Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Savinijaus Katausko ir Aurelijos Sadauskaitės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Kristinos Prialgauskienės ir nukentėjusiosios D. L. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. liepos 13 d. nuosprendžio, kuriuo:

I. S. ir T. A. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 294 straipsnio 2 dalį ir BK 302 straipsnio 1 dalį išteisinta, nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nukentėjusiosios D. L. civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. I. S. ir T. A. buvo kaltinami tuo, kad nesilaikydami įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai vykdė pripažįstamą savo teisę, pavartodami fizinę bei psichinę prievartą nukentėjusiam asmeniui, pagrobė fizinio asmens dokumentus, o būtent: 2017-08-15, apie 22.00 val., (duomenys neskelbtini) namo kieme, Klaipėdos m., I. S., veikdama bendrininkų grupe su T. A., nesilaikydama įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai D. L. reikalaudama grąžinti pripažįstamą skolą, pagriebė už jos rankose esančios ir jai priklausančios rankinės, bandė ją atimti, o nepavykus, iš rankinės ištraukė 30 Eur vertės piniginę, kurioje buvo 12 Eur, D. L. vardu išduoti dokumentai: AB „Swedbank“ banko mokėjimo kortelė ir elektroninės bankininkystės kodų kortelė, AB SEB banko mokėjimo kortelė, kuriuos numetė ant žemės, po to, tęsdama nusikalstamus veiksmus, iš D. L. striukės kišenės ištraukė 50 Eur vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“ su SIM kortele, jį numetė ant žemės, po to T. A. iš D. L. rankų išplėšė rankinę ir atsisėdo ant automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo sėdynės ir iš rankinės ištraukęs segtuvą, kuriame buvo 50 Eur ir D. L. vardu išduoti dokumentai: Lietuvos Respublikos piliečio pasas Nr. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos jūrininko knygelė Nr. (duomenys neskelbtini), Asmeninio išgyvenimo technikos, priešgaisrinės saugos ir gaisrų gesinimo, pirmosios pagalbos suteikimo pagrindų, asmeninio saugumo ir socialinės atsakomybės specialusis liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), Darbo ir gelbėjimosi valtimis bei plaustais ir gelbėjimosi valtimis (išskyrus greitaeiges valtis) specialusis liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), Minios valdymo, supažindinimo ir tiesiogiai keleivius jiems skirtose patalpose aptarnaujančio personalo saugumo parengimo RO-RO tipo keleiviniuose laivuose specialusis liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), Saugaus mokymo visiems jūrininkams liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), Jūrininko sveikatos pažymėjimas, Pažyma dėl narkotinių medžiagų ir alkoholio tyrimo, Italijos medicininės komisijos pažyma, darbo sutartis su italų kompanija „(duomenys neskelbtini)“, padėjo juos automobilio priekyje, tiksli vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta. D. L. atsisėdus ant automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinės sėdynės dešinėje pusėje, I. S. atsisėdo greta kairėje pusėje ir D. L. ranka sugriebė už kairio peties bei ranka ne mažiau kaip 2 kartus sudavė jai į kaktą virš dešinės akies, tuo sukeldama jai fizinį skausmą, po to, tęsdami nusikalstamą veiką, T. A. vairuojant automobilį ir važiuojant Liepojos g., Klaipėdos m., T. A. pakeltu tonu reikalavo grąžinti skolą, o I. S. grasino porai dienų ją uždaryti į garažą. Nuvykus netoli Šv. Pranciškaus onkologijos centro, esančio Savanorių g. 4, Klaipėdos m., T. A. dar kartą patikrinęs rankinę ir neradęs daugiau vertingų daiktų ar dokumentų, ją grąžino D. L. ir liepė išlipti iš automobilio bei palikę ją nuvažiavo. Tokiu būdu I. S., siekdama susigrąžinti skolą, kartu su T. A. prieš D. L. pavartodami psichinę bei fizinę prievartą, sukeldami fizinį skausmą, pagrobė D. L. priklausančius svarbius dokumentus bei turto už 142 Eur bei padarė didelę žalą D. L. teisėms ir teisėtiems interesams įsidarbinti bei dirbti.

