- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-10-13
- Bylos Nr.
- eAS-625-815/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02509-2021-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis panaikinta ir perduota nagrinėti iš naujo.
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Ernestas Spruogis (pirm.), Vaida Urmonaitė-Maculevičienė
- Pareiškėjas
- V. J.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos Ekonomikos ir inovacijų ministerija
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Ernesto Spruogio (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugpjūčio 12 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. J. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijai dėl įsakymo panaikinimo ir turtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas V. J. 2021 m. liepos 30 d. kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas paaiškino, jog jis 2021 m. sausio 22 d. konkurso būdu buvo atrinktas į Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos (toliau – ir Ministerija) Įmonių politikos departamento Valstybės valdomų įmonių politikos skyriaus patarėjo pareigas. Pareiškėjas, nesulaukęs iš Ministerijos informacijos dėl įdarbinimo proceso, 2021 m. vasario 23 d. kreipėsi į Ministerijos Teisės departamento Teisės taikymo ir personalo skyriaus patarėją, kuri telefoninio pokalbio metu informavo, jog pareiškėjas nebus įdarbintas dėl išankstinio neigiamo nusistatymo prieš jį (tai susiję su pareiškėjo inicijuota administracine byla dėl kito viešojo administravimo subjekto veiksmų). Pareiškėjas 2021 m. kovo 5 d. gavo Ministerijos raštą Nr. (3.17-12) 3- „Dėl informacijos pateikimo“, kuriame nurodyta, kad Ministerijos Įmonių politikos departamento Valstybės valdomų įmonių politikos skyriaus patarėjo pareigybė buvo panaikinta ekonomikos ir inovacijų ministro 2021 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. 4-153 „Dėl Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro 2020 m. gruodžio 10 d. įsakymo Nr. 4-1103 „Dėl Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, pareigybių sąrašo patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – ir Įsakymas). Pareiškėjas 2021 m. kovo 23 d. kreipėsi į Ministerijos Įmonių politikos ir departamento direktorių, kuris telefoninio pokalbio metu paaiškino, jog ne departamentas inicijavo minėtos pareigybės panaikinimą. Pareiškėjas teigė, jog, siekdamas priimti sprendimą dėl skundo padavimo teismui (be kita ko, turėti galimybę tinkamai suformuluoti skundą), jis 2021 m. kovo 26 d. raštu kreipėsi į Ministeriją dėl papildomos informacijos pateikimo. Pareiškėjas 2021 m. balandžio 28 d. gavo Ministerijos raštą „Dėl atsakymų“, tačiau, pareiškėjo nuomone, šiame rašte nebuvo pagrįsta, jog minėta pareigybė buvo panaikinta priėmus nešališką sprendimą bei dėl ribotų finansinių išteklių. Vadovaudamasis surinktais duomenimis, pareiškėjas 2021 m. gegužės 28 d. parengė ir padavė skundą teismui, tačiau Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. birželio 21 d. nutartimi atsisakė priimti jo skundą, motyvuodamas tuo, kad pareiškėjas praleido vieno mėnesio skundo padavimo terminą ir neprašė jo atnaujinti. Atsižvelgdamas į tai, pareiškėjas 2021 m. birželio 29 d. pakartotinai kreipėsi į teismą, pateikdamas prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą, tačiau Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. liepos 1 d. nutartimi jam grąžino pateiktą prašymą. Pareiškėjas teigė, kad šio termino praleidimo priežastis – jo įsitikinimas, jog terminas sietinas su Ministerijos atsakymo į jo paklausimą dėl pareigybės panaikinimo parengimo data. Negavęs šio atsakymo, jis negalėjo tinkamai parengti skundą. Kadangi Ministerija 2021 m. kovo 5 d. ir 2021 m. balandžio 28 d. raštuose nepateikė objektyvios informacijos dėl minėtos pareigybės panaikinimo priežasčių, o į teismą pareiškėjas kreipėsi nepraleisdamas skundo padavimo termino nuo paskutinio Ministerijos atsakymo datos, praleistas terminas turėtų būti atnaujintas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti – iki 2021 m. rugpjūčio 12 d. Teismo vertinimu, pareiškėjo paduotas procesinis dokumentas atitinka ne visus skundui keliamus reikalavimus, išdėstytus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ), be kita ko, procesiniame dokumente nėra nurodytas pareiškėjo reikalavimas, šį reikalavimą pagrindžiančios aplinkybės ir įrodymai, nepateikti dokumentai, patvirtinantys žyminio mokesčio sumokėjimą, arba motyvuotas prašymas atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo, bei neišreikšta pareiškėjo pozicija dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka.
