Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

2022-05-10 · Baudžiamoji byla Nr. e1-746-1124/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2022-05-10
Bylos Nr.
e1-746-1124/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-37206-2021-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rasa Lapėnienė
Kategorijos
Baudžiamosios bylos Nr. e1-746-1124/2022
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-37206-2021-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.12.1.4.; 1.2.20.16.1. (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLietuvos Respublikos vardu2022 m. gegužės 10 d.Trakai

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Rasa Lapėnienė

supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, įgijęs pagrindinį išsilavinimą, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Ukmergės rajono apylinkės teismo 2003 m. lapkričio 17 d. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį – skirta 45 parų arešto bausmė;

2) Ukmergės rajono apylinkės teismo 2004 m. vasario 13 d. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalies, 178 straipsnio 2 dalį – skirta 1 m. laisvės atėmimo bausmė;

3) Ukmergės rajono apylinkės teismo 2004 m. gruodžio 14 d. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį – skirta 1 m. laisvės atėmimo bausmė;

4) Ukmergės rajono apylinkės teismo 2005 m. gegužės 12 d. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalies, 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 3 dalį – skirta 2 m. laisvės atėmimo bausmė;

5) Kelmės rajono apylinkės teismo 2007 m. liepos 17 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį – skirta galutinė bausmė 2 m. laisvės atėmimo bausmė;

6) Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 15 d. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį skirta – 1 m. 3 mėn. laisvės atėmimo bausmė;

7) Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 22 d. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį – skirta 6 mėn. laivės atėmimo bausmė;

8) Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 25 d. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį – skirta 45 parų arešto bausmė;

9) Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį – skirta 40 parų arešto bausmė;

10) Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 7 d. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį – skirta 30 MGL (1 129,80 Eur) dydžio bauda, su transporto priemonės Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu;

11) Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2018 m. balandžio 10 d. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį – skirta 60 parų arešto bausmė, 30 MGL (1 129,80 Eur) dydžio bauda, su transporto priemonės konfiskavimu;

12) Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2018 m. rugsėjo 4 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį – skirta galutinė subendrinta 4 mėn. laisvės atėmimo bausmė ir 30 MGL (1 129,80 Eur) bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 4 dalies 3 punktu, konfiskuotas M. B. priklausantis automobilis OPEL TIGRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2018 m. balandžio 5 d. prokuroro nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas automobiliui OPEL TIGRA valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paliktas galioti iki teismo nuosprendžio turto konfiskavimo dalyje įvykdymo dienos;

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 246 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. M. B. neteisėtai perleido kitam asmeniui turtą, kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, o būtent – jis 2018 m. balandžio 5 d. Vilniaus apskrities VPK Trakų raj. PK patalpose, esančiuose adresu – Vytauto g. 57, Trakai, būdamas pasirašytinai supažindintas su Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokuroro 2018 m. balandžio 5 d. nutarimu, kuriuo ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-14970-18 dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, šešių mėnesių laikotarpiui iki 2018 m. spalio 5 d. laikinai apribota jo nuosavybės teisė į jam priklausančią transporto priemonę – automobilį „O. T.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), uždraudžiant ja disponuoti, paskiriant jį minėto turto saugotoju, bei pasirašytinai supažindintas su 2018 m. balandžio 5 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų policijos komisariato Veiklos skyriaus laikino nuosavybės teisės apribojimo protokolu, kuriuo vadovaujantis jam nuosavybės teise priklausantis turtas – automobilis „O. T.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), perduodamas jam saugoti, kuris įsipareigojo saugoti šį automobilį, šiuo protokolu būdamas pasirašytinai įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 246 straipsnį, savo įsipareigojimo nevykdė, ir ne anksčiau kaip 2020 m. vasario 12 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, automobilį „O. T.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, neteisėtai perleido J. K., kuris nežinodamas, jog automobiliui nustatytas laikinas nuosavybės apribojimas, šį automobilį pardavė.

2. Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 246 straipsnio 1 dalimi, tas, kas paslėpė, sunaikino ar sugadino aprašytą, areštuotą ir jam patikėtą turtą arba turtą, kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, arba šį turtą neteisėtai perleido kitam asmeniui, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

Motyvuojamoji dalis

3. BK 246 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika objektyviai pasireiškia tam tikrų alternatyvių veikų padarymu – aprašyto, areštuoto ir kaltininkui patikėto turto arba turto, kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, paslėpimu, sunaikinimu, sugadinimu ar neteisėtu perleidimu kitam asmeniui. Šios nusikalstamos veikos dalykas – turtas, kuris aprašytas, areštuotas ir kaltininkui patikėtas arba kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Šių veikų subjektas – asmuo, kuriam patikėtas aprašytas, areštuotas turtas arba turtas, į kurį nuosavybės teisė laikinai apribota.

4. Kaltinamojo M. B. kaltę, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 246 straipsnio 1 dalyje, be jo paties prisipažinimo, patvirtina bylos įrodymų visuma.

