- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2008-07-02
- Bylos Nr.
- 1A-361-383-2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valdas Vitunskas (pirm.), Danguolė Šiugždinytė, Arvydas Stankus
- Nuteistasis
- D. D.
- Advokatai
- Ramūnas Gudašius
Įžanginė dalis
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Valdo Vitunsko, teisėjų Danguolės Šiugždinytės, Arvydo Stankaus, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorei Birutei Šečkuvienei, gynėjui advokatui Ramūnui Gudašiui, nuteistajam D. D., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos 2008-04-16 apeliacinį skundą Nr. 17-23 dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008-04-08 nuosprendžio, kuriuo D. D. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimų, numatytų LR BK 178 str. 2 d., 300 str. 1 d., padarymą ir perduotas B. D. pagal laidavimą be užstato vieneriems metams šešiems mėnesiams, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. D. 2007-07-10 apie 11.00 val. Kaune, ties (duomenys neskelbtini) namu pagrobė M. D. vardu registruotą, tačiau nukentėjusiam A. K. priklausantį 5170 Lt vertės automobilį BMW 320 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su jame buvusiais A. K. priklausančiais daiktais – 200 Lt vertės dujiniu pistoletu „Blow Magnum“, juodos spalvos pinigine, kurioje buvo 800 Lt, 400 Lt vertės automobilio Ford Probe variklio galvutė, neturinčiu vertės raktų ryšuliu, tuo nukentėjusiam A. K. padarydama 6570 Lt turtinę žalą. Taip jis padarė nusikalstamą veiką numatytą LR BK 178 str. 2 d.
Be to, D. D. 2007-07-10 tarp 11.00 val. ir 13.38 val. nenustatytoje vietoje Kaune, norėdamas savo vardu įregistruoti automobilį BMW 320 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), suklastojo dokumentą – lietuvių kalba įformintą automobilio pirkimo pardavimo sutartį, į ją įrašydamas automobilio savininko M. D. duomenis bei savo – D. D., kaip automobilio pirkėjo duomenis, bei pats pasirašydamas už automobilio pardavėją ir pirkėją. Taip jis padarė nusikalstamą veiką numatytą LR BK 300 str. 1d.
Vyriausiojo prokuroro pavaduotoja apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2008-04-08 nuosprendį ir priimti naują nuosprendį: pripažinti D. D. kaltu, padarius LR BK 178 str. 2 d. numatytą nusikalstamą veiką ir paskirti laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant 8 (aštuonis) mėnesius būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu; taip pat pripažinti kaltu, padarius LR BK 300 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką ir paskirti 3 (trijų) MGL dydžių baudos bausmę; paskirtąsias bausmes visiškai sudedant LR BK 63 str. 1 d., 3 d. ir 65 str. 2 d. pagrindais paskirti galutinę subendrintą laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant 8 (aštuonis) mėnesius būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, ir iki 3 (trijų) MGL dydžių baudos bausmę. Tuo pačiu panaikinti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti. Skunde nurodoma, kad pirmos instancijos teismo nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas nuosprendis (LR BPK 326 str. 4 dalis ir 329 str. punktas). Teismas nuosprendyje išdėstė išvadas, neatitinkančias bylos aplinkybių ir dėl to netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą dėl tokių argumentų:
