Kauno apygardos teismo nutartis

2014-09-19 · Byla Nr. ATP-1036-245/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutarimas · 2014-08-19Marijampolės apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2014-09-19Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-09-19
Bylos Nr.
ATP-1036-245/2014
Teisminio proceso Nr.
4-19-3-00711-2014-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Kęstutis Dargužis
Byla Nr. ATP-1036-245/2014
Proceso Nr. 4-19-3-00711-2014-3Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 45.4.4.; 45.4.5.; 79.1.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. rugsėjo 19 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėjas Kęstutis Dargužis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. M. apeliacinį skundą dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 19 d. nutarimo A. M. administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Jurbarko rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu A. M. pripažintas kaltu pada­rius pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliu – ATPK) 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d., ir jam paskirtos administracines nuo­bau­dos: pagal ATPK 127 str. 2 d. – vieno šimto litų bauda; pagal ATPK 130 str. 1 d. – trijų tūks­tančių litų bauda su teisės vai­ruo­ti transporto priemones atėmimu trejiems metams. Vadovaujantis ATPK 33 str., paskirtos nuo­bau­dos subendrintos ir A. M. paskirta galutinė administracinė nuobauda – trijų tūkstančių litų bau­da su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.

M. nubaustas už tai, kad 2014 m. rugpjūčio 4 d., apie 23 val. 53 min., (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, (duomenys neskelbtini) mieste, vairavo automobilį VW PASSAT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įvykdė eismo įvykį, apgadino kelio ženklą ir automobilį bei pasitraukė iš eismo įvykio vietos nepranešęs nustatyta tvarka policijos pareigūnams. Šiais veiksmais A. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių 133, 234 punktų reikalavimus.

Šalies argumentai

A. M. skundžia Jurbarko rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 19 d. nutarimą, prašo jį panaikinti ir bylą gražinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Skunde nurodo, kad 2014 m. rugpjūčio 4 d. apie 23 val. 53 min. vairavo automobilį, privažiavęs sankryžą ir sumažinęs leistiną 50 km/h greitį netrukdomas suko į kairėje esančią (duomenys neskelbtini) gatvę. Beveik baigiant posūkį iš kairės pusės pamatė per gatvę, ne pėsčiųjų perėjoje, einančio žmogaus siluetą ir išsigandęs galimo susidūrimo, pasuko vairą į dešinę bei atsitrenkė į kelio ženklą. Labai išsigando, kad apgadino motinos automobilį, jį paliko užrakintą ir nakvojo pas draugę. Buvo blaivus. 2014-08-05 buvo surašytas protokolas, jis prisipažino kaltu, gailėjosi, kad taip pasielgė, tačiau policijoje nepaaiškino, kad manevras į dešinę buvo priverstinis, kad galėjo stabdyti, ko dėl nepatyrimo nepadarė, nes teises vairuoti įgijo 2013 m. pabaigoje.

Skunde A. M. taip pat nurodo, kad ant protokolo pasirašė jo neskaitęs ir tikėjosi, kad gaus šaukimą į teismą, ir viską paaiškins, tačiau jo negavo, byla išnagrinėta jam nedalyvaujant. Todėl negalėjo teismui paaiškinti apie eismo įvykį ir pateikti pažymos iš (duomenys neskelbtini) seniūnijos, kad žalos nepadarė. Be to, vėliau sužinojo, kad eismo įvykį galėjo matyti policijos tarnybiniame pranešime paminėti liudytojai D. Ž. ir N. S.. Teisme šios aplinkybės nebuvo išsiaiškintos. Pagal KET II skyriuje šiose taisyklėse vartojamų sąvokų išaiškinimą, nurodyta, kad eismo įvykis kelyje, viešuose arba privačiuose teritorijose, kurio metu judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas. Šiuo atveju jokios materialinės žalos nebuvo padaryta. Todėl eismo įvykio nebuvo ir A. M. neturėjo būti baudžiamas už pasišalinimą iš eismo įvykio.

Atsiliepimas

Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus viršininkas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo A. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą, skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą.

A. M. apeliacinis skundas netenkinamas.

Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą apylinkės teismo nutarimą, apeliacinio skundo argumentus ir bylos medžiagą konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir padarė teisingą bei faktines bylos aplinkybes atitinkančią išvadą dėl apelianto kaltės padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus.