3.5. I. S. bei T. A. yra išteisinti pagrįstai. Bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, jog nukentėjusioji patyrė didelę žalą. Duodama parodymus nukentėjusioji teismui nurodė, kad patirtą didelę žalą sieja su tuo, kad iš jos buvo atimti dokumentai ir ji negalėjo įsidarbinti bei pasidaryti naujų dokumentų. Taigi nukentėjusioji nesiejo „žalos“ su prarastu saugumu, bauginamo pobūdžio situacija, galimu susidorojimu ir pan. Ji konkrečiai ir aiškiai nurodė, kad žala yra siejama su jai apribota galimybe dirbti ir uždirbti pinigų. Taigi įvykis iš esmės jokios įtakos nukentėjusiajai nepadarė, ji neprarado saugumo jausmo, pasitikėjimo savimi, neužsidarė nuo aplinkinių bei pažįstamų, nepatyrė psichologinės traumos ir į specialistus nesikreipė, vaistų nevartojo ir reabilitacijos nereikėjo. Todėl jokios žalos savo teisėms ir interesams nukentėjusioji nepatyrė, o realiai patirtą žalą siejo tik su negautomis pajamomis iš galimos darbinės veiklos. Net darant prielaidą, kad nukentėjusioji prarado dokumentus, nebūtų pagrindo tvirtinti, kad jai buvo atimta galimybė dirbti ir gauti pajamas. Po įvykio nukentėjusioji turėjo ir galėjo kreiptis į įdarbinimo agentūrą bei nedelsdama išvykti dirbti į Italijos bendrovę „(duomenys neskelbtini)“, skubos tvarka gauti pasą. Tačiau praėjo daugiau nei vieneri metai, o nukentėjusioji asmens dokumento nėra išsiėmusi ir jokių duomenų, kad 2017 m. buvo įdarbinta minėtoje įmonėje, byloje nėra. Taigi D. L. kerštauja pažįstamiems asmenims, tyrėjams bei teismui nurodo tikrovės neatitinkančias aplinkybes apie tariamai patirtą smurtą bei prarastą turtą, taip siekdama pasigerinti materialinę gerovę kitų asmenų sąskaita. Teismas tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes ir pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

4. Teismo posėdyje prokurorė, nukentėjusioji ir jos atstovas prašė tenkinti apeliacinius skundus, išteisintoji I. S., išteisintųjų I. S. ir T. A. gynėjas – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Prokurorės ir nukentėjusiosios apeliaciniai skundai atmestini.

5. Būtinas baudžiamosios atsakomybės už savavaldžiavimą požymis yra ir didelė žala nukentėjusiojo teisėms ar (ir) teisėtiems interesams. Įstatymas nepateikia kriterijų didelės žalos mastui nustatyti, todėl kiekvienu konkrečiu atveju apie jos turinį ir dydį sprendžia teismas, atsižvelgdamas į savavališkų veiksmų pobūdį, padarytos turtinės žalos piniginę išraišką, pažeistų teisių ir interesų svarbą bei kitas aplinkybes. BK 294 straipsnio 2 dalies prasme fiziniu smurtu laikytinas tyčinis, neteisėtas, prieš nukentėjusiojo valią jo organizmui daromas fizinis poveikis, siekiant jo gyvybės atėmimo, sveikatos sutrikdymo, fizinio skausmo ar kitokių fizinių kančių sukėlimo (pavyzdžiui, smūgių nukentėjusiajam sudavimas, jo stumdymas, tąsymas), laisvės atėmimo ar bejėgiškos būsenos sukėlimo ir pan. Fizinė ir psichinė prievarta savavaldžiaujant naudojama kaip priemonė priversti nukentėjusįjį įvykdyti tikrą ar tariamą prievolę. Pavartotos prievartos (psichinės ar fizinės) pobūdis nulemia ir atsiradusių padarinių rūšį – fizinė ar psichinė žala. Kita vertus, „didelės žalos“ požymio įtvirtinimas BK 294 straipsnio 2 dalyje numatyto savavaldžiavimo sudėtyje (neatskiriamos nuo pagrindinės savavaldžiavimo sudėties ir papildančios pagrindinės savavaldžiavimo sudėties požymių visumą) reiškia imperatyvą, kad pagrindžiant kaltinamajam kaltinimą pagal BK 294 straipsnio 2 dalį nepakanka tik konstatavimo, jog nukentėjusysis patyrė psichinę ar fizinę prievartą. Turi būti atskleistas ir tokios prievartos padarinių pobūdis, turinys (kasacinės nutartys, priimtos baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-267/2011, 2K-P-183/2012, 2K-145-788/2016, 2K-40-1073/2018, 2K-53-693/2018 ir kt.). Taigi, kad neteisėtas kaltininko elgesys būtų pripažintas savavaldžiavimu baudžiamosios teisės prasme, yra būtinos visos įstatymų leidėjo BK 294 straipsnyje numatytos sąlygos. Savavaldžiavimo padariniai, kaip didelė žala, turi būti konstatuojami ne formaliai, bet motyvuotai atskleidžiant jų pobūdį, turinį, pavojingumo laipsnį.

6. Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 302 straipsnio 1 dalį taikyti, turi būti nustatyta, kad I. S. ir T. A., veikdami bendrininkų grupe, pagrobė D. L. dokumentus, tai suprato ir norėjo taip veikti. Šios aplinkybės negali būti vertinamos formaliai. Pagal BK 302 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagrobė ar neturėdamas teisėto pagrindo įgijo, laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo fizinio ar juridinio asmens antspaudą, spaudą, dokumentą ar griežtos atskaitomybės blanką. BK 302 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti veiką apibūdinantys objektyvieji nusikalstamos sudėties požymiai yra alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka bent vienos iš šiame straipsnyje nurodytų veikų padarymo.

7. Iš bylos duomenų matyti, kad I. S. ir D. L. atsitiktinai susitiko viešoje vietoje – namo kieme, tarp jų kilo žodinis konfliktas dėl D. L. negrąžinamos skolos I. S. ir jų bendram pažįstamam asmeniui V. P.. Prie konfliktuojančių moterų kieme atsitiktinai priėjo T. A., t. y. I. S. sūnus, kuris tuo metu grįžęs automobiliu namo pamatė moteris, kalbančias prie namo laiptinės. Vienintelis pašalinis ir nesuinteresuotas gynybos bei kaltinimo prasme asmuo, buvęs įvykio vietoje, kuris matė ir girdėjo moterų konfliktą, yra O. J.. Šis liudytojas teisme parodė, kad matė ant žemės numestus kelis menkaverčius daiktus, bet tai nebuvo kaltinime nurodyti D. L. piniginė ir telefonas. Be to, liudytojas apylinkės teismo posėdyje parodė, jog: kai jis priėjo, I. S. pasakė, kad kita moteris jai skolinga pinigų; abi moterys kiekviena į savo pusę traukė rankinę ir sakė, kad jos nepaleis; jis pasiūlė iškviesti policiją ir moterys sutiko, o laukiant policijos, I. S. ištraukė iš kitos moters rankinės „Amareto“ butelį ir išpylė jo turinį ant žemės; jis sakė jai taip nedaryti ir išvažiavo; matė, jog D. L. buvo išsigandusi, o I. S. nusiteikusi ryžtingai; įvyko vietoje ant žemės buvo pribarstyta smulkių nevertingų asmeninių daiktų, tačiau jokių dokumentų nepastebėjo; fizinio smurto moterys nevartojo; mobiliojo telefono ir dokumentų segtuvo nematė. Tokie šio liudytojo parodymai dera su jo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, todėl vertinami kaip patikimi ir nuoseklūs ginčo konflikto kieme turinį atskleidžiantys tiesioginiai įrodymai.