Šalies argumentai
Pareiškėjas 2021 m. rugpjūčio 11 d. padavė teismui skundą, kuriame prašė panaikinti Įsakymą ir priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ministerijos, 1 947 Eur turtinei žalai atlyginti, bei su šiuo skundu susijusius dokumentus, be kita ko, žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantį įrodymą. Pareiškėjas taip pat pakartotinai pateikė prašymą atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą, kuriame iš esmės pakartojo anksčiau nurodytas aplinkybes.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo V. J. skundą.
Teismas akcentavo, kad pareiškėjas nepateikė tikslių duomenų apie tai, kada sužinojo apie Įsakymą, tačiau jis skunde teigė, jog apie ginčijamą aktą sužinojo gavęs Ministerijos 2021 m. kovo 5 d. raštą Nr. (3.17-12)3 „Dėl informacijos pateikimo“, be to, pareiškėjas 2021 m. kovo 23 d. kreipėsi į Ministerijos Įmonių politikos departamento direktorių, prašydamas paaiškinti, kodėl šio departamento iniciatyva buvo panaikinta Ministerijos Įmonių politikos departamento Valstybės valdomų įmonių politikos skyriaus patarėjo pareigybė; taip pat pareiškėjas 2021 m. kovo 26 d. raštu „Dėl pareigybės panaikinimo“ kreipėsi į Ministeriją, prašydamas pateikti papildomą informaciją, kuri jam leistų panaikinti abejones dėl galbūt šališko Įsakymo priėmimo. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas jau 2021 m. kovo 5 d. ir / ar 2021 m. kovo 23 d. ir / ar 2021 m. kovo 26 d. žinojo apie Įsakymą ir jo įtaką pareiškėjo teisėms ir pareigoms. Pareiškėjas su pirminiu skundu į teismą kreipėsi 2021 m. gegužės 28 d. (administracinė byla Nr. eI3-3666-860/2021), šioje administracinėje byloje reikalavimas suformuluotas 2021 m. rugpjūčio 11 d., šalinant 2021 m. rugpjūčio 4 d. nutartyje nurodytus trūkumus, t. y. akivaizdžiai praleidus vieno mėnesio skundo padavimo terminą.
Teismo vertinimu, pareiškėjo kreipimaisi į Ministeriją su prašymais paaiškinti Įsakymo priėmimo motyvus ir aplinkybes, nes, jo manymu, Ministerija nusprendė neįdarbinti pareiškėjo dėl išankstinio neigiamo nusistatymo prieš jį, negalėjo turėti įtakos ir niekaip nesutrukdė pareiškėjui apskųsti teisines pasekmes sukeliantį Įsakymą bei operatyviai ginčyti su jo teisių numanomu pažeidimu susijusį Įsakymą. Pareiškėjo nurodytos priežastys (jo įsitikinimas, kad skundo padavimo terminas siejamas su Ministerijos rašto dėl pareigybės panaikinimo pagrindimo data) laikytinos subjektyviomis. Pareiškėjas neskundė teismui nė vieno Ministerijos priimto rašto.
