įstatymo (toliau - ĮBĮ) 24 straipsnį kreditorių susirinkimo nutarimas laikomas priimtu, kai už jį atvirai balsavo kreditoriai, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos, tačiau šiuo atveju reikiamos daugumos balsų nebuvo surinkta. Kreditorių susirinkime dalyvavo kreditoriai, kurių reikalavimų procentinė išraiška sudaro 86,303 procento visų patvirtintų kreditorių reikalavimų. Nurodyta, kad už pasiūlymą, jog kreditorių komiteto narių skaičius nebūtų keičiamas balsavo 50,549 proc., bet, pareiškėjo duomenimis, tik 47,899 proc. visų kreditorių balsų. Kadangi kreditorių susirinkimo nutarimas kreditorių komiteto narių skaičiaus nekeisti yra neteisėtas, todėl mano, kad kartu yra neteisėtas ir naikintinas kreditorių susirinkimo nutarimas į kreditorių komitetą išrinkti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos atstovą; BUAB „LRG farmacija“ darbuotojų kolektyvo atstovą; UAB „Berlin Chemie Menarini Baltic“ atstovą; Coface Austrio Kreditversicherung AG Lietuvos filialo atstovą; Bristol-Myers Squibb Polska Sp.z.o.o. atstovą; LEK Pharmaceuticals d.d. atstovą; Tamro SIA atstovą; Marek Sharp & Dohme B.V atstovą; UAB „GlaxoSmithKline Lietuva“ atstovą- kaip kreditorių susirinkimo pirmininką. Pakeitus Kreditorių komiteto narių skaičių, būtų keičiamas ir Kreditorių komitete atstovaujančių atstovų sąrašas, reikėtų iš naujo persvarstyti konkrečių kreditorių kandidatūras. Sumažinus narių skaičių nuo 9 iki 7, reikėtų persvarstyti, kokie kreditoriai iš Kreditorių susirinkime nustatyto sąrašo gali būti išrinkti į kreditorių komitetą. Šis kreditorių susirinkimo nutarimas neatitinka teisėtumo reikalavimų ir privalo būti panaikintas. Sudarant kreditorių komitetą nebuvo laikytasi principo, kad kreditorių komitete atstovautų atstovai proporcingai pagal pareikštų kreditorinių reikalavimų dydį. Tokiu būdu pagal įstatymo prasmę, visi kreditoriai, nepriklausomai nuo jų reikalavimų dydžio, turi būti atstovaujami vienodai, nesuteikiant jokių privilegijų didesnį kreditorinį reikalavimą turinčiam kreditoriui. Į kreditorių komitetą stambiausių trečiosios eilės kreditorių iniciatyva nebuvo išrinktas nė vienas privilegijuotas kreditorius, kurio reikalavimų įvykdymas yra užtikrintas įkeitimu ir (ar) hipoteka. Atsižvelgiant į kreditorių komiteto paskirtį tinkamai atstovauti visus įmonės kreditorius, kontroliuoti, kaip vyksta bankroto procesas, administratoriaus veiklą, imtis kitų veiksmų, protingumo, sąžiningumo, teisingumo, kreditorių lygiateisiškumo principai reikalauja, kad į kreditorių komitetą būtų įtraukti bent po vieną pirmos, antros, trečios eilės kreditorių, bei kreditorių, kurių reikalavimų tenkinimas yra užtikrintas įkeitimu ir (ar) hipoteka. Tokiu būdu kreditorių susirinkimas tampa nereikalingu ir realiai tik šeši tos pačios eilės bankrutuojančios įmonės kreditoriai vienvaldiškai sprendžia kreditorinių reikalavimų likimą, bendrovės veiklos tęstinumą, bankrutuojančios bendrovės turto, jo panaudojimo, pardavimo, kreditorinių reikalavimų dengimo klausimus. Taip išvengiama skaidrumo, viešumo, nukenčia likusių kreditorių teisės ir interesai, kreditorių lygiateisiškumo principas. Pareiškėjas yra vienintelis privilegijuotas kreditorius (ĮBĮ 34 str.), todėl toks vienašališkas kreditorių komiteto formavimas neįtraukus AB SEB banko yra neteisėtas, kreditorių komitetas apskritai laikytinas nesudarytu, neturinčiu teisėtų įgalinimų veikti kreditorių vardu bei priimti sprendimų.