Kaltinamojo D. D. motinos B. D. prašymo atleisti D. D. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 178 str. 2 d. ir 300 str. 1 d. bei perduoti sūnų D. D. jai pagal laidavimą be užstato patenkinimas grindžiamas teismo išvadomis, kad ji turi galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, tačiau yra neįvertinamos kitos ikiteisminio tyrimo metu nustatytos ir teismo patvirtintos faktinės aplinkybės, kad ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis D. D. neigė savo kaltę ir kaltu prisipažino tik teisminio bylos nagrinėjimo metu, o pagrobtas automobilis buvo rastas 2007-07-13 tame pačiame namų kieme - privačioje namų valdoje, kurioje gyvena motina B. D. ir kaltinamasis D. D.. Be to, automobilio vagystė buvo įvykdyta 2007-07-10 ir apie automobilio atsiradimą namų kieme tėvai nepasidomėjo, ten automobilis išbuvo tris dienas, nei tėvai, nei kaltinamasis patys automobilio nukentėjusiajam A. K. negrąžino. Priešingai, automobilį namų kieme rado ir ikiteisminiam tyrimui paėmė ikiteisminio tyrimo pareigūnai, kai jau buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Maža to, nėra duomenų, dėl kokių priežasčių B. D. nesidomėjo, iš kur sūnus turi pinigų automobiliui įsigyti, jei teisiamojo posėdžio metu teigė, kad šeima neturi pinigų (net ir vieno tūkstančio litų) užstatui pagal laidavimą sumokėti. Būtent tokios šioje apimtyje kritikuotinos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių ir dėl to buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas: pritaikytas LR BK 40 straipsnis D. D. atžvilgiu dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 178 str. 2 dalyje ir 300 str. 1 dalyje, nors tam pagrindų dėl neteisingai teismo padarytų išvadų pagrindo taikyti nėra ir kaltinamojo D. D. atžvilgiu priimtinas apkaltinamasis nuosprendis; Be to, teismo sprendimas, kad laidavimas skiriamas be užstato, yra nemotyvuotas, tačiau neatitinka bylos aplinkybių ir dėl to šioje apimtyje baudžiamasis įstatymas pritaikytas taip pat netinkamai, nes pagal bendruosius teisės principus laidavimas be užstato turėtų būti skiriamas, kai asmenys pagal laidavimą perduodami labiausiai socialiai pažeidžiamiems asmenims (pensininkams, bedarbiams, vienišiems asmenims ir pan.). Byloje nėra jokių duomenų, kodėl laidavimas skirtas be užstato, nors teisiamojo posėdžio metu B. D. nurodė, kad galėtų sumokėti 1000 (vieno tūkstančio) Lt užstatą (b. 165 1. 2 pusė), duomenų, kad ji pensininkė, nedarbinga, bedarbė ar pan. nėra. Tokiu būdu byla išspręsta tokiu švelniu būdu, kad kaltinamasis praktiškai nepatiria jokių protingumą atitinkančių suvaržymų, išskyrus tai, kas numatyta LR BK 40 str. 7 ir 8 dalyse.
Nurodytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad teismas nuosprendyje išdėstė išvadas, neatitinkančias bylos aplinkybių ir dėl to netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Tai yra pagrindas nuosprendžiui panaikinti ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį D. D. pripažįstant kaltu, padarius LR BK 178 str. 2 dalyje ir 300 str. 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas ir paskiriant bausmes už tai (LR BPK 326 str. 4 dalis, 329 str. 3 punktas).
Teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti, nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti.
Kauno miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos apeliacinis skundas tenkintinas.
Kolegija pažymi, kad pirmos instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str., išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes, ištyrė įrodymus, tačiau nepagrįstai atleido D. D. nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimų, numatytų BK 178 str. 2 d., 300 str. 1 d. padarymą ir perdavė B. D. pagal laidavimą be užstato vieneriems metams šešiems mėnesiams, bei nutraukė baudžiamąją bylą. Kaip matyti iš Kauno miesto apylinkės teismo 2008-04-08 nuosprendžio, D. D. atžvilgiu buvo taikytas Lietuvos Respublikos BK 40 str. ir jis nuo baudžiamosios atsakomybės buvo atleistas pagal laidavimą. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nuteistojo D. D. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nėra ir nebuvo įstatyminio pagrindo, todėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 8 d. nuosprendis dalyje dėl D. D. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą naikintinas ir šioje dalyje priimtinas naujas nuosprendis (LR BPK 329 str. 3 p.).
