- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-11-27
- Bylos Nr.
- e2S-3431-580/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-05477-2025-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jūra Marija Strumskienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Wood Line“
- Atsakovas
- S. M.
- Kategorijos
- 3.1.14.8.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūra Marija Strumskienė, veikdama Šiaulių apygardos teismo vardu, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Wood Line“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių 2025 m. rugsėjo 1 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Wood Line“ ieškinį atsakovui S. M. dėl nekonkuravimo kompensacijos grąžinimo, nuostolių ir baudos priteisimo,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Wood Line“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė iš atsakovo priteisti 4 054,05 Eur išmokėtą nekonkuravimo kompensaciją, 4 825,43 Eur nuostolių, 50 675,76 Eur baudą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už ieškovo naudai priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad:
1.1. 2021 m. liepos 7 d. ieškovė su atsakovu S. M. sudarė darbo sutartį, kuria atsakovas buvo įdarbintas vadovaujančioms vadybininko pareigoms, kurioms taikomi aukštesni atsakingumo reikalavimai. Darbo sutartimi buvo sutarta, kad jos galiojimo metu ir 24 mėnesiai jai pasibaigus be aiškaus darbdavio rašytinio sutikimo, darbuotojas neturi teisės tiek tiesiogiai, tiek netiesiogiai verstis ta pačia veikla, kuria jis užsiima atlikdamas savo darbo funkcijas pagal šią darbo sutartį, taip pat dirbti įmonėse, konkuruojančiose su darbdaviu ar tai pačiai įmonių grupei priklausančioms bendrovėms;
1.2. po darbo santykių su ieškove nutraukimo atsakovas įsidarbino su ieškovu konkuruojančioje bendrovėje ir vertėsi ta pačia veikla, kuria užsiėmė atlikdamas darbo funkcijas pas ieškovą, taip faktiškai veikė dviejų konkurentų naudai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Šiaulių apylinkės teismas 2025 m. rugsėjo 1 d. nutartimi ieškinį atsisakė priimti. Teismas nustatė, kad:
2.1. ieškovė (kaip buvusi darbdavė) reiškė atsakovui (kaip buvusiam darbuotojui) reikalavimus dėl nekonkuravimo kompensacijos, nuostolių ir baudos priteisimo, keliant prielaidą, kad atsakovas pažeidė sutartines prievoles dėl nekonkuravimo. Kaip ieškinio faktinį pagrindą ieškovė nurodė tarp jos ir atsakovo 2024 m. liepos 7 d. sudarytos darbo sutarties pažeidimus, kurioje, be kita ko, buvo susitarta, kad darbuotojas atitinkamu laikotarpiu neturi teisės verstis ta pačia veikla, kuria jis užsiima atlikdamas darbo funkcijas pagal šią darbo sutartį (sutarties 7.1 punktas). Ieškovė iš to kildino reikalavimą grąžinti ieškovui sumokėtą nekonkuravimo kompensaciją, darbo sutarties 7.17 punkte numatytus nuostolius bei darbo sutarties 6.4 punkte numatytą baudą;
2.2. ginčas yra kildinamas iš tarp šalių sudarytos darbo sutarties, ginčai dėl tokio susitarimo pažeidimo yra laikomi darbo ginčai dėl teisės, kuriems vadovaujantis darbo kodekso (toliau – DK) 220 straipsnio 1 dalimi yra privaloma išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, kreipiantis į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės per 3 mėnesius;
Šalies argumentai
2.3. ieškovei nepateikus įrodymų, kad ji kreipėsi į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl atsakovo įvykdyto nekonkuravimo pažeidimo, teismas sprendė, kad ieškovė nesilaikė išankstinės ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, kas sudaro pagrindą atsisakyti priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas).