Šalies argumentai
Tretysis asmuo (kreditorius) UAB „GlaxoSmithKline Lietuva“, nesutikdamas su skundu nurodė, kad ginčijamas 2006-09-26 ir 2006-09-28 įvykęs kreditorių susirinkimas buvo sušauktas teisėtai (9 t., b. l. 133-136).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2008 m. vasario 7 d. nutartimi atmetė trečiojo asmens skundą dėl 2006-06-26 ir 2006-09-28 įvykusio BUAB ,,LRG farmacija“ kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo. Teismas nurodė, kad ginčijami kreditorių susirinkimo nutarimai laikytini sandoriais, todėl jų galiojimas tikrinamas vadovaujantis civiliniame kodekse įtvirtintais sandorių negaliojimo pagrindais (CK 1.63 str. 1 d.), o šalis, patvirtinusi sandorį, praranda teisę jį ginčyti (CK 1.79 str. 1 d.). Teismo teigimu, 2006 m. rugsėjo 26 d. kreditorių susirinkimo protokolas (9 t., b. l. 29-49) patvirtina faktą, jog susirinkime dalyvaujančių kreditorių reikalavimų procentinė išraiška sudaro 86,303 % visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų; kreditorių susirinkimas vienbalsiai nutarė išrinkti balsų skaičiavimo komisiją; ketvirtu susirinkimo darbotvarkės klausimu dėl kreditorių komiteto rinkimo balsavimo rezultatai rodo, jog už nutarimą dėl pasiūlymo, kad kreditorių komiteto narių skaičius nebūtų keičiamas, balsavo 50,549 %, prieš - 15,793 %, susilaikiusių nebuvo. Kreditorius AB SEB bankas, kurio patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudarė 13,544 % (9 t., b. l. 101) balsavo prieš tokį nutarimą, šio kreditoriaus balsai buvo įskaityti. Pateiktas teismui faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas (9 t., b.l. 15-16) patvirtina faktines aplinkybes, įvykusias ne skundžiamo susirinkimo metu, o 2006 m. spalio 6 d., rašytine tvarka užfiksavus Halinos Mikša pareiškimą. Teismo teigimu, nė vienas iš susirinkime dalyvavusių kreditorių nepareiškė pageidavimo, kad šiuo klausimu būtų perbalsuota, todėl šioje dalyje nėra pagrindo pripažinti, jog kreditoriaus AB SEB bankas teisės ar teisėti interesai buvo pažeisti. CK 2.93 str. 6 d. nustatyta, kad susirinkimo metu sudarius balsų skaičiavimo komisiją, jos sprendimas yra galutinis, nesant įrodymų, jog dauguma abejojo dėl balsavimo rezultatų teisėtumo. 2006 m. sausio 6 d. pirmojo bankrutuojančios UAB „LRG farmacija“ kreditorių susirinkimo metu buvo nutarta sudaryti 9 narių kreditorių komitetą, šis nutarimas nebuvo pakeistas. ĮBĮ 25 str. 1 d. nustato, kad kreditorių komitetą gali rinkti pirmasis arba kiti kreditorių susirinkimai; kreditorių komiteto nariu turi būti išrinktas bent vienas asmuo, kuris yra įgaliotas ginti su darbo santykiais susijusius reikalavimus; kreditorių komitetą turi sudaryti ne mažiau kaip 5 nariai. Teismo nuomone, nurodytos imperatyvios normos nėra pažeistos. Įstatymas nenumato, jog kreditorių komitete privalo būti išrinktas bent vienas asmuo, kuris yra įgaliotas ginti įkeitimu ir (ar) hipoteka užtikrintą reikalavimą, todėl nėra teisinio pagrindo nurodytoje dalyje skundą pripažinti pagrįstu.
