Šiaulių apygardos teismo nutartis

2011-03-21 · Civilinė byla Nr. 2A-63-71/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-03-21
Bylos Nr.
2A-63-71/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Regina Agota Gutauskienė (pirm.), Egidijus Mockevičius, Rasa Bartašienė
Suinteresuotas asmuo
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Telšių rajono savivaldybei, Telšių rajono savivaldybės administracijai, Telšių rajono savivaldybės administracijos CMS, LR Teisingumo ministerijai, Gyventojų registro tarnybai prie LR VRM
Pareiškėjas
A. J., A. K., A. N.
Pranešėja R. A. Gutauskienė Civilinė byla Nr. 2A-63-71/2011Teisėja V. Liauzginienė Procesinio sprendimo kategorija(S)83.9.; 121.21.; 128.12.;ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. kovo 21 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Reginos Agotos Gutauskienės,

kolegijos teisėjų Rasos Bartašienės, Egidijaus Mockevičiaus,sekretoriaujant Dianai Drizgienei,dalyvaujant A. J., A. K., A. N.,

suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovui R. V. (b.l.

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų A. J., A. K., A. N. apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-780-339/2010 pagal pareiškėjų A. J., A. K., A. N. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Telšių rajono savivaldybei, Telšių rajono savivaldybės administracijai, Telšių rajono savivaldybės administracijos CMS, LR Teisingumo ministerijai, Gyventojų registro tarnybai prie LR VRM dėl įpareigojimo papildyti gimimo aktų įrašus.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjai: A. J. prašė įpareigoti Telšių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių jo gimimo akto įrašo Nr. 43, įrašytą Kuršėnų rajono civilinės metrikacijos įstaigoje 1956-07-01, skyrių „Žinios apie vaiką“, 3 punktą „Lytis“, po įrašo – „Vyras“, papildyti įrašu – „Vaiko tautybė – žemaitis“; A. K. prašo įpareigoti Telšių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių jo gimimo akto įrašo Nr. 1, įrašytą Telšių rajono civilinės metrikacijos įstaigoje 1954-01-10, skyrių „Žinios apie vaiką“, 3 punktą „Lytis“, po įrašo – „Vyras“, papildyti įrašu – „Vaiko tautybė – žemaitis“ ir A. N. prašo įpareigoti Telšių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių jo gimimo akto įrašo Nr. 324, įrašytą Telšių rajono civilinės metrikacijos įstaigoje 1963-10-31, skyrių „Žinios apie vaiką“, 3 punktą „Lytis“, po įrašo – „Vyras“, papildyti įrašu – „Vaiko tautybė – žemaitis“ (tomas 1, b. l. 1-6).

Atsiliepimas

Suinteresuoti asmenys su tokiu pareiškėjų prašymu nesutiko.

Žemesnės instancijos teismas

Telšių rajono apylinkės teismas 2010 m. spalio 11 d. sprendimu pareiškėjų A. J., A. K., A. N. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Telšių rajono savivaldybei, Telšių rajono savivaldybės administracijai, Telšių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, Gyventojų registro tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl gimimo aktų įrašų papildymo atmetė (tomas 2, b. l. 128-132).

