- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-10-13
- Bylos Nr.
- 2YT-5389-223/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Mėlinauskienė
- Pareiškėjas
- D. B.
- Suinteresuotas asmuo
- D. B., L. M., Panevėžio rajono Vaikų
Teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims D. B., L. M., Panevėžio rajono Vaikų globos namams, duodančiai išvadą institucijai Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja ir jos atstovė prašo tikslu tėvystei , mirus spėjamam vaiko tėvui nustatyti , nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. M., gim. (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), yra D. B., a.k. (duomenys neskelbtini) ir M. B., a.k. (duomenys neskelbtini) tėvas.
Pareiškėja paaiškino, kad su M. M. susipažino 1998 metų vasarą, maždaug po mėnesio pradėjo artimai bendrauti, kartu gyveno pas jo tėvus (duomenys neskelbtini). M. M. dirbo, abu vedė bendrą ūkį. Ji pastojo ir kai nėštumas buvo 2-jų mėnesių apie tai pasakė M. M., kuris apsidžiaugė. (duomenys neskelbtini) gimė sūnus D.. M. M. savo tėvystės neneigė, parsivežė ją su sūnumi iš gimdymo namų. M. M. tėvai žinojo apie sūnaus gimimą, močiutė padėdavo prižiūrėti vaiką. Po to ji su M. M. išvyko gyventi į (duomenys neskelbtini), kur vėl gyveno kartu, ji vėl pastojo ir (duomenys neskelbtini) gimė dukra M., kuriai vardą išrinko pats M. M.. Visą bendravimo laiką su M. M. jis žadėjo įregistruoti santuoką, pripažino D. ir M. kaip savo vaikus , tačiau 2002 metais ryšiai visai nutrūko, o vėliau ji sužinojo, kad M. M. mirė.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo D. B. 2016-09-21 teismo posėdžio metu nurodė, kad su pareiškimu nesutinka, nes yra abejonių dėl to ar jos brolis M. M. gali būti pareiškėjos vaikų tėvas. D. B. gyveno su jos broliu, buvo nėščia, po to kartu su M. M. augino vaikus, šis neprieštaravo, kad tai jo vaikai. Jos ir M. M. tėvai žinojo apie artimą pareiškėjos ir sūnaus bendravimą, apie gimusius vaikus.
Suinteresuoto asmens Panevėžio rajono Vaikų globos namų atstovė 2016-09-21 teismo posėdžio metu paaiškino, kad jokios informacijos neturi, jų globotinis D. B. savo tėčio neatsimena.
Suinteresuotas asmuo L. M. į teismo posėdį neatvyko, procesiniai dokumentai įteikti ir apie teismo posėdį informuota, atsiliepimo negauta.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Byloje nustatyta, kad pareiškėja turi sūnų D. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir dukrą M. B., gim. (duomenys neskelbtini), kurių gimimo liudijime įrašo apie tėvą nėra ( b. l. 4-5). Iš mirties liudijimo matyti, kad M. M., a.k. (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini) ( b. l. 6).
Vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų. 1975 m. Europos konvencija dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso (ratifikuota 1995 m. rugsėjo 17 d. įstatymu Nr. 1519) buvo priimta siekiant sumažinti skirtumus tarp nesantuokinių ir santuokinių vaikų teisinio statuso, kuris teisiškai ir socialiai yra nepalankus pirmiesiems. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 str. 1 d. tiesiogiai įtvirtinta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 str. 1 d. nustatyta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę į vardą, pavardę, tautybę ir pilietybę, teisę į šeimos bei kitus su jo individualybe susijusius ryšius ir jų išsaugojimą. Už vaiko teisių įgyvendinimą yra atsakingi jo tėvai (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str., CK 3.155 str.), todėl vaiko kilmės nustatymas yra pagrindas nustatyti už vaiko teisių įgyvendinimą atsakingus asmenis. Ypač tai aktualu tais atvejais, kai vaiko tėvai ar vienas iš jų yra nežinomi.
Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 3 str. nustatyta, kad kiekvieno nesantuokinio vaiko tėvystė gali būti įrodoma arba nustatoma savanorišku pripažinimu arba teismo sprendimu, o 5 str. nurodyta, kad bylose dėl tėvystės nustatymo priimami moksliniai įrodymai, kurie gali padėti nustatyti arba paneigti tėvystę. Taigi tarptautinės teisės normos orientuoja į objektyvius biologinių vaiko tėvų nustatymo būdus. Moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) nurodyti ir CK 3.148 str. 1 d. kaip vienas iš pagrindinių tėvystės nustatymo pagrindų. DNR ekspertizės išvados laikomos patikimu ir objektyviu moksliniu įrodymu, patvirtinančiu arba paneigiančiu vaiko kilmę iš konkretaus tėvo. Dėl to jis pripažįstamas turinčiu padidintą įrodomąją galią tėvystės nustatymo bylose. Atsižvelgiant į ekspertizės išvadų patikimumą ir objektyvumą, tėvystė gali būti nustatoma remiantis vien šiuo įrodymu, netgi nesant jokių kitų tėvystės faktą patvirtinančių duomenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2011).