Teismo teigimu, ĮBĮ 23 straipsnio 13 punkte nustatyta kreditorių susirinkimo teisė kreiptis į teismą dėl administratoriaus pakeitimo. Ginčijamo kreditorių susirinkimo protokolo (9 t., b.l. 29, 37, 38) balsavimo rezultatai patvirtina faktą, jog už pasiūlymą „kreiptis į teismą dėl bankroto administratoriaus pakeitimo“ surinkta 50,237 % balsų, o faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas (9 t., b.l. 17-19) patvirtina faktą, jog iš susirinkime dalyvavusių 85,103% balsų už pasiūlymą perbalsuoti balsavo 29,278 %, prieš 46,177 %, susilaikė 0,622 %. Teismo nuomone, šių aplinkybių pagrindu darytina išvada, jog paskelbtų balsavimo rezultatų teisingumo prezumpcija nenuneigta.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu tretysis asmuo AB SEB bankas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2008 m. vasario 7 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – patenkinti trečiojo asmens skundą dėl 2006-09-26 ir 2006-09-28 vykusio BUAB „LRG farmacija“ kreditorių susirinkimo. Savo skundą apeliantas motyvuoja tuo, kad:
1. Teismas nepagrįstai kreditorių susirinkimus laikė sandoriais (CK 2.82 str. 4 d., CK pirmos knygos IV skyrius).
2. Teismas netinkamai išaiškino ir taikė CK 2.93 straipsnio 6 dalies nuostatas. Šiame straipsnyje įtvirtinta prezumpcija nuginčijama įrodymais (CPK 177 str. 1, 2, 3 d., 182 str. 4 p.). Paneigus prezumpciją, įrodinėjimo pareiga pereina tai šaliai, kuri rėmėsi tomis prezumpcijomis (CPK 12 str., 178 str.).
3. Teismas tinkamai neištyrė ir nevertino į bylą pateiktų prima facie įrodymų (CPK 197 str. 2 d., Antstolių įstatymo 23 str. 3 d.). Antstolis faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu užfiksavo, kad kreditorių komiteto narių skaičius būtų keičiamas, prieš nutarimą kreiptis į teismą dėl bankroto administratoriaus pakeitimo taip pat balsavo UAB ,,Polsana“, CIECH Polfa Ltd, todėl už nutarimą keisti kreditorių komiteto narių skaičių surinkta tik 47,899 proc. visų kreditorių balsų, o nurodyto 50,237 proc. balsų dydžio neįmanoma gauti aritmetinio skaičiavimo būdu. Be to, kreditorių susirinkimo protokole nėra vienos iš balsų skaičiavimo komisijos narės parašo, kas patvirtina, jog komisijos sprendimai dėl balsų nėra patvirtinti tinkamai ir jais negali būti remiamasi kaip galutiniais (CK 2.93 str. 6 p.).
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą tretysis asmuo UAB ,,GlaxoSmithKline Lietuva“ prašo atmesti apelianto AB SEB bankas atskirąjį skundą, motyvuodamas tuo, kad:
1. Teismas pagrįstai kreditorių susirinkimo sprendimus laikė sandoriais (CK 1.63 str.).
2. Apeliantas kreditorių susirinkimo metu turėjo teisę išreikšti abejonę dėl balsavimo teisėtumo ir reikalauti perbalsuoti atitinkamais klausimais, tačiau to nepadarė (CK 2.93 str. 6 d.).
3. Tretysis asmuo nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių balsavimo rezultatų kreditorių susirinkimo metu neteisingumą. Prima facie galią turi tik antstolio konstatuotas faktas, kad UAB ,,Polsana“ ir CIECH Polfa atstovė surašė pareiškimą, o ne faktas, kad šios įmonės atitinkamai balsavo kreditorių susirinkimo metu.