Teismas nenustatė nė vieno pagrindo, numatyto Civilinės metrikacijos taisyklių 109 punkte, įpareigojančio papildyti pareiškėjų gimimo aktų įrašus, nurodant tautybę. Iš surinktų įrodymų visumos teismas sprendė, kad pareiškėjų gimimo aktų įrašų sudarymo metu nebuvo reikalaujama nurodyti vaiko tautybę, be to, sutinkamai su minėtais norminiais aktais vaikui suteikiama tėvų tautybė, o jeigu tėvų tautybės skirtingos, vaikui suteikiama tėvo ar motinos tautybė, tėvų sutarimu, todėl Telšių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius 2007-09-11 pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjų prašymus dėl gimimo aktų įrašų papildymo, ir jų reikalavimus įpareigoti Telšių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių jų gimimo aktų įrašus papildyti įrašu - „vaiko tautybė – žemaitis“ teismas atmetė. Teismas pareiškėjų argumentus, kad Telšių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus atsisakymas papildyti jų gimimo aktų įrašus įrašu - „vaiko tautybė – žemaitis“ prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 18 straipsniui, kuriame įtvirtinta, kad žmogaus teisės ir laisvės yra prigimtinės, 29 straipsnio 2 daliai, kurioje įtvirtinta, kad žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu, 37 straipsniui, kuriame įtvirtinta, kad piliečiai, priklausantys tautinėms bendrijoms, turi teisę puoselėti savo kalbą, kultūrą ir papročius, ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999-10-21 nutarimui, nes atsisakymas papildyti pareiškėjų gimimo aktų įrašus, nurodant jų tautybę – žemaičiai, jokių minėtų žmogaus teisių ir laisvių nesuvaržo, o Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999-10-21 nutarimas buvo priimtas ne tautybių klausimu, o dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausios Tarybos 1991-01-31 nutarimo „Dėl vardų, pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai, laikė nepagrįstais.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu pareiškėjai A. J., A. K., A. N. prašo panaikinti Telšių rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 11 dienos sprendimą ir priimti naują sprendimą – perduoti klausimą dėl aktų įrašų papildymo nagrinėti iš naujo Telšių civilinės metrikacijos skyriui. Priteisti iš Telšių rajono savivaldybės pareiškėjams po 78,00 Lt žyminio mokesčio.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Šalies argumentai

1. Pareiškėjai mano, kad pirmosios instancijos teismas nesuprato pareiškėjų reikalavimo ir neteisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas. Į Telšių rajono CMS pareiškėjai kreipėsi su prašymu papildyti aktų įrašus dėl tautybės, o šiuo klausimu LR Teisingumo ministerija jokio sprendimo nepriėmė, nes sprendimą atsisakyti papildyti aktų įrašus priėmė Telšių rajono CMS. LR CK 3.313 1 dalis nurodo, kad civilinės būklės aktų įrašus atkuria, papildo ir ištaiso, jeigu dėl to yra pakankamas pagrindas ir nėra suinteresuotų asmenų ginčo, civilinės metrikacijos įstaigos. Todėl LR CK nenumatyta, kad kreipiantis į CMS su prašymu papildyti civilinės būklės aktų įrašus būtinas LR teisingumo ministerijos sutikimas;

2. Pirmosios instancijos teismas motyvuodamas atsisakymą papildyti civilinės būklės aktų įrašus neturėjo teisės vadovautis Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2001-06-20 įsakymu Nr. 111 „Dėl asmens vardo, pavardės, tautybės pakeitimo taisyklių patvirtinimo“ taisyklių 3 punktu, nes šis punktas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo yra pripažintas prieštaraujančiu aukštesnės norminės galios aktui, o bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad šis punktas yra negaliojantis, pirmosios instancijos teismas privalėjo perduoti šį klausimą nagrinėti iš naujo Telšių rajono CMS, nes visi sprendimai priimti vadovaujantis norminiu aktu ar jo dalimi, kuris pripažintas negaliojančiu, tampa negaliojantys ir tokie klausimai turi būti perduoti nagrinėti iš naujo Telšių rajono CMS. Pirmosios instancijos teismas neturėjo teisėto pagrindo nagrinėti pareiškėjų skundą dėl Telšių rajono CMS sprendimų atsisakyti papildyti civilinės būklės aktų įrašus, nes pirminį sprendimą, kuris gali būti skundžiamas teismui turi priimti civilinės metrikacijos įstaigos (LR CK 3.313 straipsnio 2 dalis), o ne rajono apylinkės teisimas. Šiuo atveju yra neteisingai išaiškintos ir pritaikytos materialinės teisės normos, o tai yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo tam pačiam teismui;