Teismas laikė, kad pareiškėjo reikalavimas priteisti turtinės žalos atlyginimą yra neatsiejamas nuo Įsakymo. Tik pripažinus Įsakymą neteisėtu, t. y. konstatavus neteisėtus Ministerijos veiksmus, galėtų atsirasti pagrindas, esant kitoms civilinės atsakomybės sąlygoms, priteisti pareiškėjui turtinės žalos atlyginimą. Kadangi nagrinėjamu atveju atsisakytina priimti skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti Įsakymą, atitinkamai atsisakytina priimti ir išvestinį reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas per nustatytą terminą nepašalino visų skundo trūkumų, be kita ko, nepateikė teismui Įsakymo. Pareiškėjo skundas ir prašymas atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą yra surašyti painiai ir klaidinančiai, t. y. pareiškėjas mini Ministerijos raštus, kuriuos vertina kaip prieštaringus, pateikia juos teismui, tačiau jų neskundžia, nors 2021 m. rugpjūčio 4 d. teismo nutartimi pareiškėjas buvo įpareigotas aiškiai nurodyti skundo reikalavimus. Pareiškėjo veiksmai, delsiant kreiptis teisminės gynybos, buvo pripažinti nerūpestingu, nesąžiningu ir neatidžiu elgesiu.
Teismas nusprendė, jog skundo padavimo terminas praleistas, prašymas jį atnaujinti netenkintinas, todėl skundą atsisakytina priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu, be to, pareiškėjas per nustatytą terminą nepašalino visų nustatytų trūkumų.
III.
Pareiškėjas V. J. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugpjūčio 12 d. nutartį, atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą ir perduoti skundą nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui, pavesti Vilniaus apygardos administraciniam teismui išreikalauti iš Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos nurodytus dokumentus.
Šalies argumentai
Pareiškėjas teigia, kad Ministerija raštu jį informavo apie Įsakymą, tačiau neišaiškino jo turinio, Įsakymas pareiškėjui nebuvo įteiktas ir jo turinys jam iki šiol nežinomas. Ministerija neišaiškino pareiškėjui Įsakymo įtakos jo teisėms ir pareigoms. Pareiškėjas raštu kreipėsi į Ministeriją dėl Įsakymo rengimo aplinkybių ir šio akto įtakos jam, tačiau gautame atsakyme Ministerija nepateikė išsamios ir aiškios informacijos, nenurodė jam, kokios galimybės ir teisės užimti kitas laisvas pareigas Ministerijoje. Teismas neatsižvelgė į šias aplinkybes. Pareiškėjo nuomone, Įsakymas jam iki šiol nėra įteiktas, todėl skundo padavimo terminas nėra praleistas. Dėl teismo išvados, jog skundas ir prašymas atnaujinti terminą surašyti painiai, pareiškėjas paaiškina, jog jis neturi teisinio išsilavinimo ir skundo rašymo patirties, ir pastebi, kad net ir teismas daro klaidų, pavyzdžiui, skundžiamoje nutartyje klaidingai nurodytas pareiškėjo vardas. Pareiškėjas prašo teismo vadovautis teisingumo ir protingumo kriterijais, pabrėžia savo teisę būti priimtam į pretenduotas pareigas, Ministerijos padarytus teisės principų (įstatymo viršenybės, objektyvumo, teisėtų lūkesčių ir pan.) pažeidimus. Pareiškėjas pakartoja, jog Ministerijos pozicija yra prieštaringa, kadangi Ministerijos raštuose teigiama, jog ginčo pareigybė buvo panaikinta atsižvelgiant į Ministerijos Įmonių politikos departamento prašymą bei ribotas finansines galimybes, tačiau telefoninių pokalbių metu Ministerijos tarnautojai buvo nurodę kitaip, todėl pareiškėjui kilo pagrįstų abejonių, jog Ministerija galbūt piktnaudžiauja valdžia ir nepriima jo į tarnybą dėl išankstinio neigiamo nusistatymo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (įskaitant, be kita ko) pateikti teisės aktų reikalavimus atitinkantį skundą.
ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, įtvirtinta, kad, jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti, o jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Taigi pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog pareiškėjas per teismo nustatytą terminą nepašalino skundo trūkumų, turėjo teisinį ir faktinį pagrindą tokį skundą laikyti nepaduotu. Siekiant įvertinti, ar toks teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, būtina patikrinti, ar teismas pagrįstai nustatė skundo trūkumus ir vėliau konstatavo, jog šie trūkumai nebuvo pašalinti per nustatytą terminą.
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas 2021 m. rugpjūčio 4 d. nutartyje konstatavo, kad pareiškėjo pateiktas procesinis dokumentas neatitinka skundui keliamų reikalavimų, ir nustatė terminą trūkumams pašalinti. Skundžiamoje nutartyje teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas nepašalino nustatytų skundo trūkumų: pareiškėjas patikslintame skunde prašė panaikinti Įsakymą, tačiau nepateikė skundžiamo akto; skundas ir prašymas atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą surašyti painiai ir klaidinančiai, t. y. pareiškėjas mini Ministerijos raštus, kuriuos vertina kaip prieštaringus, ir pateikia juos teismui, tačiau jų neskundžia, nors teismo 2021 m. rugpjūčio 4 d. nutartyje buvo įpareigotas aiškiai nurodyti skundo reikalavimus.
Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas skunde pakankamai aiškiai suformulavo skundo reikalavimus, t. y. panaikinti Įsakymą ir priteisti 1 947 Eur turtinei žalai atlyginti, ir šie reikalavimai formaliai atitinka ABTĮ 88 straipsnyje nurodytas galimas priimti teismo sprendimų rūšis. Iš skundo turinio galima suprasti, kad pareiškėjas Įsakymo neteisėtumą grindžia teisės principų (be kita ko, gero viešojo administravimo ir teisėtų lūkesčių apsaugos principų) pažeidimu, nes Ministerija sprendimą panaikinti pareigybę priėmė jau įvykus konkursui į valstybės tarnybą, šis sprendimas galbūt buvo priimtas šališkai ir siekiant diskriminuoti pareiškėją; pareiškėjas patirtą turtinę žalą kildina iš teisėtų lūkesčių pažeidimo, nes pareiškėjas, laimėjęs konkursą į valstybės tarnybą, negalėjo realizuoti savo teisės į darbą, negavo pajamų, buvo priverstas skubiai ieškoti papildomo darbo. Aplinkybė, kad pareiškėjas skunde apžvelgė ir kitus Ministerijos darbuotojų pasisakymus, Ministerijos raštus (pareiškėjo teigimu, gautus 2021 m. kovo 5 d. ir 2021 m. balandžio 28 d.) bei reiškė pretenzijas dėl tų kitų raštų turinio, Ministerijos darbuotojų telefonu pateiktų paaiškinimų ir raštu išdėstytos pozicijos prieštaringumo, savaime nedaro skundo painiu ar klaidinančiu, neįpareigoja pareiškėjo skunde reikalauti panaikinti būtent minėtus Ministerijos raštus. Pažymėtina, kad tam tikri skundo argumentų neaiškumai, nenuoseklumas gali būti pašalinti (išsiaiškinti) bylą nagrinėjant iš esmės. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo skundo dalykas (reikalavimas) ir pagrindas (aplinkybės, kuriomis grindžiamas reikalavimas, ir jas patvirtinantys įrodymai) yra suformuluoti pakankamai aiškiai, suprantamai ir šiuo aspektu nesudaro esminių kliūčių teismui apsibrėžti pareiškėjo ginčijamo teisinio santykio ribas, o kartu ir ribas, kuriose teismas turi nagrinėti bylą.