Šalies argumentai
4. Apeliantas nepagrįstai teigia, jog teismas nevertino į bylą pateiktų įrodymų.
5. Balsų skaičiavimo komisijos narė elektroniniu paštu patvirtino, jog pastabų protokolui nebuvo, tačiau atsisakė jį pasirašyti, o atsisakymo pasirašyti priežasčių nekomentavo. Kita vertus, susirinkimo protokolas turi būti pasirašytas susirinkimo pirmininko ir sekretoriaus (CK 2.91 str. 2 d.). Be to, šis klausimas nebuvo keliamas pirmosios instancijos teisme.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 338 str., 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str. 2 d., 338 str.).
Bylos, kylančios iš bankroto teisinių santykių, nagrinėjamos pagal bendrąsias proceso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato CPK ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai (CPK 1 str. 1 d.). Bankroto bylų nagrinėjimo ypatumus nustato Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau - ĮBĮ). ĮBĮ suteikia teisę kreditoriams kreiptis į teismą dėl kreditorių susirinkimo priimtų nutarimų ir apskųsti juos įstatymo nustatyta tvarka (ĮBĮ 21 str. 1 d. 2 p., 24 str. 5 d.). Teismų praktikoje pažymėta, kad nagrinėjant skundus dėl kreditorių susirinkimo (komiteto) nutarimų būtina patikrinti, ar jie priimti nepažeidžiant įstatymu nustatytos jų priėmimo tvarkos. Kuriam nors kreditoriui manant, kad kitų kreditorių priimtas nutarimas pažeidžia jo teises, šis gali tokį nutarimą ginčyti teismine tvarka (ĮBĮ 21 str. 1 d. 2 p.). Tokiu atveju pagal analogiją gali būti taikoma CK 2.82 straipsnio ketvirtoji dalis, pagal kurią bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimo sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ir sąžiningumo principams.
Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodė, kad nėra pagrindo teigti, jog nagrinėjamuoju atveju nesilaikyta ĮBĮ nustatytos kreditorių susirinkimo nutarimų priėmimo tvarkos (ĮBĮ 22, 23, 24 str.), bei neturėjo pagrindo pripažinti, kad priimant ginčo nutarimus, buvo pažeistos apelianto teisės ar teisėti interesai.
Pagal ĮBĮ 24 straipsnio pirmąją dalį kreditorių susirinkimo nutarimas laikomas priimtu, kai už jį atvirai balsavo kreditoriai, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos, išskyrus įstatymo nustatytas išimtis.
BUAB ,,LRG Farmacija” kreditorių susirinkimo 2006 m. rugsėjo 26 d. - 2006 m. rugsėjo 28 d. protokolo (9 t., b. l. 29-49) duomenimis, susirinkime dalyvavusių kreditorių reikalavimų procentinė išraiška – 86,303 proc., o už skundžiamus bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimo nutarimus (tarp jų - nekeisti BUAB ,,LRG Farmacija“ kreditorių komiteto narių skaičiaus, išrinkti kreditorių komiteto narius, kreiptis į teismą dėl bankroto administratoriaus pakeitimo, prašyti teismą paskirti naują BUAB ,,LRG Farmacija“ bankroto administratorių UAB ,,Bankroto administravimo paslaugos“ arba UAB ,,Renavita“, pavesti kreditorių susirinkimo pirmininkui parengti, pasirašyti ir pateikti teismui visus su administratoriaus paskyrimu susijusius dokumentus ir atlikti kitus su tuo susijusius veiksmus) balsavo bankrutuojančios įmonės kreditoriai, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška viršija 50 proc. visų kreditorių reikalavimų sumos
Teisėjų kolegijos nuomone, pagal bylos duomenis, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindo padaryti išvadą, kad už nurodytus kreditorių susirinkimo nutarimus balsavo kreditoriai, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos, o apelianto argumentai dėl neteisingo balsų skaičiavimo, priimant ginčo nutarimus, nėra pagrįsti įrodymais (ĮBĮ 24 str. 1 d., CPK 178 str.).