3. Teismo motyvą, kad pareiškėjai neturi teisės būti žemaičiais, nes neįrodė, kad jie yra žemaičiai, o jų tėvai ir senoliai taip pat nebuvo žemaičiai, apeliantai laiko nepagrįstu, nes ši pirmosios instancijos teismo išvada yra grindžiama ne faktais ir įrodymais, o nuomone ir samprotavimais. Nurodo, kad pareiškėjai yra pateikę savo tėvų ir senolių Lietuvos valstybės istorijos archyvų pažymas, kuriose nėra nurodomos nei tėvų, nei senolių tautybės;

4. Teismas neatliko įrodymų analizės, teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje nėra absoliučiai jokios liudytojų parodymų ar rašytinių dokumentų teisinės analizės ir argumentacijos, teismas visiškai ignoravo visus pareiškėjams palankius įrodymus, neargumentuotai atmetė visus pareiškėjams palankius įrodymus. Pareiškėjai mano, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nemotyvuotas, todėl yra absoliutus pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindas. Apeliantai laiko, kad pirmosios instancijos teismas šią bylą išnagrinėjo neobjektyviai, buvo šališkas ir neteisingas, netinkamai išaiškino ir pritaikė materialinės tesiės normas, neargumentuotai atmetė visus pareiškėjams palankius liudytojų parodymus bei rašinius įrodymus, neatliko liudytojų parodymų ir rašinių įrodymų teisinės analizės;

5. Pirmosios instancijos teismas turėjo galimybę išspręsti pareiškėjų reikalavimą perduoti klausimą spręsti iš naujo Telšių rajono CMS dėl civilinės būklės aktų papildymo, bet jo nesprendė, tad pareiškėjų nuomone netikslinga dar kartą perduoti šį klausimą spręsti pirmosios instancijos teismui, o išspręsti šį klausimą iš esmės apeliacinės instancijos teisme.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo Telšių rajono savivaldybės administracija prašo Telšių rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjų apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą (tomas 2, b. l. 148-149). Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais: teismas pagrįstai nurodė, „kad tautybė yra nustatoma tik pagal tėvų ar vieno iš jų tautybę ir ji nėra jokiais kitais būdais įrodinėjama“. Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas 2009-03-20 sprendime yra konstatavęs, „kad įstatymų leidėjas tam tikra apimtimi tautybės pasirinkimo klausimus reguliuoja Tautinių mažumų įstatyme. Tautinių mažumų įstatymo 8 straipsnis numato, kad kiekvienas pilietis, gaudamas pasą, laisvai pasirenka savo tautybę pagal tėvų ar vieno iš jų tautybę". Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjų tėvų tautybė būtų buvusi „žemaitis" ar „žemaitė", todėl pasirinkti šios tautybės nėra teisinio pagrindo. Aplinkybės apie tai, ką tam tikri asmenys, dalyvavę byloje kaip liudytojai, pareiškė manantys, kad žemaičių tautybė buvo, šioje byloje yra teisiškai nereikšmingos ir neturi jokios įtakos Sprendimo teisėtumui, nes aukščiau jau buvo minėta, kad kiekvienas pilietis, gaudamas pasą laisvai pasirenka savo tautybę pagal tėvų ar vieno iš jų tautybę, o ne pagal tai, ar vienokia ar kitokia tautybė egzistuoja. Pažymima, kad Civilinės metrikacijos skyriaus darbuotojų veiksmai nagrinėjant pareiškėjų prašymus 2007 m., teisėti, nes buvo vadovaujamasi Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2001-06-20 įsakymu Nr. 111. Tik Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui 2009-03-20 sprendimu pripažinus, kad tam tikros teisingumo ministro 2001-06-20 įsakymo Nr. 111 įsakymo nuostatos, reglamentuojančios tautybės pasirinkimo klausimus, prieštarauja atitinkamam Vyriausybės nutarimui, šios nuostatos nebegalėjo būti taikomos. Pareiškėjų prašymą priteisti iš atsakovės Telšių rajono savivaldybės bylinėjimosi išlaidas, laiko nepagrįstu, kadangi byloje tinkama šalimi yra būtent Telšių rajono savivaldybės administracija. Pareiškėjų pareiškimas negali būti tenkinamas ir dėl to, kad gimimo akto įraše vaiko tautybė nerašoma. Tik gimęs vaikas negali pasirinkti savo tautybės.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo LR Teisingumo ministerija prašo Telšių rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą (tomas 2, b. l. 150-152). Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais: Telšių rajono CMS atsisakymą patenkinti pareiškėjų prašymus laiko pagrįstu. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas būtent ir įvertino šią aplinkybę konstatuodamas, kad Telšių rajono CMS priėmė sprendimą atsisakyti pakeisti civilinės būklės aktų įrašus tuo metu galiojusios tvarkos pagrindu. Pareiškėjų 2007-10-01 pareiškimo reikalavimas buvo įpareigoti Telšių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių A. J., A. K., A. N. Gimimo akto įrašus Nr.43, Nr.l ir Nr.324 papildyti įrašu - „vaiko tautybė - žemaitis". Kaip matyti iš pareiškėjų reikalavimų jie prašė pirmosios instancijos teismo išspręsti klausimą iš esmės ir įpareigoti Civilinės metrikacijos skyrių papildyti Gimimo akto įrašus įrašu „vaiko tautybė - žemaitis", o ne įpareigoti peržiūrėti pareiškėjų prašymus dėl Gimimo akto įrašų papildymo, todėl apeliantų skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas turėjo perduoti jų prašymą nagrinėti Telšių rajono CMS yra nepagrįstas. Pažymėtina, kad LR CPK 312 straipsnis nustato, jog apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo Gyventojų registro tarnybai prie LR VRM prašo bylą spręsti teismo nuožiūra ir laiko, kad Gyventojų registro tarnybai prie LR VRM nėra suinteresuotas asmuo šioje byloje, todėl neteisingai įtraukta į procesą (tomas 2, b. l. 155).