III. Atskirojo skundo argumentai
3. Apeliantė UAB „Wood Line“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 1 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad:
3.1. Šiaulių apylinkės teismas netinkamai taikė teisės normas ir nesivadovavo suformuota teismų praktika. Bendrosios kompetencijos teismai ankstesnėse, tokių pačių aplinkybių, bylose yra suformavę praktiką, jog darbo ginče ieškovui kartu su ieškiniu nepateikus įrodymo dėl ginčo nagrinėjimo darbo ginčų komisijoje, teismas nustato terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Analogišką ar panašų klausimą sprendžiantys bendrosios kompetencijos teismai turi pareigą laikytis suformuoto precedento ir analogišką ar panašią situaciją spręsti taip pat;
3.2. teismui nustačius, jog kartu su ieškiniu nebuvo pateikti įrodymai, pagrindžiantys, jog ieškovė laikėsi išankstinės darbo ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarkos, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą turėjo ne atsisakyti priimti ieškinį, o nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti;
3.3. papildomuose paaiškinimuose ieškovas nurodo, kad pateikė Darbo ginčų komisijai prašymą, kuri darbo byloje Nr. APS-118-20477/2025 priėmė 2025 m. spalio 13 d. sprendimą, kuriuo atsisakė nagrinėti ieškovo prašymą atsakovui S. M.. Darbo ginčų komisijai priėmus sprendimą, ieškovas pareiškė ieškinį iš naujo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
5. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti ieškovės ieškinį dėl nekonkuravimo kompensacijos grąžinimo, nuostolių ir baudos priteisimo.
Dėl atskirojo skundo argumentų
6. Apeliantas skundžia pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria teismas, remdamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktu, atsisakė priimti ieškinį dėl to, kad ieškovas nesilaikė DK 220 straipsnio 1 dalyje nustatytos privalomos išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarkos, kadangi ieškovas nesikreipė į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės.
7. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – Konvencija) ir Lietuvos Respublikos Konstitucija įtvirtina vieną iš svarbiausių civilinio proceso principų – teisminės gynybos prieinamumo principą. Asmuo, kurio teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę jas ginti teisme. Tačiau asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos nėra absoliuti ir ji negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu ir (ar) bet kokia forma. Asmens teisė kreiptis į teismą siejama su pareiga ją įgyvendinti įstatymo nustatyta tvarka (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Šios tvarkos nesilaikymas gali lemti besikreipiančiam asmeniui nepalankius padarinius.
8. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje yra pabrėžiama, kad gali būti taikomi įvairūs teisės kreiptis į teismą ribojimai. Šie ribojimai neturi suvaržyti asmens teisės kreiptis į teismą taip, kad būtų pažeista pati tokios teisės esmė. Taikomas ribojimas neatitiks Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies reikalavimų, jeigu juo nebus siekiama teisėto tikslo ir nebus pagrįsto proporcingumo ryšio tarp taikomų priemonių ir siekiamo tikslo (EŽTT 2015 m. gegužės 21 d. sprendimas byloje Zavodnik prieš Slovėniją, peticijos Nr. 53723/13; 2017 m. vasario 16 d. sprendimas byloje Karakutsya prieš Ukrainą, peticijos Nr. 18986/06).
9. Teisės kreiptis į teismą prielaidas ir tinkamo įgyvendinimo sąlygas priimdamas ieškinį teismas privalo aiškintis ex officio (pagal pareigas). Todėl, sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą, inter alia (be kita ko), būtina išsiaiškinti, ar tokio pobūdžio byloms (ne)taikoma išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarka, o jei taikoma – ar besikreipiantis į teismą asmuo ja pasinaudojo.
10. DK 220 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog darbo santykių dalyvis, kuris mano, kad kitas darbo teisės subjektas pažeidė jo teises dėl darbo teisės normų ar abipusių susitarimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo, į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės privalo kreiptis per tris mėnesius, o neteisėto nušalinimo, neteisėto atleidimo iš darbo ir kolektyvinės sutarties pažeidimo atvejais, – per vieną mėnesį nuo tada, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisių pažeidimą.
11. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, jog DK 216 ir 220 straipsniuose įtvirtintas teisinis reglamentavimas reiškia, kad jeigu DK ar kituose įstatymuose nenustatyta kitos tam tikro individualaus darbo ginčo dėl teisės nagrinėjimo (sprendimo) tvarkos ir darbo ginčo šalys nėra sutarusios dėl jo nagrinėjimo komerciniame arbitraže, tokio darbo ginčo nagrinėjimui (sprendimui) yra nustatyta privaloma išankstinė nagrinėjimo (sprendimo) ne teisme tvarka, jo nagrinėjimas (sprendimas) priskiriamas darbo ginčų komisijos kompetencijai ir dėl tokio individualaus darbo ginčo išnagrinėjimo darbo ginčo šalis turi kreiptis į darbo ginčų komisiją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2019; 2021 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-123-823/2021). Ginčai dėl darbuotojo neteisėto atleidimo iš darbo, neteisėto nušalinimo nuo darbo, neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo, darbo pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo, žalos atlyginimo, kompensacijų (susijusių su darbo santykiais) priteisimo, konfidencialumo bei nekonkuravimo susitarimų pažeidimų ir pan. priskiriami individualiems darbo ginčams dėl teisės ir jiems privaloma išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarka. Tam tikrais atvejais, kai įstatymų leidėjo aiškiai yra nurodyta DK ar kitų įstatymų nuostatose, individualūs darbo ginčai nagrinėjami tiesiogiai teisme ir jiems netaikoma nurodyta ikiteisminė tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 8 d. Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikos dėl Darbo teisės normų, reglamentuojančių Darbo sutarties pasibaigimą ir individualių Darbo ginčų dėl teisės nagrinėjimą, apžvalga Nr. AC-55-1).
12. Jeigu asmuo kreipėsi į teismą nesilaikydamas ginčo išankstinės nagrinėjimo ne teisme tvarkos, teismas atsisako priimti ieškinį arba palieka jį nenagrinėtą ir išaiškina ieškovui teisę pasinaudoti ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka (CPK 412 straipsnio 1 dalis).
13. Apeliantė papildomuose paaiškinimuose pateikia informaciją, jog 2025 m. spalio 13 d. darbo ginčų komisija priėmė sprendimą darbo byloje Nr. APS-118-20477/2025 (toliau – Sprendimas), kuriuo ieškovės prašymą atsakovui S. M. dėl nekonkuravimo kompensacijos grąžinimo, nuostolių ir baudos priteisimo, atsisakė nagrinėti. Nurodė, kad ieškovė UAB „Wood Line“ praleido DK 220 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių kreipimosi į darbo ginčų komisiją terminą ir darbo ginčų komisija jo neatnaujino.
14. Apeliantė nurodo, jog darbo ginčų komisijai priėmus Sprendimą, UAB „Wood Line“ pareiškė ieškinį iš naujo, tačiau Šiaulių apylinkės teismas 2025 m. lapkričio 6 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės ieškinį atsakovui S. M.. Nurodė, jog ieškovė yra/buvo pasikreipusi į teismą su ieškiniu atsakovui S. M. dėl tų pačių reikalavimų ir Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 1 d. civilinėje byloje Nr. e2-17223-1215/2025 yra priimta nutartis, kuria buvo/yra atsisakyta priimti ieškinį. Teismas rėmėsi tuo, kad skundžiama nutartis neįsiteisėjusi ir Vilniaus apygardos teisme civilinė byla Nr. e2S-3431-580/2025 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Wood line“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 1 d. nutarties paskirta nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka 2025 m. lapkričio 27 d. 8.30 val. CPK 137 straipsnio 2 dalyje 5 punkte nustatyta, kad teismas turi atsisakyti priimti ieškinį (prašymą), jei teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Pažymėjo, kad minėtame straipsnyje įtvirtintas atsisakymo priimti ieškinį (prašymą) teisinis pagrindas apima ne tik tuos atvejus, kai teismas nustato, jog pateiktas procesinis dokumentas yra tapatus pareikštam procesiniam dokumentui jau iškeltoje byloje, bet ir tuos atvejus, kai naujas procesinis dokumentas teisme pareiškiamas tuo metu, kai teisme sprendžiamas tapataus bylos iškėlimą inicijuojančio procesinio dokumento priėmimo klausimas ir nutartis neįsiteisėjusi.
15. DK 231 straipsnis ir CPK 137 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog ieškovei pasikreipus į darbo ginčų komisiją ir nesutinkant su darbo ginčų komisijos sprendimu, taip pat darbo ginčų komisijai priėmus sprendimą atsisakyti atnaujinti praleistą terminą kreiptis į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės, ieškovė bus įgyvendinusi privalomos ginčo nagrinėjimo ikiteismine tvarka procedūrą ir per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos turės teisę pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo išnagrinėjimo teisme. Taigi šiuo metu vieno mėnesio terminas jau yra praleistas, Šiaulių apylinkės teismas 2025 m. lapkričio 6 d. nutarties ieškovas neskundė.