Neturi pagrindo apelianto teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas netyrė ir nepasisakė dėl apelianto pateiktų įrodymų – antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolų (9 t., b. l. 15-19). Apygardos teismas nutartyje nurodė, kad kreditorių susirinkimo protokole nurodytų kreditorių susirinkimo balsavimo rezultatų teisingumo nepaneigia 2006 m. rugsėjo 28 d. ir 2006 m. spalio 6 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokoluose užfiksuotos faktinės aplinkybės (9 t., b. l. 15-19), o apeliantas nepateikė įrodymų, paneigiančių šią teismo išvadą. Juolab kad 2006 m. spalio 6 d. protokole nurodytos aplinkybės - kreditorių UAB ,,Polsana”, CIECH Polfa atstovų pareiškimai dėl jų balsavimo kreditorių susirinkime pateikti ne kreditorių susirinkime, vykusiame 2006 m. rugsėjo 26, 28 dienomis, o praėjus daugiau nei savaitei – 2006 m. spalio 6 d. (9 t., b. l. 15-19, 29-49).
Pažymėtina, kad pagal CK 2.93 straipsnio šeštąją dalį, tuo atveju, kai balsų skaičiavimo komisijai paskelbus balsavimo rezultatus abejojama dėl balsavimo teisėtumo, turi būti vykdomas pakartotinis balsavimas, jei to reikalauja dauguma kolegialaus organo narių, o jeigu balsavimas vyko neskaičiuojant konkrečių balsų, turi būti perbalsuota, kai bent vienas narys to reikalauja; perbalsavus pirmasis balsavimo rezultatas netenka galios.
Byloje nėra duomenų, kad nagrinėjamuoju atveju apelianto pageidavimu perbalsuojant dėl bankroto administratoriaus atšaukimo balsų skaičiavimo komisija būtų netinkamai suskaičiavusi balsus, ar buvo nepagrįstai neperbalsuota dėl kitų skundžiamų kreditorių susirinkimo nutarimų – už pasiūlymą pakartotinai balsuoti dėl bankroto administratoriaus atšaukimo balsavo kreditoriai, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro 29,478 proc. visų teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų, o kitais atvejais perbalsavimo klausimas nebuvo keliamas (9 t., b. l. 29-49). Apeliantas nepateikė įrodymų, paneigiančių nurodytus duomenis.
Nesudaro pagrindo pripažinti neteisingais balsavimo dėl kreditorių susirinkimo ginčo nutarimų rezultatus ir ta aplinkybė, jog kreditorių susirinkimo protokole nėra balsavimo komisijos narės parašo (9 t., b. l. 49). Beje, pagal CK 2.91 straipsnio antrąją dalį kreditorių susirinkimo protokolas privalomai pasirašomas susirinkimo pirmininko ir sekretoriaus, o šie asmenys pasirašė susirinkimo protokolą.
Kolegijos nuomone, nėra pagrindo pripažinti neteisėta teismo priimtą nutartį ir dėl apygardos teismo nutarties nuorodos, jog kreditorių susirinkimo nutarimai laikytini sandoriais. Juo labiau kad apeliantas neįrodė, jog minėto kreditorių susirinkimo ginčo nutarimai prieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms, protingumo ar sąžiningumo principams, ir teismas neturėjo pagrindo juos pripažinti negaliojančiais ar panaikinti (CK 2.82 str. 4 d., CPK 178 str.).
Dėl nurodytų motyvų nėra pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti skundžiamą apygardos teismo nutartį, kuri paliktina nepakeista (CPK 338 str., 329 - 330 str.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2008 m. vasario 7 d. nutartį.