- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2016-10-13
- Bylos Nr.
- A2.6.-12845-271/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-11279-2016-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Pavel Borkovski
- Pažeidėjas
- T. Š.
- Nukentėjusysis
- L. Č.
- Kategorijos
- 2.7.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.7.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavel Borkovski, sekretoriaujant G.Osinskajai, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui T. Š., nukentėjusiajai L. Č., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal protokolą, surašytą
pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 127 str. 2 d., 130 str.1 d.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
T. Š. 2016-06-14, apie 12.37 val., Šeškinės gt. 61, Vilniuje, vairuodamas automobilį VW Caravelle, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pravažiuodamas stovintį automobilį FORD FOCUS, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo neatidus, nepaliko saugaus tarpo iš šono, jį kliudė ir apgadino. Iš eismo įvykio vietos pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) reikalavimus. Tokiais savo veiksmais pažeidė KET 9, 126, 222 punktų reikalavimus bei padarė teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str.1 d.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas T. Š. padarytus pažeidimus pripažino ir paaiškino teismui, kad pravažiuodamas netyčia prispaudė šonu FORD FOCUS. Apžiūrėjo padarinius eismo įvykio vietoje, įbrėžimas buvo nedidelis, ant Fordo dešinės pusės galinio sparno buvo likę dažų ir įlinkimas, labai skubėjo, todėl nuvažiavo. Savo automobilio apgadinimų nepamatė. Automobilis senas, nubrozdinimų daug. Norėjo palikti telefoną, tačiau neturėjo, kaip ir kuo jį užrašyti. Vėliau jį išsikvietė policija. Pats nesupranta, kodėl taip pasielgė. Nebuvo išgėręs, apie tai, kad gali pranešti policijai, nepagalvojo. Prašo griežtai nebausti. Yra stalius. Teisės reikalingos. Dirba firmoje Norvegijoje, stato karkasinius namus. Firma yra davusi automobilį, kurį pats vairuoja. Neturėdamas teisių negalės dirbti.
Nukentėjusioji L. Č. parodė, kad sutiko kieme kaimyną, kuris iš karto pasakė, kad matė eismo įvykį – kaip ir kas įvažiavo į jos automobilį. Padavė nuotrauką ir davė savo kontaktus. Paskambino policijai, ši į dienos pabaigą atvažiavo. Ji pati grįžusi namo pietų, apgadinimų net nepastebėjo, nes neturi įpročio apžiūrėti automobilio. Buvo apgadinta dešinės pusės automobilio dalis. Neprieštarauja, kad kaltininkui būtų paskirta mažesnė nuobauda.
Liudytojas V. P. parodė, kad eismo įvykis įvyko kieme Šeškinės gt. 61, Vilnius, matė, kaip VW prasilenkė su kita mašina šalia stovinčio kaimynės Fordo. Prasilenkdamas kliudė Ford. Matė Ford apgadintą kampą. Nufotografavo. Vairuotojas išlipo, apžiūrėjo. Manė, kad vairuotojas sulauks savininkės. Po kelių dienų sutikęs kaimynę, paklausė jos apie apgadintą automobilį, ir suprato, kad ji nieko apie tai nežino, tuomet pasakė jai apie apgadinimo aplinkybes. Liudytojo daryta nuotrauka pateikta byloje (b.l. 10)
Eismo įvykio vietos schema nesudaryta, kadangi abu automobiliai atvykus pareigūnams iš eismo įvykio vietos jau buvo patraukti (b.l. 7).
Policijos pareigūno A. S. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad jis į eismo įvykio vietą atvyko pagal pranešimą apie apgadintą automobilį FORD, v/n (duomenys neskelbtini) adresu Šeškinės gt. 61. Atvykus į eismo įvykio vietą į juos kreipėsi apgadinto automobilio vairuotoja L. Č., kuri paaiškino, kad 2016-06-14 apie 12:37 val. buvo apgadintas jos automobilis FORD, v/n (duomenys neskelbtini) Apgadinimą ji pastebėjusi tik 2016-06-17, tačiau nežinodama kaltininko, į policiją nesikreipusi, kol 2016-06-24 sutiktas kaimynas Vladimir nepaaiškino, kad matė, kaip automobilis VW, v/n (duomenys neskelbtini) apgadino jos automobilį ir pasišalino (b.l. 5).
Transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokole nurodyta, kad automobiliui VW CARAVELLE, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nubrozdintas galinis sparnas 0,72-0,83 m aukštyje dešinėje pusėje, automobiliui FORD FOCUS, v/n (duomenys neskelbtini) nubrozdintas ir įlenktas galinis dešinės pusės sparnas 0,70-0,81 m aukštyje, matyti likusios pašalinės mėlynos spalvos dalelės, vizualiai atitinkančios automobilio VW Caravelle dažų dangos spalvą, transporto priemonių apgadinimų aukštis ir pobūdis atitinka, apgadinimai užfiksuoti nuotraukose (b.l. 18-21).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas, veiksmų kvalifikavimas
Byloje surinktų įrodymų visuma: paties T. Š. paaiškinimu, nukentėjusiosios L. Č., liudytojo V. P. parodymais, policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu, transporto priemonių techninės apžiūros aktu, kita rašytine bylos medžiaga įrodyta, kad T. Š., vairuodamas automobilį ir pravažiuodamas stovintį automobilį FORD FOCUS, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo neatidus, nepaliko saugaus tarpo iš šono, jį kliudė ir apgadino, tokiais veiksmais pažeidė KET 9 punkto, numatančio vairuotojo pareigą laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, bei KET 126 punkto, numatančio vairuotojo pareigą palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus, reikalavimus ir tuo sukėlė eismo įvykį, padarydamas turtinės žalos kitam asmeniui. Jo veika kvalifikuojama pagal LR ATPK 127 str. 2 d.