4.1. Kaltinamasis M. B., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę pripažino. Paaiškino, kad jis 2018 m. važiavo neblaivus, jį sustabdė policijos pareigūnai, jam buvo nustatytas 1,52 ar 1,72 promilių neblaivumas. Jis tuomet vairavo automobilį „O. T.“, valstybinio numerio nepamena. Automobilis buvo nugabentas į stovėjimo aikštelę, vėliau jis nuvažiavo į policiją ir paprašė, kad automobilį jam grąžintų. Automobilis jam buvo grąžintas, bet jam taikytas areštas. Jis automobilį „O. T.“ pasiėmė iš automobilių stovėjimo aikštelės, jį atsigabeno į (duomenys neskelbtini), prie J., kurio pavardės neprisimena, namų. Pas J. jis gyveno apie pora mėnesių. Vėliau jis susiruošė išvažiuoti į (duomenys neskelbtini), o automobiliu „O. T.“ leido naudotis J., nes J. automobilis buvo sugedęs, po to leido šį automobilį parduoti. J. turbūt nežinojo, kad automobiliui taikytas areštas. Dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltę visiškai pripažįsta. Jis sutinka, kad tyrimas būtų pabaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu.

4.2. Liudytojas V. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino, kad jis gyvena pažymoje nurodytu adresu. Su juo kartu gyvena jo tėvas J. K., kuriam yra (duomenys neskelbtini) metai. Pas juos kurį laiką gyveno M. B.. Jam atrodo, kad jis gyveno maždaug prieš aštuonerius metus. Kai gyveno, jis turėjo automobilį – juodos spalvos, automobilio modelio ir valstybinių numerių nežino. Po to M. išvyko gyventi į (duomenys neskelbtini) ir prieš išvažiuodamas paliko automobilį jo tėvui J. K.. Jis prisimena, kad dar prieš M. B. išvažiuojant į (duomenys neskelbtini), jo tėvas, M. ir jis kartu važiavo į automobilių aikštelę, ten tėvas išpirko minėtą automobilį, nes jis ten buvo uždarytas. Dėl ko automobilis buvo uždarytas, jis nežino. Tėvas sumokėjo pinigus aikštelėje ir parsivarė automobilį į (duomenys neskelbtini), prie namų. Ar minėtas automobilis buvo areštuotas, ar ne, jam nėra žinoma. Išvažiuodamas į užsienį M. B. paliko automobilį pas jo tėvą. Po to tėvas pardavė šį automobilį, kam, kur ir kokiu būdu – nežino.

4.3. Liudytojas J. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino, kad prieš pora metų, tikslios datos neprisimena, pas juos su sūnumi V. K. gyveno M. B.. Jis buvo darbštus, padėdavo ūkyje, todėl priėmė jį gyventi. M. B. turėjo nusipirkęs juodos spalvos, dviejų durų automobilį „Opel“, jo modelio nežino, valstybinio numerio neprisimena. Po to minėtą automobilį policija uždarė į aikštelę. Jo paprašė padėti išpirkti automobilį iš aikštelės. Važiavo automobilį išpirkti su M. B. ir sūnumi V. Jis sumokėjo pinigus aikštelėje ir parsivarė automobilį į (duomenys neskelbtini), prie namų (duomenys neskelbtini). Po to M. B. pasakė, kad išvažiuoja dirbti į užsienį, atrodo, į (duomenys neskelbtini). M. jam pasakė, kad jo automobilį „Opel“, juodos spalvos, jis gali parduoti. Jam to automobilio nereikėjo, nes jis turi savo automobilį. Kai M. pasakė, kad jis gali parduoti automobilį, jis taip ir padarė. Automobilį „Opel“ pardavė vaikinui, kurio nei vardo, nei pavardės, nei iš kur jis yra – nežino. Jie buvo pasirašę pirkimo–pardavimo sutartį, kurios dabar nerado. Kad automobiliui taikytas areštas, jis nieko nežinojo, tai sužinojo tik apklausos metu. Kai jam M. B. pasakė automobilį parduoti, jis manė, kad tai yra jam priklausantis automobilis ir su juo jis gali daryti ką nori. Jis suprato, kad, jei automobilį atidavė sumokėjus pinigus, tai viskas yra teisėta ir disponuoti M. automobiliu gali kaip nori.

4.4. Transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties duomenimis, 2018 m. kovo 30 d. automobilį „O. T.“ VIN (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) M. K. pardavė M. B..

4.5. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokuroro 2018 m. balandžio 5 d. nutarime skirti laikiną nuosavybės teisių apribojimą nurodyta, kad ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-14970-18 dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas M. K. priklausančiam automobiliui „O. T.“ VIN (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio naudotojas yra M. B., uždraudžiant disponuoti šiuo automobiliu, paskiriant M. B. minėto turto saugotoju. Laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas nustatytas nuo 2018 m. balandžio 5 d. iki 2018 m. spalio 5 d.