16. Iš byloje nustatytų aplinkybių matoma, jog ieškovei nepateikus įrodymų, kad ji kreipėsi į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl atsakovo įvykdyto nekonkuravimo pažeidimo, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovė nesilaikė išankstinės ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, kas sudarė pagrindą atsisakyti priimti ieškinį . Skundžiamos nutarties priėmimo metu terminas kreiptis į Darbo ginčų komisiją buvo akivaizdžiai praleistas. Komisija nustatė, kad UAB „Wood Line“ į darbo ginčų komisiją dėl nekonkuravimo kompensacijos grąžinimo nuostolių ir baudos priteisimo kreipėsi 2025-08-29. Atsakovas S. M. iš darbo pas ieškovą buvo atleistas iš darbo 2024-11-29. Ieškovas prašyme nurodo, kad jau tik įsidarbinęs į kitą ieškovo nuomone konkuruojančią įmonę, S. M. pradėjo veikti jo naudai ir interesais. Kaip nurodo prašyme ieškovas, atsakovas vėliausiai nekonkuravimo pažeidimą pradėjo daryti 2025-02-28 – veiklos pas ieškovą metu. Taigi, priimdamas 2025 m. rugsėjo 1 d. nutartį teismas turėjo šią aplinkybę įvertinti. Įvertinus tai, jog po Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 1 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti ieškinį, ieškovė įgyvendino privalomą ginčo nagrinėjimo ikiteismine tvarka procedūrą, daroma išvada, jog ieškovė pašalino aplinkybes, trukdančias priimti ieškinį teisme.
17. Atsižvelgiant į tai, jog po Sprendimo priėmimo, ieškovė iš naujo pareiškė ieškinį teisme, tačiau teismas nutartimi atsisakė priimti ieškovės ieškinį, kurios ieškovė neskundė, šiuo metu praėjo 1 mėnesio terminas skundui paduoti, įvertinus tai, jog kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis), apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog yra pagrindas panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 1 d nutartį ir grąžinti bylą ir perduoti pirmosios instancijos teismui bylą nagrinėti iš naujo.
18. Apeliantė papildomuose paaiškinimuose pateikia informaciją, jog Vilniaus miesto apylinkės teisme priimtas atsakovo ieškinys ieškovei dėl nekonkuravimo kompensacijos priteisimo. Apeliantė pažymi, jog atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu yra nagrinėjamos dvi bylos, pagal ieškovės ieškinį atsakovui dėl nekonkuravimo kompensacijos grąžinimo, nuostolių ir baudos priteisimo bei pagal atsakovo ieškinį ieškovei dėl nekonkuravimo kompensacijos priteisimo, kurios yra kildinamos iš tų pačių darbo teisinių santykių, yra pagrindas priešpriešinius reikalavimus sujungti į vieną bylą.
19. Pagal CPK 136 straipsnio 4 dalį teismas, nustatęs, kad teismo (teismų) žinioje yra kelios vienarūšės bylos, kuriose dalyvauja tos pačios šalys, arba kelios bylos pagal vieno ieškovo ieškinius skirtingiems atsakovams, arba pagal skirtingų ieškovų ieškinius tam pačiam atsakovui, gali sujungti tas bylas į vieną bylą, kad jos būtų kartu išnagrinėtos, jeigu taip sujungus bus greičiau ir teisingai išnagrinėti ginčai, taip pat tais atvejais, kai nagrinėjami reikalavimai tarpusavyje susiję ir dėl to bylų negalima išnagrinėti skyrium.
20. Atsižvelgiant į aukščiau išvardintas aplinkybes, atkreipiamas apeliantės dėmesys, kad klausimas dėl civilinių bylų sujungimo, kaip ir bet kuris kitas su civilinės bylos nagrinėjimu susijęs klausimas, gali būti sprendžiamas tik tuomet, jei civilinė byla yra iškelta ir nebaigta nagrinėti. Apeliacine tvarka šis klausimas nėra sprendžiamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 ir 338 straipsniais,
nutaria:
Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Wood Line“ atskirąjį skundą tenkinti.
Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 1 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.