Sutiktina su skundo argumentu, jog ATPK 127 str. 2 d. numatytam pažeidimui kvalifikuoti būtina nustatyti padarinius (kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Tačiau nagrinėjamu atveju nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad dėl A. M. sukelto eismo įvykio materialinė žala padaryta nebuvo ir todėl A. M. buvo nepagrįstai nubaustas. Kartu su apeliaciniu skundu pateikta Jurbarko r. savivaldybės administracijos Jurbarko miesto seniūnijos pažyma (b.l. 21), patvirtina, jog materialinė žala buvo padaryta, o ta aplinkybė, kad šiuo metu kelio ženklas yra atstatytas ir Jurbarko miesto seniūnija A. M. pretenzijų nereiškia, įtakos A. M. kaltės klausimui neturi.

Dėl apeliacinio skundo argumentų, kad apeliantas nedalyvavo pirmosios instancijos teismo posėdyje, nes negavo teismo šaukimo ir todėl negalėjo išdėstyti savo paaiškinimų, pažymėtina, kad, kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo protokolo, surašyto A. M. atžvilgiu, apeliantas protokolo surašymo metu pateikė paaiškinimą, pasirašė, jog ATPK 272 str. nurodytos teisės ir pareigos jam yra išaiškintos, su posėdžio vieta ir laiku jis supažindintas pasirašytinai, todėl teismas laiko, kad apie posėdžio laiką ir vietą jam buvo pranešta tinkamai. Pagal ATPK 272 str. 1 d. administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Nesant šio asmens, byla gali būti išnagrinėta tik tais atvejais, kai yra duomenų, jog jam laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, ir jeigu iš jo negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. Tuo atveju, kai yra gautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, ji gali būti išnagrinėta nedalyvaujant asmeniui, jeigu administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas), pripažinęs neatvykimo į bylos nagrinėjimą priežastis nesvarbiomis, atmeta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymą. Šio straipsnio 2 dalyje yra nurodyti atvejai, kai administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimas yra būtinas, tačiau nagrinėjamu atveju tokio imperatyvo nebuvo, A. M. apylinkės teismui nepateikė prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, todėl teismas pagrįstai, konstatavęs, kad asmeniui buvo tinkamai pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, administracinio teisės pažeidimo bylą išnagrinėjo jam nedalyvaujant. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su tokiu apylinkės teismo sprendimu. Šią išvadą sustiprina dar ir tai, kad iš apeliacinio skundo argumentų matyti, kad pažeidėjas iš esmės dėsto tas pačias aplinkybes, kurias nurodė kitą dieną po įvykio, pateikdamas paaiškinimą policijos pareigūnui t.y. jog nesuvaldęs automobilio trenkėsi į kelio ženklą, išsigandęs pasišalino iš įvykio vietos, papildomai apeliaciniame skunde nurodydamas tik tai, kad vairą pasuko ir įvykis įvyko dėl gatvėje, ne pėsčiųjų perėjoje pamatyto žmogaus silueto. Tačiau šios aplinkybės pažeidimo padarymo fakto nepaneigia ir pažeidėjo kaltės nepanaikina, įvykio aplinkybės yra aiškios, todėl bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui, kad posėdžio metu būtų apklaustas administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, ar galimai įvykį matę liudytojai nagrinėjamu atveju būtų netikslinga.

Apeliacinės instancijos teismo manymu, apeliacinio skundo argumentai nepaneigia apylinkės teismo išvadų dėl apelianto kaltės. Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas, įvertino administracinėje byloje esančius rašytinius įrodymus ir pagrįstai nustatė, kad A. M. vairavo transporto priemonę, įvykdė eismo įvykį, apgadino kelio ženklą ir automobilį bei pasitraukė iš eismo įvykio vietos nustatyta tvarka nepranešęs policijos pareigūnams, todėl padarė ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. numatytus administracinius teisės pažeidimus.

Atsižvelgdamas į tai, kas buvo išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog Jurbarko rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 302¹¹ str. ir 302¹² str. 1 d. 1 p., teisėjas

nutaria:

Jurbarko rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 19 d. nutarimą palikti nepakeistą ir A. M. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjas Kęstutis Dargužis