8. Iš apylinkės teisme teisiamajame posėdyje ištirtų D. L. akistatos su I. S. ir T. A. protokolų turinio matyti, jog D. L. apibūdintos jos daiktų – rankinės, AB „Swedbank“ banko mokėjimo kortelės, elektroninės bankininkystės kodų kortelės, AB SEB banko mokėjimo kortelės – pagrobimo ir telefono „Nokia“ su SIM kortele ištraukimo iš striukės kišenės ir numetimo ant žemės aplinkybės nedera su aptartais liudytojo O. J. parodymais apie tokių daiktų (ne)buvimą pas D. L. ar I. S.. Akistatų metu nė vienas iš kaltinamųjų nesutiko su nukentėjusiosios pateiktu įvykio situacijos apibūdinimu apie daiktų, dokumentų pagrobimo bei jos sužalojimo aplinkybes. Šių akistatų metu gauti duomenys leidžia pagrįstai teigti, jog T. A. į įvykio vietą atvyko jau įsismarkavus moterų konfliktui, todėl jis pasiūlė konfliktą išspręsti ne viešoje vietoje, o automobilyje. Moterys į automobilį įsėdo savo noru, atsisėdo ant galinės automobilio sėdynės šalia viena kitos ir D. L. turėjo automobilyje rankinę. D. L. versijos, jog rankinę iš jos paėmė ir į automobilį įdėjo T. A., nepatvirtina jokie bylos duomenys. Liudytojas O. J. konflikto dalyvių įsėdimo į automobilį nematė, nes jau buvo pasišalinęs. D. L. akistatos su T. A. metu nurodė, jog ji įsėdo į automobilį tik todėl, kad T. A. jos rankinę su pinigais ir dokumentais įdėjo į automobilį. Tačiau toks D. L. įvykio situacijos apibūdinimas prieštarauja jos pačios teiginiams dėl daiktų pagrobimo, telefono numetimo ant žemės aplinkybėms (t. 1, b. l. 71–73, 79–81). Be to, D. L. 2017-08-16 pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką nurodė, jog I. S. jai trenkė kumščiu į veidą ne mažiau kaip du kartus ir sukėlė fizinį skausmą tuo metu, kai jos susitiko prie namo laiptinės ir I. S. traukė iš jos rankinę reikalaudama grąžinti skolą, o įsėdus į automobilį, I. S. liepė sūnui T. A. paimti iš jos rankinę (t. 1, b. l. 1–5). Taigi akivaizdu, jog ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nukentėjusiosios duoti parodymai apie tai, jog ginčo sužalojimą I. S. jai padarė joms sėdint automobilyje, o rankinę iš jos paėmė ir į automobilį įdėjo T. A., yra nenuoseklūs. Įvykio metu nukentėjusioji buvo apsvaigusi nuo alkoholio, o tai objektyviai galėjo iškreiptai atspindėti įvykio situacijos vaizdą bei I. S. ir T. A. veiksmų (ne)pavojingumo pobūdį jos sąmonėje. Teisėjų kolegijos manymu, galima pagrįstai teigti, jog neblaiviai nukentėjusiajai buvo nemalonu, nepatogu kalbėtis su I. S. apie skolų grąžinimą, o tai galiausiai peraugo į viešosios tvarkos pažeidimui būdingesnę situaciją.

9. Aplinkybę, jog jokios fizinės ar psichinės prievartos prieš D. L. nė vienas iš kaltinamųjų nevartojo, sustiprina ir tai, jog D. L. iš T. A. vairuojamo automobilio išlipo netoli Šv. Pranciškaus onkologijos centro, esančio Savanorių g. 4, Klaipėdos m., t. y. važiuojant būtent (duomenys neskelbtini) k. kryptimi iš įvykio vietos (duomenys neskelbtini) g. Ši aplinkybė dera su T. A. teismo posėdyje duotais parodymais, jog automobilyje moterys nusprendė pirma važiuoti aiškintis ne į policiją, o pas minėtąjį V. P., kuriam D. L. taip pat buvo skolinga ir kuris gyvena (duomenys neskelbtini). D. L. pažadėjus kitą dieną grąžinti dalį skolos ir I. S. su tuo sutikus, D. L. savo noru išlipo iš automobilio ir su savimi turėjo rankinę.