4.6. 2018 m. balandžio 5 d. laikino nuosavybės teisių apribojimo protokolo duomenimis, laikinai apribojus nuosavybės teises į M. K. priklausantį automobilį „O. T.“ VIN (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio naudotojas yra M. B., automobilis perduotas saugoti M. B., kuris pasirašytinai buvo supažindintas su protokolu. M. B. pasirašytinai pasižadėjo saugoti nurodytą turtą, kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. M. B. buvo pasirašytinai įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 246 straipsnį už šio turto iššvaistymą ar paslėpimą.

4.7. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2018 m. rugsėjo 4 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1082-804/2018, M. B. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje; vadovaujantis BK 72 straipsnio 4 dalies 3 punktu, konfiskuotas M. B. priklausantis automobilis „O. T.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2018 m. balandžio 5 d. prokuroro nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas automobiliui „O. T.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) perduotam saugoti M. B., paliktas galioti iki nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.

4.8. Vilniaus apskrities VPK Trakų rajono PK iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos buvo gautas pranešimas apie tai, kad Valstybinė mokesčių inspekcija gavo antstolės M. G. 2021 m. birželio 10 d. patvarkymą Nr. S-21-7-13605 „Dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo“ su 2021 m. birželio 10 d. išieškojimo negalimumo aktu Nr. S-21-7-13601, kuriuo nustatyta, kad M. B. konfiskuotas automobilis „O. T.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra nerastas ir nežinoma jo saugojimo vieta. Atsižvelgiant į tai Valstybinė mokesčių inspekcija prašo spręsti klausimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagal BK 246 straipsnio 1 dalį.

5. Taigi, pats kaltinamasis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, jo parodymus patvirtina ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų V. K. ir J. K. parodymai, Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokuroro 2018 m. balandžio 5 d. nutarimas, Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2018 m. rugsėjo 4 d. nuosprendis, kiti procesinių veiksmų atlikimo metu užfiksuoti ir šiame baudžiamajame įsakyme aptarti duomenys. Teismo vertinimu, bylos įrodymų visuma yra pakankama M. B. objektyviai atliktiems veiksmams nustatyti ir jo kaltei pagrįsti. Kaltinamasis neteisėtai perleido kitam asmeniui automobilį „O. T.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas.

6. Aprašyto ar areštuoto turto arba turto, kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, patikėjimas asmeniui yra specialus procesinis veiksmas, kuris įforminamas Baudžiamojo proceso ir (ar) Civilinio proceso kodeksuose nustatyta tvarka ir kurio metu asmuo įgyja specialaus subjekto statusą, t. y. tampa aprašyto, areštuoto turto arba turto, kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, saugotoju. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 151 straipsnio 4 dalies nuostatas turtas, į kurį nuosavybės teisė laikinai apribota, prokuroro nuožiūra perduodamas saugoti savivaldybės institucijos atstovui arba šio turto savininkui ar jo šeimos nariui, ar artimajam giminaičiui, arba kitam asmeniui. Jiems turi būti išaiškinta atsakomybė pagal BK 246 straipsnį už šio turto iššvaistymą ar paslėpimą. Visi šie veiksmai perduodant turtą buvo atlikti. Kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 246 straipsnio 1 dalį. Teismas sprendžia, kad M. B. padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – neteisėtai perleido kitam asmeniui turtą, kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas.

7. Prokurorė siūlo procesą baigti, priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, ir skirti kaltinamajam 60 MGL (3 000 Eur) dydžio baudą (paskirtą bausmę sumažinus 1/3 – 40 MGL (2 000 Eur) dydžio baudą).

8. Dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalis). Teisę surašyti baudžiamąjį įsakymą turi teisėjas, gavęs prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ((duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalis). Teismo baudžiamasis įsakymas yra nuosprendis, kurį teismas priima nerengdamas bylos nagrinėjimo teisme (BPK 41 straipsnis).

9. Nagrinėjamu atveju prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu pateiktas laikantis (duomenys neskelbtini) straipsnio reikalavimų. M. B. nurodė sutinkantis, kad tyrimas būtų pabaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu.

10. BK 54 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1 dalis).

11. Kaltinamasis daug kartų teistas, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, per penkerių metų laikotarpį keturis kartus baustas administracine tvarka. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe šiuo atveju pripažintina tai, kad jis savo kaltę dėl jam pareikšto kaltinimo pripažino, taip pat gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas); tačiau šiuo atveju egzistuoja ir kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama ir į tai, kad jis padarė nesunkų nusikaltimą, kaltinamasis dirba.

12. Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą bausmę – 60 MGL (3 000 Eur) dydžio baudą, kuri pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas mažinta 1/3. Teismo vertinimu, minėtos rūšies bei dydžio bausmė yra proporcinga tiek konkrečios veikos, tiek ir asmens pavojingumui ir pakankama bausmės tikslams pasiekti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420–422 straipsniais,

nusprendžia:

M. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 246 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 60 MGL (3 000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. B. paskirti bausmę – 40 MGL (2 000 Eur) dydžio baudą.

Šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda per 2 (du) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801. Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai. Sumokėjus baudą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmams.

Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis, baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Tačiau teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jeigu baudžiamasis įstatymas tai numato, gali būti paskirta ir laisvės atėmimo bausmė.

Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Rasa Lapėnienė