Atsiliepimu į apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo Telšių rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyrius prašo Telšių rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą (tomas 2, b. l. 157-160). Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais: civilinės metrikacijos skyrius laiko, kad akto įrašas duomenimis apie tautybę gali būti papildytas tik įrašu „lietuvis". Telšių rajono savivaldybės CMS veiksmai, atlikti dėl civilinės būklės aktų įrašų papildymo yra teisėti ir pagrįsti. Apeliantai bylą nagrinėjusiam pirmos instancijos teismui, kaip įrodymus pateikė mokslinius darbus tautybės klausimais rašančių asmenų parodymus, neturinčius juridinės galios, o tik atspindinčius vieno ar kito asmens asmenines pažiūras, nuomonę ar įsitikinimus. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenų bazėje, generuojančioje civilinių aktų įrašus, pasaulio tautybių sąraše nėra numatytos tautybės „žemaitis", t. y. tokia tautybė neegzistuoja kaip juridiškai pripažinta Lietuvos Respublikoje.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Kolegija pažymi, kad apeliacinio bylos nagrinėjimo ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde, nustatytų ribų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2006 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. 1R-160 patvirtintų Civilinės metrikacijos taisyklių 22 punktas nustato, kad civilinės metrikacijos įstaigos atsisakymas įregistruoti civilinės būklės aktą, taip pat civilinės metrikacijos įstaigos atsisakymas atkurti, pakeisti ar papildyti civilinės būklės akto įrašą gali būti skundžiamas LR CPK nustatyta tvarka. LR CPK XXXII skyrius reglamentuoja bylų dėl civilinės būklės aktų registravimo, įrašų atkūrimo, pakeitimo, papildymo, ištaisymo ar anuliavimo nagrinėjimą. LR CPK 514 str. 2 d. nustatyta, kad teismas bylą dėl civilinės būklės akto registravimo, akto įrašo atkūrimo, pakeitimo, papildymo, ištaisymo ar anuliavimo nagrinėja, jeigu civilinės metrikacijos įstaiga atsisakė civilinės būklės aktą registruoti ar akto įrašą atkurti, papildyti, pakeisti, ištaisyti ar anuliuoti arba jeigu šie klausimai civilinės metrikacijos įstaigose nenagrinėtini.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjai A. J., A. K., A. N. kreipėsi į Telšių rajono CMS, prašydami pakeisti tautybę „lietuvis“ į tautybę „žemaitis“, tačiau toks jų prašymas buvo atmestas (tomas 1, b. l. 11-13). Pareiškėjai pakartotinai 2007-07-25 kreipėsi į Telšių rajono savivaldybės civilinės metrikacijos skyrių su prašymu ne pakeisti tautybę, o papildyti jų gimimo aktų įrašus. Telšių rajono civilinės metrikacijos skyrius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2006 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. 1R-160 patvirtintų Civilinės metrikacijos taisyklių 107 punktu, atsisakė papildyti pareiškėjų gimimo aktuose įrašytą punktą „lytis“, po įrašo „vyras“ įrašant, kad „vaiko tautybė-žemaitis“ (tomas 1, b. l. 14-16). Todėl pareiškėjai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2006 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. 1R-160 patvirtintų Civilinės metrikacijos taisyklių 22 punktu, pagrįstai kreipėsi į savo gyvenamosios vietos apylinkės teismą su pareiškimu papildyti civilinės būklės aktus.