Teisėjų kolegija pastebi, kad 2021 m. rugpjūčio 4 d. nutartyje nėra užsiminta apie reikalavimą pareiškėjui pateikti teismui skundžiamą aktą, įtvirtintą ABTĮ 25 straipsnio 1 dalyje, taigi pirmosios instancijos teismas šiuo aspektu nepagrįstai nurodė, jog pareiškėjas, nepateikdamas teismui skundžiamo akto – Įsakymo, nepašalino jau anksčiau konstatuoto skundo trūkumo. Skundžiamo akto neturėjimas yra esminė kliūtis teismui išspręsti skundo priėmimo klausimą. Nors, kaip minėta, pareiga pateikti teismui skundžiamą aktą tenka pirmiausiai pareiškėjui, tačiau tais atvejais, kai, pavyzdžiui, pareiškėjas nurodo ir įrodymais pagrindžia, jog jis buvo pakankamai aktyvus siekdamas apginti galbūt pažeistas savo teises ir teisėtus interesus, sąžiningai naudojasi savo procesinėmis teisėmis, bet dėl objektyvių priežasčių negali pateikti teismui skundžiamo akto, teismas gali pats išreikalauti skundžiamą aktą (taip pat kitus būtinus dokumentus) iš atitinkamo subjekto. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas neinformavo pareiškėjo apie tai, kad pareiškėjas neįvykdė pareigos pateikti teismui skundžiamą aktą (nors tai ir reikštų pakartotinį termino skundo trūkumams pašalinti nustatymą), tokiu būdu pažeisdamas teismo pareigą išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises (ABTĮ 12 str.).
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu – skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjas praleido terminą skundui dėl Įsakymo paduoti ir nėra pagrindo atnaujinti šį praleistą terminą, nepaisant to, kad, kaip akcentuota pačioje skundžiamoje nutartyje, teismui nebuvo pateiktas skundžiamas aktas, teismas nenurodė turėjęs prieigą prie šio akto kitais būdais (pvz., viešos paieškos būdu). Esant tokioms aplinkybėms, laikytina, jog pirmosios instancijos teismas negalėjo patvirtinti, kad skundžiamas aktas iš tiesų egzistuoja, nustatyti šio akto turinį, jį priėmusį subjektą, priėmimo datą ir kitus duomenis. Be to, pirmosios instancijos teismas aiškiai nenustatė skundo padavimo termino pradžios ir pabaigos momentų. Taigi, pirmosios instancijos teismo išvados dėl skundo padavimo termino praleidimo laikytinos nepagrįstomis.
Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti skundo dalį dėl reikalavimo priteisti turtinės žalos atlyginimą, laikydamasis pozicijos, jog toks reikalavimas yra išvestinis iš reikalavimo panaikinti Įsakymą, todėl, atsisakius priimti pagrindinį skundo reikalavimą – panaikinti Įsakymą, atsisakytina priimti ir reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad, atsisakius priimti pagrindinius skundo reikalavimus, taip pat atsisakytina priimti išvestinius reikalavimus, tačiau vyraujančioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kai sprendžiamas skundo priėmimo klausimas, nelaikomas išvestiniu iš reikalavimo panaikinti skundžiamą aktą. Prašymas priteisti žalos atlyginimą gali būti nagrinėjamas administraciniame teisme kaip savarankiškas reikalavimas (žr., pvz., 2011 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-827/2011, 2012 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS444-762/2012, 2015 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1434-662/2015, 2016 m. balandžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1198-502/2016, 2017 m. liepos 26 d. nutartį Nr. AS-436-662/2018, 2018 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-295-756/2018). Pabrėžtina, jog administracinio akto nenuginčijimas neužkerta kelio asmeniui reikalauti žalos atlyginimo priteisimo iš valstybės pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-416/2014). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti skundo dalį dėl reikalavimo priteisti turtinės žalos atlyginimą tuo pagrindu, kad reikalavimas priteisti žalos atlyginimą yra išvestinis iš pagrindinio skundo reikalavimo – panaikinti skundžiamą aktą.
Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas, nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, todėl nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama, skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugpjūčio 12 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.