10. Apylinkės teismas įvertino nustatytą byloje aplinkybę, jog D. L. kaktoje guzą matė liudytojai R. E., E. G., T. L., O. V. ir R. B.. Tačiau nė vieno iš šių asmenų nei moterų konflikto pradžioje, nei jo dalyviams važiuojant automobiliu ar nukentėjusiajai išlipant iš automobilio nebuvo. I. S. ir T. A. neigia vartoję fizinį bei psichinį smurtą prieš nukentėjusiąją. Liudytojas O. J. parodė, jog moterys fizinio smurto nevartojo, o vien specialisto išvada, jog nukentėjusiajai nustatyta viena poodinė kraujosruva kaktos dešinėje, savaime neįrodo, kad tokį sužalojimą jai padarė I. S. kaltinime nurodytu būdu ir vietoje. Todėl pritartina apylinkės teismo motyvams, jog būdama neblaivi (1 prom.) ir lipdama iš automobilio ar įlipdama į automobilį, D. L. objektyviai galėjo patirti tokio pobūdžio nežymų sveikatos sutrikdymą – atsitrenkti į automobilio konstrukcijas ir pan. Nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o patikimų ir galimų patikrinti duomenų apie ginčo sužalojimo būdą, laiką ir vietą byloje nėra ir teisėjų kolegija tokių duomenų byloje nenustatė.

11. Aptartų netiesioginių ginčo sužalojimo padarymo pobūdį apibūdinančių įrodymų visuma, kartu įvertinus I. S., T. A. ir D. L. elgesio kieme bei automobilyje turinį, šiuo konkrečiu atveju nepakanka daryti neabejotiną išvadą, jog tokiais faktiniais duomenimis nustatyti tarpiniai faktai tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine, leidžiančia įžvelgti I. S. padarius D. L. ginčo sužalojimą kaltinime nurodytoje vietoje ir būdu. Kitokio aptariamo sužalojimo padarymo mechanizmo ir kartu apylinkės teismo atlikto I. S. ir T. A. veiksmų prieš nukentėjusiąją teisinio vertinimo nekeičia ir apygardos teismo posėdyje apklausto eksperto G. P. duoti paaiškinimai. Priešingai, šio eksperto paaiškinimai papildo ir dera su specialistės G. A. priimtos išvados apie nukentėjusiajai nustatyto kūno sužalojimą turiniu (t. 1, b. l. 35). Todėl atmestini kaip nepagrįsti apeliantės D. L. argumentai, jog lipdama iš automobilio ir atsitrenkdama į jo konstrukcijas, ji būtų patyrusi kažką panašaus į įdrėskimą, o specialisto išvadoje nėra nurodyta, kad sužalojimai galėjo atsirasti atsitrenkiant į kažkokį daiktą, o tai, jos teigimu, paneigia teismo abejones dėl sužalojimo padarymo mechanizmo. Taip pat atmestini ir prokurorės skundo teiginiai, jog tik vienas aiškiai išskiriamas nukentėjusiosios sužalojimas dera su specialisto išvadoje atskleistu sužalojimo padarymo mechanizmu – mažiausiai vienu trauminiu poveikiu, o nukentėjusiosios parodymai neprieštarauja eksperto vertinimams.