Pagal Lietuvos Respublikos BK 40 str. asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant įstatyme numatytų būtinų sąlygų visumai: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką (baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą); 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Kolegija pažymi, kad pirmos instancijos teismas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą institutą pritaikė nepagrįstai. D. D. kaltinamas padaręs dvi nusikalstamas veikas, tai yra BK 178 str. 2 d. ir BK 300 str. 1 d. numatytas veikas. Pirmos instancijos teismas, atleisdamas D. D. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, savo sprendimą motyvavo tuo, kad D. D. neteistas, nusikalto pirmą kartą, padarė tyčinius nesunkų ir apysunkį nusikaltimus, visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, savo noru atlygino nukentėjusiam padarytą turtinę žalą, dirba, mokosi, charakterizuojamas teigiamai, dėl ko yra pakankamas pagrindas manyti, kad jo padaryta nusikalstama veika buvo atsitiktinė ir jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas D. D. baudžiamosios atsakomybės klausimą, vadovaujasi teismine praktika (2008-05-20 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-85/2008). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime konstatavo, kad „... teismų precedentai yra teisės šaltiniai – auctoritate rationis; rėmimasis precedentais yra vienodos (nuoseklios, neprieštaringos) teismų praktikos, kartu ir Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo, įgyvendinimo sąlyga. Todėl teismų precedentai negali būti nemotyvuotai ignoruojami. Kad deramai atliktų šią savo funkciją, precedentai patys turi būti aiškūs. Teismų precedentai taip pat turi neprieštarauti oficialiai konstitucinei doktrinai“ (8punktas).
Minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje, analizuodama iškilusią sąvokos pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką supratimo problemą, plenarinė sesija pažymi, kad gramatinis ir sisteminis baudžiamojo įstatymo aiškinimas leidžia daryti išvadą, jog kelių pakartotinių nusikalstamų veikų padarymas pašalina galimybę pripažinti asmenį nusikaltusiu pirmą kartą. Plenarinė sesija, įgyvendindama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kompetenciją formuojant vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką, išaiškina, kad asmuo laikomas pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką, jeigu pripažįstama, kad jis, nebūdamas anksčiau nusikaltęs, yra padaręs tik vieną nusikalstamą veiką arba kelias nusikalstamas veikas, kurios viena kitos atžvilgiu nėra pakartotinės ir sudaro idealiąją sutaptį. Kartu plenarinė sesija atkreipia dėmesį į tai, kad svarstant klausimą, ar asmuo nusikalto pirmą kartą, būtina turėti galvoje, jog ankstesnės nusikalstamos veikos padarymo faktas tam tikromis aplinkybėmis praranda savo teisinę reikšmę ir leidžia teigti, kad asmuo, vėliau padaręs kitą veiką, nusikalto pirmą kartą. Tokia išvada galima, kai dėl ankstesnės nusikalstamos veikos kilęs baudžiamasis teisinis santykis jau yra visiškai pasibaigęs, pvz.: nors asmuo padarė dvi pakartotines veikas, tačiau dėl pirmosios suėjo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminas; asmuo už anksčiau padarytą nusikaltimą buvo nuteistas, tačiau teistumas yra išnykęs ar panaikintas; asmuo anksčiau buvo nuteistas už baudžiamojo nusižengimo padarymą ir atliko paskirtą bausmę; asmuo anksčiau buvo nuteistas už nusikalstamą veiką ir nors bausmės neatliko, tačiau suėjo apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminas; asmuo atleistas nuo visos ankstesniu nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės pritaikius jam amnestiją arba suteikus malonę; asmuo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už ankstesnę veiką BK 36, 37, 39, 39-1, 93 straipsnių numatytais pagrindais; asmuo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu ir nėra duomenų, kad jis per vienerius metus padarytų nusikalstamą veiką ar be pateisinamų priežasčių nevykdytų teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų bei tvarkos; asmuo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu ir nėra duomenų, kad jis laidavimo metu būtų padaręs naują nusikalstamą veiką, ir pan.