Teisėjų kolegija sutinka su bylą nagrinėjusio teismo sprendime nurodytais teiginiais, kad pareiškėjų argumentai, kad Telšių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus atsisakymas papildyti gimimo aktų įrašus įrašu „vaiko tautybė – žemaitis“ prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 18 straipsniui, 29 straipsnio 2 daliai, 37 straipsniui bei Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999-10-21 nutarimui yra nepagrįsti. Minėti Lietuvos Respublikos Konstitucijos straipsniai įtvirtina, kad žmogaus teisės ir laisvės yra prigimtinės, kad žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, taip pat įtvirtinta nuostata, kad piliečiai, priklausantys tautinėms bendrijoms turi puoselėti savo kalbą, kultūrą ir papročius. Atsisakymas papildyti gimimo aktų įrašus, nurodant tautybę – žemaitis, jokių žmogaus teisių ir laisvių nesuvaržo, o minėtas 1999-10-21 nutarimas yra priimtas ne tautybių klausimu.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulės, 32 straipsnio 4 dalies nuostatos apibrėžia, kad Lietuvos valstybėje yra susiformavusi Lietuvių tauta, kad Konstitucija tiesiogiai neįtvirtina tokios teisės asmeniui, kaip priskirti save pagal asmens pageidavimą pasirinktai tautybei, Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintas asmenų teisinės lygybės ir nediskriminavimo principas, o ne asmenų teisė priskirti save pasirinktai tautybei, kaip teigia pareiškėjai. LR Konstitucijos 28 straipsnis reikalauja, kad kiekvienas asmuo, įgyvendindamas savo teises, laikytųsi įstatymų. Pareiškėjai savo teisę pasirinkti tautybę, nagrinėjamos bylos atveju – papildyti gimimo aktų įrašus, nurodant tautybę žemaitis, turi pareigą įgyvendinti laikydamiesi tokios teisės įgyvendinimą reglamentuojančių Lietuvos Respublikos įstatymų.