ATPK 130 straipsnio 1 dalyje inter alia nustatyta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tiesioginės tyčios forma, būtina įvertinti automobiliams (ar kitam kliudytam objektui) padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011). Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan., atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-11-2012; 2AT-8-2013).
KET 222 punktas numato eismo įvykio dalyvio pareigas įvykus eismo įvykiui, kuriuo padaryta tik turtinė žala, o nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra. Su eismo įvykiu susijęs dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma – policijai. Nuvažiavimas iš eismo įvykio vietos neatlikus šių veiksmų traktuotinas kaip pasitraukimas iš eismo įvykio vietos pažeidžiant KET reikalavimus, t.y. LR ATPK 130 str. 1 d. numatytas pažeidimas. T. Š. veiksmai atitinka tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius šio pažeidimo požymius. T. Š. suvokė padaręs eismo įvykį, nes išlipęs iš mašinos apžiūrėjo kontakto pasekmes, matė, kad apgadintas svetimas automobilis, kurio apgadinimą įvertino kaip nežymų įbrėžimą, tačiau pasiteisinęs skuba paliko eismo įvykio vietą. Tokiu būdu, žinodamas, kad tarp automobilių įvyko kontaktas, padaryta žala kitam asmeniui, nuvažiavo, nors suvokė, kad tapo eismo įvykio dalyviu ir jam atsiranda pareigos, numatytos KET. Eismo įvykį sukėlusį vairuotoją pareigūnams pavyko nustatyti tik po kelių savaičių nuo eismo įvykio. Per šį laikotarpį T. Š. pats taip ir nesikreipė į policiją, kad praneštų apie eismo įvykį, vietoj to perkeldamas pareigą jo ieškoti nukentėjusiajai ir pareigūnams. T. Š. veika teismo kvalifikuojama pagal LR ATPK 130 str. 1 d.
Skirdamas nuobaudas teismas atsižvelgia į padarytų pažeidimų pobūdį – padaryti du teisės pažeidimai, vienas iš jų (pasišalinimas iš eismo įvykio vietos) įstatymo leidėjo vertinamas kaip šiurkštus, į pažeidėjo asmenybę, - tai, kad anksčiau už šiurkščius KET pažeidimus atsakomybėn traukiamas nebuvo, galiojančių administracinių nuobaudų neturi. T. Š. atsakomybę lengvina tai, kad pripažino padaręs pažeidimus ir gailisi (LR ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), sunkinančių jo atsakomybę aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, T. Š. už LR ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. numatytus pažeidimus skirtinos minimalios baudos. Taikytini įstatymo reikalavimai dėl nuobaudų subendrinimo.
Vienas iš nuobaudos tikslų yra teisingumo principo įgyvendinimas. Administracinių teisės pažeidimų kodekso prasme teisingumo principas reikalauja, kad administracinė nuobauda savo griežtumu ir dydžiu atitiktų padaryto administracinio teisės pažeidimo pavojingumą. Individualizuodamas pažeidėjui skiriamą nuobaudą teismas turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Nustačius visumą konkrečios bylos aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas asmeniui būtų akivaizdžiai neadekvatus, prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, pažeidėjui gali būti taikomos ATPK 30¹ straipsnio nuostatos. Tokia pozicija atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (nutartis byloje Nr. 2AT-37-2013, 2AT-54-2014).
Parinkdamas T. Š. nuobaudą už LR ATPK 130 str. 1 d. pažeidimą, teismas įvertina kaltininko asmenybę – kad jis pripažįsta kaltę, nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, anksčiau už šiurkščius KET pažeidimus atsakomybėn trauktas nebuvo, nors turi 26 metų vairavimo stažą, dirba staliumi Norvegijoje, į darbo objektus važinėja tarnybiniu automobiliu, nukentėjusiosios automobilio apgadinimai itin nežymūs, nukentėjusioji linkusi atleisti kaltininkui ir prašo griežtai nebausti, bei konstatuoja, kad šioje byloje už padarytą administracinį pažeidimą pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį sankcijoje kartu su bauda numatytas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo trejų iki penkerių metų būtų per griežta ir neproporcinga nuobauda T. Š. padaryto pažeidimo ir asmenybės pavojingumui. Jo atžvilgiu taikytinos ATPK 30¹ straipsnio nuostatos ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas trumpintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30 str., 30¹ str., 33 str., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 286 str., 287 str., 313 str., teisėjas
nutarė:
T. Š. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. ir nubausti 28 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) bauda.
T. Š. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. ir pritaikius LR ATPK 30¹ str. nuostatas, nubausti 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) bauda atimant teisę vairuoti transporto priemones šešiems mėnesiams.
LR ATPK 33 str. pagrindu galutinę nuobaudą T. Š. nustatyti 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) baudą atimant teisę vairuoti transporto priemones šešiems mėnesiams.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos į „Swedbank“ banko Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT 247300010112394300, banko kodas 73000 arba Nordea Bank Finland Plc banko Lietuvos skyriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT122140030002680220, banko kodas 21400. Įmokos kodas 1001. Mokant baudą mokėjimo paskirtyje būtina nurodyti ROIK 16060669419.
Nutarimas 20 dienų terminu nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.