Vadinasi, asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kai jis yra padaręs tik vieną nusikalstamą veiką, o ne keletą nusikalstamų veikų. Tai yra įtvirtinta ir įstatyme (LR BK 40str.1d.). Baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų visuma įrodyta, kad kaltinamasis D. D. tiesiogine tyčia, dėl savanaudiškų paskatų, pagrobė svetimą turtą – A. K. priklausantį 5170 Lt vertės automobilį BMW 320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jame buvusius A. K. priklausančius daiktus – 200 Lt vertės dujinį pistoletą “Blow Magnum”, juodos spalvos piniginę, kurioje buvo 800 Lt, 400 Lt vertės automobilio Ford Probe variklio galvutę, tuo nukentėjusiajam A. K. padarydamas 6570 Lt turtinę žalą. Be to, baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų visuma įrodyta, kad kaltinamasis D. D. suklastojo tikrą dokumentą – automobilio pirkimo pardavimo sutartį, į ją įrašydamas automobilio savininko M. D. duomenis bei savo - D. D., kaip automobilio pirkėjo duomenis, bei pats pasirašydamas už automobilio pardavėją ir pirkėją. Kolegija daro išvadą, kad D. D. padarė dvi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. ir BK 300 str. 1 d. Kolegija sprendžia, kad D. D. atžvilgiu įstatyminio pagrindo taikyti LR BK 40 straipsnio nuostatas nėra. Atsižvelgdama į išdėstyta aukščiau, kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo pripažinti, jog D. D. padarė nusikalstamą veiką (baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą) pirmą kartą, todėl nepagrįstai atleido jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 40 straipsnį.
Kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str., išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes, ištyrė įrodymus, tačiau pirmos instancijos teismas neįvertino ikiteisminio tyrimo metu nustatytų ir teismo patvirtintų faktinių aplinkybių, kad ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis D. D. neigė savo kaltę ir kaltu prisipažino tik teisminio bylos nagrinėjimo metu, o pagrobtas automobilis buvo rastas 2007-07-13 tame pačiame namų kieme - privačioje namų valdoje, kurioje gyvena motina B. D. ir kaltinamasis D. D.. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su prokurorės argumentu, kad D. D. motina visiškai nepasidomėjo, iš kur jos namų valdos kieme atsirado naujas automobilis, bei iš kur sūnus turi pinigų automobiliui įsigyti, jei teisiamojo posėdžio metu B. D. teigė, kad šeima neturi pinigų. Kolegija sutinka su prokurorės išvada, kad baudžiamasis įstatymas D. D. atžvilgiu dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pagal LR BK 178 str. 2 d. ir 300 str. 1 d., pirmos instancijos teismo buvo pritaikytas netinkamai.
Be to, apylinkės teismas taip pat nemotyvuotai atleido D. D. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato. Laidavimas be užstato turėtų būti skiriamas, kai asmenys pagal laidavimą perduodami labiausiai socialiai pažeidžiamiems asmenims, tačiau pirmos instancijos teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes, ir paskyrė laidavimą be užstato, nors teisiamojo posėdžio metu B. D. nurodė, kad galėtų sumokėti 1000 Lt (vieno tūkstančio) litų užstatą (b.l. 165, antra pusė).
Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog kaltinamojo D. D. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nėra ir nebuvo įstatyminio pagrindo, todėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 8 d. nuosprendis dalyje dėl D. D. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato naikintinas ir šioje dalyje priimtinas naujas nuosprendis (LR BPK 329 str. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 8 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį:
D. D. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 178 str. 2 d. ir BK 300 str. 1 d. ir nubausti: pagal LR BK 178 str. 2 d. – laisvės apribojimo bausme 8 mėnesių terminui, įpareigojant 8 (aštuonis) mėnesius būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu; pagal LR BK 300 str. 1 d. – 3 (trijų) MGL dydžių baudos (390 lt.) bausme.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d. paskirtąsias bausmes subendrinti visiškai sudedant LR BK 63 str. 1 d., 3 d. ir 65 str. 2 d. pagrindais ir paskirti galutinę subendrintą aštuonių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, ir 3 (trijų) MGL dydžių baudos (390 lt.) bausmę.