Civilinės būklės aktų registravimo tvarką, o šiuo atveju tiesiogiai ginčo objektu esančio civilinės būklės akto įrašo papildymo tvarką reglamentuoja LR CK 3 knygos VIII dalis, nustatanti pagrindinius reikalavimus ir tuo pagrindu priimti įstatymo įgyvendinamieji aktai. Pagrindinis įstatymo įgyvendinamasis aktas, reglamentuojantis civilinės būklės aktų įrašų papildymas yra Civilinės Metrikacijos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2006-05-19 įsakymu Nr. 1R-160. Lietuvos Respublikos CK 3.281 straipsnis nustato, kad civilinės būklės aktai registruojami, atkuriami, keičiami, papildomi ir ištaisomi, laikantis Civilinės metrikacijos taisyklių, kurias tvirtina teisingumo ministras. Pareiškėjai nenurodė aplinkybių, pagrindžiančių, kad nurodytos Lietuvos Respublikos CK normos, nurodytas centrinio administravimo organo priimtas administracinis aktas - Civilinės metrikacijos taisyklės, prieštarauja atitinkamai Konstitucijai, įstatymams, įstatymų įgyvendinamiesiems aktams, pirmosios instancijos teismui tokių abejonių taip pat nekilo.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2009-03-20 sprendimu išnagrinėtoje norminėje administracinėje byloje Nr. 1-12/2009 pagal pareiškėjo Telšių rajono apylinkės teismo prašymą (teismo 2008-05-13 nutartis, tomas 1, b.l. 193-194), ištirti, ar Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2001-06-20 įsakymo Nr. 111 „Dėl asmens vardo, pavardės, tautybės pakeitimo taisyklių patvirtinimo" 1.1 ir 1.2 punktai ta apimtimi, kuriuo buvo patvirtintos tautybės pakeitimo taisyklės, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-12-27 nutarimo Nr. 1506 „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso įgyvendinimo priemonių plano patvirtinimo" 3.1 punktui, ištyrusi, ar Teisingumo ministerija pagal galiojusius teisės aktus buvo įgaliota reguliuoti šiuos teisinius santykius, konstatavo, kad 2000-07-18 Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. VIII-1864, 50 straipsnyje įtvirtinta nemaža pasiūlymų Vyriausybei parengti įstatymų projektus, įsteigti registrus, pertvarkyti esamus ir t. t., o 50 straipsnio 5 punkte numatytas pasiūlymas Vyriausybei patvirtinti Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų, kuriuos reikia suderinti su Civiliniu kodeksu, projektų parengimo priemonių planą. Vyriausybei, kaip pagrindiniam vykdančiam įstatymus subjektui (Konstitucijos 94 straipsnis), pavesta pasirūpinti tuo, jog iki įsigaliojant Civiliniam kodeksui būtų parengti būtini teisės aktų, reglamentuojančių atitinkamus teisinius santykius, pakeitimai juos priderinant prie naujojo Civilinio kodekso. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso priėmimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 50 straipsniu, 2000-12-27 nutarimo Nr. 1506 „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso įgyvendinimo priemonių plano patvirtinimo" 3.1 punktu, pavedė Teisingumo ministerijai iki 2001-07-01 parengti, patvirtinti ir paskelbti „Valstybės žiniose" Fizinio asmens pavardės ir vardo pakeitimo pagrindus ir tvarką. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2001-06-20 Įsakymo 1.1 punktu patvirtino Asmens vardo, pavardės, tautybės pakeitimo taisykles, 1.2 punktu - prašymo pakeisti vardą pavardę, tautybę blanko formą nurodydamas, jog tai daro vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-12-27 nutarimo Nr. 1506 „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso įgyvendinimo priemonių plano patvirtinimo" 3.1 punktu.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija atsižvelgusi į Lietuvos Respublikos CK 3.280, 3.281, 3.307, 3.308 straipsniuose numatytą Teisingumo ministerijos kompetenciją bei Teisingumo ministerijos nuostatų 6.13 punktą padarė išvadą, kad Teisingumo ministerija yra netiesiogiai įgaliota reguliuoti tautybės keitimo įgyvendinimo tvarką. Teisingumo ministerija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2001-06-20 įsakymu Nr. 111 „Dėl asmens vardo, pavardės, tautybės pakeitimo taisyklių patvirtinimo" (su pakeitimu, atliktu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2006-05-19 įsakymu Nr. IR-160) 1.1 ir 1.2 punktais patvirtindama Asmens vardo, pavardės, tautybės pakeitimo taisykles (1.1 p.) bei prašymo pakeisti vardą pavardę, tautybę blanko formą (1.2 p.) ta apimtimi, kuria nustatė tautybės keitimo įgyvendinimo procedūrinę tvarką savo kompetencijos neviršijo, todėl nepripažino Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2001-06-20 įsakymu Nr. 111 „Dėl asmens vardo, pavardės, tautybės pakeitimo taisyklių patvirtinimo" (su pakeitimu, atliktu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2006-05-19 įsakymu Nr. 1R-160) 1.1 ir 1.2 punktus prieštaraujančiais aukštesnės teisinės galios teisės aktams.