12. Ekspertas G. P. apygardos teisme paaiškino, jog pagal bendrinį pobūdį teismo medicina nenustato įvykio aplinkybių, o nustato galimą sužalojimo padarymo būdą; šiuo atveju yra nustatyta viena trauminio kontakto žymė – poodinė kraujosruva, esanti dešinėje kaktos pusėje, kuri nurodo ne mažiau kaip vieno trauminio kontakto poveikį į kairę kaktos pusę su buku kietu daiktu; pagal nurodytą sužalojimo aprašymą negalima konkretizuoti konkretaus daikto, šie požymiai priskirti bendrajai grupinei priklausomybei, nes nėra nurodytos ribos, kraštai, forma, pagal ką būtų galima identifikuoti žalojusį daiktą ar įrankį; pagal aprašymą nėra pasakyta, kad būtų to daikto ribos; pagal sužalojimą – kontaktinis paviršius ne mažiau kaip 3,5x3,5 cm dydžio; sužalojimas galėjo atsirasti nuo kumščio ar atsitrenkiant į daikto pagrindą, nes kaktos kairė pusė virš antakio – iškila veido sritis, tai kaktos gumburas; jei daiktas turi ribą, atsispindėtų kraštas, būtų aprašyta, kad kampas, ribos; yra didesnė tikimybė, kad kampas, kraštas padaro nubrozdinimą, žaizdą, pagal tai galima orientuotis, kad buvo bukabriaunis ar buką kraštą turintis daiktas, o šiuo atveju to nėra, negalima pasakyti, kad konkretesnės formos daiktas; objektyvios apžiūros metu nenustatyta žaizda ar nubrozdinimai, nustatyta tik poodinė kraujosruva, nebuvo galima pagal kažką nustatyti jėgos kryptį ar poveikį; jei padarytas nubrozdinimas, turintis epidermio atsisluoksniavimo kryptį, būtų aiški kryptis ar žaizda, turinti krašto žaizdos atsisluoksniavimą, tada galima kryptį identifikuoti; apžiūra atlieka pagal makroskopinį vaizdą – tai, ką mato vizualiai akimis. Tokie eksperto paaiškinimai, kartu atsižvelgiant į aptartų konflikto dalyvių veiksmų pobūdį, neleidžia daryti kategoriškos išvados, jog minėtą guzą nukentėjusiajai padarė būtent I. S. ar T. A.. Vien nukentėjusiosios parodymais iš esmės grįstos jos sužalojimo, dokumentų pagrobimo aplinkybės vertinamos kaip nepakankamos išteisintųjų kaltei įrodyti ar paneigti motyvuotas apylinkės teismo išvadas.

13. Prokurorė skunde kaltinamųjų nusikalstamą fizinio ir psichinio smurto prieš nukentėjusiąją panaudojimą ir dėl to didelės žalos nukentėjusiosios teisėms ar teisėtiems interesams padarymą sieja su tuo, jog nukentėjusioji patyrė diskomfortą, prarado saugumo jausmą dėl kaltinamųjų sukurtos bauginamo pobūdžio situacijos – atimti dokumentai; vykstant automobiliu grasinta uždaryti į garažą; suduoti smūgiai į galvą. Be to, nukentėjusioji grasinimus suprato kaip realius ir pavojingus, o nedirbtinę, neapgaulingą, neinscenizuotą nukentėjusiosios reakciją po įvykio patvirtino degalinės operatorius ir pareigūnai, kurių teigimu, ji buvo labai susijaudinusi, verkė, nurodė, kad draugė jai sudavė į galvą, akcentavo svarbių jai dokumentų pagrobimą. Toks kaltininkų elgesys, prokurorės teigimu, sukėlė nukentėjusiajai bejėgiškumo jausmą, įtampą, dvasinius sukrėtimus ir psichologinį diskomfortą.

14. Tačiau teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas anksčiau išdėstyta, konstatuoja, jog paminėti prokurorės teiginiai yra pernelyg formalūs, suformuluoti neįvertinus tikrojo įvykio situacijos pobūdžio, įvykyje dalyvavusių asmenų ketinimų, motyvų turinio, elgesio kryptingumo ir apskritai situacijos rimtumo pagal jos pavojingumo ir priešingumo teisei, kaip vienų iš esminių veikos (-ų) pripažinimo nusikalstama (-omis), požymių. Apeliantų kvestionuojamos D. L. teisių pažeidimo ir didelės žalos jai padarymo aplinkybės yra vertinamos kaip nepagrįstos ir paneigtinos byloje nustatytais ir ištirtais įrodymais bei jų visuma. Byloje nenustatyta, kad I. S. ir T. A. vartojo prieš D. L. prievartą, grasinimus ar smurtą ar kitokius veiksmus, kurie savo turiniu – pavojingumo pobūdžiu ir laipsniu – leistų įžvelgti jų kaltę padarius nusikalstamas savavaldžiavimo bei dokumentų pagrobimo veikas. Teisėjų kolegija akcentuoja, jog šiuo konkrečiu atveju I. S. ir D. L. susitiko atsitiktinai. T. A. įsijungimas į ginčo situaciją taip pat nebuvo iš anksto planuotas ar aptartas su mama ar susiformavo įvykio vietoje ir pan. Tiesiog grįžęs automobiliu į namo kiemą, jis pamatė mamą ir priėjo prie kalbančių moterų, o vėliau moterų bendru sutarimu sutiko nuvežti jas pas kitą nukentėjusiosios skolininką V. P. į (duomenys neskelbtini).