Taigi, vaiko kilmės klausimas teisme išsprendžiamas nustatant tėvystę. Pagrindinis šiam institutui priskiriamų valstybės teisinių priemonių tikslas – užtikrinti kiekvieno vaiko teisės žinoti, kas yra jo biologiniai tėvai, įgyvendinimą. Tais atvejais, kai spėjamas vaiko tėvas yra miręs, byla dėl tėvystės nustatymo yra nagrinėjama ypatingosios teisenos tvarka pagal CPK nustatytas bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjimo taisykles, nepriklausomai nuo to, ar nagrinėjimo metu kyla ginčas dėl teisės (LAT nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-374/2008).
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką tėvystės nustatymo bylose, pagrindas tėvystei nustatyti yra ne tik ekspertizių išvados, bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, bet ir kiti įrodymai, kurie gali patvirtinti tėvystę (LAT CBS išplėstinės teisėjų kolegijos 2004-12-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-607/2004, teisėjų kolegijos 2006-06-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2006). Nagrinėjant civilines bylas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kai kreipiamasi dėl tėvystės fakto nustatymo mirus spėjamam vaiko tėvui, turi būti vadovaujamasi vaiko gimimo metu galiojusiais įstatymais (Lietuvos Aukščiausio Teismo Senato 2005-12-29 nutarimas dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, taikymo teismų praktikoje Nr. 56, 14.4 punktas). Tokiu būdu, kadangi D. B. yra gimęs iki naujojo CK įsigaliojimo, jo atžvilgiu taikytinos 1969 m. liepos 16 d. įstatymu patvirtintos LTSR Santuokos ir šeimos kodekso normos. O būtent, SŠK 55 str, kuris nustatė, kad jeigu vaikas gimė iš tėvų, nesančių tarpusavyje santuokoje, ir nėra bendro tėvų pareiškimo, tėvystė gali būti nustatoma teismine tvarka vieno iš vaiko tėvų arba globėjo (rūpintojo), taip pat paties vaiko, jam pasiekus pilnametystę, pareiškimu, o nustatydamas tėvystę, teismas atsižvelgia į vaiko motinos ir atsakovo bendrą gyvenimą bei bendro ūkio vedimą iki vaiko gimimo, arba į jų bendrą vaiko auklėjimą ar išlaikymą, arba į įrodymus, kurie patikimai patvirtina, kad atsakovas pripažino tėvystę. Kas liečia M. B. tėvystės nustatymą, tai kadangi ji yra gimusi (duomenys neskelbtini), vadovautinasi galiojančio CK normomis.
Taigi, kai tėvystės nustatymo bylose dėl vienokių ar kitokių priežasčių atlikti DNR ekspertizės neįmanoma, pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas iki vaiko gimimo, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, atsakovo pripažinimas tėvystės ir kitos aplinkybės, kurias įrodinėti galima visomis CPK išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis. Kaip matyti , vaikų tėvas yra miręs, artimieji giminaičiai neatvyko į šį teismo posėdį, todėl laikytina, kad DNR ekspertizė šioje byloje negalima. Teismo posėdžio metu išklausyti liudytojai D. K., V. G. paaiškino, kad pareiškėja iki pastojimo ir jo metu artimai bendravo su M. M., jie gyveno kartu, vedė bendrą ūkį, M. M. pripažino vaikus kaip savus, juos kurį laiką augino, auklėjo ir išlaikė. Liudytojų paaiškinimai pilnai sutampa su pareiškėjos paaiškinimais ir suinteresuoto asmens D. B., kuri yra M. M. sesuo, paaiškinimais, atitinka faktines bylos aplinkybes. Teismas turi diskrecijos teisę tikėti ar ne šalių paaiškinimais, abejoti šiais paaiškinimais teismas neturi pagrindo, todėl laikytina, kad pareiškėja pilnai įrodė aplinkybę, kad M. M. yra jos vaikų D. ir M. tėvas ( CPK 178-179 str., 185 str.). Teismo posėdžio metu išklausyti nepilnamečiai D. B. ir M. B. išreiškė nuomonę, kad norėtų, jog būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas ir jų gimimo liudijimuose būtų įrašas apie tėvą. Taigi, dėl jau minėtų argumentų, laikytina, kad byloje yra pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad M. M. . pripažino save esant D. B. ir M. B. tėvu , juos auklėjo, augino, išlaikė, t. y. patvirtinančių M. M. tėvystę. Todėl pareiškėjos pareiškimas dėl tėvystės nustatymo mirus spėjamam vaiko tėvui tenkintinas, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad M. M., a.k. (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini) yra D. B., a.k. (duomenys neskelbtini) ir M. B., a.k. (duomenys neskelbtini) tėvas. Juridinis faktas nustatytinas įgyvendinant 1995-07-03 Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos Nr. I-193 7 str. 1 d. bei Lietuvos Respublikos CK 3.161 str. 2 d. nustatytą vaiko teisę žinoti savo tėvus.
Bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos, nes pareiškėja nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei atleista ( CPK 83 str. 1d. 14 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis išdėstytu , LR CPK 259- 260 str., 263 str., 268 str., 270 str., 448 str., teismas
nutarė:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. M., a.k. (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini) yra D. B., a.k. (duomenys neskelbtini) ir M. B., a.k. (duomenys neskelbtini) tėvas
Juridinis faktas nustatytas įgyvendinant 1995-07-03 Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos Nr. I-193 7 str. 1 d. bei Lietuvos Respublikos CK 3.161 str. 2 d. nustatytą vaiko teisę žinoti savo tėvus, tikslu įregistruoti tėvystę.
Sprendimą per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos galima skųsti apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio miesto apylinkės teismą.