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos manymu, nei tiesioginio, nei netiesioginio pavedimo Teisingumo ministerijai nustatyti teisinių santykių, susijusių su tautybės keitimu, esminius elementus nėra, tačiau esminius su tautybės keitimu susijusius klausimus, materialines sąlygas tautybei pakeisti išreiškia asmens vardo, pavardės, tautybės pakeitimo taisyklių 3 punktas, kuris nustato, kad „pakeisti savo tautybę turi teisę asmuo, kuris pasirenka kitą, tačiau vieno iš tėvų ar senolių, tautybę" ir 4 punktas, kuris nustato, kad „pakeisti vardą, pavardę, tautybę leidžiama asmeniui sulaukus 18 metų amžiaus“, ta apimtimi, kurią nustato asmenį, kuriam leidžiama pakeisti tautybę, prieštarauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-12-27 nutarimo Nr. 1506 „ Dėl Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso įgyvendinimo priemonių plano patvirtinimo (2003-03-03 nutarimo Nr. 279 redakcija ) 3.1 punktui ( tomas 1, b.l. 200-203).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjų A. J., A. K., A. N. pareiškimus dėl gimimo aktų įrašų papildymo, įrašant tautybę žemaitis, nepažeidė nei procesines nei materialines teisės normų, tinkamai taikė Civilinės metrikacijos taisyklių XII dalies 103 punkto, 110 punkto 2 dalies, 33.1 punkto nuostatas. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, įvertino teisiškai reikšmingą aplinkybę, ir pažymėjo, kad „jei vaiko tėvai susituokę bei tautybės vienodos, vaikui suteikiama tėvų tautybė, o jeigu tėvų tautybės skirtingos, vaikui suteikiama tėvo ar motinos tautybė, tėvų susitarimu. Tėvams nesusitarus dėl vaiko tautybės, gimimo įraše, tautybė gali būti nenurodoma“. Apylinkės teismas nenustatė pagrindų, numatytų Civilinės metrikacijos taisyklių 109 punkte, įpareigojančio papildyti pareiškėjų gimimo aktų įrašus, nurodant tautybę. Pagrįstas apylinkės teismo sprendimo motyvas, kad Civilinės metrikacijos skyriaus atsisakymas papildyti gimimo akto įrašus „vaiko tautybė – žemaitis“ jokių žmogaus teisių ir laisvių nesuvaržo, o pareiškėjų nurodytas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999-10-21 nutarimas buvo priimtas ne tautybių klausimu, o dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios tarybos 1991-01-31 nutarimo „Dėl vardų, pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Teisėjų kolegija sutinka su bylą nagrinėjusio teismo sprendime nurodytais teiginiais bei padarytomis išvadomis ir jų nekartoja. Taip pat pažymi, kad papildyti savo gimimo akto įrašus, nurodant tautybę – žemaitis, pareiškėjai turi pareigą įgyvendinti, laikydamiesi tokios teisės įgyvendinimą reglamentuojančių Lietuvos Respublikos įstatymų ir įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų.

Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas visapusišku ir objektyviu bylos aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, ir visų byloje esančių duomenų įvertinimu. Taigi kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių rungimosi principų, todėl atmeta apeliacinio skundo argumentus kaip teisiškai nepagrįstus.

Netenkinant apeliacinio skundo iš apeliantų priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimų apeliacinėje instancijoje (tomas 2, b.l. 146, LR CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

nutaria:

Telšių rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš A. J. (a/k (duomenys neskelbtini) A. K. (a/k (duomenys neskelbtini) ir A. N. (a/k (duomenys neskelbtini) po 9,85 Lt (devynis litus 85 centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimų apeliacinėje instancijoje, valstybei.

Kolegijos pirmininkė Regina Agota GutauskienėTeisėjai Rasa BartašienėEgidijus Mockevičius