15. Teisėjų kolegija, išanalizavusi nagrinėjamo įvykio aplinkybes, mano, jog kilusio viešoje vietoje žodinio konflikto metu pasakyti I. S. žodžiai apie realiai egzistuojančių, nukentėjusiosios pripažįstamų, pastarosios pasiskolintų pinigų grąžinimo aplinkybes ar tai, jog I. S. pokalbio namo kieme metu paėmė ir išpylė D. L. rankinėje rastą galbūt alkoholinio butelio turinį ant žemės, o po to įvykio dalyviai bendru sutarimu trumpai važiavo vienu automobiliu, iki nukentėjusioji savo noru išlipo iš automobilio, sutarusi, jog dalį skolos grąžins kitą dieną bei nesant byloje jokių įrodymų, kurie patvirtintų kaltinimą, jog kaltinamieji ar kuris iš jų pagrobė nukentėjusiosios daiktus ir dokumentus bei nesant faktinių duomenų, jog nukentėjusioji apskritai turėjo šiuos daiktus bei dokumentus rankinėje įvykio metu, nesudaro pagrindo įžvelgti nukentėjusiosios laisvės atėmimo ar bejėgiškos būsenos sukėlimo situaciją ar juolab I. S. ir T. A. veiksmus vertinti kaip pavojingus ir sudariusius realią grėsmę nukentėjusiosios sveikatai, gyvybei, kitiems teisėtiems interesams, dėl ko ji būtų galėjusi jaustis bauginama ar nesaugiai. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo pripažinti, jog aptartais veiksmais I. S. ir T. A. padarė didelę žalą D. L. teisėms ir teisėtiems interesams įsidarbinti bei dirbti ar kitiems įstatymų ir Konstitucijos saugomiems interesams.

16. Nei psichinės, nei fizinės prievartos kaip priemonių priversti nukentėjusiąją grąžinti skolą (-as) kaltinamieji nenaudojo. Nukentėjusioji savo noru sutiko važiuoti automobiliu su kaltinamaisiais ir tartis dėl skolos grąžinimo, o į jos norą grąžinti dalį skolos kitą dieną kaltinamieji sureagavo geranoriškai, nedelsiant sustojo ir leido jai netrukdomai išlipti iš automobilio su turimais daiktais (rankine).

17. Apibendrindama tai, kas anksčiau išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog šiuo atveju esamų tiesioginių – liudytojo O. J. – ir aptartų netiesioginių įrodymų bei kartu visų šių įrodymų visumos nepakanka daryti neabejotiną išvadą, jog I. S. ir T. A. veiksmuose yra jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų požymiai.

18. Išteisintieji, priešingai nei teigia prokurorė, išteisinti vadovaujantis tinkamu teisiniu pagrindu. I. S. ir T. A. dalyvavo padarant jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas. Tačiau neįrodžius jų veiksmuose esant savavaldžiavimo sudėčiai reikšmingų – neteisėtų veiksmų ir didelės žalos, o dokumentų pagrobimo veikai – veikos ir tyčinės kaltės požymių, jie pagrįstai išteisintini kaip nepadarę veikų, turinčių jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas)

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Kristinos Prialgauskienės ir nukentėjusiosios D. L. apeliacinius skundus atmesti.