- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-05-07
- Bylos Nr.
- e2S-1252-553/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-08317-2015-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aldona Tilindienė
- Ieškovas
- T. B.
- Atsakovas
- V. B.
- Kategorijos
- 106.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 106.8.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės (apeliantės) T. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-04-01 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-15303-859/2015 pagal ieškovės T. B. ieškinį atsakovui V. B. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo, išvadą teikianti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė T. B. prašė teismo santuoką 2010-05-05 sudarytą tarp ieškovės ir atsakovo V. B., nutraukti esant atsakovo kaltei, šalių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove; padalinti santuokoje įgytą turtą pagal ieškovės pateiktą tvarką; priteisti šalių vaikams iš atsakovo išlaikymą ir išspręsti kitus klausimus susijusius su santuokos nutraukimu, be to taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-04-01 nutartimi atsisakė priimti ieškovės ieškinį, kadangi teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Teismas įvertino atsakovo pateiktą Maskvos Choroševo – Mnevnikų rajono 156-osios apygardos teismo sprendimą, kuriuo 2015-03-20 nutraukė T. B. ir V. B. 2010-05-05 sudarytą santuoką. Nustatė, kad Maskvos teismo sprendimas dėl santuokos nutraukimo nėra įsiteisėjęs, todėl laikė, kad ieškovė kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo, kai Maskvos teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu ieškovė (apeliantė) prašo panaikinti 2015-04-01 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį, o T. B. ieškinį priimti; išspręsti klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki kol bus išnagrinėtas ieškovės atskirasis skundas.
Nurodo, kad atsakovas pateikė tik tariamą Maskvos teismo sprendimo vertimą, bet paties tariamo sprendimo turinys nepatvirtintas ir dėl prastos kokybės beveik visiškai neįskaitomas net originalo kalba. Teismas prieš priimdamas skundžiamą nutartį, nenustatinėjo atsakovo pateikto nepatvirtinto užsienio teismo dokumento kopijos tikrumo, jo galiojimo, įsiteisėjimo fakto. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ginčai bylose yra dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, tačiau remiantis išverstu Maskvos teismo sprendimu, jame yra išspręstas tik vienas klausimas dėl šalių santuokos nutraukimo, o ieškovė Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškė reikalavimus ne tik nutraukti santuoką, bet ir padalinti šalių santuokoje įgyta turtą, nustatyti šalių vaikų gyvenamąją vietą, kartu negyvenančio tėvo bendravimo su vaikais tvarką, mokėtino išlaikymo vaikams dydį, nustatyti jos pavardę po santuokos nutraukimo. Teismas nesiaiškino kuri byla priimta teisme anksčiau. Net nevertinant reikalavimo nutraukti šalių santuoką teismingumo, kiti apeliantės atsakovui pareikšti reikalavimai, nepriklausomai nuo santuokos nutraukimo galimi ir kaip savarankiški reikalavimai, nepriklausomai nuo santuokos nutraukimo reikalavimo.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti ieškovės ieškinį dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei, ir kitų klausimų, susijusių su santuokos nutraukimu, išsprendimo, nustačius, kad teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, sprendžia, jog atskirasis skundas dėl 2015-04-01 nutarties yra iš esmės pagrįstas dėl žemiau nurodytų motyvų.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis garantuoja visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, o CPK5 straipsnis taip pat numato kiekvieno suinteresuoto asmens teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Šiose normose įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo procesinę tvarką nustato specialieji įstatymai – CPK ir kiti įstatymai, o kiekvienam į teismą besikreipiančiam asmeniui ši tvarka yra privaloma. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, privalo ex officio aiškintis, ar objektyviai egzistuoja asmens teisės kreiptis į teismą prielaidos ir tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygos. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad ieškinio priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar ją įgyvendina, laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos.
Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį atsisakė priimti, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 5 punktu (teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu). Nustatė, kad Maskvos Choroševo – Mnevnikų rajono 156-osios apygardos teismas 2015-03-20 sprendimu nutraukė ieškovės T. B. ir atsakovo V. B. santuoką. Pirmosios instancijos teismui, sprendžiant klausimą dėl ieškinio priėmimo, šio sprendimo apskundimo terminas nebuvo suėjęs. Apeliantė atskirtuoju skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo priimta nutartimi, motyvuodama tuo, kad teismai sprendė skirtingus klausimus, todėl ieškiniai nėra tapatūs.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. Š. v. techninių paslaugų kooperatinė bendrovė „Kotenas“, bylos Nr. 3K-3-486/2007; 2010 m. rugpjūčio 9 d. nutartis civilinėje byloje R. A. P. v. J. E. A., Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-290/2010; kt.). Ieškinio dalykas yra reikalavimas, kurį ieškovas pareiškia atsakovui (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ginčo materialinis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas, ir gynybos būdas, o ne reikalavimų lingvistinės formuluotės. Sprendžiant klausimą dėl šalių tapatumo svarbu nustatyti, ar ieškovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie buvo šalys tą patį ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką turinčioje byloje. Ieškinio pagrindą sudaro aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškovo reikalavimas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas), todėl ieškinio pagrindas laikytinas tapačiu, kai jis grindžiamas tomis pačiomis aplinkybėmis, kurios buvo teisminio nagrinėjimo dalykas išnagrinėtoje byloje.
Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl ieškinio priėmimo, turėjo išspręsti ieškinio tapatumo klausimą (CPK 137 str. 2 d. 5 p.), nes buvo nustatytos aplinkybės, kad Maskvos Choroševo – Mnevnikų rajono 156-osios apygardos teisme buvo nagrinėjama byla dėl T. B. ir V. B. santuokos nutraukimo, kurioje 2015-03-20 buvo priimtas sprendimas šalių santuoką nutraukti. Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutarties „Dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose“ 21 straipsnio 3 dalyje numaryta, kad jeigu abiejų Susitariančiųjų Šalių teismuose, kompetentinguose pagal šią Sutartį, iškelta byla tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, teismas, iškėlęs bylą vėliau, ją nutraukia. Ši sutarties nuostata suponuoja išvadą, kad atitinkama taisyklė turi būti taikoma ir sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą – nustačius, kad yra priimtas sprendimas dėl santuokos nutraukimo, teismas neturi pagrindo priimti ir nagrinėti tokį reikalavimą pakartotinai. Pagal paminėtos dvišalės sutarties 50 straipsnio nuostatas, Susitariančiosios Šalys tarpusavyje pripažįsta ir vykdo įsiteisėjusius teisingumo įstaigų sprendimus civilinėse ir šeimos bylose, todėl ginčo šalys turi kreiptis tik dėl Maskvos miesto Choroševo – Mnevnikų rajono 156-osios apygardos teismo sprendimo pripažinimo.
Tačiau kaip matyti iš Maskvos miesto Choroševo – Mnevnikų rajono 156-osios apygardos teismo sprendimo, juo buvo išspręstas vienintelis klausimas dėl šalių santuokos nutraukimo ir formaliai nurodyta, kad atskirai gyvenantis tėvas turi teisę ir privalo dalyvauti vaiko auklėjime, o tėvas su kuriuo gyvena nepilnametis vaikas, neturi teisės tam trukdyti. Tuo tarpu ieškovės pateiktame ieškinyje yra pareikšti reikalavimai ne tik dėl šalių santuokos nutraukimo, tačiau prašoma išspręsti kitus klausimus, susijusius su santuokos nutraukimu, t.y. vaikų gyvenamosios vietos ir išlaikymo priteisimo klausimus, turto padalijimo klausimus ir kt. Todėl yra pagrindas pripažinti, kad nors ieškinio šalys ir vienas reikalavimas (nutraukti santuoką) sutampa, likusioje dalyje ieškiniai nėra tapatūs. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs išdėstytas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, pritaikęs trūkumų šalinimo institutą, turi pareigą išspręsti tuos reikalavimus, kurie nebuvo nagrinėti ir nėra išspręsti įsiteisėjusiu (kitokių duomenų į bylą nėra pateikta) Maskvos miesto Choroševo – Mnevnikų rajono 156-osios apygardos teismo 2015-03-20 sprendimu. Šią teismo pareigą nustato Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.116 straipsnis, 3.169 straipsnio 2 dalis, 3.170 straipsnio 4 dalis bei 3.194 straipsnio 2 dalis. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio priėmimo klausimo spręsti nėra pagrindo, todėl ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nesprendžiamas. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į visus išdėstytus motyvus, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-04-01 nutartį panaikina ir klausimą dėl ieškinio priėmimo grąžina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-04-01 nutartį ir klausimą dėl ieškinio priėmimo grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.